304eb409-b91e-49fb-8a6f-5dcf2e33e792 · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo Nr. AN2-86-594/2019 Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01681-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. B. (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo A.

L. G. (toliau – A. L. G.) administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : 1. 2018 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas A. L. G. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, buvo suraÅ¡ytas už tai, kad ji, bÅ«dama UAB „D.“ vadove, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d., 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d., 7.00 val., (duomenys neskelbtini) leido dirbti darbuotojui M. L., ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ , su juo nesudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus.

A. L. G., darbuotojo atžvilgiu bÅ«dama įmonės vadovu, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo Ä®statymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. L. G. atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavus, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

3. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo byloje priimti naujÄ nutarimÄ , skiriant UAB „D.“ direktorei A. L. G. baudÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. 3.1. Institucijos teigimu, M. L. UAB „D.“ priklausančiame vieÅ¡butyje „I. K. C.“ dirbo administratoriumi. 2017 m. gruodžio 20 d. jis darbÄ pradėjo 19.00 val. ir dirbo iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7.00 val. Apie M. L. valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ VSDFV teritoriniam skyriui duomenys pateikti 2017 m. gruodžio 20 d. 19.54 val., praneÅ¡ant, kad M.

L. įdarbinimo laikotarpio pabaiga 2017 m. gruodžio 20 d., kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 24.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7.00 val. M. L. dirbo įmonės naudai nesudarius su juo raÅ¡ytinės darbo sutarties, neįteikus jam antro jos egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie jo darbÄ Ä¯monėje. Tokie veiksmai vertintini kaip nelegalus darbas. Lietuvos Respublikos įstatymai, pasak Institucijos, įsakmiai nurodo, kad kiekvienas dirbantis asmuo Lietuvos Respublikos įmonėje privalomai turi bÅ«ti socialiai apdraustas ir apie kiekvieno darbuotojo įdarbinimÄ privalomai turi bÅ«ti pateikti duomenys VSDFV teritoriniam skyriui.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ A. L. G. atžvilgiu, formuoja ydingÄ praktikÄ ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos įmonėse dirbantys darbuotojai gali dirbti neįforminti įstatymo nustatyta tvarka. 3.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teismo posėdžio metu, liudytojas M. L. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. 24.00 val. darbo jis nebaigė, nes dirbo pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ , patvirtintÄ ir jam pateiktÄ darbo grafikÄ , kuriame buvo numatyta jo darbo pabaiga 2017 m. gruodžio 21 d. 7.00 val.

Kitų nurodymų ar paaiÅ¡kinimų iÅ¡ vieÅ¡bučio administracijos jis nebuvo gavęs. A. L. G. pripažino, kad nebuvo pakeitusi darbuotojų darbo (pamainų) grafiko, t. y. netinkamai organizavo darbuotojų darbÄ . Susipažinus su 2019 m. sausio 8 d. VSDFV pažyma, Institucijos įsitikinimu, matyti, kad M. L. valstybinis socialinis draudimas UAB „D.“ deklaruotas laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., o paaiÅ¡kėjus, kad 2017 m gruodžio 21 d. M. L. buvo darbo diena, direktorė nesiėmė jokių priemonių padarytoms klaidoms paÅ¡alinti, t. y. papildomai praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui, sumokėti mokesčius valstybei ir taip atstatyti socialinį teisingumÄ . 3.3.

Institucijos teigimu, DK numato, jog darbdavys darbo santykių pasibaigimÄ galėjo įforminti ir sekančiÄ dienÄ , t. y. pasiraÅ¡yti darbo sutartyje apie darbo santykių pabaigÄ ir informuoti VSDFV teritorinį skyrių apie darbuotojo socialinio draudimo pabaigÄ , tačiau, įmonės direktorė dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių to nepadarė. Tuo tarpu aplinkybė, jog bÅ«tent A. L. G. patvirtino 2017 metų gruodžio mėnesio darbuotojų darbo grafikÄ ir vėliau nutraukė darbo santykius su M.

L., jokių veiksmų nesiėmė, tik patvirtina, kad ji sÄ moningai tyčia leido Å¡ioms pasekmėms atsirasti ir M. L. dirbti nelegaliai.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. L. G. atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Institucijos apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. 4.1. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje buvo aktyvus, iÅ¡klausė Institucijos atstovÄ , apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, į bylos nagrinėjimÄ pakvietė ir apklausė liudytojÄ M.

L., prie bylos medžiagos prijungė ir iÅ¡tyrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Institucijos atstovas turėjo galimybę tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , teikti praÅ¡ymus ir įrodymus, reikÅ¡ti nuomonę, jog tam tikros faktinės įvykio aplinkybės nėra nagrinėjamos arba netinkamai nagrinėjamos, tačiau jokių motyvų ar pastebėjimų dėl netinkamo faktinių aplinkybių ar įrodymų tyrimo neteikė, o 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje nedalyvavo, kad rodo, kad teismo kompetencijai ir proceso eigai, faktinių bylos aplinkybių, jų įrodymų tyrimui Institucija pastabų neturėjo. 4.2.

Atsiliepimu atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2017 m. gruodžio 20 d. M. L. dirbo UAB „D.“ raÅ¡ytinės sutarties pagrindu ir jos sÄ lygas savo vienaÅ¡aliÅ¡ku sprendimu vykdė iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7 val., nors pats prašė darbo santykius nutraukti 2017 m. gruodžio 20 d. Aplinkybę apie M. L. savavaliÅ¡kÄ , vienaÅ¡alį sprendimÄ tęsti darbo santykius, patvirtino tiek pats M. L., tiek ir A. L. G.. Vėliau, sužinojus apie šį vienaÅ¡alį M. L. sprendimÄ tęsti darbÄ iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7 val., UAB „D.“ jį patvirtino taip, kaip tai objektyviai buvo įmanoma retrospektyvine tvarka.

Darbdavys, sužinojęs, kad M. L. savo darbo funkcijas tęsė ir po 2017 m. gruodžio 20 d. 24 val. (iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7 val.), patvirtino M. L. sprendimÄ darbo santykius tęsti, sumokėdamas 2017 m. gruodžio 21 d. bankinio mokėjimo pavedimu M. L.: už 120 valandų darbÄ 2017 m. gruodžio mėnesį, įskaitant ir darbo valandas 2017 m gruodžio 21 d. bei sumokėdamas visus nustatytus mokesčius valstybei. Be to, M. L. turėjo galimybę, bet kuriuo paros metu, kreiptis į UAB „D.“ administracijÄ , jeigu jam dėl jo darbo kiltų neaiÅ¡kumų, įskaitant klausimÄ , kada jis turi palikti savo darbo vietÄ arba, kada baigiasi jo darbo santykiai su UAB „D.“, tačiau to nepadarė. 4.3.

Pažymima, kad M. L. dirbti UAB „D.“ pradėjo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., o ne nuo 2017 m. gruodžio 21 d., todėl apie darbuotojÄ , kuris jau dirbo ir už kurį sistemingai buvo mokami mokesčiai, pakartotinai informuoti SODRĄ nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pasak advokato, be aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, akivaizdu, kad Institucija nesigilino ir į tikruosius M. L. motyvus, dėl kurių jis nusprendė nepalikti savo darbo vietos 2017 m. gruodžio 20 d., 24 val. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M.

L. UAB „D.“ 2017 m. gruodžio 21 d., apie 2 val. 8 min ir 37 min., įvykdė ANK 108 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, už kuriuos jam paskirta administracinė nuobauda. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats M. L.. Tokiu bÅ«du, neabejotina, kad M. L. savo darbo vietos laiku nepaliko, nes turėjo savo asmeninių neteisėtų tikslų, kuriuos ketino įgyvendinti ir apie kuriuos niekas nežinojo. 4.4. Akcentuojama ir tai, kad palyginus M. L. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, duotus Institucijai, ir jo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, jo dėstomose faktinėse bylos aplinkybėse įžvelgiama neatitikimų.

Nustatyta, kad M. L. paaiÅ¡kinimai Institucijoje buvo raÅ¡omi Institucijos darbuotojų, kas leidžia abejoti jų patikimumu. Be to, Institucijos veiksmai nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios prieÅ¡tarauja teisingo proceso principui ir netgi sukėlė grėsmę teismui priimti neteisingÄ sprendimÄ . Jie rodo, kad Institucijos pareigÅ«nai, galbÅ«t net dėl asmeninių priežasčių, siekia, kad A. L. – G. veiksmai bÅ«tų kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, jog tokios veikos A.

L.G. nepadarė. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ , be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. L. G. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl jos nekaltumo jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimÄ remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. 8.1. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. 8.2.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , darbÄ vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) bÅ«tina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018). 8.3.

DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarp UAB „D.“, atstovaujamo direktorės A. L. G. ir M. L. buvo pasiraÅ¡yta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu M. L. buvo priimtas į UAB „D.“ administratoriaus pareigas. Komentuojamoje sutartyje numatyta M. L. darbo pradžia 2017 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutartis, remiantis joje užfiksuotais duomenimis, vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi, pasibaigė 2017 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 4 d. darbuotojo, t. y.

M. L. praÅ¡ymo ir 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „D.“ direktorės, t. y. A. L. G., įsakymo Nr. 426-2017 pagrindu (b. l. 8). IÅ¡ Å¡ių duomenų seka, kad raÅ¡ytinė darbo sutartis su M. L., jam pradėjus darbÄ 2017 m. rugsėjo 1 d. (bÅ«tent tokia jo darbo pradžios diena nurodyta ir komentuojamoje darbo sutartyje), buvo sudaryta, apie jÄ , įstatymų nustatyta tvarka buvo praneÅ¡ta ir VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 14).

10. Kaip nustatyta DK 65 straipsnio 5 dalyje, darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ UAB „D.“ darbuotojų darbo grafikÄ (sudarytas įmonės direktorės A. L. G.), M. L. paskutinė darbo diena nors ir sutapo su jo darbo sutarties nutraukimo diena, t. y. 2017 m. gruodžio 20 d. (be kita ko, nurodyta ir jo praÅ¡yme atleisti jį iÅ¡ darbo), tačiau turėjo apimti laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 19.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7.00 val.

Tokiu bÅ«du neabejotina, jog M. L., bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su darbo sutarties nutraukimu (darbo sutartis buvo nutraukta jo iniciatyva, gavus darbuotojo praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų), žinojo ir tai, jog paskutinė jo darbo diena yra 2017 m. gruodžio 20 d., kurios pabaiga siejama su 24.00 val., todėl tęsti darbÄ po Å¡ios valandos, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7.00 val. jis neturėjo nei pareigos, nei teisės. Nors Å¡iuo atveju abejonių tuo, jog savo darbÄ laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7.00 val.

M. L. tęsė nepasirašęs su darbdaviu rašytinės darbo sutarties, apie tai įstatymų nustatyta tvarka nepranešus ir VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau kategoriškai tvirtini, jog už šiuos veiksmus yra atsakinga A. L. G. ir, kad aukščiau konstatuotos aplinkybės užtraukia jai administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo.

11. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių, jog tinkamo darbo funkcijų atlikimo jau po 2017 m. gruodžio 20 d. 24.00 val. iÅ¡ M. L. bÅ«tų reikalavusi UAB „D.“ direktorė A. L. G., ar egzistavo kitos aplinkybės, kurioms esant M. L. buvo priverstas likti savo darbo vietoje pasibaigus jo darbo sutarties su UAB „D.“ galiojimui, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. M. L. neabejotinai žinojo apie savo darbo sutarties pabaigÄ 2017 m. gruodžio 20 d.

– bÅ«tent Å¡i data pažymėta jo darbo sutartyje, bÅ«tent nuo Å¡ios datos M. L. prašė atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų, tačiau, nepaisydamas Å¡ios aplinkybės, savo vienaÅ¡aliÅ¡kais veiksmais tęsė darbÄ ir A. L. G. inkriminuotu laikotarpiu. Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „D.“ administracijos darbuotojų, tame tarpe ir Å¡ios įmonės direktorės A. L. G. darbo laikas, M. L. darbo metu, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d., 7.00 val., jau buvo pasibaigęs, todėl apie vienaÅ¡aliÅ¡kai tęsiamÄ M.

L. darbo funkcijų atlikimÄ A. L. G. nežinojo ir užkirsti kelio neteisėtiems M. L. veiksmams, kurių pagrindu A. L. G. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ji negalėjo, kÄ ji betarpiÅ¡kai patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tai, jog žinant apie M. L. darbo pabaigÄ nebuvo pakeistas anksčiau sudarytas darbo grafikas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, kadangi kaip minėta, ar, kad jis dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, kadangi tuo metu darbo sutartis jau buvo pasibaigusi.

Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. L., tuo laikotarpiu iš esmės veikė priešingais buvusiai darbovietei interesais, t. y. nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.

12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pažymėtina ir tai, kad su M. L. už jo atliktÄ darbÄ buvo atsiskaityta visiÅ¡kai, tame tarpe ir už papildomai po jo darbo sutarties pabaigos iÅ¡dirbtas 7 darbo valandas, tokiu bÅ«du taikiai iÅ¡sprendžiant įvykusį nesusipratimÄ â€“ nesusikalbėjimÄ tarp A. L. G. ir M. L. dėl jo darbo laiko paskutinę jo darbo dienÄ . Jokių pretenzijų A. L. G. M. L. neturėjo, o faktas, kad M. L. UAB „D.“ iÅ¡dirbo 7 papildomas valandas jau po jo darbo sutarties su juo nutraukimo ir darbo santykių su Å¡ia įmone pabaigos, paaiÅ¡kėjo tik po to, kai UAB „D.“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėto M.

L. elgesio 2017 m. gruodžio 21 d., 2.47 val., t. y. galimai jo UAB „D.“ atžvilgiu padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje. Å ių duomenų visuma, atsižvelgiant į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju M.

L., kaip darbuotojo teisės, iÅ¡ esmės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų darbdaviui jis neturėjo, todėl teigti, jog A. L. G. veiksmuose yra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, ir kad žinodama M. L. darbo santykių pabaigÄ 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau nepatikslindama darbuotojų darbo grafiko (Å¡ios aplinkybės, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, ji neneigia, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų), ji siekė nelegalaus M.

L. darbo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog jokių galimybių įgyvendinti įstatymų reikalavimus – sudaryti darbo sutartį su M. L., praneÅ¡ti apie jo darbÄ VSDFV ne vėliau kaip likus vienai dienai iki jo faktinio darbo, sužinojusi apie M. L. papildomÄ darbÄ laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 7.00 val., A. L. G. negalėjo, kadangi Å¡is faktas jau buvo įvykęs.

13. A. L. G. veiksmuose aukÅ¡tesnysis teismas nors ir įžvelgia tam tikrÄ neatsakingumÄ vykdant savo tiesiogines darbo funkcijas – nutraukiant darbo su M. L. ir nustatant, jog paskutinė jo darbo diena yra 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau netikslinant kiek ankščiau tos pačios A. L. G. sudaryto UAB „D.“ darbuotojų darbo grafiko, nepasirÅ«pinant, kad M. L. netęstų darbo po 2017 m. gruodžio 20 d. 24.00 val., tačiau teigti, jog tokie A. L. G. veiksmai sudarė sÄ lygas UAB „D.“ darbuotojams dirbti nelegaliai, kaip tai suvokiama ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme, faktinio pagrindo nėra.

A. L. G. veiksmuose aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia nei tyčios, nei neatsargumo padarant ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ administracinį nusižengimÄ , todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ A. L. G. atžvilgiu. Abejoti tokiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14. Ä®vertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiÅ¡kai, A. L. G. atžvilgiu priimant teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Pagrindų skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimui apeliacinės instancijos teismas vertinamu atveju neįžvelgia, dėl ko, Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Albinas Antanaitis