2016-10-26 Nr. AB-20359-3-63-3-00797-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1640-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00797-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei D. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovės D. B. (toliau – ir atsakovė) 148,65 Eur nesumokėtą vietinė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei priteisti iš atsakovės 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punktas nustato, jog rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal šių nuostatų 60 punktą pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų.

Nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, nuosavybės teise valdo atsakovė, kuri dėl nežinomų priežasčių pareiškėjui nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2008-2013 metus. Tačiau pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, prašo iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovės D. B. priteisė 148,65 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pareiškėjui iš atsakovės D. B. priteisė 14 Eur turėtų išlaidų atlyginimą.

Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą.

Teismas nustatė, kad atsakovei D. B. nuosavybės teise pagal 2009 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8550 priklauso gyvenamosios (įvairioms socialinėms grupėms) paskirties butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. Tai reiškia, kad atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2014 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. R-PL-58 nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už minėtą nekilnojamąjį turto objektą yra 148,65 Eur. Teismas konstatavo, jog atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos pareiškėjui buvo priteista 148,65 Eur įsiskolinimo suma.

Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjo prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą (visose analogiškose pareiškėjo bylose pareiškėją atstovauja tos pačios advokatų profesinės bendrijos tas pats advokatas), pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, prašymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, konstatavo, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kurioje UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris 2014 metų 4 ketvirtį sudarė 714,5 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už prašymo parengimą sudaro 1786,25 Eur (714,5 * 2,5 =1786,25). Pažymi, kad vien tik techninis darbas surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal rekomendacijas yra įvertintas 178,50 Eur (714,5 * 0,25 = 178,50). Teisės technikos požiūriu tai daug paprastesnis pagal rekomendacinę formą rengiamas procesinis dokumentas, nei buvo pateiktas šioje administracinėje byloje.

Teigia, kad teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, jog pareiškimo teisinė argumentacija yra universali, faktinės aplinkybės kiekvienos bylos (skolininko) atveju skiriasi. Prieš pateikiant skundą pareiškėjo atstovai rengdami (tikrindami) pareiškėjo pateiktą informaciją apie skolininką tikrina Nekilnojamo turto registro duomenų bazę siekdami nustatyti, ar nurodytas skolininkas yra turto savininkas, ar turtas nėra valdomas bendrąja daline nuosavybe, ar nėra įregistruota juridinių faktų, kurie rinkliavos priteisimą daro neįmanomu. Po to yra tikrinami Gyventojų registro duomenys siekiant įsitikinti, kur skolininkas deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs. Nustačius visas svarbias faktines aplinkybes yra rengiamas prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Prieš pateikiant prašymą dar kartą su pareiškėju yra sutikrinamas skolos dydis ir patikrinama ar per tam tikrą laiką skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs. Pateikus prašymą atstovavimo paslaugų teikimas nenutrūksta. Per teismų elektroninių paslaugų portalą iškelta administracinė byla yra toliau administruojama (sekami teismų pranešimai ir t.t.), o įsiteisėjus teismo sprendimui yra kreipiamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymi, kad teismas vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas padarė klaidingas išvadas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos sudaro tik 2,03 procentus skaičiuojant nuo maksimaliai galimų priteisti išlaidų. Todėl pareiškėja elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas pažymi, kad minėtas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas privalės patirti ne konkretus prievolę pažeidęs atliekų turėtojas/teršėjas, tačiau atliekų tvarkymo sistemą administruojantis pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pareiškėjui iš atsakovės priteista 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Aplinkybės, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir kad ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime taip pat nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išnagrinėto pobūdžio administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais, taigi, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Tai savaime nereiškia raginimo atsisakyti išorinių teisininkų pagalbos, kaip teigia pareiškėjas, kadangi teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į kiekvienos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jis nagrinėjamu atveju nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) nėra unikali ir nėra nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo priteista atstovavimo išlaidų suma diskredituoja teisininko profesiją atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už išlaidas, kurias pareiškėjas patirtų vykdymo procese, bei kad apelianto patirtos, tačiau jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos tenka sąžiningiems rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams, nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas