304fd4e9-9cda-4842-ac01-0c697dd66bb9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4003-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02167-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 10 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas atitvaru, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, o kartu ir bakterijos, kurios patekdavo į kvėpavimo takus bei maistÄ , kadangi maistas buvo tiekiamas Å¡alia sanitarinio mazgo. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Nurodė, kad kamerose lubos ir sienos buvo neÅ¡varios, nuo jų byrėjo tinkas, todėl negalėjo jų valyti, o tinkas patekdavo ant odos, į plaukus bei maistÄ .

Taip pat kamerose buvo tarakonų. IÅ¡duodamų higienos priemonių neužtekdavo dviem savaitėm. Be to, nebuvo iÅ¡duodamas atskiras skystis tualetui plauti. Pasivaikščioti buvo vedamas kartÄ per parÄ vienai valandai, o likusį laikÄ turėjo bÅ«ti kameroje. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo neÅ¡varÅ«s, juose pilna Å¡iukÅ¡lių, nėra Å¡iukÅ¡liadėžės, o tik peleninė. Dažnai buvo vedamas į duÅ¡Ä , kuriame prausėsi žmonės, sergantys atvira tuberkuliozės forma. DuÅ¡ai purvini, juose veisėsi grybelis.

PaaiÅ¡kino, kad tiekiamas maitinimas buvo nepakankamas, kadangi sportavo, o jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas. Nurodė, kad bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, pablogėjo sveikata, dėl kietų lovų atsirado stuboro problemų, o dėl nemigos atsirado depresija. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus ir orumo pažeminimÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–11).

Pateikė duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 10 d., t. y. numerius, jų plotus, laikomų asmenų skaičių, įskaitant patį pareiÅ¡kėjÄ . PaaiÅ¡kino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K lovos matmenys apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiÅ«ri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visa kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros aukÅ¡tis 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo akcentavo, kad ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti atmosferinių kritulių vandens Å¡alinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji ir nuteistieji. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.

Taip pat pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam padaryta neturtinė žala, nepateikiamos jokios faktinės aplinkybės, kitaip neįrodomas skunde nurodomas sumos dydis. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 10 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 10 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 5,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 226A (1 asm.); 8,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 343 (1 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 310 (1–2 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 7–11). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,8 kv. m. iki 8,08 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,6 kv. m. iki 7,52 kv. m.

Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl P. P. skundo“ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse.

Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 13–16). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. IÅ¡ Vilniaus PN nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. ir nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., iÅ¡ viso 51 parÄ , buvo laikomas vienas.

Laikotarpiais nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. ir nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d., iš viso 40 parų, pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu kameroje (b. l. 7–11). Taip pat byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 20–22). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pažymėtina, jog sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad 40 parų, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose kartu su kitu asmeniu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytÄ langÄ , kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas (b. l. 7–11).

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl P. P. skundo“ nurodyta, kad Vilniaus PN nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui, o tinkamai vėdinant, iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių, ir nemalonaus kvapo (b. l. 13–16).

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , todėl Å¡iuo atžvilgiu Vilniaus PN neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirÄ ventiliacijÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, Vilniaus PN neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad kamerose nebuvo užtikrinta ventiliacija, lubos ir sienos buvo neÅ¡varios, nuo jų byrėjo tinkas.

Taip pat kamerose buvo tarakonų. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis).

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuriose Vilniaus PN kamerose buvo laikomas. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 226A, 310, 343 (b. l. 7–11). Nustatyta, kad Vilniaus PN kameros vėdinamos per langus, kaip tai nustato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas (b. l. 13–16). Taip pat nustatyta, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nusteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskirstymu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena, t. y. valė kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus.

Reikalingas inventorius, t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, visÄ laikÄ buvo iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras buvo iÅ¡duodama kalcionuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui (b. l. 25–26). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Vilniaus PN buvo įrengta netinkama ventiliacija, ar, kad lubos bei sienos buvo neÅ¡varios, ar netinkamos valymui. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įstaigos administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ar kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Be to, Vilniaus PN administracija neturi kompetentingų institucijų patikrinimų aktų dėl higienos sÄ lygų kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (b. l. 7–11). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad kamerose buvo tarakonų, pažymėtina, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 25–26).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tarakonų veisimosi kamerose yra abstraktaus pobÅ«džio, paremti vien subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimÄ ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad higienos priemonių buvo iÅ¡duodama nepakankamai, jų neužtekdavo dviem savaitėm. Taip pat nebuvo iÅ¡duodamas atskiras skystis tualetui plauti.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (ApraÅ¡o 13 punktas). ApraÅ¡e nurodytas iÅ¡duotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų Å¡epetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako.

Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiÅ¡kėjui atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, jam buvo iÅ¡duotos higienos priemonės. Akcentuotina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, kad higienos priemonių buvo iÅ¡duodama nepakankamai, tačiau konkrečiai nenurodė, kokių bÅ«tent priemonių jam neužteko. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo. Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Vilniaus PN nurodė, kad į visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) visada buvo iÅ¡duodamos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė. Per mėnesį buvo iÅ¡duodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Taip pat į kameras buvo iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius pavirÅ¡ius (b. l. 25–26).

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo išduodamas atskiras skystis tualetui plauti, tačiau vadovaujantis Vilniaus PN pateiktu paaiškinimu, matyti, jog sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui buvo išduodama kalcionuota soda. Dėl to pareiškėjas įstaigos administracijai nusiskundimų nereiškė. Vien tai, kad pareiškėjui netiko išduodamos valymui skirtos priemonės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos nebuvo suteikiamos. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad pasivaikščioti buvo vedamas kartÄ per parÄ vienai valandai, o likusį laikÄ turėjo bÅ«ti kameroje. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas. BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pažymėta, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama mažiau negu vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti Å¡ia teise. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, taip pat tuo, jog pareiÅ¡kėjas turėjo teisę pasivaikščioti vienÄ valandÄ , tai skunde nurodo ir pats pareiÅ¡kėjas.

Duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pasivaikščiojimų gryname ore nenustatyti. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nešvarūs, juose pilna šiukšlių, nėra šiukšliadėžės, o tik peleninė. Eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Eksploatavimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių).

Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus dėl aplinkybių, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nešvarūs, juose pilna šiukšlių, nebuvo šiukšliadėžės, o tik peleninė.

Kaip nurodė atsakovės atstovas pasivaikščiojimo kiemelius valo ir tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis (b. l. 7–11, 13–16). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais duomenimis, jog pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 21–22 punktais.

Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra Å¡iukÅ¡liadėžių, o tik peleninė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi ar yra netvarkingi. Taigi, Vilniaus PN administracija Å¡iuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų; dar daugiau, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl, esÄ , netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo vedamas į duÅ¡Ä , kuriame prausėsi žmonės, sergantys atvira tuberkuliozės forma.

Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes. Å io straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato specialius izoliavimo reikalavimus tik asmenims, sergantiems aktyvia plaučių tuberkulioze, – jie turi bÅ«ti laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas ginčija aplinkybę, jog buvo vedamas į duÅ¡Ä , kuriame prausėsi žmonės, sergantys atvira tuberkuliozės forma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl Å¡io nusiskundimo į įstaigos administracijÄ . Taip pat duomenų, jog asmenys, sergantys atvira tuberkuliozės forma bÅ«tų laikomi ir / ar vedami į duÅ¡Ä kartu su suimtaisiais ir / ar nuteistaisiais, nėra.

Teismas neturi pagrindo abejoti Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimu Vilniaus PN, todėl Å¡iuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad duÅ¡ai buvo purvini, juose veisėsi grybelis. Pažymėtina, kad dėl dušų bÅ«klės pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas institucijas nesikreipė, skunde teismui nedetalizavo, kurios konkrečiai duÅ¡o patalpos galimai neatitiko higienos normų reikalavimų. Vilniaus PN nurodė, kad smulkÅ«s Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir duÅ¡inių patalpų remonto darbai, pvz.: pakeičiama perdegusi lemputė, suplyÅ¡usi užduolaida, užglaistomos sienos ir pan., atliekami nedelsiant.

Kiti remonto darbai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Vilniaus PN yra trylika duÅ¡inių, jų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus. DuÅ¡inių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė.

Jos kiekvienÄ dienÄ yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones (b. l. 13–16). Pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimų duÅ¡o patalpose dėl jų atitikimo higienos normų reikalavimams neatliko (b. l. 7–11). Daugiau duomenų, patvirtinančių, kad duÅ¡o patalpos puvo neÅ¡varios, ar juose veisėsi grybelis, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus PN neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad tiekiamas maitinimas buvo nepakankamas, kadangi sportavo, o jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas. BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Teismas pažymi, kad minėtos normos nedirbantiems ir sportuojantiems vyrams energetinės maisto vertės nenustato. Taip pat nenustatyta, kad sportuojantys asmenys būtų priskiriami dirbančiųjų grupei ir turėtų teisę į kitokias mitybos normas nei nedirbantieji.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. Pranešime ,,Dėl P. P. skundo“ nurodyta, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas (b. l. 13–16).

Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo bÅ«ti skirtas ir kokiu pagrindu. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, pablogėjo sveikata, dėl kietų lovų atsirado stuboro problemų, o dėl nemigos atsirado depresija.

IÅ¡ byloje pateikto pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o ginčo laikotarpiu matyti, kad pareiÅ¡kėjas turi (duomenys neskelbtini) neįgalumÄ , jam buvo lūžęs deÅ¡inės pusės dilbis. PareiÅ¡kėjas buvo pats susižalojęs rankas. Taip pat pareiÅ¡kėjas kreipėsi į psichiatrÄ dėl nemigos (b. l. 41–46). Nors pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡as nepatvirtina, jog tam tikri sveikatos sutrikimai kilo dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡iuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K), 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo nepatogumais ir orumo pažeminimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių didesnį pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ .

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K) pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 40 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K), neturtinei žalai atlyginti priteistina 40 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė