3039fcaf-ec98-49fb-a07b-be245384b68d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2065-1100/2021 Proceso Nr. 1-01-1-50056-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.22.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei, kaltinamajam A. M., gynėjui advokatui Pavel Borkovski, nukentėjusiajam J. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės A. M. 2020 m. gruodžio 24 d. apie 21.43 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilių neblaivumas), grasino nužudyti žmogų, t. y.

į J. K. nukreipęs legaliai laikomÄ medžioklinį lygiavamzdį Å¡autuvÄ Sauer Nr. (duomenys neskelbtini), grasino jį nuÅ¡auti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. A. M. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. M. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), du Å¡ovinius, skirtus C kategorijos pistoletams, ir tris Å¡ovinius, skirtus A kategorijos revolveriams, kol 2020 m. gruodžio 24 d. juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

A. M. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ tarp jo ir nukentėjusiojo J. K. įvyko konfliktas (buvo muÅ¡tynės). Apie 18 val. atvažiavo į namus aplankyti jo sÅ«nus su sugyventine. J. K. iÅ¡gėręs pasakė, kad nereikia susirinkti, nes karantinas. A. M. buvo iÅ¡kvietęs policijÄ nukentėjusiajam, tačiau vėliau atÅ¡aukė iÅ¡kvietimÄ .

Vėliau J. K. puolė jį, paguldė ant žemės ir spaudė už gerklės. Po tam tikro laiko A. M. nusprendė pavalyti Å¡autuvÄ , nuėjo į virtuvę, kur buvo J. K., ir nukreipė Å¡autuvÄ Ä¯ jį bei iÅ¡varė iÅ¡ virtuvės (norėjo pagÄ sdinti). Pripažino, kad jis grasino su Å¡autuvu nukentėjusiajam. J. K. iÅ¡sigando. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo iÅ¡gėręs degtinės. Å autuvÄ turi daugiau kaip penkiolika metų. A. M. taip pat paaiÅ¡kino, kad jis seniai (anksčiau, nei 2010 m.) nusipirko revolverį GariÅ«nuose, ten davė dėžutę su A kategorijos Å¡oviniais.

Su juo gyveno tėvai, paskui jie iÅ¡važiavo į kaimÄ , paprašė, kad atiduotų pistoletÄ gÄ sdinti paukščius. Taip ir padarė, taip pat pirko jiems Å¡ovinius. Po tėvo mirties jis surado revolverį kaime ir tada atsivežė namo 2020 m. lapkričio 26 d., padėjo į seifÄ ir pamirÅ¡o. Turėjo arba priduoti šį ginklÄ policijai, arba užregistruoti jį. Å oviniai buvo padėti į spintelę, po to, galvojo, kad reikia padėti juos į seifÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su žmona I. K., jų dukra A. K. ir žmonos tėvais – M. M. bei A. M. – jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir uošvio nuolat vyksta konfliktai, nes, A. M. manymu, nukentėjusysis neprižiūri savo vaiko. J. K. 2020 m. gruodžio 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus savo kambaryje, t. y. gėrė alų ir kažkiek vyno. Tarp jo ir uošvio konfliktas prasidėjo iš vakaro, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., kai pas į svečius atvažiavo jo draugai, kuriuos jis pasikvietė kavos.

Draugai kiek pasėdėjo virtuvėje ir išvažiavo. Žmonos tėvui tai nepatiko, šis pradėjo reikšti jam priekaištus, kad karantino metu jis kviečiasi draugus į jų namus. 2020 m. gruodžio 24 d. aplankyti žmonos tėvų atvažiavo jų sūnus su savo sugyventine. J. K. pasakė žmonos tėvams, kad ir sūnui nedera lankyti tėvų karantino metu, dėl to žmonos tėvas pasidarė agresyvus, pradėjo vadinti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, vėl kartoti, kad jis neprižiūri savo vaiko ir panašiai.

Jam nuėjus į virtuvę atsigerti vandens, iÅ¡girdo kaip žmonos tėvas A. M. pradėjo Å¡aukti, kad negertų vandens, virtuvėje jam negalima, kad eitų atsigerti į tualetÄ , o apsisukęs pamatė, kad uoÅ¡vis stovi su savo lygiavamzdžiu medžiokliniu Å¡autuvu nusitaikęs į jį ir Å¡aukia, kad tuoj nuÅ¡aus jį. Kadangi žmonos tėvas jau ne pirmÄ kartÄ grasino jam susidorojimu, tuo labiau A. M. buvo stipriai neblaivus, J. K. labai iÅ¡sigando dėl savo gyvybės ir sveikatos. Žmonos tėvas turi ir laiko lygiavamzdį Å¡autuvÄ legaliai, t. y. turi leidimÄ .

Konfliktuojant su žmonos tėvu, Å¡is nuolat primena, kad turi ginklÄ ir gali ginklÄ panaudoti prieÅ¡ jį. Žmonos tėvas vartoja alkoholinius gėrimus vos ne kiekvienÄ dienÄ , todėl J. K. bijo, kad A. M. gali vienÄ dienÄ ginklÄ panaudoti. Kaltinamasis laiko seife taip pat pistoletÄ (revolverį), tačiau nežino, ar Å¡is ginklas kovinis, taip pat ar registruotas (b. l. 12–15). Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), ji, grįžusi namo, pamatė policijos pareigÅ«nus.

Motina M. M. pasakė, kad J. K. pradėjo konfliktuoti su ja ir A. M.; specialiai trenkė kažkur, kad iÅ¡ rankos krumplių pradėtų bėgti kraujas. Jos pasiÅ¡nekėjo su policijos pareigÅ«nais, kurie pasakė, kad jos vyrÄ iÅ¡veÅ¡ į blaivyklÄ , jeigu Å¡is nenusiramins. Vyras apsiramino, pusvalandį buvo lauke, grįžo. M. M. pradėjo kažkÄ sakyti jos vyrui, o atėjęs jos tėvas palaikė motinÄ . Matė, kaip J. K. laikė jos tėvui už gerklės konflikto metu tėvų miegamajame.

Tuo metu motina tempė J. K. už marÅ¡kinėlių bandydama jį atplėšti nuo tėvo. Tėvas gindamasis griebė J. K. už tarpkojo ir Å¡is nusiramino, tačiau žodinis konfliktas ir toliau tęsėsi. J. K. nuėjo į virtuvę, o ji buvo kambaryje su vaiku. Vaikas konflikto nematė. IÅ¡girdo, kaip vėl vyksta žodinis konfliktas, išėjusi iÅ¡ kambario pamatė, kad tualeto kambaryje yra jos vyras, o koridoriuje stovi tėvas ir rankose laiko nuleistÄ ilgÄ Å¡autuvÄ . Tėvas nuėjo į savo kambarį.

Jokių grasinimų negirdėjo ir nematė, nes buvo savo kambaryje (b. l. 59–61). Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Name gyvena taip pat jos vyras A. M., dukra I. K., žentas J. K., anÅ«kė A. K. ir anyta L. M.. 2020 m. gruodžio 24 d. ji buvo namuose. Apie 16 val. į namus grįžo žentas J. K., o apie 17 val. – vyras A. M.. Tam tikru momentu J. K. pastÅ«mė A. M., kuris nugriuvo. Nukentėjusysis pradėjo smaugti kaltinamÄ jį, todėl liudytoja traukė J.

K. norėdama vyrus iÅ¡skirti. A. M. kažkaip pavyko iÅ¡silaisvinti, J. K. nuėjo į savo kambarį, o ji su A. M. – į savo kambarį. Po tam tikro laiko ji, bÅ«dama Å«kiniame pastate, matė, kaip iÅ¡ gyvenamosios vietos iÅ¡bėgo J. K., kuris Å¡aukė, kad jį nori nužudyti. Sutikusi vyrÄ , jis paaiÅ¡kino, kad buvo su ginklu nuėjęs į virtuvę, tuo metu sėdėjo žentas ir jį iÅ¡varė. Å autuvas yra legalus, registruotas. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡ seifo paėmė Å¡audmenis ir dar vienÄ pistoletÄ , kurį A.

M. kažkada pirko (maždaug prieÅ¡ 15 metų). Kiek žino, kaltinamasis atidavė pistoletÄ savo tėvui, kuris mirė (duomenys neskelbtini) m. Nežino, kaip ir kada A. M. atsivežė pistoletÄ Ä¯ namus (b. l. 68–71). 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambario, įvardyti Nr. 3, apžiÅ«ra. Atliekant apžiÅ«rÄ , seife rastas dujinis revolveris ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), 2 C kategorijos pistoletams skirti Å¡oviniai ir 3 šoviniai, skirti A kategorijos revolveriams (b. l. 21–26). 2020 m. gruodžio 25 d. patalpų apžiÅ«ros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvės apžiÅ«ra (b. l. 27–33).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje (toliau – 2021 m. vasario 24 d. specialisto išvada) nurodyta, kad 1) tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujinis revolveris ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti revolveriniais 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas;

2) tirti pateikti du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Vokietija) .35 kalibro pistoletiniai šoviniai: vienas šovinys yra garsinis, kitas – dujinis su CS užtaisu. Šie šoviniai yra skirti C kategorijos pistoletams, tirti pateiktam revolveriui nėra skirti ir jų negalima iššauti iš šio revolverio;

3) tirti pateikti trys šoviniai yra šaudyti tinkamai šaudmenys – pramoninės gamybos .35 kalibro revolveriniai .35 GRENAILLE šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu. Šie šoviniai yra skirti A kategorijos revolveriams. Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktam revolveriui, tačiau juos galima šauti tirti pateiktame revolveryje (b. l. 41–47). 2021 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus dėl 2020 m. gruodžio 24 d.

įvykio, apžiÅ«ra (b. l. 73–75). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje buvo nukreipęs legaliai laikomÄ medžioklinį lygiavamzdį Å¡autuvÄ Ä¯ J. K.. TokiÄ aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, netiesiogiai – liudytojos M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko namo virtuvėje, kuri pagal byloje esančias nuotraukas yra nedidelio ploto (b. l. 24–26).

Taigi nėra abejonių, kad atstumas tarp kaltinamojo, nukreipusio medžioklinį lygiavamzdį Å¡autuvÄ Ä¯ J. K., ir nukentėjusiojo nebuvo didelis. Medžioklinio lygiavamzdžio Å¡autuvo nukreipimas į asmenį nedideliu atstumu laikytinas pavojingu gyvybei veiksmu. Pats A. M. bylÄ nagrinėjant teisme nurodė, kad jis norėjo taip pagÄ sdinti J. K.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis sakė, kad nuÅ¡aus jį. Remiantis tiek A. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tiek kitų asmenų (nukentėjusiojo J.

K., liudytojų M. M. ir I. K.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį tÄ pačiÄ dienÄ tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas (grumtynės). Taigi A. M. ir J. K. santykiai buvo konfliktiniai. Todėl nėra abejonių, kad J. K. galėjo pamanyti, jog, A. M. nukreipus medžioklinį lygiavamzdį Å¡autuvÄ Ä¯ jį, gresia pavojus gyvybei. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir tai, kad byloje nustatyta, jog po tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis iÅ¡bėgo iÅ¡ virtuvės. Å iame kontekste pasakytina, kad bylai reikÅ¡mingu laiku A.

M. buvo neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis). Tokia asmens fiziologinė bÅ«sena paprastai mažina savikontrolę ir didina rizikingų veiksmų padarymo galimybę. Teismas, įvertinęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (A. M. panaudoto ginklo pobÅ«dį, jo prieÅ¡ tai buvusius konfliktinius santykius su nukentėjusiuoju, kaltinamojo neblaivumÄ ir kt.), konstatuoja, kad A. M., nukreipdamas medžioklinį lygiavamzdį Å¡autuvÄ Ä¯ J. K., grasino jį nužudyti (nuÅ¡auti) esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas (toks grasinimas buvo realus).

Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad kaltinamasis nukreipė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , neužtaisytÄ Å¡oviniais, kuriais galima bÅ«tų įgyvendinti minėtÄ tikslÄ . Visa anksčiau aptarta situacija neleidžia abejoti, kad A. M. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pagrindÄ manyti dėl pavojaus savo gyvybei. Tai, ar kaltinamasis iÅ¡ tiesų norėjo įgyvendinti tikslÄ (nužudyti J. K.), ar ne, neturi reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A.

M. suvokė, kad grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį – ir kaltinime nurodytÄ Å¡audmenų kiekį.

TokiÄ aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo J. K. ir liudytojos M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas; 2021 m. vasario 24 d. specialisto iÅ¡vada. Teismas nenustatė priežasčių abejoti tiek minėtų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek raÅ¡ytinių įrodymų turiniu. 2021 m. vasario 24 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tiek revolveris, tiek penki Å¡oviniai yra tinkami Å¡audyti; ginklas priskiriamas C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams; du Å¡oviniai skirti C kategorijos pistoletams, o trys Å¡oviniai – A kategorijos revolveriams.

Taigi nėra abejonių, kad Å¡aunamasis ginklas ir Å¡audmenys yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas. A. M. bylÄ nagrinėjant teisme pripažino supratęs neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tokiÄ kaltės formÄ patvirtina ir byloje nustatytos minėtų daiktų radimo aplinkybės. Taigi A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamajam inkriminuota, kad jis, neturėdamas leidimo, įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis.

Teismas pažymi, kad kiekviena iÅ¡ BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirÄ (savarankiÅ¡kÄ ) įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, todėl nė viena iÅ¡ jų negali bÅ«ti preziumuojama („iÅ¡vedama“) iÅ¡ kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iÅ¡ ko A. M. įgijo jam inkriminuotÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis.

Tokios aplinkybės nenurodytos ir jam pareikÅ¡tame kaltinime pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. A. M. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimo aplinkybes, tačiau jų nepakanka pripažinti, kad įrodyta tokia veika. Todėl A. M. iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos aplinkybės, susijusios su Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vienÄ padarytÄ alternatyviÄ veikÄ .

Taigi byloje įrodyta, kad A. M. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), du Å¡ovinius, skirtus C kategorijos pistoletams, ir tris Å¡ovinius, skirtus A kategorijos revolveriams, kol 2020 m. gruodžio 24 d. juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ A. M. padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , pavojingÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su ginklais ir Å¡audmenimis, priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. M. atsakomybę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti byloje įrodytų kaltinamojo veiksmų pobÅ«dis, taip pat nustatytas jo neprognozuojamas elgesys.

Teismas nepripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tokia aplinkybė dėl padarytos kitos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. M. neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis nepaisant to, ar jis buvo blaivus, ar neblaivus. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtus daiktus, kai kaltinamasis buvo neblaivus, savaime nereiÅ¡kia, kad tokia jo fiziologinė bÅ«sena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje taip pat nenustatyta, kad A.

M., bÅ«damas neblaivus, padarė kokiÄ nors kitÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ alternatyviÄ veikÄ . Todėl teismas pripažįsta, kad dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau neteistas (b. l. 114), trauktas administracinėn atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 113), dirba, teigiamai charakterizuojamas (b. l. 118). Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ .

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M.:

1) už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus laisvės apribojimo bausmę;

2) už BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus areÅ¡to bausmę. Teismas nesutinka su prokurore, kad A. M., anksčiau neteistam ir iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojamam, taip pat atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. Tai bÅ«tų per griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ A. M. paskyrus 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimÄ nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskiriant 40 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, A. M. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeičiant į 90 parų areÅ¡tÄ ) subendrinti su 40 parų areÅ¡to bausme ir A.

M. paskirti subendrintÄ bausmę – 90 parų areÅ¡tÄ (už nusikaltimÄ negalima paskirti daugiau kaip 90 parų areÅ¡to bausmę). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. M. skirtinos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad A. M. piktybiÅ¡kai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. PrieÅ¡ingai, kaltinamasis dirba, teigiamai charakterizuojamas, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymÄ 5 mėnesiams. Teismas, atidėdamas A. M. skirtinos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , paskiria:

1) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojant A. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvienÄ savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Gynėjas baigiamojoje kalbėjo nurodė tam tikrus argumentus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės netaikymo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo, jeigu asmuo:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017). Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad A. M. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealios sutapties, todėl taikyti kaltinamajam BK 40 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos sÄ lygos, kad A.

M. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. M. gynėjo baigiamojoje kalboje pateikti pasvarstymai dėl ginamojo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis) taip pat nepagrįsti. Å iuo atveju kaltinamasis neteisėtai laikė ne tik Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bet ir Å¡audmenis. 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Å¡aunamasis ginklas su Å¡oviniais buvo seife, tačiau jis buvo atrakintas (seifo spynoje įkiÅ¡tas raktas) (b. l. 21).

Taigi kaltinamasis neatsakingai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, juolab Å¡aunamajame ginkle rasta Å¡ovinių. Name gyvena nemažai žmonių, taigi bylai reikÅ¡mingu laiku buvo sudarytos galimybės ne A. M. pamatyti seifo vidų. Be to, kaltinamasis Å¡ioje byloje padarė kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, panaudodamas medžioklinį lygiavamzdį Å¡autuvÄ , todėl kyla abejonių, ar seife rastas Å¡aunamasis ginklas visÄ tik buvo laikytas seife. Nors teismų praktikoje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo pagrindas taikomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos dalykÄ , nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pan., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas dėl neteisėtai laikytų Å¡ovinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-689/2020), mažiausio pavojingumo (D kategorijos) Å¡aunamojo ginklo (kasacinė nutartis Nr. 2K-202-489/2018), tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kitos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

M. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra mažareikÅ¡mė. V. Kiti klausimai A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 93). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. A. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 24 d. 22 val. iki 2020 m. gruodžio 10.30 val. (viena diena) (b. l. 86, 92). A. M. panaikinus areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimÄ , į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ , vienÄ dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai (BK 66 straipsnis).

Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) bausmės atlikimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, A. M. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeičiant į 90 parų areÅ¡tÄ ) subendrinti su 40 parų areÅ¡to bausme ir A.

M. paskirti subendrintÄ bausmę – 90 parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ . Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. M. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ 5 (penkiems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojant A. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvienÄ savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. M. panaikinus areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimÄ , į areÅ¡to bausmės laikÄ Ä¯skaityti jam taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. gruodžio 24 d. 22 val. iki 2020 m. gruodžio 10.30 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, dujinį revolverį ME 38 Compact Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Darius Lukaitis