2024-02-14 Nr. AB-2896-3-61-3-09612-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-57-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09612-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „IKI Lietuva“ (toliau – ir UAB „IKI Lietuva“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 1S-149 (2023) (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti Tarybą atlikti tinkamą visos iš pareiškėjo surinktos medžiagos filtravimą ir atranką pagal turinį, t. y. įpareigoti atsirinkti tik tą medžiagą, kuri yra susijusi su ūkio subjektais, kurių atžvilgiu pradėtas tyrimas pagal Tarybos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 1S-61 (2023) „Dėl gėrimų gamybos ir pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“; 3) įpareigoti Tarybą atlikti tinkamą visos iš pareiškėjo surinktos medžiagos filtravimą ir atranką pagal laikotarpį, t. y. įpareigoti sunaikinti medžiagą, kuri apima kitą nei Tarybos 2023 m. balandžio 11 d. nutarime Nr. 1S-61 (2023) „Dėl gėrimų gamybos ir pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ nurodytą 2021–2022 m. laikotarpį; 4) įpareigoti Tarybą atlikti tinkamą visos iš pareiškėjo surinktos medžiagos filtravimą ir įpareigoti sunaikinti asmeninę pareiškėjo darbuotojų informaciją; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pateikė prašymą pripažinti bylos medžiagą nevieša, išnagrinėjus bylą – neleisti su ja susipažinti jokiems byloje nedalyvavusiems asmenims ir bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, siekiant apsaugoti pareiškėjo komercines paslaptis, Bendrovės darbuotojų asmeninę informaciją bei tyrimo slaptumą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Tarybai analizuoti visą iš pareiškėjo paimtą informaciją, užtikrinant tokio teismo nustatytino draudimo įgyvendinimą pareiškėjo pasirinktam antstoliui užantspauduojant iš pareiškėjo paimtą medžiagą iki galutinio teismo sprendimo byloje, inicijuoto šio skundo pagrindu, priėmimo. Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės Tarybos pareigūnams susipažįstant su paimta medžiaga, ji taps jiems žinoma, o susipažinimo procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki susipažinimo. Vadinasi, jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas, būtų laikoma ir pripažinta, kad Taryba paimtą medžiagą surinko neteisėtai ir pažeidė pareiškėjo teises. Toks pažeidimas per se (pats savaime) būtų laikomas žalos pareiškėjui sukėlimu. Be to, dėl paimtos medžiagos, kaip nuosavybės rūšies specifikos, toks pareiškėjui sukeltos žalos pašalinimas skundo patenkinimo atveju būtų neįmanomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo UAB „IKI Lietuva“ skundą, tačiau atmetė jo prašymus pripažinti bylos medžiagą nevieša ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas nurodė, kad skundžiama gali būti tik teismo nutarties dalis, kuria netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Tarnybos Nutarimą, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su Nutarimu ir prašo jį panaikinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, jo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su Tarybos pareigūnų veiksmais – pareigūnams susipažįstant su paimta medžiaga, ji taps jiems žinoma, o susipažinimo procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki susipažinimo. Dėl šių pareiškėjo teiginių teismas nurodė, kad Tarybos funkcijų vykdymas (tyrimų atlikimas) per se (pats savaime) nelemia didelės žalos ūkio subjektui, kurio atžvilgiu Taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektui daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Pareiškėjas, teigdamas priešingai, turėtų pateikti teismui objektyvius su tuo susijusius duomenis, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad pareigūnams taps žinoma iš jo paimta medžiaga, o susipažinimo procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki susipažinimo, teismo nuomone, negali lemti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Taigi, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje teismas pažymėjo, kad byloje nėra kitų byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus ginčo šalis: pareiškėją ir atsakovą. Su neišnagrinėtos bylos medžiaga turi teisę susipažinti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui teisme procese nedalyvavę asmenys galėtų įgyti teisę susipažinti su bylos medžiaga. Šiuo metu byla yra skundo priėmimo stadijoje ir, priėmus skundą, pradedamas pasiruošimas bylos nagrinėjimui iš esmės.

Teismas atkreipė dėmesį, kad proceso įstatymuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Taigi teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma, turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jeigu teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, darė išvadą, kad pareiškėjo procesinis prašymas dėl nagrinėjamos bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir uždaro teismo posėdžio organizavimo yra perteklinis ir netikslingas, todėl netenkintinas.

III. Pareiškėjas UAB „IKI Lietuva“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pripažinti bylos medžiagą nevieša, organizuoti uždarą teismo posėdį, o išnagrinėjus bylą – neleisti su ja susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.

Pareiškėjas teigia, kad Taryba, atlikdama tyrimą dėl galimo Bendrovės pažeidimo, šiuo metu yra surinkusi per plačios apimties atliekamam tyrimui nereikalingą medžiagą, įskaitant ir apie kitus, į atliekamą tyrimą neįtrauktus ir tyrimui neaktualius, ūkio subjektus. Taryba taip pat yra surinkusi visą Bendrovės darbuotojų „Microsoft Teams“ programos susirašinėjimą, įskaitant ir darbuotojų susirašinėjimą itin jautriomis, su darbu visiškai nesusijusiomis temomis, taip pažeisdama asmens duomenų apsaugos reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad jam žala kyla dėl to, jog Taryba, viršydama įstatyme nustatytus įgaliojimus, surinko ir ketina analizuoti atliekamam tyrimui nereikalingą medžiagą, kuriai būdingas konfidencialumas, kas pareiškėjui sukelia neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Pareiškėjas pažymi, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimų užtikrinimo priemonės, kyla didelė rizika susidaryti situacijai, kuomet Taryba, viršydama savo įgaliojimus, susirenka iš ūkio subjekto neribotą kiekį informacijos ir dokumentų (kurių rinkti negalėjo) ir vėliau šios neteisėtai surinktos medžiagos pagrindu gali pradėti naujus tyrimus bei grubiai pažeisti pareiškėjo teises į privatumą, susirašinėjimo slaptumą bei būsto neliečiamumą. Atsižvelgiant į šių vertybių nematerialumą ir svarbą, darytina išvada, kad pareiškėjo teisių pažeidimas yra laikytinas praktiškai neatitaisoma Bendrovės žala, kuriai išvengti būtina pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti tiek visos bylos medžiagos neviešumą, tiek organizuoti uždarus teismo posėdžius. Pareiškėjo teigimu, vykdomas tyrimas šiuo metu yra konfidencialus bei žinomas tik jame dalyvaujantiems ūkio subjektams bei Tarybai. Tai reiškia, kad esamoje tyrimo stadijoje net ir pati Taryba, suprasdama, kad viešai paskelbus tyrime dalyvaujančius subjektus, gali būti rimtai ir nepataisomai pažeista nekaltumo prezumpcija bei jų reputacija, šios informacijos neskelbia viešai iki bus pateiktos tyrimo išvados. Be to, informacijos apie vykdomą tyrimą atskleidimas gali nepataisomai pakenkti ir „IKI“ komerciniams santykiams su kitais ūkio subjektais (pavyzdžiui, tiekėjais). Nurodytas išvadas patvirtina Tarybos internetinio puslapio duomenys, pagal kuriuos ne tik informacija apie ūkio subjektus, kurių atžvilgiu pradėtas tyrimas, bet net ir verslo sektorius, kuriame veikia su tyrimu susiję subjektai, nėra atskleisti. Pareiškėjas prašo užtikrinti komercinių paslapčių ir reputacijos apsaugą, darbuotojų teisę į privatumą bei Tarybos vykdomo tyrimo slaptumą ir bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, o bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, kurie, jo nuomone, sudaro pagrindą abejoti skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ir pagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, iš esmės sutampa su skundo argumentais, kurie gali būti nagrinėjami tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne reikalavimo užtikrinimo priemonių stadijoje.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad pareigūnams taps žinoma visa iš Bendrovės paimta medžiaga, kuriai būdingas konfidencialumas, o susipažinimo procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki susipažinimo, negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Pareiškėjas niekaip nepaaiškino ir nepagrindė savo argumento, kad Konkurencijos įstatyme numatytų funkcijų vykdymas, susijęs su informacijos, įskaitant ir konfidencialios, rinkimu ir analizavimu, sukelia didelę ar neatitaisomą žalą. Be to, pareiškėjo argumentas, jog Konkurencijos taryba neva gali pradėti naujus tyrimus šalintinos informacijos pagrindu ir tai savaime padarytų sunkiai atitaisomą ar neatitaisomą didelę žalą, atsakovo nuomone, taip pat yra subjektyvus, hipotetinis ir nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad bet kuriuo atveju vėlesniuose procesuose ir (ar) ginčuose (jeigu tokie kiltų) pareiškėjas turės visas galimybes kelti su įrodinėjimu ir įrodymų panaudojimu susijusius klausimus. Atsakovas mano, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga, pažeidžianti šalių pusiausvyros principą ir netgi ribojanti Tarybos galimybes atlikti įstatyminę pareigą ir tęsti tyrimo veiksmus.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas nėra pateikęs jokių papildomų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie būtinybę organizuoti uždarą teismo posėdį, pripažinti bylos medžiagą nevieša, o išnagrinėjus bylą, neleisti su ja susipažinti jokiems byloje nedalyvavusiems asmenims, todėl Taryba prašo šį prašymą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui padavė skundą dėl Tarybos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1S-149 (2023), kuriuo Taryba atmetė jo skundą dėl Tarybos pareigūnų veiksmų neteisėtai iš pareiškėjo paimant ir nepašalinant atsakovo tyrimui nereikalingos medžiagos. Pareiškėjas, siekdamas laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, ir užsitikrinti, kad teismo sprendimas netaptų neįgyvendinamu, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarybai analizuoti visą iš pareiškėjo paimtą informaciją, užtikrinant tokio teismo nustatytino draudimo įgyvendinimą pareiškėjo pasirinktam antstoliui užantspauduojant iš pareiškėjo paimtą medžiagą iki galutinio teismo sprendimo byloje, inicijuoto šio skundo pagrindu, priėmimo.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, spręsdamas, kad Tarybos funkcijų vykdymas, susijęs su tyrimų atlikimu, savaime nelemia didelės žalos ūkio subjektui, dėl kurio Taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektui daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma, jeigu pareiškėjas neįrodo priešingai. Teismas vertino, kad pareiškėjo paaiškinimai apie tai, jog pareigūnams taps žinoma iš jo paimta medžiaga, o susipažinimo procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki susipažinimo, negali lemti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas turėjo būti patenkintas, nes jis įrodė visas sąlygas, būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš esmės siekia, kad teismas laikinai apribotų Tarybos prieigą prie dalies tyrimo medžiagos, kuri, jo vertinimu, buvo paimta nepagrįstai. Pareiškėjas įrodinėja, kad netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes palankus teismo sprendimas taps neįmanomu, o pareiškėjo teisės į privatumą bus negrįžtamai pažeistos, nes atsakovo pareigūnams neteisėtai susipažinus su ginčo objektu esančia neteisėtai paimtos medžiagos dalimi ši situacija nebegalėtų būti atkurta į pradinę padėtį. Prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas siekia laikinai apriboti galimybę susipažinti ar kitaip panaudoti medžiagą, kuri yra ginčo objektas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente (skunde), prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atskirajame skunde ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti jam padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad Tarybos pareigūnų jiems priskirtų funkcijų vykdymas (šiuo atveju – ginčo medžiagos paėmimas) gali jam lemti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą (teisės į būsto neliečiamumą, susirašinėjimo slaptumą, privatumą bei gynybą aspektais). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad vien patikrinimo metu surinktos informacijos paėmimas ir tvarkymas nesudaro pagrindo teigti dėl Tarybos veiksmų neteisėtumo ar dėl to pareiškėjui gali būti padaryta žala, tuo labiau didelė ir neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Tarybos funkcijų vykdymas (tyrimų atlikimas) savaime, kaip tą teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, niekaip nelemia didelės žalos ūkio subjektams, dėl kurių veiksmų Taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektams daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-439-629/2023; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-597-556/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-586-556/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-639-552/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-697-552/2023).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas Tarybai (jos darbuotojams) saugoti sužinotas ūkio subjektų komercines paslaptis. Šis įstatymu nustatytas imperatyvas reiškia prezumpciją, kad Taryba (Tarybos darbuotojai) ūkio subjektų komercinių paslapčių tretiesiems asmenims neatskleidžia. Jeigu būtų pripažinta, jog Taryba nesilaikė jai suteiktų įgaliojimų dėl tyrimui reikalingos informacijos paėmimo ir neteisėtai paėmė tam tikrą informaciją, tokie duomenys negalėtų būti naudojami tyrime, taigi pareiškėjo interesai galėtų būti veiksmingai apginti teismui priėmus jam palankų sprendimą pagrindinėje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad Tarybos naudojimasis jai Konkurencijos įstatymo suteikiamais įgaliojimais, t. y. paimti ir analizuoti tyrimui reikalingą informaciją, sukeltų ar galėtų sukelti kokios nors neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri pasireikš kaip negalėjimas įgyvendinti arba labai sudėtingas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ir tai, ar prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Tarybos prieigos prie tyrimo medžiagos apribojimas, nors ir laikinas, būtų iš esmės susijęs su Tarybos veiksmų atliekant tyrimą apribojimu. Tirti ir nagrinėti pažeidimus yra viena iš pagrindinių Tarybos funkcijų, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Vykdydama šią ir kitas savo funkcijas Taryba turi teisę paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomąją reikšmę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-355/2003). Dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Taryba, kaip valstybės institucija, užtikrinanti ūkio subjektų ir vartotojų apsaugą nuo konkurenciją ribojančių ir (ar) vartotojų interesus pažeidžiančių veiksmų, nors ir laikinai, tačiau negalėtų vykdyti visų jai priskirtų įgaliojimų atliekant tyrimą, taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti viešąjį interesą, kad tyrimas būtų vykdomas operatyviai.

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi jo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su uždraudimu Tarybai analizuoti visą iš pareiškėjo 2021–2022 m. laikotarpiu surinktą medžiagą, ir kad būtent toks atsakovo įpareigojimas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo, panaikinus teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir pripažinti bylos medžiagą nevieša, organizuoti uždarą teismo posėdį, o išnagrinėjus bylą – neleisti su ja susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.

Dėl šios pareiškėjo atskirojo skundo dalies teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje priimtų nutarčių apskundimas atskiraisiais skundais reglamentuotas ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ nenustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, kuria yra išsprendžiami ABTĮ 67 straipsnyje (pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme) ir 49 straipsnyje (proceso dalyvių teisė susipažinti su byla) nurodyti klausimai, gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, nes tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, dėl to negali būti ginčo apeliacinės instancijos teisme objektu.

Pareiškėjui išaiškintina, kad nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis, nei ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nepanaikina galimybės, nustačius tam teisinį pagrindą, dalį administracinės bylos medžiagos pripažinti nevieša proceso dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva po to, kai tokia administracinė byla bus išnagrinėta, t. y. remiantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė