30418bc4-cda5-40eb-a4a6-8cd5c797fd29 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-454-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01240-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų R. G., M. G., G. B. ir I. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. G., M. G., G. B. ir I. B. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorei, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ , dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. G., M. G., G. B. ir I. B. (toliau – ir ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami už valstybei grÄ Å¾intÄ 14,800 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), priteisti ieÅ¡kovams G. B. ir I. B. 21 735,35 Eur už 742/1485 dalį žemės sklypo, ieÅ¡kovui M. G. – 8 494,95 Eur už 58/297 dalį žemės sklypo, ieÅ¡kovui R. G. – 13 269,70 Eur už 453/1485 dalį žemės sklypo, taip pat ieÅ¡kovui R.

G. priteisti 500 Eur iÅ¡laidas už žemės sklypo rinkos vertės nustatymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ginčas dėl žemės sklypo tarp tų pačių Å¡alių jau buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018. Pažymėjo, kad, kaip nurodo ir patys ieÅ¡kovai, Å¡ioje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu, tenkindamas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ ir pripažinęs prokurorės praÅ¡omus sandorius negaliojančiais, be kita ko, taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino Lietuvos valstybei iÅ¡ atsakovų žemės sklypo dalis:

G. B. ir I. B. – 742/1485, M. G. – 58/297, R. G. – 453/1485, bei priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovams: G. B. ir I. B. – 7 744,78 Eur; M. G. – 3 026,94 Eur, R. G. – 4 728,28 Eur. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 19 d. Teikiamu ieškiniu šioje byloje ieškovai iš esmės nesutinka su jiems Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018 už žemės sklypo priklausiusias dalis nustatytomis atlyginti sumomis ir, remdamiesi nauju įrodymu – 2018 m. lapkričio 12 d. atliktu Ober Haus žemės sklypo vertimu, prašo priteisti didesnes (papildomas) sumas už jiems priklausiusias Žemės sklypo dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ tai netrukdo suinteresuotiems asmenims tik kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Jokių kitų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovai kildina reiÅ¡kiamus turtinius reikalavimus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorei, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ , iÅ¡skyrus, ieÅ¡kovų teigimu, netinkamai nustatytas už jiems priklausiusias žemės sklypo dalis atlyginti sumas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nenurodo, kas leidžia pagrįstai teigti, kad teikiamu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai ne reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ pastariesiems atsakovams kitu faktiniu pagrindu, o ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytus faktus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 4. IeÅ¡kovai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.

5. IeÅ¡kovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo, pažeidė visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , nes restitucijos taikymas nekompensavo ieÅ¡kovų nuostolių, patirtų netekus žemės sklypo. Pažymėjo, kad praÅ¡o pripažinti argumentus, jog pritaikyta restitucija, neatima teisės reikalauti žalos, jeigu tokios atsirado dėl panaikintų sandorių, iÅ¡ atsakingų už Å¡iÄ Å¾alÄ asmenų. Vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Å is principas reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju žala turi bÅ«ti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiesiems atlyginta tiek, kiek jie iÅ¡ tiesų prarado. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu, sprendžiant žemės grÄ Å¾inimo valstybei klausimÄ , iÅ¡sprendė valstybei grÄ Å¾into turto vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, kompensavimo natÅ«ra. PareiÅ¡kėjai teigia, kad valstybei grÄ Å¾intÄ turto vertė atlikus turto pagerinimus ir kt. yra žymiai didesnė, nei jiems Å¡iai dienai yra atlyginta.

Kadangi, restitucija ir žalos atlyginimas yra skirtingos sÄ vokos (skirtingi civilinės teisės institutai), o restitucija ne visais atvejais visiÅ¡kai atlygina realiai patirtÄ Å¾alÄ , dėl ko restitucijos taikymas neatima iÅ¡ asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu savaime nepaneigia reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsiradusios žalos pagrįstumo: asmenims, kurių turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, o jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali bÅ«ti pernelyg didelė.

Byloje įrodymai, patvirtinantys žemės sklypo vertę jo grÄ Å¾inimo valstybei metu nebuvo teikiami, tačiau vėliau, 2018 m. lapkričio 12 d., atlikus Ober Haus žemės sklypo vertimÄ , ieÅ¡kovai ir praÅ¡o priteisti didesnes (papildomas) sumas už jiems priklausiusias žemės sklypo dalis, todėl įvertinti minėto turto vertės kompensavimo adekvatumo, o tuo pačiu – ir teisingai iÅ¡spręsti ieÅ¡kovų reikalavimo dėl jų nurodomų nuostolių atlyginimo pagrįstumo iÅ¡ esmės nebuvo galima bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Lietuvos bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikoje, sprendžiant restitucijos klausimÄ dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir kt.), akcentuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 6. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Kasacinio teismo nutartyse ne kartÄ yra nurodyta, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl to naujas ieÅ¡kinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010; kt.). Ä®vertinti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginčija ieÅ¡kovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieÅ¡kinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio buvimÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymÄ , visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Ir prieÅ¡ingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiÅ¡kia ieÅ¡kinių netapatumÄ , nes Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vertinant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę, turinį bei tikslus.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3315-561/2018 tenkino Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ â€“ panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimus, kuriais asmenims, atkÅ«rus nuosavybės teises, perduotos neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų dalys, esančios (duomenys neskelbtini) ir taikydamas restitucijÄ grÄ Å¾ino Lietuvos valstybei neteisėtai įgytas žemės sklypo dalis, o paskutiniams žemės sklypo dalių valdytojams (ieÅ¡kovams) iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisė paimamos žemės sklypų vertės kompensacijÄ (restitucijÄ ).

9. IeÅ¡kovai pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Ober Haus 2018 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, jog sklypo vertė yra 59000 Eur, todėl teigia, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, kuriuo vadovaujantis, jiems iÅ¡ viso priteista 15500 Eur kompensacija ir praÅ¡o priteisti papildomÄ pinigų sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti pinigų sumos pobÅ«dis ieÅ¡kinio tekste yra įvardijamas prieÅ¡taringai ir gali bÅ«ti suprantamas kaip ieÅ¡kovų siekis peržiÅ«rėti teismo priimtÄ sprendimÄ ne instancine tvarka, o užvedant naujÄ bylÄ dėl to paties ginčo.

Tačiau ieÅ¡kinyje taip pat nurodoma ir tai, kad ieÅ¡kovų reikalavimo esmė yra žalos atlyginimas, o ne restitucijos peržiÅ«rėjimas, ieÅ¡kovai pamini, kad žalÄ jie kildina iÅ¡ teisėtų veiksmų, nurodo, kad jų nuostolius sudaro ir iÅ¡laidos, susijusius su žalos dydžio nustatymu. Todėl teismas sprendžia, kad remiantis ieÅ¡kinio turinio gramatiniu aiÅ¡kinimu negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad yra ginčijamas jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne praÅ¡oma priteisti žalÄ savarankiÅ¡kais civilinės deliktinės atsakomybės taikymo pagrindais.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai ydingai formuluoja ieÅ¡kinio pagrindÄ , pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , ir tik po to spręsti dėl ieÅ¡kinio tapatumo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ginčijama nutartis naikintina, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas, nutaria: IeÅ¡kovų R. G., M. G., G. B. ir I. B. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas