2024-07-17 Nr. BB-3714-1-01-1-16351-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2744/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16351-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisyklės: įvertino ne visus įrodymus, dalį jų vertino atskirai, nepalygino jų tarpusavyje, padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Teismų išvados nėra išdėstytos taip, kaip nustatyta BPK 305 straipsnio 3 dalyje. Abiejų instancijų teismai nevertino nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, neatsižvelgė į tai, kad viena jų – nuteistojo sutuoktinė, su kuria vyksta skyrybų procesas ir kuri buvo įtariamoji kitame ikiteisminiame tyrime dėl to paties įvykio, o kita – sutuoktinės motina, suinteresuota padėti dukteriai. Nukentėjusiųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, o liudytojos parodymai neatitiko kitų įrodymų. Vien nenuosekliais ir nepatikimais nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais negalima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl teismų padarytų esminių BPK pažeidimų buvo suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, pažeisti nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principai. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, nepašalino esančius byloje prieštaravimų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl to buvo padaryti esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai, lėmę neteisingas teismo išvadas ir netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies – taikymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad kasatorius pateikė antrą analogiško pobūdžio skundą. Pirmąjį atsisakyta priimti teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutartimi (DOK-2140/2024). Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą. Nagrinėjamu atveju kasatorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria nuosprendis paliktas galioti, dėsto savą nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų vertinimą, teigdamas, kad dėl netinkamo šių parodymų vertinimo ir jų suabsoliutinimo jis nuteistas nepagrįstai. Kasacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo neatlieka, o kasatoriaus pateikta nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų interpretacija nelaikytina teisiniais argumentais, grindžiančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Be to, kasatorius net nenurodo, į kokius esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakė apeliacinės instancijos teismas, o jo teiginiai apie pažeistas teises ir principus yra išvesti iš nesutikimo su nepalankiais teismų sprendimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo A. M. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė