2024-10-16 Nr. AB-14926-3-66-3-00070-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, Pareiškėjai G. U. ir Z. V. su 2024 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) neveikimą bei įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. spalio 8 d. prašymo.
Legislator headnote
AI generated2024-10-16 Nr. AB-14926-3-66-3-00070-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: U. ir Z. V. nurodo, kad, praėjus trims dienoms po jų prašymo pateikimo, Komisija atsakymo nepateikė ir sprendimo dėl balsavimo stabdymo rinkimų apygardoje Nr. 71 nepriėmė.
Full text
Administracinė byla Nr. R-59-463/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00070-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 5.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai G. U. ir Z. V. su 2024 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) neveikimą bei įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. spalio 8 d. prašymo.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad G. U. ir Z. V., kaip Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojai, Komisijai pateikė 2024 m. spalio 8 d. prašymą dėl balsavimo stabdymo rinkimų apygardoje Nr. 71, kadangi atsakovo viešai skelbiamoje informacijoje apie Pasaulio lietuvių apygardos rinkimų komisiją Nr. 71 yra nurodyta, jog tokios rinkimų komisijos narių, kurie yra davę rašytinius pasižadėjimus, nėra (nurodyta, kad komisijos nariai (0), t. y. nulis), nors viešai skelbiamoje informacijoje apie Pasaulio lietuvių apygardos rinkimų komisiją Nr. 71 yra nurodyta, kad jos adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, atsižvelgus į tai, kad rinkimų apygardos Nr. 71 komisija nėra suformuota, šioje Pasaulio lietuvių apygardos komisijoje Nr. 71 Seimo rinkimai negali būti vykdomi, todėl buvo prašoma nedelsiant atšaukti ir nutraukti balsavimą Seimo rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje Nr. 71, nes ši rinkimų apygarda neturi įstatymo nustatyta tvarka suformuotos rinkimų apygardos komisijos.
G. U. ir Z. V. nurodo, kad, praėjus trims dienoms po jų prašymo pateikimo, Komisija atsakymo nepateikė ir sprendimo dėl balsavimo stabdymo rinkimų apygardoje Nr. 71 nepriėmė.
Pareiškėjai nurodo, kad skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 ir 6 dalimis; be to, Rinkimų kodekso 185 straipsnio 5 dalis nustato, kad ginčai turi būti išspręsti ne vėliau, kaip iki rinkimų dienos, t. y. 2024 m. spalio 13 d.
Pareiškėjai teigia, kad nesudarius nurodytos rinkimų apygardos komisijos, nebus galima sudaryti ir rinkimų apygardos Nr. 71 balsų skaičiavimo protokolo, negalima teisės aktų nustatyta tvarka šiai nesudarytai rinkimų apygardos komisijai skųsti rinkimų pažeidimų dėl nurodytos rinkimų apygardos rinkimų apylinkių komisijų galimų pažeidimų, vykdyti kitų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytų apygardos komisijos funkcijų ir pareigų.
Pareiškėjų nuomone, Komisijos neveikimas šiurkščiai pažeidžia rinkimų organizavimo ir vykdymo principus. Be to, atsakovo neveikimas pažeidžia pagrindinius konstitucinius teisinės valstybės principus – teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, daugiau nei 50 807 Lietuvos piliečių, įsiregistravusių rinkėjais Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje, kadangi rinkėjai negali būti užtikrinti dėl tikros rinkėjų valios išraiškos įgyvendinimo šiuose rinkimuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
II. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam priskirtas nagrinėti konkretus ginčas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Komisija. To paties straipsnio 2 dalyje 1 punkte yra nustatyta, kad Komisija nagrinėja: a) visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat rinkimų ginčus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją; b) rinkimų ginčus, kurie rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ar daugiau rinkimų apygardų, kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad Komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas (Rinkimų kodekso 185 str. 2 d.).
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su skundo dėl Komisijos sprendimo teikimo tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra nurodęs, kad skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai ir vienintelei instancijai, gali būti teikiami tik griežtai vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-23-602/2024, 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-24-463/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-25-556/2024, 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-28-525/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-30-624/2024, kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai G. U. ir Z. V. prašo nutraukti Komisijos neveikimą bei įpareigoti priimti sprendimą dėl jų 2024 m. spalio 8 d. prašymo. Iš pareiškėjų 2024 m. spalio 8 d. prašymo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad G. U. ir Z. V. pateikė prašymą Komisijai, kuriame prašė nedelsiant atšaukti ir nutraukti balsavimą Seimo rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje Nr. 71, kadangi ši rinkimų apygarda neturi įstatymo nustatyta tvarka suformuotos rinkimų apygardos komisijos. Komisijos taip pat buvo prašoma nedelsiant pateikti informaciją apie asmenis, kurie savavaldžiauja, veikdami Seimo rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardos Nr. 71 komisijos vardu.
Pažymėtina, kad pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalį, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip vienintelei instancijai, skundžiami ne bet kokie Komisijos sprendimai, o būtent nurodyti Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje bei dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo, taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti skundžiamas su tuo susijęs Komisijos neveikimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo reikalavimus, kitą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjai skunde nekelia reikalavimų, kurie patektų į Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, tačiau prašo įpareigoti Komisiją priimti sprendimą dėl jų 2024 m. spalio 8 d. prašymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pabrėžęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks Komisijos neveikimas, o tik toks Komisijos neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-10-629/2024, 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktas kreipimasis į Komisiją nėra susiję nei su viena iš Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sričių, todėl pareiškėjų nurodomas Komisijos neveikimas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui. Pareiškėjai G. U. ir Z. V. su jų skunde suformuluotais reikalavimais įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundžiamas Komisijos neveikimas nėra susiklostęs dėl Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų, kurie gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priėmimo, todėl konstatuotina, jog pareiškėjų skundo nagrinėjimas yra priskirtinas Regionų administraciniam teismui, o G. U. ir Z. V. skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 2 p.).
Atsisakius priimti pareiškėjų skundą, klausimas dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Egidijus Šileikis