2025-02-19 Nr. CB-1053-2-68-3-12614-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovas pripažino tiek raštu, tiek ir teisme, kad vieną garažo pultelį (iš dviejų) jis pametė, bet nepaisant to, teismai nurodė, kad nepateikta duomenų, jog atsakovui nuomos pradžioje buvo perduoti du pulteliai. Teismai antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (su vaizdo įrašais) vertino kaip šališką, tačiau ieškovas negalėjo to numanyti. Ieškovas prašė teisme apklausti kaip liudytoją teisme I. G., bet pirmosios instancijos teismas jos parodymus įvertino kaip nepatikimus. Tačiau I. G. gyveno anksčiau name, dalyvavo išnuomojant namą ir galėjo geriausiai paaiškinti aplinkybes. I. G. pateikė prašymą dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjos nušalinimo, bet šis prašymas nebuvo svarstytas, apsiribojant tuo, kad nušalinimą pateikė ne bylos dalyvė – liudytoja.
Legislator headnote
AI generated2025-02-19 Nr. CB-1053-2-68-3-12614-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovo paduotas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo P. G. ieškinį atsakovui A. D. dėl 1412 Eur nuostolių, susijusių su išnuomoto turto grąžinimo būkle, atlyginimo.
Full text
Nr. DOK-432
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12614-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 31 d. paduotu ieškovo P. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovo paduotas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo P. G. ieškinį atsakovui A. D. dėl 1412 Eur nuostolių, susijusių su išnuomoto turto grąžinimo būkle, atlyginimo.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovas pripažino tiek raštu, tiek ir teisme, kad vieną garažo pultelį (iš dviejų) jis pametė, bet nepaisant to, teismai nurodė, kad nepateikta duomenų, jog atsakovui nuomos pradžioje buvo perduoti du pulteliai. Teismai antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (su vaizdo įrašais) vertino kaip šališką, tačiau ieškovas negalėjo to numanyti. Ieškovas prašė teisme apklausti kaip liudytoją teisme I. G., bet pirmosios instancijos teismas jos parodymus įvertino kaip nepatikimus. Tačiau I. G. gyveno anksčiau name, dalyvavo išnuomojant namą ir galėjo geriausiai paaiškinti aplinkybes. I. G. pateikė prašymą dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjos nušalinimo, bet šis prašymas nebuvo svarstytas, apsiribojant tuo, kad nušalinimą pateikė ne bylos dalyvė – liudytoja.
2. Teismai nurodė, kad pagal nuomos sutartį nėra nuomininko pareigos rūpintis namo teritorija, kiemu, prižiūrėti sodą ar daržą, rūpintis augalais. Įstatymas nustato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493, 6.499 straipsniai). Taigi, pareiga rūpintis namo teritorija, kiemu, prižiūrėti sodą ar daržą, rūpintis augalais, jeigu nuomininkas išsinuomoja namą su žemės sklypu, yra natūrali, suprantama ir privaloma. Juolab tokia pareiga kyla iš nuomos sutarties 7 straipsnio 1 dalies: „nuomininkas privalo tvarkingai ir tinkamai naudoti Namą, laikyti jį geroje būklėje, atsižvelgiant į jo normalų nusidėvėjimą“. Teismai nepagrįstai nekonstatavo, kad būtent atsakovas nesilaikė pareigos perduoti nuomotojui išsinuomotą namą atgal, kaip ir kitų nuomos sutarties reikalavimų, nors atsakovas neatvyko į namo perdavimą, o nuomotojai pranešė telefonu, kad namo raktą paliko po kilimėliu.
3. Teismai įvertino brokerės darytus vaizdus įrašus, kad jie yra paviršutiniškai nufilmuoti, užfiksuotos ne visos patalpos, užfiksuoti ne visi daiktai. Tačiau taip teismai net nenagrinėjo pateiktų įrodymų ir juose esančių duomenų. Teismai nepagrįstai kritiškai įvertino antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, o įvertino atsakovo paaiškinimus kaip patvirtinančius tam tikras aplinkybes. Teismai iš esmės neatliko jokio teisinio tyrimo dėl pateiktų ieškovo nuostolius ir jų dydį pagrindžiančių duomenų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti I. G. 32 (trisdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 31 d. mokėjimų bendrovėje Paysera mokėjimo nurodymu Nr. 748900838, kodas ZN97732.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė