304e61e4-44b3-4ffc-a1c7-d7fbf1cdbedb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-585-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00130-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 3.3.1.18 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Olfema“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-504-425/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Olfema“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio eglė“, L.

K., A. M. bei S. L., trečiasis asmuo atsakovų pusėje – Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Olfema“ (toliau – ir ieÅ¡kovė), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. birželio 4 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB, BUAB) ,,Panevėžio eglė“ ir atsakovo L.

K. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė UAB ,,Panevėžio eglė“ atsakovui L. K. už 230 000 Lt (66 612,60 Eur) pardavė 315,38 kv. m. negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ gamybos-prekybos patalpÄ , patalpÄ Nr. 2, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir negyvenamoji patalpa). 1.2. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. lapkričio 21 d. atsakovo L. K. ir atsakovo A. M. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas L. K. atsakovui A. M. už 70 000 Eur pardavė negyvenamÄ jÄ patalpÄ . 1.3.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. lapkričio 28 d. atsakovo A. M. ir atsakovo S. L. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas A. M. atsakovui S. L. už 72 000 Eur pardavė negyvenamÄ jÄ patalpÄ . 1.4. Taikyti restitucijÄ ir atsakovei BUAB ,,Panevėžio eglė“ pripažinti nuosavybės teisę į negyvenamÄ jÄ patalpÄ , o Å¡alis įpareigoti grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ yra gavusios pagal ginčijamas sutartis.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė UAB „Panevėžio eglė“ nuo 1999 m. gruodžio 2l d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. nuosavybes teise valdė 1 277,14 kv. m. ploto pastatÄ â€“ konditerijos cechÄ su prekybos patalpomis (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. gruodžio 7 d. pastatas – konditerijos cechas su prekybos patalpomis buvo padalintas į tris atskirus objektus: 315,38 kv. m. negyvenamÄ jÄ patalpÄ (ginčijamÄ turtÄ ), 850,59 kv. m. negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ gamybos-prekybos patalpÄ , patalpa Nr. 3 (duomenys neskelbtini), ir 111,17 kv. m. negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ lažybų punktÄ (duomenys neskelbtini). 3. 2013 m. birželio 4 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė UAB ,,Panevėžio eglė“, atstovaujama atsakovo S. L. dukters A. L., A. L. draugui atsakovui L. K. už 66 612,60 Eur (230 000 Lt) pardavė negyvenamÄ jÄ patalpÄ .

4. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovų sudaryti ir Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip sandoriai, prieÅ¡taraujantys vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, imperatyvioms įstatymo normoms bei pažeidžiantys atsakovės BUAB ,,Panevėžio eglė“ kreditorių teises. Atsakovės BUAB ,,Panevėžio eglė“ turtas buvo labai vertingas tik kaip vientisas vienetas. Vientisos ir vertingos patalpos buvo padalintos tik tam, kad jų dalis galėtų tapti atsakovės BUAB ,,Panevėžio eglė“ buvusio faktinio savininko atsakovo S. L. nuosavybe. 2016 m. lapkričio 2l d. ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik kaip tarpinis sandoris, kad 2016 m. lapkričio 28 d. ginčijamu sandoriu atsakovas S. L. pasidarytų sÄ Å¾iningu įgijėju, nes atsakovas A.

M. ginčijamÄ turtÄ buvo įsigijęs tik savaitei. Nurodytos aplinkybes įrodo, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovės UAB ,,Panevėžio eglė“ administracijos vadovė A. L., sudarydama ginčijamus sandorius, nebuvo lojali atsakovei UAB ,,Panevėžio eglė“, veikė ne atsakovės UAB ,,Panevėžio eglė“, o savo Å¡eimos asmeniniais interesais. Atsakovė UAB ,,Panevėžio eglė“, bÅ«dama skolinga kreditoriams, ginčijamais sandoriais sudariusi galimybę atsakovui S. L.

įsigyti atsakovės UAB ,,Panevėžio eglė“ dalį nekilnojamojo turto, sumažino galimybes atsakovės BUAB ,,Panevėžio eglė“ kreditoriams pasidengti savo finansinius reikalavimus, t.y. Å¡iuo sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, o sandorį sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

5. Atsakovas S. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinio netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ veikla buvo konditerijos gaminių gamyba ir prekyba, tačiau veiklos vystymui trÅ«ko apyvartinių lėšų. Vadovaujantis įmonės įstatais, UAB „Panevėžio eglė“ akcininkų visuotinio susirinkimo 2013 m. sausio 30 d. sprendimu buvo nuspręsta parduoti dalį atsakovei UAB „Panevėžio eglė“ priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir 119,31 kv. m. lažybų punktÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Turtas buvo įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, kuris pateikė ataskaitÄ , bei buvo pasirinktas turto pardavimo specialistas (nekilnojamojo turto agentÅ«ra), kuris ir surado pirkėjÄ â€“ atsakovÄ L. K.. Atsakovas L. K. nebuvo ir nėra susijęs su A. L.. Turto pardavimas nepablogino UAB „Panevėžio eglė“ finansinės padėties ir nepažeidė jos kreditorių interesų, prieÅ¡ingai – lėšos gautos iÅ¡ negyvenamosios patalpos pardavimo padėjo UAB „Panevėžio eglė“ įgyvendinti reikiamus modernizavimo projektus, padidinti konkurencingumÄ ir kartu pagerinti bendrovės finansinę padėtį.

6. Atsakovas L. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti jam patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013 m. birželio 4 d. ji turėjo neabejotinÄ reikalavimo teisę į UAB „Panevėžio eglė“. IeÅ¡kovė reikalavimo teisę į UAB „Panevėžio eglė“ įgijo tik 2017 metais, todėl 2013 metais sudarytas sandoris negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės teisių ir interesų. Atsakovui L. K., kaip sÄ Å¾iningam įgijėjui, 2013 m. birželio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma apie UAB „Panevėžio eglė“ finansinę bÅ«klę bei aplinkybes, kurios lėmė turto pardavimÄ . IeÅ¡kovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji praleido vienerių metų senaties terminÄ , todėl atsakovas L. K. prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

7. Atsakovė BUAB „Panevėžio eglė“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ (toliau – ir bankroto administratorė), prašė ieškovės ieškiniui taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti BUAB „Panevėžio eglė“ naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė byloje konkrečių ir objektyvių įrodymų, kad ieškiniu ginčijamų sandorių tikslas buvo priešingas viešai tvarkai ir moralei.

Be to, ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodė visų actio Pauliana sÄ lygų. Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovė yra praleidusi. IeÅ¡kovė nepateikė pakankamų įrodymų, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai. Apie ginčijamus sandorius ieÅ¡kovė sužinojo arba turėjo sužinoti vėliausiai 2017 m. sausio 3 d., kai su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „AMK Logistika“ sudarė susitarimÄ dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo.

Å iuo susitarimu su UAB „Panevėžio eglė“ susijusi UAB „AMK Logistika“ sutiko įkeisti ieÅ¡kovei UAB „Panevėžio eglė“ priklausančias patalpas, todėl derindama 2017 m. sausio 3 d. susitarimo sÄ lygas, ieÅ¡kovė žinojo kokio įkeistino nekilnojamojo turto turi UAB „Panevėžio eglė“, o koks nekilnojamas turtas buvo parduotas anksčiau ir nebegalės bÅ«ti įkeistas ieÅ¡kovei. Nagrinėjamoje byloje priežasčių, dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovė nenurodė, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

8. Atsakovas A. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas A. M. prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byla iÅ¡kelta 2017 m. kovo 30 d., o ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu 2018 m. gegužės 28 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad ji yra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė neįrodinėja, kad sudaryti sandoriai pablogino atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ galimybes atsiskaityti su kreditoriais ar po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Panevėžio eglė“ finansinė bÅ«klė bÅ«tų pablogėjusi.

9. Trečiasis asmuo atsakovų pusėje Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J. (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kiniu ginčijami sandoriai dėl negyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo buvo patvirtinti vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, sandoriai visiÅ¡kai atitiko ir Å¡iuo metu atitinka tokių sandorių turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei priteisti trečiojo asmens naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui S. L. 1 470,15 Eur, atsakovui L. K. 600 Eur bei trečiajam asmeniui 574,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų motyvų, jog sandoriais negyvenamoji patalpa buvo parduota su atsakove UAB ,,Panevėžio eglė“ susijusiam asmeniui, atsakovui L. K., kuris yra UAB „Panevėžio eglė“ direktorės bei pagrindinio akcininko S. L. dukters A. L. draugas.

12. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ginčijamo sandorio naudingumÄ atsakovei UAB „Panevėžio eglė“ patvirtina 2013 m. balanso duomenys, t. y. realizavusi dalį jai priklausančio turto, atsakovė UAB „Panevėžio eglė“ per vienerius metus vykdytinus įsipareigojimus sumažino nuo 786 309 Lt iki 589 551 Lt.

13. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sÄ lygojo ne Å¡ioje byloje ginčijamas 2013 m. birželio 4 d. atsakovės UAB ,,Panevėžio eglė“ ir atsakovo L. K. sudarytas negyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sandoris, o bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės veiksmai, sÄ lygoję faktinį atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ nemokumÄ ir bankrotÄ .

14. BylÄ nagrinėjantis teismas ieÅ¡kovės motyvus, kad ieÅ¡kiniu ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekiniai ir negaliojantys, pripažino nepagrįstais.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė pagrįstų, abejonių nekeliančių įrodymų, jog ginčijami sandoriai pažeidė UAB „Panevėžio eglė“, Å¡ios bendrovės kreditorių teises ir įstatymo saugomus interesus, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir dėl Å¡ių sandorių panaikinimo bei restitucijos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Atsakovė BUAB „Panevėžio eglė“ pažeidė savo pareigÄ veikti visų kreditorių interesais. Kadangi ieÅ¡kovė ginčija ne savo sudarytus sandorius, tai visų įrodymų, susijusių su ginčijamais sandoriais, negalėjo turėti. Todėl ieÅ¡kovė prašė teismo iÅ¡ atsakovės BUAB „Panevėžio eglė“ iÅ¡reikalauti bylai svarbius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo, dėl ko ieÅ¡kovė neturėjo galimybės įrodyti ieÅ¡kinio teiginių. 16.2.

Bylose, kuriose turi būti apgintas viešasis interesas, teismas privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus. Byloje atsakovė BUAB ,,Panevėžio eglė“ neteikė įrodymų, bylos nagrinėjime nedalyvavo, teismas bylai svarbių dokumentų neišreikalavo, todėl skundžiamo teismo sprendimo išvados padarytos visapusiškai neišnagrinėjus reikšmingų ginčijamų sandorių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neatskleidė bylos esmės. 16.3. Ieškovė teismo prašė ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei, tačiau teismas dėl šio ieškinio pagrindo apskųstame sprendime nepasisakė, o pasisakė dėl ginčijamo sandorio neprieštaravimo juridinių asmenų teisnumui.

Atsakovas S. L. atsakovei UAB „Panevėžio eglė“ priklausančias patalpas sÄ moningai padalino tik tam, kad jų dalis galėtų tapti jo nuosavybe. 16.4. Atsakovės UAB ,,Panevėžio eglė“ administracijos vadovė A. L., atsakovės vardu sudarydama ginčijamÄ 2013 m. birželio 4 d. sandorį, nebuvo lojali atsakovei UAB ,,Panevėžio eglė“, veikė ne atsakovės UAB ,,Panevėžio eglė“, o Å¡eimos asmeniniais interesais, atsakovės UAB ,,Panevėžio eglė“ atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai, neprotingai ir tuo pažeidė imperatyvias teises normas. 16.5.

Atsakovei BUAB ,,Panevėžio eglė“ esant skolingai kreditoriams didelę pinigų sumÄ (daugiau nei pusę įraÅ¡yto į įmonės balansÄ turto vertės), ginčijamais sandoriais buvo sudaryta galimybė atsakovui S. L. įsigyti atsakovės BUAB ,,Panevėžio eglė“ dalį nekilnojamojo turto, kas sumažino galimybę kreditoriams pasidengti savo kreditorinius reikalavimus.

17. Atsakovų S. L. ir A. M. teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad atsakovai su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir atsakovo A. M. naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad: 17.1. Byloje egzistuojantis vieÅ¡asis interesas neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos įrodyti savo ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių jai pačiai kreiptis į bankroto administratorę dėl jai reikiamų dokumentų gavimo. 17.2. Pažymėjo, kad ginčo sandoriai sudaryti prieÅ¡ ketverius metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl ieÅ¡kovė net nebuvo atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ kreditore, todėl ginčo sandoriai negalėjo pažeisti jos teisių. 17.3.

Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . 17.4. Atkreipė dėmesį, kad nors ginčo sandoriai ginčijami kaip pažeidžiantys kreditorių teises, tačiau objektyvių duomenų, kad įmonės finansinė situacija po pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo ženkliai pablogėjo, kas sÄ lygojo neatsiskaitymÄ su kreditoriais, į bylÄ nepateikta.

18. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad: 18.1. dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 - 1.82 straipsnio pagrindais, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iose skundžiamo sprendimo dalyse yra laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis, todėl sprendimo naikinimui Å¡iose dalyse ir perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų. 18.2.

Sutiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra iÅ¡skirto atskiro skyriaus motyvams ir argumentams, kuriame bÅ«tų aptarta, kodėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra tenkinamas CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindu. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas dėl ieÅ¡kovės nurodytų argumentų skundžiamame sprendime iÅ¡ viso nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, savo sprendimu nenustatė, kad atsakovų veiksmai ginčo atveju galėtų bÅ«ti įvertinti kaip neteisingi, neprotingi ar nesÄ Å¾iningi.

Teismas tokius ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, o savo daromas išvadas tinkamai motyvavo. Todėl atitinkamai teismui nebuvo pagrindo ginčijamų sandorių pripažinti negaliojančiais nei CK 1.80 straipsnio, nei CK 1.81 straipsnio įtvirtintais pagrindais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Ginčas byloje kilo dėl nekilnojamojo turto (negyvenamosios patalpos) pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindais ir jų nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 21. 2013 m. birželio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Panevėžio eglė“ už 230 000 Lt (66 612,60 Eur) pardavė atsakovui L. K. 315,38 kv. m. negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ gamybos-prekybos patalpÄ , (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42-52).

NusipirktÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ atsakovas L. K. 2016 m. lapkričio 21 d. pardavė atsakovui A. M., kuris 2016 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jÄ perleido atsakovui S. L. (1 t., b. l . 81-85, 87-91). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovei UAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylÄ (civilinė byla Nr. eB2-443-198/2017), bankroto administratore paskyrė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Bankroto centras“ (toliau – ir bankroto administratorė) (1 t., b. l. 12-14).

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių finansinius reikalavimus 620 729,04 Eur sumai, tarp kurių yra ir ieÅ¡kovės 480 000 Eur dydžio hipoteka užtikrintas reikalavimas bei trečiosios eilės 10 048,83 Eur dydžio finansinis reikalavimas (1 t., b. l. 15-18). Dėl ginčijamų sandorių atitikties imperatyvioms įstatymo normoms 22. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde apeliuoja į CK 1.80 straipsnio netinkamÄ taikymÄ nagrinėjamoje byloje ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl CK 2.87 straipsnio, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 19 straipsnio 8 dalies pažeidimo, kadangi atsakovės UAB „Panevėžio elgė“ administracijos vadovė A.

L., atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ vardu sudarydama ginčijamÄ 2013 m. birželio 4 d. sandorį, nebuvo lojali bendrovei, veikė ne bendrovės, o Å¡eimos asmeniniais interesais, veikė nesÄ Å¾iningai bei neprotingai.

23. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiÅ¡kia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje.

Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiÅ¡kinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., tai darytina iÅ¡vada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiÅ¡kinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis).

Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant Å¡ioje normoje įtvirtintÄ Ä¯sakmų reikalavimÄ arba draudimÄ ir ar Å¡io pažeidimas lemia bÅ«tent sandorio negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

24. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pagrindo sutikti su ieÅ¡kove dėl CK 1.80 straipsnio, ABÄ® 19 straipsnio 8 dalies pažeidimo, nėra. IÅ¡ 2012 m. balandžio 2 d. atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ valdybos posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje bendrovės valdyba nutarė nekilnojamojo turto (rÅ«sio patalpų) pardavimo klausimÄ Ä¯traukti į visuotinio susirinkimo darbotvarkę (3 t., b. l. 57). 2013 m. sausio 30 d. visuotinio UAB „Panevėžio eglė“ akcininkų susirinkimo metu dėl bendrovės neigiamų finansinių rodiklių buvo nutarta parduoti bendrovės nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (patalpÄ Nr. 1, kurios (duomenys neskelbtini), ir patalpÄ Nr. 2, kurios unikalus (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti bendrÄ parduodamo nekilnojamojo turto kainÄ 310 000 Lt. Pavesti direktoriui parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , leidžiant pasitelkti nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkÄ . To paties susirinkimo metu UAB „Panevėžio eglė“ akcininkai nusprendė paimti paskolÄ iki 200 000 Lt, skirtų apyvartinių lėšų ir investicijų finansavimui, o kredito užtikrinimui įkeisti visas esamas ir gautinas pinigines lėšas, esančias banke, iÅ¡ kurio gaunama paskola, taip pat įkeisti gamybos – prekybos patalpas Nr. 3, turinčias 850.59 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 161-163).

Taigi, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad negyvenamosios patalpos pardavimu buvo siekiama pagerinti atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ finansinę būklę, gauti apyvartinių lėšų tolimesniam veiklos vykdymui bei įsipareigojimų kreditoriams mažinimui. 2017 m. sausio 3 d. atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ balansas patvirtina, kad įsipareigojimai bendrovės kreditoriams 2016 m. sudarė 94 065 Eur, kai 2013 m. balanso duomenimis bendrovė kreditoriams buvo skolinga 227 730 Eur (1 t., b. l. 12-14, 79).

IeÅ¡kovė byloje nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė UAB „Panevėžio eglė“ pardavusi negyvenamÄ jÄ patalpÄ , modernizavo savo veiklÄ bei iÅ¡ dalies padengė kreditorinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nėra pateikusi argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos iÅ¡vados apie ginčo sandorių (konkrečiai 2013 m. birželio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties) sudarymo bendrovei naudingumo ir atsakovės BUAB „Panevėžio eglė“ valdymo organų veikimo bendrovės interesams.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė įrodymų, kuriais būtų paneigta teismo išvada dėl CK 1.80 straipsnio taikymo nepagrįstumo, nepateikė. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei.

27. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.

Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Remiantis CK 1.81 str., turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014).

28. Įvertinusi ieškovės argumentus, kuriais remiantis ji grindė CK 1.81 straipsnio taikymo būtinybę, bei apskųsto sprendimo motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ieškovė įrodinėjo, kad UAB „Panevėžio eglė“ turimos patalpos yra vertingos kaip vientisas nekilnojamasis turtas, ir jos padalintos tik tam, kad bendrovės patalpų dalis galėtų tapti atsakovo S. L. nuosavybe.

Nors pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime atskirai neiÅ¡skyrė motyvų, paneigiančių CK 1.81 straipsnio taikymÄ nagrinėjamoje byloje, tačiau iÅ¡ apskųsto sprendimo turinio matyti, jog teismas aiÅ¡kiai pasisakė dėl visų argumentų, kuriais rėmėsi ieÅ¡kovė, įrodinėdama ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, o bÅ«tent – kad UAB „Panevėžio eglė“, pardavusi dalį patalpų, siekė gauti papildomÄ finansavimÄ veiklos vykdymui, atsiskaitymui su kreditoriais.

Minėta, kad ieÅ¡kovė byloje Å¡ios iÅ¡vados nėra nuginčijusi, be to, nėra pagrindusi teiginio apie negyvenamosios patalpos vertingumo tik kaip vientiso vieneto. Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas argumentų, susijusių su CK 1.81 straipsnio taikymu, neiÅ¡skyrė iÅ¡ kitų aptariamų motyvų, tačiau dėl jų pasisakė dėstydamas pozicijÄ dėl kitų argumentų, nelėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimo, todėl tai nelaikytina pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamÄ Â sprendimÄ .

29. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo apskųstame sprendime nurodytas motyvas apie atsakovės BUAB „Panevėžio eglė“ valdymo organų kompetencijÄ priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo bei perleidimo, negali bÅ«ti traktuojamas kaip ginčo sandorių vertinimas CK 1.82 straipsnio normos (juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas) prasme. Å iuo argumentu pirmosios instancijos teismas siekė pagrįsti pozicijÄ dėl atsakovės BUAB „Panevėžio eglė“ siekiamų tikslų, sudarant negyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sandorius, bei tai, kad Å¡ių tikslų siekė ne tik A.

L., bet jiems pritarė ir bendrovės valdymo organai. Dėl ginčijamų sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu 30. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl actio Pauliana pagrindų nebuvimo ir nurodo, kad byloje kreditorių teisių pažeidimas turėjo bÅ«ti nustatinėjamas 2013 m. birželio 4 d. sandorio sudarymo metu, ginčijami sandoriai sumažino galimybę atsakovės BUAB „Panevėžio eglė“ kreditoriams padengti savo finansinius reikalavimus, ir atsakovai, sudarinėdami ginčo sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi.

Teisėjų kolegija ieškovės argumentus nepripažįsta pagrįstais dėl toliau nurodomų priežasčių.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, iÅ¡skyrė tokias bÅ«tinÄ sias actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

32. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

33. Kaip minėta, viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kad kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

34. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir Ä®BĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

35. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ , pripažino, jog 2013 m. birželio 4 d. sudarytas sandoris negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės teisių, kadangi ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu dar nebuvo atsakovės UAB „Panevėžio eglė“ kreditorė. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde neįrodinėja 2013 m. birželio 4 d. turėjusi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, o tik teigia, kad 2013 m. birželio 4 d. pirkimo – pardavimo sandoris pažeidė UAB „Panevėžio eglė“ kreditorių teises.

36. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė, kad 2017 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovė ir BUAB „AMK Logistika“ sudarė susitarimÄ dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo, pagal kurį BUAB „AMK Logistika“ savo 480 000 Eur dydžio prievolę UAB „Olfema“ naudai papildomai užtikrino su BUAB „AMK Logistika“ susijusios UAB „Panevėžio eglė“ laidavimu ir jos turto įkeitimu (2 t., b. l. 59-60). 2017 m. sausio 21 d. sutartine hipoteka įkaito davėja BUAB „Panevėžio eglė“ neatlygintinai įkeitė kreditorės UAB „Olfema“ naudai negyvenamÄ sias patalpas – gamybos-prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo užtikrindama skolininkės UAB „AMK Logistika“ 480 000 Eur prievolės pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį įvykdymÄ (3 t., b. l. 131-133).

Vadovaudamasi CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija susipažino su BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylos duomenimis ir nustatė, kad 2017 m. vasario 3 d. notaras padarė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriuo pasiÅ«lė pagal šį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumÄ arba nesumokėtos skolos dalį iÅ¡ skolininkės UAB „AMK Logistika“ ir subsidiariai iÅ¡ įkaito davėjos UAB „Panevėžio eglė“ hipotekos kreditorės UAB „Olfema“ naudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pirmo ginčijamo sandorio sudarymo metu (2013 m. birželio 4 d.) ieÅ¡kovė dar nebuvo atsakovės BUAB „Panevėžio eglė“ kreditore, todėl Å¡is sandoris negalėjo pažeisti jos teisių bei interesų. Konstatavus nors vienos bÅ«tinos actio Pauliana taikymo sÄ lygos nebuvimÄ , nėra tikslinga aptarinėti kitus Å¡io instituto taikymo aspektus. Ypač, kai ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo yra deklaratyvÅ«s, neparemti argumentais, galinčiais paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

37. Akcentuotina, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ ir praÅ¡ydama nuginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu, gali ginti savo pažeistus interesus, tačiau ji neturi teisės reikalauti panaikinti negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sandorius remdamasi kitų UAB „Panevėžio eglė“ kreditorių teisių pažeidimu, kadangi ji nėra įgaliota atstovauti jų interesus.

38. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė, o ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės Å¡ios iÅ¡vados nepaneigė. Dėl ieÅ¡kovės procesinių teisių pažeidimo 39. IeÅ¡kovės, pateikusios apeliacinį skundÄ , manymu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jos praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, ir neturėdamas įrodymų, negalėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginčo, todėl, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.

40. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015).

41. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Å¡io Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti iÅ¡ kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad raÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba Å¡io Kodekso nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡Â dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama;

2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo;

3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti raÅ¡ytinių įrodymų rinkimo bÅ«dai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka; įrodymų iÅ¡reikalavimas yra viena iÅ¡ teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).

43. IeÅ¡kovė praÅ¡omais iÅ¡reikalauti duomenimis siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčijamų sandorių sudarymo motyvus, atsiskaitymo ar neatsiskaitymo pagal juos faktÄ , BUAB „Panevėžio eglė“ turtinę padėtį, finansinius reikalavimus BUAB „Panevėžio eglė“ sandorių sudarymo metu. Teigė, kad Å¡ios aplinkybės turi reikÅ¡mės ginčijamų sandorių galiojimui. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡ių duomenų ji gauti negali, kadangi jais disponuoja BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorė.

Kaip pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 131), 2018 m. rugsėjo 10 d. (3 t., b. l. 180) raÅ¡tais iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir bankroto administratorės paprašė pateikti tik dokumentus, įrodančius UAB „Panevėžio elgė“ finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims 2013 m. birželio 1 d., atsakovo L. K. atsiskaitymÄ pagal 2013 m. birželio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau, ieÅ¡kovės manymu, Å¡ių duomenų nepakanka teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, be to, pirmosios instancijos teismas dėl kai kurių gautų įrodymų apskųstame sprendime nepasisakė.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas neturi riboti Å¡alies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu Å¡alis pagrindžia savo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti.

45. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo iÅ¡reikalavęs visų ieÅ¡kovės praÅ¡omų dokumentų iÅ¡ bankroto administratorės, tačiau teigti, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymai buvo visiÅ¡kai ignoruojami, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų sÄ sajumÄ su ginčo dalyku, paprašė bankroto administratorės pateikti tik tuos dokumentus, kurie, teismo nuomone, galėtų turėti reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Aplinkybė, kad teismas nėra tenkinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymų visa apimtimi, negali bÅ«ti vertintina kaip CPK 160, 178, 198, 199 straipsnių netinkamas taikymas ir aiÅ¡kinimas bei ribojanti ieÅ¡kovės teises įrodinėjimo procese.

46. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apskųsto teismo sprendimo motyvais, ieÅ¡kovės teiginį dėl teismo iÅ¡reikalautų duomenų apie UAB „Panevėžio eglė“ mokumÄ ignoravimo, pripažįsta nepagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡iuos duomenis įvertino pasisakydamas apie actio Pauliana instituto taikymÄ nagrinėjamoje byloje.

47. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Neteisingas bylos iÅ¡sprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingÄ bylos rezultatÄ , tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymÄ , dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, bei nenustačius ieÅ¡kovės procesinių teisių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo CPK 329 straipsnio taikymui. Dėl procesinės bylos baigties 48. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 49. Atsakovas A. M. prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija, galioja nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengimÄ maksimalus dydis neturėtų virÅ¡yti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), konstatuoja, jog atsakovo A.

M. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija leistino maksimalaus atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio, todėl atsakovo A. M. praÅ¡ymas tenkintinas ir priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur atsakovo A. M. bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Olfema“ (įmonės kodas 110843480) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė Jūratė Varanauskaitė