2025-06-11 Nr. AB-10292-3-61-3-06354-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1981-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06354-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. (R. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas), kuris yra Ukrainos Respublikos pilietis, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 24S244751 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2027 m. spalio 30 d.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 24S174916 (toliau – ir 2024 m. liepos 25 d. sprendimas) panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760290564, galiojusį iki 2025 m. rugsėjo 20 d. (toliau – ir Leidimas), nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, ir neva jis neturi pakankamai lėšų bei negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas teigė, kad lapkričio mėnesį įsidarbino Lietuvos Respublikos įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Suerteksa“ (toliau – ir Bendrovė) ir darbdavys komandiravo jį į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV), o ten pareiškėjas dirbo suvirintoju bei turėjo pakankamai lėšų. Pasak pareiškėjo, Bendrovės direktorius jį apgavo, nes jam nebuvo išmokėti dienpinigiai, taip pat nebuvo mokami mokesčiai, ir jis buvo priverstas pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų.

4. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka jo skunde nurodytos teismų praktikos.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui Leidimas panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, t. y. nustačius, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo argumentai ir teismui pateikti dokumentai nepaneigia Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjui Bendrovė darbo užmokestį mokėjo tik vieną mėnesį, todėl atsakovas, remdamasis minėta aplinkybe, padarė išvadą, kad pareiškėjas Bendrovėje faktiškai nedirbo. Atsakovas nurodė, kad darbo sutartimi darbdavys Bendrovė įsipareigojo pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį – 1 400 Eur per mėnesį, mokant darbo užmokestį į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau, atsakovo nuomone, atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nepatvirtina nei darbdavio atliktų mokėjimų, nei kitų mokėjimų, kuriuos, kaip pareiškėjas teigia, gavo kaip atlygį JAV, būdamas komandiruotėje.

8. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (ketinant dirbti Lietuvoje), visą buvimo Lietuvoje laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias Įstatyme įtvirtintas sąlygas, taip pat – gauti tarpininkavimo rašte numatytą darbo užmokestį. Kadangi pareiškėjas neatitiko minėtų sąlygų, Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte įtvirtintus kriterijus.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir, gavęs Leidimą, nesilaikė Įstatyme nustatytų Leidimo išdavimo sąlygų. Pasak atsakovo, tokios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti į Lietuvos Respubliką ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsakovas akcentavo, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl, nustatęs, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

11. Atsakovas teigė, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Sprendime buvo pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl, atsakovas tvirtino, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 12. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą.

13. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

13.1. Pareiškėjas, kuris yra Ukrainos pilietis, ketindamas dirbti elektriku, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

13.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 20 d., o įteiktas 2023 m. rugsėjo 28 d.

13.3. Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje suvirintoju dujomis ir elektra, 2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir darbo funkciją. Pareiškėjas su prašymu Migracijos departamentui pateikė Bendrovės 2023 m. spalio 11 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20231011-196414 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas), kuriuo Bendrovė įsipareigojo pareiškėją įdarbinti suvirintoju dujomis ir elektra bei pareiškėjui mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1 400 Eur. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 20 d. leido pareiškėjui pakeisti darbdavį. Tačiau, patikrinęs pareiškėjo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje, Migracijos departamentas nustatė, kad, nors pareiškėjas ir buvo įdarbintas Bendrovėje 2023 m. lapkričio 22 d., jam tik 2023 m. gruodžio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas Tarpininkavimo rašte, t. y. 1 400 Eur, o nuo 2024 m. sausio mėn. iki birželio mėn. pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis.

13.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 25 d. sprendime, be kita ko, darė išvadą, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ir neturėjo pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.

13.5. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis VAĮ 15 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S304951 pašalino 2024 m. liepos 25 d. sprendimo motyvus dėl asmens duomenų iš Nacionalinio sąrašo teikimo į Šengeno informacinę sistemą.

14. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad iš Migracijos departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas dėl to, kad jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, t. y. pareiškėjas prašyme nurodytoje Bendrovėje faktiškai nedirbo, darbo užmokesčio, nurodyto Bendrovės Tarpininkavimo rašte, negavo ir tokiu būdu negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad byloje dėl minėtų faktinių aplinkybių nėra ginčo.

15. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Taip pat iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi Migracijos departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jog su juo buvo nutraukta sudaryta darbo sutartis, negalima daryti pagrįstos išvados, kad jis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

16. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas darbo UAB „Uolus“ pagrindu, o Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjui leido pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje. Be to, Sodros informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas darbo sutartį su Bendrove nutraukė 2024 m. liepos 31 d., o ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas Lietuvos įmonėse nedirbo. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjas turėjo Lietuvos nacionalines vizas, galiojusias nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., taip pat leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas nėra susietas ilgalaikiais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, nereiškia, kad jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11 p.).

18. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog yra pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, priimtas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas, todėl Sprendimas dėl uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl teismas jį panaikino, o pareiškėjo skundą tenkino.

III. 19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir Migracijos departamento atsiliepime nurodytas, vėliau paaiškėjusias aplinkybes bei padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, dėl kurios priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas.

21. Atsakovas pažymi, jog atskiru 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S304951 pašalino 2024 m. liepos 25 d. sprendimo motyvus dėl asmens duomenų iš Nacionalinio sąrašo teikimo į Šengeno informacinę sistemą, taip pat ir dalį, kurioje buvo vertinama, kad, jei užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nutraukta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Todėl atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė sprendimą išvada, kurią darė iš negaliojančia pripažintos sprendimo dalies.

22. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu (žr. šios nutarties 17 p.) ir paaiškina, kad ginčijamą Sprendimą priėmė todėl, jog įvertino nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, nutraukė darbo sutartį su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir nustatyta, kad per visą įdarbinimo laikotarpį jam tik vieną mėnesį buvo mokėtas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir įmonės pateiktame Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, vėliau mokėtas mažesnis arba visai nemokėtas, o tai reiškia, kad asmuo faktiškai įmonėje nedirbo), tai, jog asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, ir vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu asmeniui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kurį vertino kaip proporcingą ir atitinkantį Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

23. Atsakovo teigimu, aplinkybes dėl pareiškėjo šeiminių, ekonominių ir socialinių ryšių, taip pat duomenis, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, ar jis buvo panaikintas, ar jam buvo atsisakyta išduoti vizą, ar ji buvo panaikinta, ar jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko, Migracijos departamentas turi pareigą įvertinti, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarka, nes nuo tokių aplinkybių priklauso draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris, įvertinus su pareiškėju susijusias aplinkybes, gali būti trumpesnis negu treji metai (pvz., jei užsienietis susijęs šeiminiais ryšiais su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis) arba ilgesnis (jei, pvz., per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos užsienietis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko, arba buvo atsisakyta jam išduoti vizą, ar ji buvo panaikinta). Todėl, atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kuriomis Migracijos departamentas vadovaujasi nustatydamas draudimo atvykti trukmę, o ne konstatuodamas migracijos procedūrų pažeidimus.

24. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes nesivadovavo ginčijamame Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, t. y. gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nustatyta, kad per visą įdarbinimo laikotarpį jam tik vieną mėnesį buvo mokėtas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės pateiktame Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, vėliau mokėtas mažesnis arba visai nemokėtas, o tai reiškia, kad asmuo Bendrovėje faktiškai nedirbo. Taip pat atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vėliau paaiškėjusias aplinkybes ir nevertino Migracijos departamento atsiliepime nurodytų bei su pareiškėjo skundu pateiktų įrodymų, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dirbo JAV, kaip teigia, išvyko į komandiruotę, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pridėtoje 2023 m. lapkričio 21 d. darbo sutartyje nurodyta, jog numatomos komandiruotės į kitas Europos Sąjungos šalis.

25. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, dėl kurios priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Mano, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, priėmė pagrįstą ir proporcingą Sprendimą, o pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindžia savo išvados. Nors pareiškėjas atvyko į Lietuvą, pažeidinėjo migracijos procedūras ir buvo išvykęs dirbti į JAV (teigia, kad siuntė nesąžiningas darbdavys; tokių aplinkybių nėra Sprendime, nes jos paaiškėjo tik teisme), tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

26. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, todėl byla išspręsta neteisingai. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą ir nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas).

29. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė todėl, kad neįvertino nustatytų faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, atitinka tikrovę, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, faktiškai nenutraukė darbo sutarties su įmone, tarpininkavusia dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir nustatyta, kad per visą įdarbinimo laikotarpį jam turėjo būti mokėtas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir įmonės pateiktame Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina 2024 m. gruodžio 16 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimas, kuriame nurodyta pripažinti ieškovo R. T. darbo laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. pas atsakovą UAB „Suerteksa“ prastova; išieškoti iš atsakovo UAB „Suerteksa“ ieškovui R. T. 4 620,00 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.; sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio – 1 519,22 Eur (neatskaičius mokesčių), vykdyti skubiai; išieškoti iš atsakovo UAB „Suerteksa“ ieškovui R. T. 494,29 Eur (neatskaičius mokesčių) dalį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra jokio priežastinio ryšio ir logikos. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo apvogtas darbdavio ir nubaustas be kaltės.

30. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2025 m. gegužės 16 d. buvo gauti atsakovo Migracijos departamento papildomi paaiškinimai į pareiškėjo atsiliepimą, kuriuose nurodyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į bylą nebuvo pateikta informacija apie 2024 m. gruodžio 16 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą. Migracijos departamentas akcentavo, jog iki 2025 m. gegužės 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir VSDFV IS) nėra duomenų, jog, atsižvelgiant į Darbo ginčų komisijos sprendimą, būtų patikslinti pareiškėjo duomenys, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar, kuriai nors iš šalių nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu, byla nėra nagrinėjama (ar išnagrinėta) teisme. Atsakovas tvirtina, kad neturi papildomos informacijos ir vadovaujasi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvusiais darbo užmokesčio ir nedraudiminių laikotarpių duomenimis, kurie iki šios dienos nepakitę ir yra pateikiami VSDFV IS.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2027 m. spalio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, įvertinęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog yra pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

32. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir Migracijos departamento atsiliepime nurodytas, vėliau paaiškėjusias aplinkybes bei padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, dėl kurios priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, todėl byla išspręsta neteisingai. Pasak atsakovo, pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamas Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (dėl to ginčo nėra), atsakovui konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pabrėžtina, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, be kita ko, panaikinus leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina individualiai įvertinti, ar yra proporcinga užsieniečiui drausti atvykti į Lietuvą.

35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visetą, konstatavo, kad užsienietis nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis; atitinkamai, konstatavęs, kad draudimas atvykti į Lietuvą yra neproporcingas, panaikino Sprendimą. Pabrėžtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1037-492/2025). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl visų nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Šiuo atveju ypač svarbu, kad pareiškėjas ilgą laiką gyveno Lietuvoje ir anksčiau jam niekada nebuvo panaikinti migraciniai leidimai ar vizos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nepagrįstai buvo įvertinta, kad pareiškėjas šiuo atveju piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

36. Šiame kontekste ypač pastebėtina, kad atsakovas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S304951 pašalino motyvus iš skundžiamo Sprendimo dėl duomenų teikimo iš Nacionalinio sąrašo į Šengeno informacinę sistemą, nes Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką. Pats atsakovas šioje byloje vertino, kad pagal Europos Sąjungos teisės standartus pareiškėjas nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl dar ir šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ir draudimas atvykti užsieniečiui į Lietuvą yra neproporcingas, nes užsienietis nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė