2026-03-10 Nr. AB-5178-3-61-3-08085-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-119-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08085-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SKP-297 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą išmokėti likusią 3 000 Eur paramos sumą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Pareiškėjas pridėjo prie Paraiškos verslo planą, kuriame detaliai aprašė, kokioms investicijoms prašo paramos. Agentūra 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. BRK-9165 „Dėl paramos skyrimo“ patvirtino pareiškėją paramos gavėju ir skyrė jam 15 000 Eur dydžio paramos sumą. Parama skirta įsigyti verslo plane numatytus naudotus padargus, t. y.: (1) diskinį skutiką; (2) noraginį skutiką ir (3) tankinimo volus. 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjui išmokėta 12 000 Eur paramos suma.

2.2. 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjas pirko verslo plane numatytus padargus iš V. D., kuris yra jo dėdė. V. D. įsigijo padargus, pasinaudojęs parama, ir pardavė padargus, pasibaigus jo projekto priežiūros laikotarpiui. Pareiškėjo vertinimu, Įgyvendinimo taisyklės nedraudė įsigyti padargus iš dėdės, taip pat nedraudė pirkti jau naudotus padargus, kurie ankstesnio savininko įsigyti, pasinaudojant parama, ir parduodami, pasibaigus priežiūros laikotarpiui.

2.3. 2023 m. vasario 5 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą išmokėti likusią 3 000 Eur paramos sumą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Agentūrai kilus įtarimų dėl galimai pareiškėjo padarytų pažeidimų, Agentūra 2023 m. vasario 28 d. pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą, taip pat sustabdė mokėjimo prašymo dėl 3 000 Eur sumos vertinimą. Tyrimas truko apie tris mėnesius ir baigėsi Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu Nr. SKP-204 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo Agentūra konstatavo pažeidimą (pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktus ir 16.4 papunktį) ir taikė sankciją (pareiškėjui jau išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimą ir 3 000 Eur paramos sumažinimą). Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti minėtą sprendimą, taip pat įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą išmokėti likusią 3 000 Eur paramos sumą. Pareiškėjo skundo pagrindu pradėta administracinė byla Nr. eI3-10706-631/2023.

2.4. Agentūra 2023 m. liepos 25 d. atsiuntė pareiškėjui du naujus sprendimus. Agentūra 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. SKP-298 „Dėl sprendimo pripažinimo netekusio galios“ informavo pareiškėją, kad Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas pripažįstamas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos. Agentūros šioje administracinėje byloje ginčijamu Sprendimu konstatuotas jau kitas pareiškėjo pažeidimas (pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą) ir taikyta sankcija (pareiškėjui jau išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimas ir 3 000 Eur paramos sumažinimas).

2.5. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Agentūra, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei dokumentus, konstatavo pareiškėjo padarytą pažeidimą – dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti. Agentūra Sprendime konkrečiai neįvardijo, kokius nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus ribojimus pareiškėjas apėjo ir kokį paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą jis įgijo. Agentūra nepagrįstai sutapatino pareiškėją ir V. D. vien dėl juos siejančių giminystės ryšių (sūnėnas ir dėdė) ir oficialiai deklaruoto konsultavimo fakto projektų administravimo klausimais, todėl klaidingai vertino, kad tariamai vienas ir tas pats subjektas siekia pasinaudoti ta pačia parama tam pačiam projektui du kartus. Toks vertinimas neatitinka tikrovės, o šio klaidingo vertinimo pagrindu daromos išvados yra neteisėtos. Pareiškėjas ir V. D. yra du savarankiški ūkininkai, kurie abu atskirai skirtingais laikotarpiais, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir neįgydami jokio paramos tikslams prieštaraujančio pranašumo, sąžiningai, atvirai ir teisėtai įgyvendino (siekia įgyvendinti) savo teisę į paramą.

2.6. Agentūra Sprendime teisingai nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ir V. D. naudotais adresais. Pareiškėjo ir V. D. projektų įgyvendinimo vietos skiriasi, tačiau tiek pareiškėjas, tiek V. D. kai kuriuose dokumentuose nurodė sutampantį savo kontaktinį adresą. Butas adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjo motinai. Šiame bute anksčiau gyveno ir pats pareiškėjas, dabar jame gyvena tik jo motina, bet pareiškėjas iki šiol naudoja šį adresą, kaip korespondentinį adresą. Šis adresas yra patogus naudoti korespondencijai, nes bute nuolat gyvena artimas žmogus (motina), todėl niekada nekyla jokių problemų su pašto siuntų savalaikiu įteikimu ir jų perdavimu adresatui. Pareiškėjas konsultavo V. D., rengiant dokumentus, todėl pasiūlė jam naudoti tą patį korespondentinį buto, kuriame gyvena pareiškėjo motina (V. D. sesuo), adresą, kaip patogų korespondencijai gauti. Dėl šio korespondentinio adreso sutapimo formaliai egzistuoja vienas iš rizikos kriterijaus „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ požymių. Tačiau geografiniam kriterijui nustatyti esminę reikšmę turi ne korespondentinis adresas, o projektų įgyvendinimo vieta, kuri šiuo atveju buvo skirtinga. Pareiškėjas ir V. D. projektuose numatytas veiklas vykdė (vykdo) tame pačiame Ukmergės rajone, bet skirtingose vietose – pareiškėjas faktiškai veiklą vykdė adresu: (duomenys neskelbtini), o V. D. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir V. D. projektai įgyvendinti skirtingais, nesutampančiais laikotarpiais.

2.7. Tam, kad būtų nustatytas rizikos kriterijus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“, turėtų būti vykdoma tokia pati ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose). Pareiškėjo ir V. D. projektuose žemės ūkio veikla vykdoma (vykdyta) toje pačioje daržininkystės, augalininkystės bei gyvulininkystės srityje, todėl šiuo atveju formaliai egzistuoja rizikos kriterijus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“. Už šią mišrią veiklą buvo skiriama daugiausia balų pagal aptariamą priemonę, todėl būtent šia veiklos rūšimi planuojantys užsiimti ūkininkai kreipėsi dėl aptariamos paramos.

2.8. Pareiškėjas konsultavo V. D. paraiškos rengimo ir projekto Nr. 19SUKK-21-1-04291-PR001 administravimo klausimais (tai buvo deklaruota pačiuose dokumentuose); pareiškėją ir V. D. sieja giminystės ryšys (sūnėnas ir dėdė). Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad pareiškėjas ir V. D. yra susiję asmenys teisine rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ prasme.

2.9. Agentūros nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad pareiškėjo ir V. D. projektai bei vykdytos veiklos yra atskiri ir savarankiški. Pareiškėjo ir V. D. ūkiai yra funkciškai savarankiški, jų veikla nedarė ir nedaro įtakos viena kitai. Nors Agentūra Sprendime mini pareiškėjo ir V. D. tam tikrą bendradarbiavimą su kitais trečiaisiais ūkininkais, tačiau nepaaiškina, kaip šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu ginču. Tam, kad būtų galima faktiškai naudoti ginčo padargus, būtinas traktorius, kurio nei pareiškėjas, nei V. D. neturėjo, todėl skolinosi iš kito tame pačiame rajone ūkininkaujančio ūkininko M. K.. Nei M. K., nei G. K. nėra teikę jokių paraiškų dėl paramos pagal šiam ginčui aktualią priemonę. Agentūros nurodomos aplinkybės dėl teisėto ir praktikoje įprasto bendradarbiavimo su trečiaisiais asmenimis aplinkybių neturi jokios teisinės reikšmės, siekiant teisingai išspręsti šį ginčą.

2.10. Pareiškėjo ir V. D. ūkių nesiejo jokie ekonominiai ryšiai, jie veikė kaip atskiri ir savarankiški ekonominiai vienetai. Galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti nereikia ir nereikėjo jų abiejų vykdomos veiklos ir (arba) investicijų. Aptariami projektai buvo įgyvendinti skirtingu metu. V. D. įsigijo investicijas 2021 m. vasarą ir naudojo jas savo veikloje. Po to, kai V. D. tinkamai įgyvendino savo projektą, pasibaigė kontrolės laikotarpis, taip pat jam dėl asmeninių priežasčių priėmus sprendimą nebevystyti savo ūkio ir išparduoti savo įsigytą įrangą, pareiškėjas nusprendė nusipirkti ją po metų (2022 m. vasarą) ir pradėjo naudoti savo veikloje. Pareiškėjas ūkininkauja jau daugiau nei 10 metų. V. D. ūkininkauti pradėjo tik prieš kelerius metus, būdamas vyresnio amžiaus. V. D. naujai pradėta veikla nepasiteisino, todėl jis priėmė sprendimą mažinti šios veiklos apimtis ir, pareiškėjo žiniomis, ketina ateityje atsisakyti jos. Agentūra Sprendime nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų, kad pareiškėjo ir V. D. ūkiai buvo funkciškai savarankiški. Agentūros išvada dėl rizikos kriterijaus „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ egzistavimo šioje situacijoje yra nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės.

2.11. Agentūra Sprendime teisingai įvardina ginčui aktualios paramos tikslus. Tačiau, priešingai nei nurodo Agentūra, visi tikslai būtų pasiekti, skyrus paramą ir įgyvendinus pareiškėjo projektą. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks dvigubas finansavimas, pareiškėjo siekiama nauda atitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytus tikslus. Priemonė leido už paramos lėšas įsigyti ne naujas, o jau kito ūkininko anksčiau įsigytas ir naudotas priemones, įskaitant įsigytas, pasinaudojus tos pačios rūšies parama. Tokie veiksmai yra teisėti ir leidžiami, nes skirtingi subjektai gauna paramą. Taip įvyko ir nagrinėjamu atveju. Pirmiausia V. D. tinkamai pasinaudojo parama ir pasiekė paramos tikslus – modernizavo savo ūkį, padidino savo, kaip ūkininko veiklos, konkurencingumą. Vėliau jis nusprendė išparduoti įsigytą įrangą dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių ir jo paties priimto sprendimo mažinti vykdomos veiklos apimtį. Agentūra neginčija, kad visi V. D. atlikti veiksmai yra teisėti, neturi jam jokių pretenzijų tiek dėl tinkamo projekto įgyvendinimo, tiek dėl teisėto jau po tinkamai įgyvendinto projekto priežiūros laikotarpio pabaigos įvykdyto įrangos pardavimo. Jei pareiškėjas nebūtų nusipirkęs V. D. išparduodamų padargų, juos būtų nusipirkęs kuris nors kitas ūkininkas. Įsigijus jo ūkininko veiklai vykdyti reikalingus nuosavus padargus, pareiškėjas tokiu būdu modernizavo savo ūkį, padidino savo ūkio ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą. Tokio projekto įgyvendinimo finansavimas atitinka teisėtus paramos skyrimo tikslus. Agentūra nenustatė, kad pareiškėjas ar V. D., sudarydami kuriuos nors Sprendime minimus sandorius, pažeidė kokius nors konkrečius teisės aktų reikalavimus, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad parama pareiškėjui suteikta nepagrįstai ar neteisėtai. Taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė kokių nors sudarytos paramos sutarties sąlygų (prisiimtų įsipareigojimų).

2.12. Agentūra pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, gero administravimo, atsakingo valdymo principus (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Agentūra, atlikdama tyrimą, net du kartus kvietė pareiškėją (jo atstovą) dalyvauti Agentūros organizuojamuose Komisijos posėdžiuose pažeidimų administravimo klausimams spręsti, kuriuose turėjo būti svarstomas ir pareiškėjo atžvilgiu vykdomo tyrimo klausimas.

Pareiškėjo atstovas dalyvavo posėdžiuose abu kartus (2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. gegužės 12 d.). Komisijos nariai siūlė pareiškėjo atstovui iškart pristatyti savo poziciją dėl ginčo. Pareiškėjo atstovui paaiškinus, kad to neįmanoma padaryti, nes pareiškėjas nesupranta, kuo konkrečiai yra kaltinamas ir dėl kokių konkrečių pažeidimų ar neteisėtų veiksmų yra įtariamas, joks detalesnis paaiškinimas nebuvo pateiktas, nurodant, kad tyrimą atlikęs specialistas surašė viską Komisijai pateiktoje tyrimo ataskaitoje.

Tačiau pareiškėjas ar jo atstovas niekada nebuvo supažindintas su šia ataskaita. Posėdžių metu pareiškėjo atstovui nebuvo užduota klausimų. Tik gavęs pirmąjį Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą, pareiškėjas sužinojo, kad yra kaltinamas pažeidęs Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktį, numatantį pareigą pareiškėjui užtikrinti, kad jo pateiktas verslo planas, kuriam finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamas iš kitų Europos Sąjungos fondų ir kitų viešųjų lėšų. Agentūra 2023 m gegužės 23 d. sprendime Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktį aiškinio vienaip, o kai pareiškėjas paprašė Agentūros viešos konsultacijos, kaip turėtų būti aiškinamas Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktis, Agentūra pateikė kitokį aiškinimą, kuris prieštaravo 2023 m gegužės 23 d. sprendime pateiktam Agentūros aiškinimui.

Agentūra, teikdama viešą konsultaciją, patvirtino, kad Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktis nedraudžia įsigyti investicijų iš asmens, kuris konkrečiai investicijai buvo gavęs Europos Sąjungos paramą, ir jo projekto kontrolės laikotarpis yra pasibaigęs. Agentūra, priimdama 2023 m gegužės 23 d. sprendimą ir nepagrįstai pareiškėją kaltindama Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunkčio pažeidimu, sąmoningai klaidingai aiškino ir taikė šią teisės akto nuostatą. Tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, Agentūra 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. SKP 298 „Dėl sprendimo pripažinimo netekusio galios“ panaikino savo akivaizdžiai neteisėtą sprendimą.

Agentūra, pripažindama negaliojančiu savo ankstesnį sprendimą, nenurodė motyvų, kodėl nusprendė jį panaikinti, nepripažino savo klaidos.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Įgyvendinant projektą „Investicijos į D. V. smulkųjį ūkį“, buvo numatyta auginti grybus, kviečius bei rapsus, laikyti bičių šeimas. Parama skirta įsigyti naudotus diskinį ir noraginį skutikus bei tankinimo volus. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Teikdamas paraišką, pareiškėjas įsipareigojo dirbtinai nekurti sąlygų gauti paramą. 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. BRK-9165 „Dėl paramos skyrimo“ pareiškėjas patvirtintas paramos gavėju, jam skirta 15 000 Eur dydžio paramos suma. Paramos gavėjui papildomai primintas jo prisiimtas įsipareigojimas dirbtinai nekurti sąlygų gauti paramą. 2022 m. liepos 1 d. D. V. buvo išmokėta 12 000 Eur paramos suma. 2023 m. vasario 5 d. paramos gavėjas pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 3 000 Eur paramos sumą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

4.2. 2023 m. vasario 28 d. buvo užregistruotas įtariamas pažeidimas dėl pareiškėjo projekto bei atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), buvo išnagrinėti paramos gavėjo projekto Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 ir V. D. projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 galimi ryšiai ir įvertinti šie rizikos kriterijai: 1) projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2) projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 3) susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4) projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys). Nustatant, ar sąlygos gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos, remtasi ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo.

4.3. Atlikus pažeidimo tyrimą, nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su V. D., sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas gauti paramą bei savo veiksmais siekė gauti naudą ir įgyti paramos tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programoje ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę bei pasikartojimą, pareiškėjui taikyta tik pagrindinė sankcija, t. y. Sprendimu taikyta išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 3 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija.

4.4. Sprendime aiškiai įvardinta, kad V. D. ir D. V. sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo ir tokiais veiksmais siekiama naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų. Agentūra taikė sankciją pareiškėjui ne tik dėl to, kad pareiškėją ir jo dėdę V. D. sieja giminystės ryšiai, bet ir dėl visų kitų Sprendime nurodytų aplinkybių, t. y. nustatytų geografinio, ekonominio, teisinio (asmeninio) ir funkcinio ryšių, kitų požymių, rodančių sąmoningą veiksmų derinimą, bei nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų.

4.5. Paramos gavėjo ir V. D. projektuose žemės ūkio veikla vykdoma (vykdyta) toje pačioje daržininkystės, augalininkystės bei gyvulininkystės srityje, projektai įgyvendinti vienas po kito, įsigytos ir panaudotos tos pačios investicijos. Pareiškėjas konsultavo V. D. paraiškos rengimo ir projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 administravimo klausimais. Paramos gavėjas ir V. D. nėra kitų ūkio subjektų, įgyvendinančių projektus, vadovai ar dalininkai, juos sieja giminystės ryšys (dėdė ir sūnėnas). Paramos gavėjo ir jo dėdės V. D. giminystės ryšys yra pakankamas pagrindas nustatyti asmeninį ryšį. Pareiškėjas ir V. D. naudojosi tomis pačiomis investicijomis, už kurias jau buvo išmokėta parama, ir pareiškėjas žinojo tai, nes konsultavo savo dėdę V. D., šiam vykdant projektą. Sprendime aprašytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų iliustruoja pareiškėjo veiksmų derinimą ir valdomą informaciją, kuria jis sąmoningai naudojosi, būdamas dėdės ir kitų asmenų konsultantu. Paramos gavėjo projektas atitinka keturis rizikos kriterijus pagal Metodiką, taip pat yra nustatyti sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymiai.

4.6. Diskinis ir noraginis skutikai bei tankinimo volai pagal V. D. projektą Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 buvo įsigyti už 15 000 Eur. Pagal minėtą projektą, buvo išmokėta iš viso 15 000 Eur paramos suma. Pardavus investicijas D. V. pagal jo projektą Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001, taip pat buvo prašoma 15 000 Eur. Tokiu būdu už investicijas, kurios kainavo 15 000 Eur, pagal tą pačią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susijusiems asmenims būtų išmokėta dvigubai daugiau paramos, negu kainavo pačios investicijos. Todėl V. D. ir pareiškėjas sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo ir tokiais veiksmais siekiama naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų.

4.7. V. D. ir paramos gavėjo projektai įgyvendinti šalia esančiuose objektuose, projektų veikla ta pati, projektuose dalyvavo giminystės ryšiais susiję asmenys, projektai yra susiję tarpusavyje ir įgyvendinti vienas po kito, paramos gavėjai tarpusavyje sąmoningai suderino veiksmus, siekdami antrą kartą gauti finansavimą už tas pačias investicijas pagal atskirus projektus. Tarp paramos gavėjų fiksuoti konsultavimo santykiai. Taigi tarp projektų ir paramos gavėjų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys ir abiejų projektų tikslai buvo gauti finansavimą ir įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

4.8. Sprendime nėra nurodyta, jog pareiškėjas ar jo dėdė atliko neteisėtus veiksmus, įregistruodami ar išregistruodami ūkius. Subjektyvųjį elementą sudaro visuma aplinkybių dėl ūkio įregistravimo ir išregistravimo datų, kurios sutapo su projekto vykdymo laikotarpiu, taip pat aplinkybių dėl projektų įgyvendinimo vietos, giminystės ryšio, sąmoningo veiksmų derinimo ir kitų Sprendime aprašytų aplinkybių.

4.9. Sprendimas atitinka VAĮ nurodytus viešojo administravimo principus, taip pat 10 straipsnyje jam keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas. Sprendime yra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis Agentūra vadovavosi, priimdama sprendimą dėl sankcijos taikymo. Sprendime pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas bei kitos aplinkybės, turėjusios reikšmės administraciniam sprendimui, Sprendimo priėmimo motyvai.

4.10. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo siųstas pranešimas, kuriame nurodytas svarstomas pažeidimas, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie pažeidimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų.

6.2. Įgyvendinant projektą „Investicijos į D. V. smulkųjį ūkį“, buvo numatyta auginti grybus, kviečius bei rapsus, laikyti bičių šeimas. Parama buvo skirta įsigyti naudotus diskinį ir noraginį skutikus bei tankinimo volus. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Teikdamas paraišką, pareiškėjas įsipareigojo dirbtinai nekurti sąlygų gauti paramą.

6.3. 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. BRK-9165 „Dėl paramos skyrimo“ D. V. buvo patvirtintas paramos gavėju, jam skirta 15 000 Eur dydžio paramos suma. Iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 12 750 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 2 250 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos. 2022 m. liepos 1 d. D. V. išmokėta 12 000 Eur paramos suma.

6.4. 2023 m. vasario 5 d. paramos gavėjas pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 3 000 Eur paramos sumą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. 2023 m. vasario 28 d. buvo užregistruotas įtariamas pažeidimas dėl D. V. projekto bei atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas. Agentūra 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SKP-204 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ konstatavo pažeidimą (pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktus ir 16.4 papunktį) ir taikė sankciją (pareiškėjui jau išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimą ir 3 000 Eur paramos sumažinimą). Agentūra Sprendimu pripažino netekusiu galios savo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą nuo jo priėmimo dienos.

6.5. Ginčo Sprendimu Agentūra konstatavo pareiškėjo pažeidimą (pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą) ir taikė sankciją (pareiškėjui jau išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimas ir 3 000 Eur paramos sumažinimas). Sprendimas priimtas, išnagrinėjus paramos gavėjo projekto Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 ir V. D. projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 galimus ryšius ir įvertinus šiuos rizikos kriterijus: 1) projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2) projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 3) susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4) projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) pagal Metodiką. Sprendime konstatuota atitiktis rizikos kriterijams „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“, „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“, „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“, „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“, nustatyti objektyvūs ir subjektyvūs elementai. Sprendime padaryta išvada, kad D. V., veikdamas kartu su V. D., sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas gauti paramą bei savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programoje ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę bei pasikartojimą, pareiškėjui buvo taikyta tik pagrindinė sankcija (išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimas ir 3 000 Eur paramos sumažinimas (neišmokant likusios paramos sumos)).

7. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą, darė išvadą, jog Agentūra priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas nurodė, kad, atliekant pareiškėjo tyrimo pažeidimą, buvo vertinti Metodikoje nurodyti rizikos kriterijai, t. y. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) kartu su kitais projektų įgyvendinimo aplinkybėmis ir požymiais, taip pat nustatyti objektyvūs ir subjektyvūs elementai. Nustatytos aplinkybės ir įrodymų visuma patvirtina, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Atlikus pažeidimo tyrimą, nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su V. D., sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas gauti paramą bei savo veiksmais siekė gauti naudą ir įgyti paramos tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programoje ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nurodytais argumentais nepaneigė nustatytų aplinkybių ir atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumo.

8. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentu, kad Agentūra Sprendime konkrečiai neįvardijo, kokius nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus pareiškėjas apėjo ir kokį paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą įgijo, teismas pažymėjo, kad Sprendime yra aiškiai nurodytas pažeidimas, nustatytos visos faktinės aplinkybės dėl pažeidimo, nurodytas teisinis reglamentavimas.

9. Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog paramos gavėjo ir V. D. bei jų vykdomos (vykdytos) veiklos registracijos vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Vykdoma veikla buvo tame pačiame Ukmergės rajone. Teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai vertino atitiktį rizikos kriterijui „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“. Teismo vertinimu, tai, kad, pasak pareiškėjo, šis adresas buvo naudojamas tiek jo, tiek dėdės korespondencijai gauti, nepaneigia išvados dėl galimo geografinio ryšio.

10. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad abiejų paramos gavėjų vykdyta veikla sutapo, t. y. toje pačioje daržininkystės, augalininkystės bei gyvulininkystės srityje, projektai buvo įgyvendinti vienas po kito, buvo įsigytos ir panaudotos tos pačios investicijos. Teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai vertino, jog egzistuoja rizikos kriterijus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad paramos gavėjas yra 2010 m. spalio 25 d. įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kaimo plėtros projektai“ vadovas. Ekonominė veikla – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. Pareiškėjas yra 2017 m. gruodžio 6 d. įregistruotos UAB „Terra nullius“ vadovas. Ekonominė veikla – augalininkystei būdingų paslaugų veikla, asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma ir išperkamoji nuoma, keleivinis sausumos transportas. UAB „Kaimo plėtros projektai“ ir UAB „Terra nullius“ neįgyvendina paramos projektų. Pareiškėjas konsultavo V. D. paraiškos rengimo ir projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 administravimo klausimais. Paramos gavėjas ir V. D. nėra kitų ūkio subjektų, įgyvendinančių projektus, vadovai ar dalininkai, juos sieja giminystės ryšys (dėdė ir sūnėnas). Agentūra vertino, jog yra atitiktis rizikos kriterijui „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“. Teismas sutiko su Agentūros argumentu, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į visų nustatytų byloje aplinkybių visumą, pareiškėjo ir jo dėdės V. D. giminystės ryšys yra pakankamas pagrindas nustatyti asmeninį ryšį.

12. Agentūra nustatė atitiktį rizikos kriterijui „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės ir požymiai sudaro pagrindą išvadai dėl šio rizikos kriterijaus egzistavimo. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ir V. D. naudojosi tomis pačiomis investicijomis, už kurias jau buvo išmokėta parama, ir pareiškėjas tai žinojo, nes konsultavo savo dėdę V. D., šiam vykdant projektą. Aplinkybės, nurodytos dėl trečiųjų asmenų, bendradarbiavimo su jais taip pat patvirtina pareiškėjo veiksmų derinimą ir valdomą informaciją, kuria pareiškėjas sąmoningai naudojosi, būdamas dėdės ir kitų asmenų konsultantu.

13. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir įrodymus, teismas darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog V. D. ir pareiškėjas sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo ir tokiais veiksmais siekiama naudos, kuri neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų. Tokiu būdu buvo nustatyti objektyvūs elementai. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai investicijas, už kurias jau buvo išmokėtos paramos lėšos, pareiškėjas žinodamas tai, įsigijo iš dėdės ir pakartotinai siekė gauti paramos lėšas. Tokia situacija neatitinka nei Lietuvos kaimo programoje, nei Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tikslų, nes už tas pačias investicijas sąmoningai prašoma dvigubo finansavimo, neskatinamas konkurencingumas.

14. Teismas vertino, kad Agentūra pagrįstai sprendė, jog visų išnagrinėtų aplinkybių visuma, veiksmų eiliškumas, požymiai suponuoja išvadą, kad tarp projektų ir paramos gavėjų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys ir abiejų projektų tikslai buvo gauti finansavimą ir įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nustatytos aplinkybės dėl ūkio įregistravimo ir išregistravimo datų, kurios sutapo su projekto vykdymo laikotarpiu, aplinkybės dėl projektų įgyvendinimo vietos, giminystės ryšio, sąmoningo veiksmų derinimo ir kitų aplinkybių visuma sudaro subjektyvųjį elementą.

15. Teismas darė išvadą, kad Agentūra priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie pažeidimą, o, jungdamasis į Agentūros Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžius, nesuprato, kokie pažeidimai buvo nustatyti. Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo siųstas pranešimas, kuriame buvo nurodytas svarstomas pažeidimas, pažeidimo tyrimo aplinkybės, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nežinojo pažeidimo turinio. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo.

III. 16. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendime tik pakartojo atsakovo sprendime ir atsiliepime nurodytus argumentus.

17.2. Esminę reikšmę geografiniam kriterijui nustatyti turi ne korespondencijos adresas, o projektų įgyvendinimo vieta, kuri nagrinėjamu atveju buvo skirtinga. Pareiškėjas ir V. D. vykdė (vykdo) projektuose numatytas veiklas tame pačiame Ukmergės rajone, bet skirtingose vietose. Be to, pareiškėjo ir V. D. projektai įgyvendinti skirtingais, nesutampančiais laikotarpiais.

17.3. Aplinkybė, kad pareiškėją ir V. D. sieja giminystės ryšys (sūnėnas ir dėdė), nėra pakankama išvadai, kad pareiškėjas ir V. D. yra susiję asmenys teisine rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ prasme. Atsižvelgiant į specialų reglamentavimą (Metodikos 5.4 p., Įgyvendinimo taisyklių 17.7 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.135 str.), akivaizdu, kad, pagal Metodikos nuostatas, pareiškėjas ir jo dėdė V. D. nėra laikomi susijusiais asmenimis. Pareiškėjo ir V. D. taip pat nesieja teisinis ryšys. Vien konsultavimas projekto administravimo klausimais nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis sieja teisinis ryšys pagal Metodiką. Agentūros išvada, kad egzistuoja rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“, yra nepagrįsta.

17.4. Agentūros nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad pareiškėjo ir V. D. projektai bei vykdytos veiklos yra atskiri ir savarankiški. Pareiškėjo ir V. D. ūkiai yra funkciškai savarankiški. Pareiškėjo ir V. D. veikla nedarė ir nedaro įtakos viena kitai. Jie nesinaudojo ir nesinaudoja jokia bendra infrastruktūra (vandentiekio, šildymo, elektros, ryšių sistemos, kelių, aikštelių ir pan.), nesinaudojo ir nesinaudoja jokiomis investicijomis, išskyrus tas, kurias naudojimo metu patys valdė nuosavybės teise. Pareiškėjo ir V. D. ūkių nesieja jokie ekonominiai ryšiai, abu veikė kaip atskiri ir savarankiški ekonominiai vienetai. Galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti nereikia ir nereikėjo jų abiejų vykdomos veiklos ir (arba) investicijų. Nėra draudžiama bendradarbiauti su kitais ūkininkais. M. K. traktorius nebuvo finansuotas, taip pat nei M. K., nei G. K. nėra teikę jokių paraiškų dėl paramos pagal šiam ginčui aktualią priemonę. Agentūros nurodomos aplinkybės dėl teisėto ir praktikoje įprasto bendradarbiavimo aplinkybių su kitais trečiaisiais asmenimis neturi jokios teisinės reikšmės šio ginčo teisingam išsprendimui. Aptariami projektai buvo įgyvendinti skirtingu metu. Agentūra Sprendime nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų, kad pareiškėjo ir V. D. ūkiai buvo funkciškai savarankiški.

17.5. Įgyvendinus pareiškėjo projektą, bus pasiekti paramos tikslai. Pareiškėjas nesiekė ir neįgijo jokio paramos skyrimo tikslams prieštaraujančio pranašumo. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja dvigubas finansavimas, o analizuojamais veiksmais pareiškėjo siekiama nauda atitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytus tikslus. Agentūra, skundžiamame sprendime vertindama subjektyvius kriterijus, nurodo faktines aplinkybes, tačiau jos nepatvirtina, kad V. D. ar pareiškėjas neteisėtai siekė įgyti kokį nors paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą.

18. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

18.1. Pareiškėjas neįvardija nei vieno teisės akto, kuriame būtų nurodyta, kad tik projekto įgyvendinimo vieta gali būti vertinama, analizuojant geografinio kriterijaus buvimą ar nebuvimą. Vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą, buvo vadovautasi Metodika. Tai, jog subjektai dalijasi tuo pačiu registracijos adresu, yra pakankamas pagrindas geografinio ryšio kriterijaus nustatymui. Ta pati asmenų korespondencijos vieta gali patvirtinti geografinio kriterijaus nustatymą.

18.2. Pareiškėjo ir jo dėdės V. D. giminystės ryšys yra pakankamas pagrindas asmeniniam ryšiui nustatyti. Giminystės buvimas savaime nėra rizikos kriterijus, nes yra vertinama bendra įrodymų visuma. Šiuo atveju nustatyti ne tik giminystės ryšiai, bet ir tas pats korespondencijos adresas, tos pačios investicijos, ta pati vykdoma veikla, tie patys tretieji asmenys, kurie savo veiksmais ar (ir) turtu prisideda prie projektų įgyvendinimo.

18.3. Tai, kad pareiškėjas rengė jo dėdės V. D. paraišką, įrodo, kad pareiškėjui buvo žinoma tiek apie įsigyjamą įrangą, tiek apie dėdės veiklos specifiką. Agentūra taikė sankciją pareiškėjui ne tik dėl to, kad pareiškėją ir jo dėdę V. D. sieja giminystės ryšiai, bet ir dėl visų kitų Sprendime nurodytų aplinkybių, t. y. nustatytų geografinio, ekonominio, teisinio (asmeninio) ir funkcinio ryšių, kitų požymių, rodančių sąmoningą veiksmų derinimą, bei nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų.

18.4. Agentūra pagrįstai vertino situaciją, nustatydama funkcinį ryšį, kadangi abu paramos gavėjai veiklą vykdo (vykdė) toje pačioje srityje su tomis pačiomis investicijomis, kurias pirmiausia įsigijo pareiškėjo dėdė, o paskui pareiškėjas pirko jas iš dėdės. Sprendime įvertintos ir nurodytos visos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos priimant Sprendimą, t. y. šiuo atveju reikšminga ir tai, kaip investicijos buvo perduodamos iš vieno paramos gavėjo kitam paramos gavėjui, kurių ryšys nėra atsitiktinis, o sąmoningai planuotas.

18.5. Investicijos iš pradžių buvo pas pareiškėjo dėdę, kuriam pareiškėjas rengė paraišką, o vėliau pas patį pareiškėją, nes taip sukuriama schema, kai projektai įgyvendinami tik formaliai, o iškart po projektų pabaigos perleidžiami kitiems asmenims, siekiant gauti pakartotinį finansavimą. Pareiškėjo veiksmai neatitiko tikrųjų paramos priemonės tikslų ir galimai apribojo kitų sąžiningų paramos gavėjų teisę gauti paramą. Vien tai, kad projektas buvo įgyvendintas, apeinant finansavimui pagal priemonę nustatytus ribojimus, nereiškia, kad projektas prisidėjo prie priemonės tikslų įgyvendinimo.

18.6. Agentūros Sprendime nuosekliai ir aiškiai nurodyti teisės aktai ir jų normos, Agentūra tinkamai nustatė sukurtas dirbtines sąlygas ir pagrįstai siekė susigrąžinti išmokėtą paramą. Sprendime pateikiama išsami, detali ir aiški informacija – paaiškintos visos aplinkybės apie pažeidimo tyrimą ir kokie aspektai buvo vertinti.

18.7. Pareiškėjas aiškiai ir suprantamai buvo informuotas apie pagrindus, kuriais remiantis pradėtas pažeidimo tyrimas. Agentūra 2023 m. balandžio 11 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriame nurodytas svarstomas pažeidimas. Jeigu pareiškėjui buvo neaišku, dėl ko pradėtas pažeidimo tyrimas, pareiškėjas, gavęs 2023 m. vasario 28 d. pranešimą, galėjo kreiptis į Agentūrą ir gauti detalią bei išsamią informaciją jam rūpimais klausimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. SKP-297 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą išmokėti likusią neišmokėtą 3 000 Eur paramos sumą.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Agentūros Sprendimas dėl paramos susigrąžinimo yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjo skundą.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad, įgyvendinus projektą, bus pasiekti paramos tikslai, ir nesutinka su rizikos kriterijų nustatymu ginčijamame Sprendime. Pareiškėjas teigia, kad nesiekė ir neįgijo jokio paramos skyrimo tikslams prieštaraujančio pranašumo, nagrinėjamu atveju nepagrįstai nustatytas dvigubas finansavimas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įstatymo nustatyta tvarka surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, pagal 2022 m. kovo 30 d. Agentūrai pateiktą paraišką Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ bei 2022 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9165 „Dėl paramos skyrimo“, pareiškėjui skirta 15 000 Eur paramos suma ir išmokėta 12 000 Eur paramos suma. Įgyvendinant projektą „Investicijos į D. V. smulkųjį ūkį“ buvo numatyta auginti grybus, kviečius bei rapsus, laikyti bičių šeimas. Parama buvo skirta įsigyti naudotus diskinį ir noraginį skutikus bei tankinimo volus. Projektas yra įgyvendintas ir administruojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis.

27. Agentūra Sprendime konstatavo pareiškėjo padarytą pažeidimą (pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą) ir taikė sankciją. Sprendimas priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, išnagrinėjus pareiškėjo projekto Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 ir V. D. projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 galimus ryšius ir įvertinus šiuos rizikos kriterijus: 1) projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2) projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 3) susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4) projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys). Agentūra nustatė atitiktį minėtiems rizikos kriterijams bei padarė išvadą, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su V. D., sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo ir tokiais veiksmais siekiama naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę bei pasikartojimą, pareiškėjui taikyta pagrindinė sankcija (išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 3 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos). Agentūra Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su V. D., sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas gauti paramą bei savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programoje ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą.

28. Nagrinėjamu atveju buvo nagrinėti keturi pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys), projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys), susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), projektų funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (Metodikos 9.1–9.4 p.). Taip pat nagrinėti objektyvieji ir subjektyvieji elementai, kaip numatyta Metodikos 6.1 ir 6.2 papunkčiuose.

29. Pareiškėjas iš esmės neginčija byloje nustatytų faktų apie paramos skyrimą pareiškėjo ir V. D. projektams, aplinkybių, kad pareiškėjo ir V. D. bei jų vykdomos (vykdytos) veiklos registracijos vietos adresas sutampa, pareiškėjo ir V. D. projektuose žemės ūkio veikla vykdoma (vykdyta) toje pačioje daržininkystės, augalininkystės bei gyvulininkystės srityje, projektai įgyvendinti vienas po kito, įsigytos ir panaudotos tos pačios investicijos, pareiškėjas konsultavo V. D. paraiškos rengimo ir projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 administravimo klausimais, pareiškėją ir V. D. sieja giminystės ryšys (dėdė ir sūnėnas), įgyvendindami projektus, V. D. ir D. V. pagal 2021 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 1 d. panaudos sutartis naudojo M. K. priklausantį traktorių. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Agentūros bei teismo atliktu rizikos kriterijų bei objektyvaus ir subjektyvaus kriterijų aiškinimu ir taikymu.

30. Remiantis Metodikos 1 priedo 1 punkto nuostatomis, geografinis ryšys nustatomas, kai tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo ir V. D. bei jų vykdomos (vykdytos) veiklos registracijos vieta yra tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo ir V. D. vykdoma veikla buvo Ukmergės rajone. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai buvo nustatyta atitiktis aptariamam rizikos kriterijui.

31. Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodyta, kad ekonominio ryšio kriterijus nustatomas, kai skirtinguose projektuose ar versluose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pati ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose). Nagrinėjamu atveju veikla yra konkreti sritis – šiuo atveju daržininkystė (grybai), augalininkystė (kviečiai, rapsai), gyvulininkystė (bitės), kuri buvo nurodyta tiek pareiškėjo, tiek V. D. paraiškose. Taip pat nustatyta, kad V. D. ir pareiškėjo projektai įgyvendinti vienas po kito, įsigytos ir panaudotos tos pačios investicijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai buvo nustatyta atitiktis aptariamam rizikos kriterijui.

32. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad, sprendžiant dėl rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“, nėra pagrindo laikyti pareiškėjo dėdės V. D. susijusiu asmenimi. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingas fizinių asmenų asmeninis ryšys, bet ir ekonominių vienetų veiklos sąsajos. Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacijos dėl mikro įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo Nr. 2003/361/EC 1 straipsnyje nustatyta, kad įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Metodikos 1 priedo 3 punkte teisinio ir (arba) asmeninio ryšio identifikavimui kaip rizikos kriterijų detalizuojantis požymis yra nurodyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) byla Nr. C-434/12 ir Europos Komisijos rekomendacijomis. Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 matyti, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas, tai paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019 ir kt.). Parama buvo skirta konkrečios ekonominės veiklos vykdymui. Taigi, net ir tuo atveju, kai pareiškėjas teikia paraišką kaip fizinis asmuo, jis yra laikomas ekonominę veiklą vykdančiu subjektu, todėl Agentūros išvada, kad paraiškas pateikę pareiškėjas ir jo dėdė V. D., taip pat vykdantis (vykdęs) ekonominę veiklą, laikytini susijusiais asmenimis, yra pagrįsta.

33. Vadovaujantis Metodikos 4 punktu, Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) yra nustatomas, kai skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis). Nustatydama šią aplinkybę, Agentūra rėmėsi faktais, kad pareiškėjas konsultavo V. D., įgyvendinant projektą Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001. Įgyvendindami projektus, V. D. ir pareiškėjas pagal 2021 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 1 d. panaudos sutartis naudojo M. K. priklausantį traktorių. Pareiškėjas konsultavo M. K. ir jo šeimos narius dėl projektų, įgyvendintų adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 1 d. pareiškėjas ir M. K. pasirašė pagalbinio ūkio pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, o 2022 m. kovo 30 d. – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (0,02 ha) panaudos sutartį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir V. D. naudojosi tomis pačiomis investicijomis, už kurias jau buvo išmokėta parama. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas žinojo tai, nes jis konsultavo savo dėdę V. D., jam vykdant projektą. Nustatytos aplinkybės dėl bendradarbiavimo su trečiaisiais asmenimis taip pat patvirtina pareiškėjo veiksmų derinimą ir pasinaudojimą valdoma informacija, kurią jis gavo, konsultuodamas savo dėdę ir kitus asmenis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai buvo nustatyta atitiktis aptariamam rizikos kriterijui.

34. ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – ir ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, Paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Europos Sąjungos teisės veiksmingumui (sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti, siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš ŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (sprendimo 39, 40 p.). Nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019 ir kt.).

35. Remiantis Metodikos 6.1. punktu, sprendžiant, ar nustatyti rizikos kriterijai atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti, būtina įvertinti objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje nurodytų tikslų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo akcentuojama, jog svarbu vertinti aplinkybių visumą. Vien tai, kad projektas buvo įgyvendintas, apeinant finansavimui pagal priemonę nustatytus apribojimus, nereiškia, kad projektas prisidėjo prie priemonės tikslų įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020, kt.).

36. Byloje nustatyta, kad diskinis ir noraginis skutikai bei tankinimo volai pagal V. D. projektą Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 įsigyti už 15 000 Eur. Pagal minėtą projektą, V. D. išmokėta iš viso 15 000 Eur paramos suma. Pardavus investicijas pareiškėjui, pagal projektą Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001, pareiškėjas taip pat prašo 15 000 Eur paramos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atsakovo padarytai išvadai, kad tokiu būdu už investicijas, kurios kainavo 15 000 Eur, pagal tą pačią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, susijusiems asmenims būtų išmokėta dvigubai daugiau paramos negu kainavo pačios investicijos.

37. Agentūra nustatė visus rizikos kriterijus, remdamasi objektyviais duomenimis – sutampančia pareiškėjo ir V. D. vykdomos (vykdytos) veiklos registracijos vieta; paraiškas pateikusių asmenų ryšiu (giminystė); paraiškose nurodoma ta pačia remiama veikla – daržininkystė (grybai), augalininkystė (kviečiai, rapsai), gyvulininkystė (bitės); įsigytos investicijos, už kurias jau buvo išmokėtos paramos lėšos. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta parama suteikia jam konkurencinį pranašumą bei riboja kitų potencialių paramos gavėjų galimybes pasinaudoti parama, todėl Agentūros Sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo projektas atitinka objektyvųjį kriterijų.

38. Subjektyvųjį elementą pagrindžia paraiškas pateikusių asmenų sąmoningi valiniai galimai derinti veiksmai, kreipiantis dėl paramos tai pačiai remiamai žemės ūkio veiklai. Agentūros Sprendime galimo sąmoningo veiksmų derinimo požymiai buvo nustatyti, įvertinus geografinį, ekonominį, asmeninį bei kitokio pobūdžio ryšius patvirtinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti, taip pat vertinama duomenų visuma, jų papildomumas, todėl tie patys duomenys, kurie patvirtina vieno ar kito rizikos kriterijaus egzistavimą (geografinio, ekonominio, asmeninio ryšio), yra reikšmingi, darant išvadas, kad pareiškėjas savo veiksmais siekė įgyti paramos priemonės tikslams prieštaraujantį pranašumą.

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Pareiškėjui Agentūros Sprendimu taikyta išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 3 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, investicijų panaudojimas neatitiko paramos tikslų, skirta poveikio priemonė – paramos susigrąžinimas ir sumažinimas – laikytina proporcinga priemone, atitinkančia nustatyto pažeidimo sunkumą. Byloje nėra reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti paskirtą sankciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė tokių aplinkybių.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. balandžio 11 d. buvo siųstas pranešimas, kuriame nurodytas svarstomas pažeidimas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie pažeidimą. Pareiškėjo argumentai, susiję su Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu, nėra reikšmingi, kadangi Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje.

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ištyrė jas išsamiai ir visapusiškai, pagrindė padarytas išvadas įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrįsti.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros skundžiamo Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį byloje esančios medžiagos kontekste, nenustatė pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, todėl atmeta jį ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

43. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė