30480aa4-86ea-47ff-ac1e-e9899b28fd30 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-383-221/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07760-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 42.9;  (S) 42.10; 44.5.1; 62.1; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant apelianto atstovui advokatui G., atsakovui V.

S., jo atstovei advokatei L. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. K. atstovo advokato M. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. K. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. 17 264 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3-6).

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. sausio 3 d. jis Vokietijoje įsigijo V. P. TDI automobilį, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo 5.000 EUR (17 264 Lt). 2011 m. sausio 11 d. automobilį nuvairavo į Kauno automobilių turgaus teritorijoje esančiÄ plovyklÄ , priklausančiÄ atsakovui V. S., ir susitarė dėl automobilio salono valymo ir saugojimo. Su atsakovo darbuotoju A. N. sutarė, kad automobilis bus valomas kitÄ dienÄ , t. y. 2011 m. sausio 12 d., o kai bus iÅ¡valytas, apie tai jam bus praneÅ¡ta telefonu SMS žinute arba skambučiu.

Nesulaukęs jokių žinių, 2011 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovas atvyko į plovyklÄ , sumokėjo už automobilio valymÄ , ir jam buvo nurodyta vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, tačiau nurodytoje vietoje jo neberado. Policijai buvo praneÅ¡ta apie automobilio vagystę. Tuo pagrindu 2011 m. sausio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu sustabdytas. IeÅ¡kovas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį prarado dėl atsakovo prievolės iÅ¡saugoti ir grÄ Å¾inti daiktÄ neįvykdymo.

IeÅ¡kovui perdavus automobilį atsakovui priklausančiai plovyklai, tarp jų faktiÅ¡kai susiformavo pasaugos teisiniai santykiai, nors Å¡alys ir nebuvo sudarę raÅ¡ytinės sutarties. IeÅ¡kovas, kaip paslaugos gavėjas,  automobilį perdavė, o atsakovas, kaip paslaugos davėjas, automobilį gavo. Turto saugotojas, priimdamas saugoti didelės vertės turtÄ , kaip patrauklų nusikaltimo objektÄ (automobilis nebuvo įregistruotas Lietuvoje) privalėjo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto turto iÅ¡saugojimÄ .

Jei saugotojas bÅ«tų pasielgęs apdairiai ir atsakingai, t. y. bÅ«tų nepalikęs automobilio turgaus teritorijoje, kuri nėra saugoma, automobilis nebÅ«tų pavogtas. Dėl Å¡ios priežasties saugotojui kyla kaltė dėl daikto praradimo ir kyla prievolė atlyginti žalÄ teisėtam jo savininkui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 82-87) ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 11 d. apie 16 val. ieÅ¡kovas su atsakovu susitarė dėl automobilio V.

P. TDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), salono cheminio valymo, kurį atsakovas turėjo atlikti 2011 m. sausio 12 d. Å i paslauga buvo atliekama Kauno automobilių turgaus teritorijoje esančioje plovykloje adresu V. K. pr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje atsakovui V. S., kuris veiklÄ vykdo pagal 2009 m. rugsėjo 7 d. individualios veiklos vykdymo pažymÄ . IeÅ¡kovas K. K. 2011 m. sausio 11 d. apie 16 val. paliko automobilį plovyklos teritorijoje, atsakovui perdavė automobilio raktelius. 2011 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovui atvykus į plovyklÄ ir sumokėjus už automobilio valymÄ , paaiÅ¡kėjo, kad automobilis pavogtas.

Dėl Å¡ios vagystės 2011 m. sausio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens. Pinigai už automobilio salono cheminį valymÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tÄ pačiÄ dienÄ , kai paaiÅ¡kėjo automobilio vagystė. Sutartis dėl automobilio salono cheminio valymo tarp Å¡alių buvo sudaryta žodžiu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog Å¡alys susitarė dėl automobilio valymo paslaugų, jų atlikimo termino, apmokėjimo, automobilis buvo perduotas nesaugomoje teritorijoje, atsakovas pagal vykdomÄ individualiÄ veiklÄ neteikia pasaugos paslaugos, byloje nėra duomenų apie kokios nors raÅ¡ytinės sutarties sudarymÄ tarp Å¡alių, sprendė, jog Å¡alys nebuvo sudarę pasaugos sutarties.

Teismo nuomone, tarp Å¡alių susiklostė atlygintinų paslaugų santykiai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas turėtų bÅ«ti grindžiamas Lietuvos Respublikos CK 6.657 straipsniu, numatančiu, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už Å¡io turto praradimÄ ar sužalojimÄ . Vertindamas Å¡alių žodinės sutarties sudarymo metu aptartas aplinkybes, susijusias su automobilio perdavimu po paslaugos įvykdymo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi, tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtini faktai, jog Å¡alys buvo susitarę, kad paslaugÄ atsakovas įvykdys 2011 m. sausio 12 d., kad apie paslaugos atlikimÄ atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieÅ¡kovui praneÅ¡ti telefono skambučiu ar SMS žinute ir kad paslaugÄ atsakovas įvykdė sutartu laiku.

Atsakovas savo prievoles įvykdė tinkamai susitarimu nustatytu terminu, o ieÅ¡kovas vengė priimti atliktÄ paslaugÄ . Teismo nuomone, ne atsakovas, o pats ieÅ¡kovas buvo itin nerÅ«pestingas, neatsakingas ir neapdairus ir tokie jo, kaip nukentėjusiojo veiksmai, jo ypatingas neatsargumas padėjo žalai atsirasti: įsigijęs nemažos vertės automobilį užsienyje, jis pirmiausia nesiėmė atlikti bÅ«tiniausių veiksmų įsigytam turtui apsaugoti (neužregistravo automobilio įstatymų nustatyta tvarka, neįrengė signalizacijos), o nuvarė automobilį cheminiam valymui, nors tai ir nebuvo pirmo svarbumo įvykis; ieÅ¡kovas automobilį valymui atvarė į atsakovo plovyklÄ baigiantis darbo dienai, kad valymas trunka keletÄ valandų jam tai buvo žinoma; atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad jo automobilis galės bÅ«ti valomas tik kitÄ dienÄ ir pasiÅ«lė atvaryti jį iÅ¡ ryto, jis taip pat nurodė, kad atsakovo paslaugomis anksčiau nesinaudojo, tačiau nežiÅ«rint visų Å¡ių aplinkybių, paliko automobilį atsakovui visiÅ¡kai nepasidomėjęs jo saugumu; po paslaugos suteikimo ieÅ¡kovas neatvyko sutartu laiku, t. y. 2011 m. sausio 12 d., atsiimti suteiktos paslaugos ir automobilio, neatsiliepė į atsakovo skambutį, iki 2011 m. sausio 14 d. pats neatvyko, neskambino ir nesidomėjo nei paslaugos atlikimu, nei savo automobilio saugumu.

Teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovas buvo nerÅ«pestingas, neapdairus, palikdamas nesaugomoje teritorijoje neregistruotÄ automobilį ir neatvykdamas jo atsiimti sutartu laiku savo ypatingu neatsargumu ir nerÅ«pestingumu padėjo žalai atsirasti po atsakovo suteiktos atlygintinos paslaugos, todėl nesant atsakovo kaltės, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b. l. 93-97) ieÅ¡kovas K. K. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:              1. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius – atlygintinų paslaugų ir vartojimo rangos, tačiau Å¡alių santykiams turi bÅ«ti taikomi ir pasaugÄ reglamentuojantys CK 6.830-6.850 straipsniai bei 6.657 straipsnis. Pagal CK 6.845 straipsnį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sugedimÄ , o pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trÅ«kumu ar sugedimu.

CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už Å¡io praradimÄ ar sužalojimÄ . Taigi atsakovas, tinkamai neužtikrinęs palikto plauti apelianto automobilio apsaugos, privalo kaip  saugotojas (rangovas/paslaugų teikėjas) atlyginti apeliantui visus nuostolius.              2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiÅ¡kinimais, nes pasak teismo, atsakovas visada buvo nuoseklus, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas.

Tačiau ieÅ¡kovas visÄ laikÄ buvo nuoseklus, vienintelis nenuoseklumas ieÅ¡kovo parodymuose yra tai, kad jis nebuvo tikras, ar turi bÅ«ti informuotas SMS žinute ar skambučiu apie pabaigtÄ valyti automobilį. Susitardamos dėl automobilio grÄ Å¾inimo sÄ lygų, Å¡alys viena kitos nesuprato, arba atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, specialiai klaidina teismÄ . Be to, tarp Å¡alių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl atsakovas, kaip atsakingas verslininkas, paslaugas turi teikti sÄ Å¾iningai ir aiÅ¡kiai, t. y. tam, kad nekiltų neaiÅ¡kumų, su visom sutarties sÄ lygom, automobilio atsiėmimo laiku, ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti supažindintas pasiraÅ¡ytinai, prieÅ¡ingu atveju pats verslininkas/atsakovas privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusių neaiÅ¡kumų, ar savo darbuotojo nesugebėjimo aiÅ¡kiai pateikti informacijÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad atsakovas pats buvo neapdairus ir neatsargus, nesirÅ«pino savo paliktu turtu. IeÅ¡kovas laukė informacijos apie baigtÄ atlikti paslaugÄ , todėl jo nesidomėjimas atliekama paslauga negali bÅ«ti vertinamas kaip nerÅ«pestingumas. Kita vertus, tariamas ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumas – ragelio nepakėlimas neeliminuoja atsakovo pareigos rÅ«pintis jam patikėtu turtu.

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo kaltė yra preziumuojama, ir pats atsakovas privalo įrodyti kaltės nebuvimÄ . Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir Å¡iuo atveju preziumavo ieÅ¡kovo kaltę dėl jo nepakankamo nerÅ«pestingumo, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus ir galimybę į žalos atlyginimo prisiteisimÄ . Net ir esant ieÅ¡kovo nepakankamam rÅ«pestingumui, atsakovas privalėjo maksimaliai užtikrinti jam perduoto turto saugumÄ , t. y. neturint galimybės palikti automobilį saugoti automobilio saugioje vietoje, praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie baigtÄ atlikti paslaugÄ ir pabaigtÄ vykdyti rangos sutartį, t. y. skambinti ieÅ¡kovui ne vienÄ kartÄ , siųsti jam SMS žinutę ar kitu bÅ«du užtikrinti, kad ieÅ¡kovÄ pasiektų informacija apie pasibaigusius prisiimtus įsipareigojimus.

PrieÅ¡ingu atveju, tokiai informacijai nepasiekus ieÅ¡kovo, atsakovas privalo toliau maksimaliai užtikrinti ieÅ¡kovo turto saugumÄ .                                                                                                                                                                                          Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 112-117) atsakovas V.

S., atstovaujamas advokato G. Č., praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismo posėdžio metu pateikti nuoseklūs atsakovo ir liudytojo parodymai patvirtina, jog šalys susitarė, kad ieškovas automobilį atsiims 2011 m. sausio 12 d. po pietų iki 17 val. jam papildomai nepranešant, kadangi ieškovo atsakovas nesulaukė nei 2011 m. sausio 12 d., nei 2011 m. sausio 13 d., ėmė pats jo ieškoti, nes vietos jo automobiliui plovykloje dėl didelio darbo krūvio nebuvo, o apelianto keliami samprotavimai yra visiškai niekuo nepagrįsti.

2. Atsakovas niekada neteigė, kad saugojo ieÅ¡kovo automobilį, tačiau plovyklos garaže buvo vietos, todėl atsakovas jį ten įvarė, be to, atsakovas taip pat pažymėjo, kad garaže stovėdamas automobilis ne taip Ä¯Å¡Ä la, todėl jį valyti kitÄ dienÄ lengviau. Teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai konstatavo, kad atsakovo, liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, tuo tarpu ieÅ¡kovo prieÅ¡ingai – prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s.   3. IeÅ¡kovas patyrė žalÄ ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsakovas niekaip negalėjo atsakyti.

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 130-135) apeliacinį skundÄ Â atmetė; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ ; priteisė iÅ¡Â ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kovui V. S. 1210 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Kasaciniu skundu K. K. (b. l. 147-153) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡spręsti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi (b. l. 185-192) panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

 IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Å¡is teismas teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius – atlygintinų paslaugų ir vartojimo rangos, tačiau neįvertino, jog šalių santykiams turi bÅ«ti taikomi ir pasaugÄ reglamentuojantys CK 6.830 - 6.850 straipsniai bei 6.657 straipsnis.              Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, jog tarp Å¡alių susiklostė atlygintinos paslaugos – automobilio salono iÅ¡valymo – suteikimo santykiai.

Nagrinėjant apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, apelianto atstovas pripažino, jog savarankiÅ¡ka pasaugos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau atsakovo pareiga saugoti automobilį kilo 6.657 straipsnio pagrindu.             Kolegija pažymi, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Kai klientas yra fizinis asmuo – vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. CK 6.724 straipsnyje nurodyta, kad CK Å¡eÅ¡tosios knygos normos, nustatančios bendrÄ sias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangÄ (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Pagal CK 6.657 straipsnį, taikytinÄ ginčo santykiams, rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už Å¡io turto praradimÄ ar sužalojimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, pažymėjo, jog atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioritetas, taip pat tinkamo kliento informavimo pareiga (CK 6.718 , 6.719 straipsniai) bei tai, kad sprendžiant iÅ¡ vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi bÅ«ti užtikrinta, kad vartojimo sutartys bÅ«tų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos, tačiau ginčo atveju nebuvo nustatyta, ar susiklostę santykiai vertintini kaip vartojimo, t. y. ar apeliantas  atitinka vartotojui nustatytus kriterijus.

 Pažymėtina, kad sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi, jei ji atitinka šiuos požymius:

a) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo;

b) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti;

c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklÄ .  IÅ¡ apeliaciniam teismui pateiktų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių sudaryta ginčo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, nes neatitinka visų aukščiau aptartų požymių. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų matyti, kad apeliantas 1997 – 2012 metais įsigijęs 52 transporto priemones (t. 2, b. l. 7-31). Nors apelianto atstovas aiÅ¡kino, kad automobiliai įsigyti asmeniniams, Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau kolegijos toks aiÅ¡kinimas neįtikino.

Kolegija sutinka, kad apeliantas savo ir Å¡eimos poreikiams tenkinti turi keletÄ automobilių bei tai, kad tėvas verčiasi žemės Å«kio veikla (t. 2, b. l. 35-61), tačiau iÅ¡ pateiktų VÄ® Regitra“ duomenų matyti, kad apie pusė (iÅ¡ 52) automobilių įregistruoti ir tÄ pačiÄ dienÄ ar po kažkurio neilgo laiko tarpo iÅ¡registruoti pardavimui ir tik keletas automobilių buvo eksploatuojami kiek ilgesnį laikÄ . Taigi, tokios nustatytos faktinės aplinkybės, nors apeliantas individualios veiklos ir nebuvo įregistravęs (t. 2, b. l. 69), leidžia tikėti, jog apeliantas vertėsi, kaip ir nurodė atsakovo atstovė, transporto priemonių pardavimu, t. y. vykdė komercinę veiklÄ ir nelaikytinas fiziniu asmeniu (vartotoju).

Jokių duomenų, kad ginčo automobilis buvo įsigytas asmeniniams ir Å¡eimos poreikiams tenkinti, nėra pateikta. Kolegija pastebi anksčiau paminėtÄ aplinkybę, kad apeliantas bei jo sutuoktinė turi keletÄ automobilių, be to, pora automobilių įsigijęs 2012 metais. Kolegijos nuomone, yra tik viena iÅ¡ vartojimo sutarčiai bÅ«tinų  sÄ lygų -  paslaugas teikė asmuo, vykdantis individualiÄ (profesinę) veiklÄ (t. 1, b. l. 15). Taigi, abi sutarties Å¡alys buvo verslininkai.  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, turėdamas pareigÄ pagal CK 6.657 straipsnį imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti, jÄ tinkamai įgyvendino, nes automobilis buvo iÅ¡valytas kitÄ dienÄ po jo palikimo pas atsakovÄ , t. y. 2011 m. sausio 12 d., ieÅ¡kovui laiku neatsiėmus automobilio, atsakovas jam apie tai bandė praneÅ¡ti telefonu, tačiau ieÅ¡kovas neatsiliepė, o automobilį atvyko pasiimti tik 2011 m. sausio 14 d., t. y. atsakovas, suteikęs paslaugas, saugojo automobilį, tačiau dėl ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo – laiku nepasiėmus transporto priemonės iÅ¡ plovyklos, Å¡is buvo pavogtas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, pritaria aukščiau minėtiems apylinkės teismo motyvams bei pažymi, kad atsakovas, apeliantui sutartu laiku neatsiėmus automobilio pagal galimybes dvi naktis laikė jį užrakintame garaže, o trečiai nakčiai, neturėdamas vietos garaže, paliko nesaugomame plovyklos kieme, tačiau užrakintÄ . Nors kiemo vartai nebuvo rakinami, tačiau, kaip aiÅ¡kino atsakovas, užsklęsti, o vagystės metu neatidaryti, bet iÅ¡kelti. Atsakovas, atlikęs užsakytÄ automobilio valymo paslaugÄ 2012 m. sausio 12 d., buvo priverstas saugoti automobilį tik dėl apelianto nerÅ«pestingumo ir jį saugojo visomis įmanomomis priemonėmis.

Kolegija nesutinka su apeliantu, jog jis laukė informacijos apie baigtÄ atlikti paslaugÄ , todėl jo nesidomėjimas atliekama paslauga negali bÅ«ti vertinamas kaip nerÅ«pestingumas. Kolegijos nuomone, teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai konstatavo, kad atsakovo paaiÅ¡kinimas, liudytojo A. N. parodymai yra nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, tuo tarpu ieÅ¡kovo – prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimÄ ar buvo susitarimas informuoti jį skambučiu ar trumpÄ jÄ Å¾inute, koks tas susitarimas buvo - ar kad jį informuos apie iÅ¡valytÄ automobilį, ar kad informuos jeigu bus pasikeitimų, ieÅ¡kovo atstovas viso teismo posėdžio metu teigė, kad susitarimas buvo, jog klientÄ turėjo informuoti SMS trumpÄ ja žinute, tačiau tai prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimui bei atsakovo paaiÅ¡kinimui ir liudytojo parodymams, kad bus skambinama tik tuo atveju, jei bus kokių nors pasikeitimų.

Atsakovas ir liudytojas teigė, kad automobilis buvo pradėtas valyti 2011 m. sausio 12 d. ryte ir buvo iÅ¡valytas tÄ pačiÄ dienÄ , todėl bÅ«tų nepagrįstas atsakovo elgesys nepraneÅ¡ti apie iÅ¡valytÄ automobilį iÅ¡karto, kai pats atsakovas pripažino, kad turėjo daug darbo ir ieÅ¡kovo automobilis užėmė darbui reikalingÄ vietÄ . Todėl nurodytos aplinkybės, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, leidžia pagrįstai manyti buvus susitarimÄ , jog ieÅ¡kovas turėjo atvykti atsiimti automobilį 2011 m. sausio 12 d. iki 17 val. atskirai apie tai neinformuojant.

Neatvykstant automobilio atsiimti dar ir kitÄ dienÄ , atsakovas skambino apeliantui, tačiau Å¡is į skambutį neatsiliepė bei, radęs praleistÄ skambutį, žinodamas, jog jam teikiama paslauga, netgi nebandė pats skambinti ir pasidomėti dėl ko buvo skambinama. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, automobilio salono valymas nėra paslauga, kuriai atlikti reikėtų palikti automobilį paslaugÄ teikiančiam asmeniui ilgesniam laikui nei diena ar para. Nesutiktina ir su argumentu, jog nesvarbi aplinkybė, kad automobilis nebuvo draustas bei, kad nebuvo įrengta signalizacija.

Kolegija nesutinka su apelianto atstovu, kad atsakovas, neturėdamas vietos garaže, turėjo varyti automobilį į saugomÄ aikÅ¡telę. Pažymėtina, kad automobilis nebuvo registruotas, nebuvo draustas, t. y. atsakovas neturėjo jokių automobilio dokumentų, o tokį automobilį vairuoti draudžia KET. IÅ¡ iÅ¡nagrinėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas veikė sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus pagal susitarimo sÄ lygas, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, ėmėsi visų protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartÄ atitinkančių, realiai egzistavusių, priemonių, užtikrinančių apelianto turto saugumÄ .

  Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nėra kaltas dėl perduoto jam salono valymui apelianto automobilio neiÅ¡saugojimo. Kadangi žalos atsiradimÄ Â sÄ lygojo nukentėjusiojo asmens veiksmai, nes byloje nagrinėjamu atveju pats apeliantas buvo nerÅ«pestingas ir ypatingai neatsargus, todėl pagrįstai atsakovÄ atleido nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis; 6.259 straipsnis).  Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).                   Atmetus apeliacinį skundÄ , tenkintinas atsakovo praÅ¡ymas priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio iÅ¡ atsakovo priteistina už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ Â 1210  Lt (t. 1, b. l. 118-121) bei 500 Lt (t. 2, b. l.

70) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir 202,5 Lt (t. 2, b. l.

71) iÅ¡laidų už duomenų gavimÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :  ieÅ¡kovo K. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1710 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 202,50 Lt kitų bÅ«tinų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ viso 1912,50 Lt.

Teisėjos                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                    Virginija Lozoraitytė                                                                                                                                                                                                 Albina Rimdeikaitė