304e9544-e93d-433b-aa31-52fb391bb110 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-13118-934/2013Civilinio proceso Nr. 2-68-3-06875-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3., 116.5.1., 116.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 17 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 7440,00 Lt skolÄ , 4349,69 Lt delspinigių, 120 Lt už priskaičiuotų ir nesumokėtų kortelės administravimo mokesčių ir 11 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.  Atsakovei ieÅ¡kinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2013-03-20, procesinius dokumentus priėmė atsakovės motina.

Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo pasekmės atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintos. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymui priimti sprendimÄ už akių, yra pagrindas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us Å¡alims apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimÄ už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2008-08-14 sudarė Kredito limito be periodinių mokėjimų sutartį Nr. VISA_C_1053 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovei suteikė 7440 Lt kreditÄ . Už suteiktÄ kreditÄ Sutartyje nustatyta 5 proc. metinė palÅ«kanų norma, 30 proc. metinė padidintų palÅ«kanų norma, kredito limito laikotarpis nuo 2008-08-12 iki 2012-08-31.

Atsakovė nevykdė paimto kredito grÄ Å¾inimo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį. Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnis), vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos vykdymo sÄ lygas įstatymas draudžia (CK 6.59 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos Å¡alims įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, ji liko skolinga ieÅ¡kovui 7440 Lt negrÄ Å¾into kredito.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimÄ , yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 7440 Lt skolos ir 120 Lt už priskaičiuotų ir nesumokėtų kortelės administravimo mokesčių (CK 6.38 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo mokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali bÅ«ti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ . Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis).

Ä®statyme sÄ voka „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai Å¡aliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pagal bendrųjų Sutarties sÄ lygų 14 punktÄ atsakovas, laiku nesumokėjęs nustatytos sumos, įsipareigojo mokėti 30 proc. dydžio metinius delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (kas sudaro 0,083 proc. delspinigių per dienÄ (laikant kad metuose yra 360 dienų (Sutarties bendrosios dalies 7 punktas)).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 4349,69 Lt delspinigių. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,083 proc. per dienÄ delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji Å¡alis, yra per didelė ir sudaro pagrindÄ praÅ¡omus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieÅ¡kovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartis su ieÅ¡kovu sudarė prisijungimo bÅ«du pagal standartines sutarčių sÄ lygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų ir jas derinti, t.y.

Å¡alys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, praÅ¡omi priteisti delspinigiai mažintini iki 2010-10-22 Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas paskolų teikimo Å«kinę-komercinę veiklÄ , turi pareigÄ tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusiÄ rizikÄ , neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės reikalauja delspinigių už laikotarpį nuo 2010-01-31 iki 2012-08-20.

Nors pagal 2008-08-14 Å¡alių sudarytÄ Sutartį suteiktas kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2012-08-31, tačiau ieÅ¡kovas matydamas, kad yra pažeidžiamos Sutarties sÄ lygos vienaÅ¡aliÅ¡kai nenutraukė jos iÅ¡ karto, ilgai nesikreipė į teismÄ , nors Å¡iam veiksmui netrukdė jokios kliÅ«tys. Tad atsakovės ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su ieÅ¡kovo neveikimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (CK 1.5 straipsnio 3 dalis) neleidžia priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės tokio ilgo (2,5 metų) laikotarpio netesybų.

Sprendžiant netesybų klausimÄ , kai pats ieÅ¡kovas ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos didėjo, pagal analogijÄ ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5, 1.8 straipsniai) netesybų dydis apribotinas, taikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas taisykles – iki Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpio netesybų. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2012-02-20 iki 2012-08-20 (180 d.), t.y. 669,60 Lt (7440,00 Lt X (0,05/100) X 180).

Todėl siekiant užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 4349,69 Lt delspinigių tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovės 669,60 Lt delspinigių sumÄ .IeÅ¡kovas, remdamasis Sutarties bendrosios dalies 25 punkto sÄ lygomis, taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iÅ¡ skolininko priteisiamos palÅ«kanos, kurios vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmenine skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palÅ«kanas, turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai taikoma su CK 6.210 straipsniu, nustatančiu palÅ«kanų dydį. Pažymėtina, kad procesinių palÅ«kanų paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010), jos negali bÅ«ti priemonė vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs su vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , o tai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ bei į tai, kad Å¡i Sutartis yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), Å¡alys sudarė kredito sutartį pagal kredito davėjo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas sÄ lygas, t. y. tipinę sutartį, skirtÄ nevienkartiniam naudojimui, kreditas suteiktas atsakovės vartojamiesiems poreikiams tenkinti, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti procesinės 11 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už panaudotÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pernelyg didelės, todėl jos sumažintinos iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011;

Vilniaus apygardos teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ 8229,60 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2013-03-01, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų dydis yra pakankama ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lÅ«kesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimÄ (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 357,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 10 Lt, todėl nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

             Priimti sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 7440,00 Lt skolÄ Lt skolÄ , 669,60 Lt delspinigių, 120 Lt už priskaičiuotų ir nesumokėtų kortelės administravimo mokesčių, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (8229,60 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-03-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 375,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 301694694, naudai.

           Sprendimas už akių per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti ieÅ¡kovo skundžiamas apeliaciniu skundu   Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .  Sprendimas už akių negali bÅ«ti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.  Atsakovė per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį LR CPK 111 straipsnio ir LR CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Teisėjas                                                                                                                 Žilvinas Terebeiza