2020-12-09 Nr. AB-23254-3-63-3-00288-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4527-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00288-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 250 Eur turtinei žalai atlyginti ir 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis kartu su bendrasavininkiu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Bendrasavininkiai, norėdami pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su atitinkamu prašymu. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (5.1.22) A5-3938 šį prašymą tenkinti atsisakė. Atsakovo sprendimą apskundus Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), ši 2019 m. spalio 21 d. sprendimu panaikino ginčytą sprendimą ir įpareigojo Savivaldybę iš naujo išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą. Skundą Komisijai surašė, jį pateikė ir bendrasavininkius Komisijoje atstovavo advokato padėjėjas V. P.. Atstovui už teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo 250 Eur pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą VP Nr. 2019-059 tos pačios dienos mokėjimo pavedimu, todėl jam atsirado žala dėl atsakovo veiksmų, kuriuos Komisija pripažino neteisėtais. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas Komisijoje nagrinėjant jo skundą laiko žala, kuri turi būti atlyginta.

2.2. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.249 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir teigė, kad Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2019 m. spalio 21 d. sprendimu panaikino atsakovo sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą. Komisija nustatė, jog Savivaldybės atsisakymas (sprendimas) pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir būdą bei suteikti adresą neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas neskundė teismui Komisijos sprendimo ir jos įpareigojimą įvykdė. Tai reiškia, kad Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos valstybės tarnautojai, todėl jos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.

2.3. Teisinių paslaugų teikimas pagal savo pobūdį tiesiogiai susijęs su prieš tai nurodytais neteisėtais atsakovo veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas sprendimas, nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 24 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), o šiuo atveju taikytini Rekomendacijų 5, 7, 8.1, 8.19, 9, 10 punktai.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Jis nurodė, kad Komisijai panaikinus jo priimtą sprendimą, jis iš naujo išnagrinėjo pateiktą prašymą ir 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą bendrasavininkių prašymo netenkinti. Bendrasavininkiai 2019 m. gruodžio 16 d. vėl kreipėsi į Komisiją su skundu, tačiau Komisija 2020 m. sausio 17 d. sprendimu jų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Atsakovo nuomone, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar pašalinus pažeidimus (administracinio akto panaikinimo pagrindas), būtų priimtas kitoks sprendimas. Atsakovas, nagrinėdamas bendrasavininkių prašymą ir priimdamas sprendimą, vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas. Komisijai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu panaikinus Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kaip neatitinkantį individualaus administracinio akto reikalavimų (teisinio ir faktinio pagrindimo trūkumai), Savivaldybės administracija bendrasavininkių prašymą išnagrinėjo pakartotinai, tačiau sprendimas liko toks pats – prašymas netenkintas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 250 Eur turtinei žalai atlyginti ir 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl 250 Eur dydžio turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų, atlyginimo pagrįstumo.

6. Teismas įvertino, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl 2019-08-19 prašymo“, kuriuo atsisakė tenkinti bendrasavininkių 2019 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, ir kuris Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimu buvo panaikintas, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, priešingai nei nurodė atsakovas, turi būti vertinami būtent atsakovo veiksmai priimant 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas Komisijos 2019 m. spalio 21 d. sprendimu, bei aptariamoje Komisijos byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ta aplinkybė, kad atsakovas, Komisijai panaikinus jo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, vėliau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmai, priimant 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, buvo teisėti ir pagrįsti ar kad pareiškėjas neturi teisės į žalos (t. y. atstovavimo išlaidų Komisijos byloje) atlyginimą, kai žala buvo patirta nagrinėjant bylą Komisijoje būtent dėl atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas pažymėjo, kad Komisija 2019 m. spalio 21 d. sprendime, įvertinusi atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, padarė išvadą, jog jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų – iš sprendimo turinio neaišku, kokiomis konkrečiomis teisės normomis bei faktais vadovautasi nusprendžiant netenkinti bendrasavininkių prašymo dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo; sprendime nepateiktas atsakovo vertinimas dėl išdėstytų nuomonių, jog žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami tik Žemės sklypo dalyje, priskirtoje gyvenamosios paskirties prioriteto sugriežtinto geokologinio reguliavimo (GAe) funkcinei zonai; sprendime nėra aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos, draudžiančios priimti bendrasavininkiams palankų sprendimą, t. y. pakeisti viso, o ne dalies Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą.

8. Teismas akcentavo, kad atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą bendrasavininkių atžvilgiu, o tuo pačiu nepagrindė, kodėl jo veiksmai, priimant 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Atsakovas Komisijos sprendimo neskundė, o įsiteisėjusiame Komisijos sprendime nustatytos aplinkybės dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovui kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

9. Teismas iš 2019 m. rugsėjo 23 d. sąskaitos už teisinę pagalbą nustatė, kad prašomą atlyginti 250 Eur turtinę žalą sudaro procesinių dokumentų parengimo Komisijai išlaidos. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (2019 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymą), kurie, teismo vertinimu, patvirtina, kad prieš tai nurodyta suma buvo pervesta pareiškėjo atstovui – advokato padėjėjui V. P.. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 5, 8.1, 8.19 punktais ir nurodė, kad pareiškėjo skundas Komisijai buvo surašytas ir pateiktas 2019 m. III ketvirtį, todėl šiuo atveju turi būti remiamasi 2019 m. I ketvirčio rodikliais, t. y. minėtu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 262,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už pareiškimo Komisijai surašymą yra 303,05 Eur (1 262,70 x 0,3 x 0,8). Prašomas priteisti užmokesčio už procesinio dokumento surašymą dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, pateiktas procesinis dokumentas – skundas Komisijai – atitinka šio dokumento esmę, jis Komisijoje tenkintas visa apimtimi. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė prašomos priteisti turtinės žalos dydį, todėl jis priteistinas iš atsakovo.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas už skundo šioje administracinėje byloje surašymą – 180 Eur. Pateikti įrodymai (2020 m. kovo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2020 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad ši suma buvo pervesta pareiškėjo atstovui – advokato padėjėjui V. P.. Šioje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas atitinka jo esmę, jis yra nesudėtingas, prašomas priteisti 180 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinas.

III. 11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, jog visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti. Vertinant administracinio akto panaikinimo reikšmę viešosios atsakomybės atsiradimui svarbu nustatyti, ar pašalinus pažeidimus (administracinio akto panaikinimo pagrindas), būtų priimtas kitoks sprendimas. Šiuo atveju atsakovas, nagrinėdamas bendrasavininkių prašymą ir priimdamas sprendimą šio prašymo netenkinti, vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Komisijai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu panaikinus atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą kaip neatitinkantį individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų (teisinio ir faktinio pagrindimo trūkumai), atsakovas bendrasavininkių prašymą išnagrinėjo pakartotinai, tačiau sprendimas liko toks pats – prašymas netenkintas. Tai reiškia, kad vien tai, jog Savivaldybės administracijos sprendimas buvo panaikintas, negali būti pripažįstama neteisėtais veiksmais, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo vertinti kitų sąlygų buvimo (CK 6.271 str.).

13. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jis pažymi, kad sutinka su atsakovo teiginiu, jog į Komisiją buvo kreiptasi du kartus, tačiau jis žalos atlyginimo už antrą kreipimąsi, kai jo skundas buvo atmestas, neprašė. Pareiškėjas prašė atlyginti žalą, patirtą dėl pripažinto neteisėtu ir panaikinto Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo. Atsakovas pats pripažino, kad jo sprendimas buvo neteisėtas iš esmės ir Komisijos sprendimo teismui neskundė, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo įrodytas Komisijos sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 250 Eur dydžio turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 250 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus bendrasavininkių (taip pat ir pareiškėjo) prašymą, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, buvo panaikintas įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, tuo tarpu pareiškėjas patyrė 250 Eur išlaidų įgalioto atstovo teisinėms paslaugoms (už skundo Komisijai parengimą) apmokėti.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė jo neteisėtus veiksmus; mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog jis, išnagrinėjęs bendrasavininkių prašymą pakartotinai, jų prašymo vis tiek netenkino (t. y. rezultatas liko tas pats); atsakovas neginčija skundžiamame teismo sprendime nustatytų kitų savivaldybės civilinės atsakomybės kilimui būtinų sąlygų.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Kaip jau buvo minėta, atsakovas apeliaciniame skunde neginčija skundžiamame teismo sprendime nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo patirta turtine žala bei jos dydžiu, taip pat priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai, priimant 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, buvo pripažinti neteisėtais. Todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl atsakovo veiksmų, priimant 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, teisinio ir faktinio vertinimo.

19. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. (5.1.22)A5-3938 „Dėl 2019-08-19 prašymo“, kuriuo netenkino Žemės sklypo bendrasavininkių 2019 m. rugpjūčio 19 d. prašymo pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą bei suteikti adresą. Bendrasavininkiai šį sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 21R2-113(AG2-97/2019) bendrasavininkių skundą tenkino, atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti minėtą bendrasavininkių prašymą. Atsakovas su Komisijos sprendimu sutiko, jo teismui neskundė.

22. Komisijos sprendime nurodyta, kad „viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o būtent, turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų. Vienas iš principų, kuriais turi vadovautis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, yra išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 1 dalies 13 punktas). <...> Įvertinusi ginčijamą Sprendimą, Komisija daro išvadą, kad jis neatitinka aptartų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų. Iš Sprendimo turinio neaišku, kokiomis konkrečiomis teisės normomis bei faktais vadovautasi nusprendžiant netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo. Sprendime nurodyta, kad Žemės sklypas yra Pajūrio regioninio parko teritorijoje, kuri tvarkoma pagal Pajūrio regioninio parko teritorijos tvarkymo planą, išdėstyta Pajūrio regioninio parko direkcijos nuomonė, tačiau nepateiktas atsakovės vertinimas dėl išdėstytos nuomonės, jog žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiamas tik Žemės sklypo dalyje, priskirtoje gyvenamosios paskirties prioriteto sugriežtinto geokologinio reguliavimo (GAe) funkcinei zonai. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad jame nėra aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos, draudžiančios priimti pareiškėjams palankų sprendimą, t. y. pakeisti viso, o ne dalies Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. <...> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog Sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus. Nustatyti Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo) trūkumai yra esminiai, ir tai sudaro teisinį pagrindą jį panaikinti. <...>“

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie teisėtos ir pagrįstos išvados, jog šiuo atveju atsakovas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti bendrasavininkių 2019 m. rugpjūčio 19 d. prašymą, ir kuris Komisijos 2019 m. spalio 21 d. sprendimu buvo panaikintas, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą bendrasavininkių atžvilgiu. Tokių priežasčių atsakovas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Įsiteisėjusiame Komisijos sprendime konstatuota, atsakovas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, nesilaikė VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, taip pat pažeidė VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą. Kaip jau minėta, atsakovas su Komisijos sprendimu sutiko ir jo teismui neskundė, taigi, byla teisme nebuvo nagrinėjama, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. LVAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009 taip pat yra konstatavęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Atsakovui apeliaciniame skunde pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir jos dydžio neginčijant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 250 Eur turinei žalai, patirtai apmokėjus už įgalioto atstovo suteiktas teisines paslaugas rengiant skundą Komisijai dėl atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, atlyginti.

24. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad „administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010; 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio.“

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš tai paminėtoje LVAT nutartyje taip pat nurodyta, jog „tais atvejais, kai įstatymų leidėjas valstybės institucijai yra suteikęs tam tikrą diskreciją, neteisėtų veiksmų nustatymas yra specifinis ir pakankamai sudėtingas. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijos, pasinaudojusios diskrecija, atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimas yra visiškai nekontroliuojamas. Teisingumo principui prieštarautų valstybės atsakomybės pašalinimas, jei būtų nustatyta, kad valdžios institucija, pasinaudojusi diskrecija, padarė akivaizdžią klaidą, pateikdama tam tikrą faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimą. Tačiau tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, kai viešojo administravimo institucijai paliekama pakankamai didelė pasirinkimo laisvė (diskrecija), paprastai turi būti įrodytas gana akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos diskrecijos ribų pažeidimas, kuris, be kita ko, gali pasireikšti institucijos veiksmų (neveikimo) neatitikimu ne tik aiškiai išreikštoms (konkrečiai apibrėžto turinio) teisės normoms, bet ir teisės principams. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt.“

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nurodytus teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuoja, kad jie priešingos išvados nei buvo padaryta atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų vertinimo aspektu nesuponuoja. Atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas buvo pripažintas neatitinkančiu aiškiai nustatytų teisės aktų reikalavimų, jame nenurodytas aiškus teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas, priimant sprendimą buvo pažeistas išsamumo principas. Šiuo atveju atsakovas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecija, ne padarė klaidą, pateikdamas tam tikrą faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimą, o tokio įvertinimo iš esmės nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo atveju atsakovo veiksmai, priimant 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, buvo teisėti.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė