2022-06-08 Nr. AB-15348-3-64-3-00266-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-329-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00266-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. T1-1 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašas ir įstatymas savivaldybių tarybų nariams nenustato teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos atsisakymo priimti tam tikrus sprendimus ar priimtų sprendimų panaikinimo.

Teismas sprendė, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolė priskiriama Vyriausybės atstovui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Tarybos Sprendimą skundžia ne dėl to, kad šiuo administraciniu aktu buvo pažeistos pareiškėjo materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, bet dėl to, jog, priimant Sprendimą, buvo pažeista 2017 m. birželio 30 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-189 patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės apdovanojimų tvarka. Teismas vertino, kad Sprendimas pareiškėjui asmeniškai kaip fiziniam asmeniui jokių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina, Sprendimas nėra susijęs su jo, kaip savivaldybės tarybos nario, statusu ir nevertintinas šiuo kontekstu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje neveikia taip, kad Tarybos sprendimai būtų priimami laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir skundžiamo Sprendimo atveju kontrolė nebuvo atlikta. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas nesivadovaujant teisės aktais bei sąžiningumu ir teisingumu.

Pareiškėjas sutinka, kad Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašas, tačiau Sprendimas buvo parengtas ir priimtas pažeidžiant teisės aktus. Todėl pareiškėjas, kaip Tarybos narys, vykdydamas ir duotą Tarybos nario priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, kreipėsi į teismą, kad būtų išnagrinėtas skundas dėl Tarybos, kurios nariai taip pat davė priesaiką, veikimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys neturi teisės kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo, savivaldybių tarybų priimamų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolė priskiriama Vyriausybės atstovui, o Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d. ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-447/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad savivaldybės tarybos nariai negali ginčyti savivaldybės tarybos sprendimų, kai tokios teisės jiems nesuteikia įstatymai, kai ginčijami procedūriniai savivaldybės tarybos veiklos reglamento ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimai arba kai siekiama apginti viešąjį interesą (žr., pvz., 2004 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-535/2004, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010, 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsnių, kuriuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo, nurodytos teisės nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, kuriose pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti savivaldybės tarybos nario skundą dėl savivaldybės tarybos sprendimo, yra išaiškinęs, jog nors pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę ginčyti savivaldybės tarybos, kurios nariu jis yra, priimtus sprendimus, tačiau kalbinė, sisteminė ir loginė Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo, ABTĮ bei kitų teisės aktų nuostatų analizė suponuoja priešingą išvadą (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kaip Sprendimas pažeidžia jo (ne kaip savivaldybės tarybos nario) subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, be to, procesiniuose dokumentuose akcentuojamas pareikėjo, Tarybos nario, statusas.

Teisę kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat dėl kitų asmenų teisių gynimo įstatymų numatytais atvejais turi asmenys, turintys viešojo administravimo subjektui priskirtus įgaliojimus, įvairios valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai. Kitaip tariant, atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirasis skundas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė