2025-10-29 Nr. AB-17857-3-61-3-03119-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-37-629/2025

Teisminio proceso Nr. 33-61-3-03119-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.7; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-920-1188/2025 pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ apeliacinį skundą dėl Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) pripažinti faktą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovas) neteisėtai vilkina leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo procesą; 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą pagal Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Aprašas), 13 punktą; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) panaikinti atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368 (toliau – ir 2021 m. spalio 11 d. sprendimas; Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) su prašymu išduoti be konkurso leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Atsakovas, 2020 m. balandžio 22 d. gavęs iš Lietuvos geologijos tarnybos ir derinančių institucijų (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (2020 m. balandžio 20 d.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilutės skyriaus (2020 m. balandžio 22 d.), Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (2020 m. balandžio 3 d.) dokumentus, 2020 m. birželio 29 d. parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Minijos nafta“ projektą (toliau – ir Vyriausybės nutarimo projektas). Minėtą projektą atsakovas paskelbė Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – ir TAIS).

2.2. 2020 m. liepos 7 d. Vyriausybės kanceliarija dėl techninės atsakovo klaidos grąžino atsakovui Vyriausybės nutarimo projektą. Vyriausybės kanceliarija nurodė atsakovui papildomai suderinti Vyriausybės nutarimo projektą su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir iš naujo teikti Vyriausybės nutarimo projektą tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

2.3. 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas pateikti informaciją apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą. Lietuvos geologijos tarnyba šį prašymą persiuntė atsakovui. Negavęs jokio atsakymo iš atsakovo, 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas papildomai kreipėsi į atsakovą. 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas elektroniniu raštu Nr. (10)-D8(E)-5478 informavo pareiškėją apie atsakovo naujai parengtą ir institucijoms derinti pateiktą Vyriausybės nutarimo projektą.

2.4. Išnagrinėjęs 2020 m. kovo 18 d. prašymą, 2021 m. spalio 11 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. Atsisakydamas išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, atsakovas nurodė, kad: 1) didžiąją 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos ploto dalį (apie 95 proc.) sudaro saugomos teritorijos, kuriose yra draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos); 2) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytos teritorijos plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, dėl kurių minėtos teritorijos plote negali būti vykdomi angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatos); 3) angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos tikslu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; 4) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje yra numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą; 5) 2020 m. kovo 18 d. prašyme nurodytoje teritorijoje galbūt bus siekiama kurortinės teritorijos statuso, todėl ji turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytus reikalavimus. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pareiškėjui įteikė 2021 m. spalio 12 d.

2.5. Lietuvos geologijos tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 8.2.1 papunkčio nuostatomis, galiojusiomis iki 2020 m. birželio 30 d., gavusi 2020 m. kovo 18 d. prašymą ir Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo momento turėjo registruotu laišku išsiųsti prašymo ir plano kopijas suinteresuotoms institucijoms suderinti. Išnagrinėjęs visas aplinkybes, atsakovas turėjo priimti vieną iš dviejų sprendimų: 1) parengti bei pateikti Vyriausybės nutarimo projektą arba 2) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis.

2.6. Nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. vilkino atlikti veiksmus, t. y. nepagrįstai neteikė Vyriausybei nutarimo projekto ir nepriėmė motyvuoto atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatose įtvirtintus gero administravimo, atsakingo valdymo bei draudimo piktnaudžiauti teise principus. Atsakovas nepagrįstai nevykdė Aprašo 13 punkte nustatytos pareigos ir visais įmanomais neteisėtais būdais trukdė išspręsti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Toks neteisėtas atsakovo elgesys pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, jog administracinė procedūra bus atlikta per įstatymo nustatytus terminus, o prašymas išduoti leidimą bus išnagrinėtas objektyviai ir profesionaliai. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas niekaip neprisidėjo prie atsakovo netinkamo veikimo, nekliudė institucijai vykdyti jai teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl paties pareiškėjo veiksmų.

2.7. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Tradicinių angliavandenilių išteklių naudojimui reikalingi gręžiniai būtų gręžiami teritorijose, kuriose tai daryti galima.

2.8. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Pareiškėjas galėtų išgauti tradicinius angliavandenilius laikydamasis visų Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungoje nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų.

2.9. Atsisakydamas išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilius, atsakovas diskriminavo pareiškėją. Nagrinėdamas kitų naftos gavybos bendrovių prašymus išduoti leidimus naudoti tradicinius angliavandenilius, atsakovas tokius leidimus išdavė.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas raštu Nr. 65 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydamas be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Kreipdamasis į Lietuvos geologijos tarnybą, pareiškėjas kartu pateikė 1:25000 mastelio teritorijos planą, nurodydamas teritoriją, kurioje pareiškėjas pageidauja naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, bei prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės. Remdamasi turimais geologinių tyrimų duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo atsakovą apie geologines priežastis, kurios yra pagrindas be konkurso išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius papildomame plote.

3.2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Žemės gelmių įstatymo) 12 straipsnio 6 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. I-1034 redakcija), atsakovas parengė Vyriausybės nutarimo projektą. Minėtu projektu atsakovas siūlė be konkurso išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančiame plote pagal 2020 m. kovo 18 d. prašymą.

3.3. 2020 m. birželio 30 d. atsakovas raštu Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ išsiuntė Vyriausybės nutarimo projektą patalpino į TAIS (TAIS Nr. 20-9680(2)). Gavęs suinteresuotų institucijų pastabas, 2020 m. liepos 3 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 šį projektą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

3.4. 2020 m. liepos 14 d. Vyriausybės kanceliarija atsakovui įteikė pažymą Nr. NV-1957, siūlydama grąžinti Vyriausybės nutarimo projektą rengėjams tobulinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas. Teikdama pažymą, Vyriausybės kanceliarija pažymėjo, kad minėto nutarimo projektas nebuvo suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktas pastabas, atsakovas patikslino aptarto nutarimo projektą pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas ir suderino šio projekto nuostatas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

3.5. 2020 m. spalio 28 d. atsakovas gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavedimą Nr. S-4467 kartu su 2020 m. spalio 27 d. asociacijos „Kintų bendruomenė“ raštu Nr. 20/10/27 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ prašymo Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“.

3.6. Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, Lietuvos Respublikos valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – ir Saugomų teritorijų tarnyba) nustatė, kad asociacija „Kintų bendruomenė“ kreipėsi į atsakovą, prašydama neišduoti leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenių išteklius papildomame plote. Atsižvelgdama į asociacijos „Kintų bendruomenė“ 2020 m. spalio 27 d. rašte Nr. 20/10/27 nurodytas priežastis, 2020 m. gruodžio 3 d. Saugomų teritorijų tarnyba raštu Nr. (4)-V3E-589 pritarė asociacijos prašymui.

3.7. 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu prisiekė Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. priimtą nutarimą Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 2021 m. kovo 10 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 155 patvirtino Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą (toliau – ir Vyriausybės programos įgyvendinimo planas).

3.8. Priimdama Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, Vyriausybė numatė vieną iš savo programos misijų – Lietuvos žaliąjį kursą. Siekdama įgyvendinti šią misiją, Vyriausybė įsipareigojo siekti užtikrinti gamtos išteklių apsaugą bei jų tvarkų naudojimą ir sudaryti veiksmingesnes sąlygas visuomenei, verslui bei viešajam sektoriui tapti žaliojo kurso transformacijos partneriais. Lietuvos žaliojo kurso misija koreliuoja su Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ patvirtinta Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – ir Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija). Atsižvelgdamas į priimtas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas dėl Lietuvos žaliojo kurso, atsakovas vertino, kad naujų angliavandenilių telkinių eksploatavimas neatitinka Lietuvos žaliojo kurso misijos. Dėl šios priežasties 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 pateikė derinti pakoreguotą Vyriausybės nutarimo projektą. Teikdamas pakoreguotą projektą, atsakovas siūlė neišduoti pareiškėjui leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

3.9. 2021 m. birželio 15 d. bei 2021 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su paklausimais Nr. 125 ir Nr. 160, prašydamas pateikti informaciją apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimą. Atsakydamas į pareiškėjo pateiktus paklausimus, 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas įteikė pareiškėjui raštą Nr. (10)-D8(E)-5478, nurodydamas, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 visuomenei ir atsakingoms institucijoms pakartotinai pateikė derinti Vyriausybės nutarimo projektą, tačiau jokių papildomų pastabų visuomenė ir atsakingos institucijos nepateikė.

3.10. Nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, praleido Aprašo 13 punkte įtvirtintą 30 kalendorinių dienų terminą pateikti Vyriausybei nutarimo projektą arba įteikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu atsakovo atlikti veiksmai patvirtina, jog procesai, susiję su pareiškėjo prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius greta esančiame plote nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami. Atsakovas, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, siekė išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis pagal išsamumo, objektyvumo ir kitų gero viešojo administravimo principų keliamus reikalavimus. Šiuo atveju 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių.

3.11. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo projektą nebegali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas, remdamasis Aprašo 13 punkto nuostatomis, pateikė pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius.

3.12. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą bei jos dydį patvirtinančius duomenis.

3.13. 2021 m. spalio 11 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas nurodė bei įvertino visus pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus bei teisinius pagrindus, kurių pagrindu, kaip viešojo administravimo subjektas, rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

6.1. Vadovaudamasis ginčui aktualiomis 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB (toliau – ir Direktyva), Žemės gelmių įstatymo ir Aprašo nuostatomis, nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas vilkino atlikti veiksmus. 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu vykę procesai, susiję su pareiškėjo prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami. Spręsdamas klausimą dėl 2020 m. kovo 18 d. prašymo, atsakovas siekė išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis pagal išsamumo, objektyvumo ir kitų gero viešojo administravimo principų keliamus reikalavimus. 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių.

6.2. priimdamas ginčijamą 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas veikė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją. 2021 m. spalio 11 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus administraciniams sprendimams. Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas išsamiai bei motyvuotai išnagrinėjo visos su ginčo situacija susijusiais faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas.

6.3. Pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs, nedetalizuoti ir deklaratyvūs. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą bei jos dydį.

6.4. Savarankiškas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus gali būti reiškiamas tada, kai viešojo administravimo subjektas neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Atsakovui pagrįstai ir teisėtai priėmus 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti.

III. 7. Pareiškėjas Lietuvos ir Danijos uždaroji akcinė bendrovė „MINIJOS NAFTA“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

8. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

8.1. Teismo sprendime neatskleista bylos esmė, sprendimas tinkamai nepagrįstas, atsakovo nurodyti Sprendimo motyvai neanalizuoti, bet nurodyta, kad jie atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir neargumentuotai atmesti.

8.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas prašymo nagrinėjimo nevilkino, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog paskutinis dokumentas, reikalingas sprendimui priimti, atsakovo buvo gautas dar 2020 m. rugpjūčio 5 d., kai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė savo paskutinį derinimą Nr. (5.1)-AD5-12839, kuriuo nebuvo pateikti jokie nauji, atsakovui iki tol nežinoti faktai ar teisinis vertinimas.

8.3. Netgi laikant, jog atsakovas turėjo teisę savo aplaidumą (Vyriausybės nutarimo projektą pateikė be privalomo Aplinkos apsaugos departamento derinimo) taisyti išnaudodama visą maksimalų 30 kalendorinių dienų laikotarpį, neigiamas sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 4 d. Tačiau sprendimas buvo priimtas tik 2021 m. spalio 11 d., praėjus 402 kalendorinėms dienoms.

8.4. Svarbi, tačiau teismo neįvertinta aplinkybė yra ta, jog atsakovo 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateiktas Vyriausybės Nutarimo projektas (išduoti leidimą) buvo užregistruotas Vyriausybės kanceliarijoje. Vyriausybės kanceliarija 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. NV-1957 grąžino Nutarimo projektą rengėjui tobulinti (įvertinant Vyriausybės Kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas) nurodydama pateikti projektą Vyriausybei tvirtinti iš naujo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Tvarka, kaip iš naujo turi būti teikiamas pataisytas Vyriausybės nutarimo projektas, yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (galiojanti redakcija) 49–57 punktuose. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, kad veikė taip, kaip nurodyta Vyriausybės darbo reglamente, kai rengėjui grąžinamas tobulinti Vyriausybės nutarimo projektas.

8.5. Teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, įvertino kaip gerą ir netgi pavyzdinį viešąjį administravimą. Atsakovas Vyriausybei pateikė nutarimo projektą (išduoti leidimą) be privalomos Aplinkos apsaugos departamento nuomonės, antrą kartą parengė ir pateikė derinti Vyriausybės nutarimo projektą (neišduoti leidimo) savo turiniu prieštaravusį teisės normoms ir todėl neregistruoto Vyriausybės kanceliarijoje. Atsakovas vilkino sprendimo priėmimą, sprendimas priimtas per beveik 14 kartų ilgesnį terminą nei nustatyta teisės aktuose. Atsakovas rodė nepagarbą prašymą pateikusiam pareiškėjui, galinčiai tikėtis, kad jo prašymai bus svarstomi nustatyta tvarka: atsakovas nei karto neinformavo apie prašymo nagrinėjimo eigą ir užtęsimo priežastis, net ir po to, kai 2021 m. birželio 15 d. atsakovui buvo persiųstas pareiškėjo prašymas pateikti informaciją kaip išnagrinėtas jo prašymas. Tik po 70 kalendorinių dienų pareiškėjas buvo informuotas, kad parengtas neigiamas Vyriausybės nutarimo projektas. Tuo atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę būti traktuojamam vienodai, o ne diskriminuojančiai palyginus su kitais ūkio subjektais.

8.6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.

8.7. Teismas skundžiamame sprendime tik nurodė teisės aktus, kurie turėtų būti taikomi susiklosčiusiems teisiniams santykiams, bet jų iš esmės netaikė, jų niekaip neargumentavo, kodėl esant Žemės gelmių įstatyme nurodytoms aplinkybėms galima buvo pareiškėjo prašymą atmesti ir neparengti Vyriausybės nutarimo išduoti leidimą projekto.

8.8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo priimtas sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, todėl toks sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus sprendimų turiniu, buvo priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o pareiškėjo nurodyti skundžiamo Sprendimo neteisėtumo argumentai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

8.9. Teismas visiškai neanalizavo nei atsakovo argumentų, nurodytų skundžiamame atsakovo Sprendime, nei pareiškėjo nurodytų argumentų, kodėl atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nors ir nurodė kokie teisės aktai turėtų būti taikomi ginčo Sprendimui, bet taikė tik šiuose teisės aktuose nustatytas procedūrines, bet ne materialiąsias teisės normas. Teismas niekaip neargumentavo, kaip leidimas naudoti žemės gelmes yra susijęs ne su įstatyme nustatytomis žemės gelmių naudojimo sąlygomis, o su žemės naudojimo sąlygomis.

8.10. Teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs. Teigia, kad nurodė, kokių konkrečių veiksmų atsakovas neatliko, kokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo sužlugdyti, kokiu būdu jis buvo diskriminuojamas. Trumpas ir konkretus aprašymas negali būti laikomas abstrakčiu ar deklaratyviu.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-154-556/2024 pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad:

12.1. Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius dėl to, kad leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimas: 1) nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; 2) nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu; 3) nėra suderinamas su Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo, patvirtinto 2006 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 350, 8 punkto nuostatomis; 4) neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų; 5) prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsniui bei 6) dėl kitų priežasčių, išdėstytų minimame sprendime.

12.2. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2021 m. spalio 11 d. sprendime pateiktų motyvų. Vien tik abstrakčiai patvirtindamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko savarankiško faktinių aplinkybių tyrimo bei jų teisinio įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino 2021 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo motyvų ir neatskleidė pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2021 m. spalio 11 d. sprendimą esmės. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taip pat pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl esminio skundo reikalavimo, jis neturi teisinių galimybių pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų.

13. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

14.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas nepagrįstai vilkino leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo procesą, t. y. ar, teikdamas Vyriausybei nutarimo projektą pagal Aprašo 13 punkto nuostatose numatytą tvarką, atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų gero administravimo, atsakingo valdymo ir draudimo piktnaudžiauti teise principų keliamus reikalavimus.

14.2. Atsakovas per Aprašo 13 punkto nuostatose įtvirtintą terminą nepateikė pareiškėjui administracinio sprendimo. Tačiau, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas nepateikė administracinio sprendimo dėl to, kad kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas suderinti Vyriausybės nutarimo projektą. Atsakovo darbuotojas, kuris rengė Vyriausybės nutarimo projektą, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nebedirbo. Dėl šių priežasčių atsakovas objektyviai negalėjo tinkamai ir laiku pateikti pareiškėjui administracinio sprendimo. Apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas informavo pareiškėją raštu Nr. (10)-D8(E)-5478. Atsakovo atlikti procedūriniai veiksmai negali būti laikytini ar vertintini kaip 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo procedūros vilkinimas. Nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas siekė pateikti pareiškėjui išsamų ir motyvuotą atsakymą.

14.3. Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius. Atsakovas atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, nes: 1) pareiškėjo pageidaujamame gauti papildomame teritorijos plote yra registruotos kultūros vertybės; 2) pareiškėjo pageidaujamame gauti papildomame teritorijos plote atrankos nėra atliktos poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dėl tradicinių angliavandenilių (naftos) gavybos procedūros pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir (ar) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas; 3) pareiškėjo pageidaujamas gauti papildomas teritorijos plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją. Pareiškėjo pageidaujamo gauti papildomo teritorijos ploto dalį (apie 95 %) sudaro saugomos teritorijos, t. y. dalį sausumos teritorijos ploto sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o dalį vandens teritorijos ploto – Kuršių marių biosferos poligonas. Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas nurodė, jog angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos Respublikos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Pareiškėjo siekis vystyti naujus angliavandenilius gręžinius nėra suderinamas su Žaliosios energetikos vystymu. Pareiškėjo pageidaujamo gauti papildomo teritorijos plote yra draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, todėl tokie darbai negali būti vykdomi.

14.4. Vien aplinkybė, jog, kreipdamasis į Vyriausybę su Vyriausybės nutarimo projektu, atsakovas teikė siūlymą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, nereiškia, kad atsakovo siūlymas buvo patvirtintas ir pareiškėjui turėjo būti išduotas leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius. Dėl šios priežasties faktas, kad Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu suderino Vyriausybės nutarimo projektą, nedaro įtakos 2021 m. spalio 11 d. priimto sprendimo išvadoms.

14.5. Nagrinėjamoje byloje nėra vertinamos tradicinių angliavandenilių išteklių išgavimo faktas bei būdai, o sprendžiama, ar pareiškėjo pageidaujamame gauti papildomame teritorijos plote gali būti išduotas leidimas pareiškėjui įrengti naujus tradicinių angliavandenilių išteklių gręžinius. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes konkrečioje teritorijoje gali būti suteikti be konkurso leidimo turėtojui, naudojančiam žemės gelmių išteklius bei ertmes greta esančiame teritorijos plote, tik Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. Vyriausybė turi teisę, bet ne pareigą išduoti leidimus.

14.6. Pareiškėjo argumentai dėl 2020 m. kovo 18 d. prašymo pateikimo iki atsakovui priimtų teisės aktų įsigaliojimo yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Teikdamas skundą, pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus, darančius įtaką 2021 m. spalio 11 d. sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, atsakovas priėmė po 2020 m. kovo 18 d. prašymo pateikimo.

14.7. Pareiškėjo teiginiai dėl atsakovas skirtingo elgesio išduodant leidimus naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjo pageidaujamoje gauti papildomojo teritorijoje atsakovas išdavė kitoms naftos gavybos įmonėms leidimus naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjui buvo sukurtos kitokios ir (ar) diskriminacinio pobūdžio sąlygos, siekiant gauti leidimą angliavandenilių išteklių gavybai.

14.8. Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų administraciniams sprendimams, veikė pagal suteiktą kompetenciją, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas. 2021 m. spalio 11 d. sprendimas yra išsamus ir motyvuotas. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas objektyviai įvertino ir aiškiai bei suprantamai išdėstė su ginčo situacija susijusias aplinkybes, jas susiejo su reikšmingomis teisės aktų nuostatomis ir nurodė pareiškėjui konkrečias priežastis, dėl kurių atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Atmetė išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybės nutarimo projektą Vyriausybei pagal Aprašo 13 punkto nuostatose įtvirtintą tvarką.

14.9. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Pareiškėjas nurodė patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau nepateikė jokių šią patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Vien abstraktūs pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui patirtą neturtinę žalą ir procesines palūkanas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. netinkamai pagrindė priimtą sprendimą ir pritaikė ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus.

15.1. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

15.2. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip vilkinimo atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų, atliktų nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. laikotarpiu, kuris yra ilgesnis nei metai.

15.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą informavo pareiškėją tik vieną kartą, praėjus beveik pusantrų metų nuo to momento, kai 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos geologijos tarnyba pateikė atsakovui 2020 m. kovo 18 d. prašymą, o 2020 m. balandžio 22 d. – ir suinteresuotų institucijų derinamąsias išvadas. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą atsakovas informavo pareiškėją tik šiam kelis kartus primygtinai pareikalavus.

15.4. Vertindamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašymo išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius įteikimo atsakovui momentą. 2020 m. kovo 18 d. prašymą teikė atsakovui ne 2021 m. birželio 15 d., kaip nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 8.8 punkte, o 2020 m. kovo 18 d. Atsisakydamas išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, 2021 m. spalio 11 d. atsakovas priėmė skundžiamą administracinį sprendimą. Paskutinį dokumentą, reikalingą atsakovui priimti administracinį sprendimą dėl 2020 m. kovo 18 d. prašymo, teikė atsakovui dar 2020 m. rugpjūčio 5 d., Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos suderinus Vyriausybės nutarimo projektą. Derindamas Vyriausybės nutarimo projektą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakovui nepateikė jokių naujų, atsakovui iki tol nežinotų faktų ir neatliko jokio papildomo teisinio vertinimo. Net ir pateikęs netinkamai parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, atsakovas turėjo atlikti visus įmanomus veiksmus per Aprašo 13 punkte numatytą terminą. Tačiau atsakovas administracinį sprendimą priėmė tik 2021 m. spalio 11 d., t. y. praėjus 402 kalendorinėms dienoms nuo 2020 m. kovo 18 d. prašymo įteikimo.

15.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 2020 m. liepos 3 d. atsakovas raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateikė Vyriausybės nutarimo projektą Vyriausybės kanceliarijai. 2020 m. liepos 14 d. Vyriausybės kanceliarija raštu Nr. NV-1957 grąžino Vyriausybės nutarimo projektą rengėjui tikslinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvados Nr. NV-1927 nuostatose pateiktas pastabas. Grąžindama tikslinti Vyriausybės nutarimo projektą, Vyriausybės kanceliarija rengėjui nurodė pateikti projektą Vyriausybei tvirtinti iš naujo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad atliko visus veiksmus pagal Vyriausybės darbo reglamento nustatytą tvarką.

15.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo išnagrinėti 2020 m. kovo 18 d. prašymo dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog darbuotojas, rengęs Vyriausybės nutarimo projektą, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nebedirba, savaime negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia nepagrįstai ilgą 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 3 d. Vyriausybės kanceliarijai pateiktą Vyriausybės nutarimo projektą rengė ne vienas, o trys asmenys. Be to, atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovo minėtas darbuotojas tikrai buvo atleistas, taip pat nenurodė, kam buvo pavesta perimti atleisto darbuotojo darbus. Lietuvos žaliojo kurso tikslai nėra įtvirtinti Žemės gelmių įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

15.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovo veiksmus kaip gerą ir netgi pavyzdinį viešąjį administravimą. Atsakovo veiksmai 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu negali būti laikomi geru, atsakingu, objektyviu viešu administravimu, nes: 1) 200 m. liepos 3 d. teikdamas pirmąjį Vyriausybei nutarimo projektą, atsakovas nesuderino minėto projekto su Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos; 2) antrą kartą teikdamas Vyriausybės nutarimo projektą derinti Vyriausybės kanceliarijai, atsakovas pateikė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį projektą; 3) atsakovas vilkino administracinio sprendimo priėmimą, t. y. administracinis sprendimas pagal 2020 m. kovo 18 d. prašymą nebuvo priimtas per Aprašo 13 punkte numatytą terminą; 4) nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas parodė nepagarbą pareiškėjui, kuris tikėjosi, kad jo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius bus svarstomas teisės aktų nustatyta tvarka; 5) atsakovas savarankiškai nei karto neinformavo pareiškėjo apie 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigą ir užsitęsusios procedūros priežastis. Tokiais veiksmais atsakovas diskriminavo pareiškėją kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

15.8. Pirmosios instancijos teismas iškreipė 2020 m. kovo 18 d. prašymo esmę ir neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjas niekada neplanavo ir neplanuoja gauti leidimo įrengti tradicinių angliavandenilių gręžinius pageidaujamame gauti teritorijos plote. Minėto leidimo pobūdžio nenumato Žemės gelmių įstatymo nuostatos. Dėl šios priežasties 2020 m. kovo 18 d. prašymas nėra ir negali būti laikomas pareiškėjo prašymu išduoti leidimą įrengti tradicinių angliavandenilių gręžinius pageidaujamame gauti teritorijos plote.

15.9. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Minėta teisė taikytina Vyriausybei, bet ne atsakovui. Be to, ši teisė nesudaro absoliutaus pagrindo valdžios institucijai elgtis laisvai ir vien tik savo nuožiūra.

15.10. Priimdamas 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai vadovavosi 2021 m. priimtomis teisės aktų nuostatomis.

15.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2021 m. spalio 11 d. sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatose administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus. Priimdami skundžiamus sprendimus, nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas nenurodė, kaip leidimas naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius yra susijęs su žemės naudojimo sąlygomis. Sistemiškas Žemės gelmių įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad leidimas naudoti žemės gelmes bei ertmes nurodytame teritorijos plote neapibrėžia konkrečios ūkinės veiklos vykdymo vietos žemės paviršiuje, o nustato leidžiamą naudoti žemės gelmių dalį, esančią po leidime įvardytu teritorijos plotu. Leidimu naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius nėra suteikiama ir / ar įgyjama žemės naudojimo teisė.

15.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjo vertinimu, jis nurodė, kokių konkrečių veiksmų atsakovas neatliko, kokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir kokiu būdu jie buvo paneigti.

16. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei aiškiai išdėstė tas teisės aktų nuostatas, kuriomis jis vadovavosi.

17.2. Pareiškėjas, argumentuodamas, kad, spręsdami klausimą dėl leidimo pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai vadovavosi 2021 metais priimtais teisės aktais, turi omenyje Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog, priimdama 2021 m. spalio 11 d. sprendimą, jis atsižvelgė į tolimesnės valstybės politikos prioritetus, savaime nereiškia, kad atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą pažeisdamas imperatyvias teisės aktų nuostatas. Remdamasis Žemės gelmių įstatymo ir Aprašo nuostatomis, atsakovas nurodo, kad Vyriausybė turi teisę, bet ne pareigą išduoti leidimus naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius be konkurso. Atsakovas pabrėžia, kad jis yra vykdomosios valstybės valdžios bei jos politikos formavimo institucija, t. y. Vyriausybės dalis. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas 2020 m. kovo 18 d. prašymą, atsakovas turėjo pareigą atsižvelgti į minėto prašymo nagrinėjimo metu pasikeitusias Vyriausybės programos įgyvendinimo plano nuostatas. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei Žemės gelmių įstatymo, nei Aprašo nuostatos nenumato Vyriausybei pareigos priimti pareiškėjui palankaus sprendimo, o taip pat – ir pareigos atsakovui teikti pareiškėjui palankaus Vyriausybės nutarimo projektą. Priešingai, Aprašo nuostatos numato atsakovui diskreciją nuspręsti dėl Vyriausybės nutarimo projekto, t. y. 1) teikti Vyriausybei nutarimo siūlyti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius projektą arba 2) pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Be kita ko, tiek priimdamas sprendimą teikti Vyriausybei nutarimo siūlyti išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius projektą, tiek priimdamas sprendimą pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius, atsakovas turėjo įvertinti visas 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino reikšmingai pasikeitusias aplinkybės, t. y. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane įtvirtintus prioritetus.

17.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atlikti veiksmai negali būti laikytini ar vertinami kaip pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūros vilkinimas. 2020 m. kovo 18 d. prašymo nagrinėjimo eigos metu atlikti atsakovo veiksmai patvirtina, kad su pareiškėjo prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote susiję procesai nebuvo specialiai vilkinami. Priešingai – atsakovas siekė išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis pagal išsamumo, objektyvumo ir kitų gero viešojo administravimo principų keliamus reikalavimus.

17.4. Laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas nustatė bei įvertino visus 2021 m. spalio 11 d. sprendimo argumentus ir motyvus pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

17.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamią teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo klausimus, analizę ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo nagrinėti apeliacinio skundo reikalavimus savo nuožiūra.

IV. 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje eA-920-1188/2025 (toliau – ir Nutartis) atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir pareiškėjo skundo argumentus nurodė, kad:

20.1. Vyriausybės programa, kuriai pritarta atitinkamą teisinę galią turinčiu Seimo nutarimu, nors ir nėra norminis teisės aktas pagal savo strateginį programinį pobūdį ir paskirtį, tačiau pagal Konstitucinio Teismo oficialųjį Konstitucijos aiškinimą yra teisės aktų leidinyje oficialiai skelbtinas „teisinis dokumentas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės“. Tai sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju Vyriausybės programą priskirt vadinamiesiems soft law (negriežtosios teisės) šaltiniams, kuriais neabejotinai gali (galėjo) atitinkamai remtis atsakovas. Be to, atsakovas neabejotinai galėjo pagrįstai remtis, be kita ko, Europos Sąjungos teise ir jos raidos tendencijomis, kadangi minėtoje Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kaip minėta, pabrėžiama“ „Įsipareigojame eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus.“ Vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo ūkinės veiklos plėtros papildomame plote esą negalėjo būti grindžiamas, be kita ko, Žaliojo kurso prioritetu, kurio pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nesieja su Europos Sąjungos teise ir jos raidos tendencijomis.

20.2. Vyriausybės diskreciniu sprendimu leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius ne tame pačiame, bet greta esančiame kasybos sklype galėjo (bet ne besąlygiškai turėjo) būti suteiktas be konkurso greta esančio ploto kasybą vykdančiam (leidimą naudoti tradicinius angliavandenilius turinčiam) subjektui, jeigu jo „prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis“. Leidimo diskrecinio suteikimo sąlyga „prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis“ neįtvirtinta ir negali būti aiškinama kaip vienintelė. Papildomos leidimo diskrecinio suteikimo sąlygos išplaukia ne tik iš minėtos nuostatos „Vyriausybės nustatyta tvarka“, bet ir bendrųjų Vyriausybės nutarimų inicijavimo ir derinimo reikalavimų. Šie reikalavimai nustatyti Vyriausybės įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente, taigi nėra Žemės gelmių įstatymo dalykas.

20.3. Byloje nėra pareiškėjo pateiktų duomenų ir įrodymų, kad jo siekis pasinaudoti minėtomis šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis, leidžiančiomis pareiškėjo jau turimo licencinio ploto ribose išgauti papildomame gretutiniame plote esančius tradicinius angliavandenilius be naujų gręžinių įrengimo šiame gretutiniame plote, esą atitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) (ginčui aktuali redakcija) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reglamentavimą, kuris be jokių išlygų, susijusių su šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis, draudžia gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ne tik naujų gręžinių įrengimą, bet ir „naudingųjų iškasenų šachtas“, „tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus“. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) (ginčui aktuali redakcija), kuris aptartas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime, numato, be kita ko, valstybiniuose parkuose draudžiamą arba ribojamą veiklą. Šio įstatymo nuostatų kontekste pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teritorija (apie 95 proc.), kurioje pareiškėjas siekia savo ūkinės veiklos plėtros, yra saugoma. Minėtų pastarųjų įstatymų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo) ir nagrinėjamo atvejo aplinkybių visumos kontekste pažymėtina, kad itin mažos ploto, besiribojančio su pareiškėjo vykdomos naftos išgavimo veiklos plotu, dalies galimas buvimas nesaugoma teritorija pagal proporcingumo principą nevertintina kaip šios bylos esminė aplinkybė, nesant pareikėjo pateiktų įrodymų (kitų byloje esančių duomenų), paneigiančių, kad nepalyginti didesnė to ploto dalis (apie 95proc.) yra saugoma.

20.4. Pareiškėjo prašymas plėsti ekologiškai grėsmingą ūkinę veiklą besiribojančioje unikalioje teritorijoje ir tokio siekio atsakingam vertinimui svarbios informacijos neabejotina gausa, juo labiau minėto Žaliojo kurso prioriteto ir asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimosi kontekste, kvalifikuotina kaip ekstraordinarinė viešojo administravimo, tiesiogiai susijusio su Vyriausybės vykdomu valstybės valdžios įgyvendinimu, situacija, kurioje pagal atsakovo iniciatyvą veikė Vyriausybės kanceliarija, pagal savo kompetenciją pareikalavusi, kad pareiškėjas laikytųsi aukštesnio Vyriausybės nutarimo projekto derinimo standarto ir papildomai atliktų tam tikrus derinimo veiksmus. Tai, kad pareiškėjas savo inciatyva (be Vyriausybės kanceliarijos pareikalavimo) nesilaikė aukštesnio Vyriausybės nutarimo projekto derinimo standarto, savaime nereiškia, kad atsakovas elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, neatsakingai, taip esą specialiai stengdamasi užvilkinti (užtęsti) pareiškėjo siekio gauti Vyriausybės nutarimu išduodamą leidimą įgyvendinimą. Toks viešojo administravimo ir Vyriausybės nutarimu atliekamo valstybės valdžios vykdymo suartėjimo ypatumas sudaro pakankamą pagrindą paneigti atsakovo savivalę ar vilkinimą (piktnaudžiavimą), esą pasireiškusį užsitęsus pareiškėjo prašymo nagrinėjimui ir derinimui, arba prilyginti procedūrinius ginčo aspektus, susijusius su pareiškėjo akcentuojamu terminu prašymui išnagrinėti, materialiniams ginčo aspektams, kurie susiję su natūralios gamtinės aplinkos apsauga, saugotinomis teritorijomis, Žaliuoju kursu. Tokiame kontekste ginčo aplinkybė, susijusi su pareiškėjo siekiamo nutarimo projektą rengusio atsakovo darbuotojo darbo baigtimi, nevertinta kaip esminė.

20.5. Viskas, ką pagal Aplinkos ministerijos teikimus pagal prie jos veikiančios Lietuvos geologijos tarnybos informaciją daro ar gali daryti Vyriausybė, įgyvendindama jai Konstitucijoje priskirtus įgaliojimus, nėra viešasis administravimas ir yra valstybės valdžios įgyvendinimas pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjas, pasirinkęs specifinę ir ekologiškai rizikingą ūkinės veiklos sritį tam tikroje teritorijoje, negalėjo, net ir žinodamas ar galėdamas numanyti jam palankią Lietuvos geologijos tarnybos turimą informaciją, kreipdamasi į atsakovą dėl leidimo išplėsti savo veiklą besiribojančiame gretutiniame plote, priskirtame ekologiškai kultūriškai specifinei teritorijai, pagrįstai tikėtis ar įgyti teisėtą lūkestį, kad Aplinkos ministerijos inicijuojamose Vyriausybės teisėkūros procedūrose dalyvaujanti ir Vyriausybę aptarnaujanti Vyriausybės kanceliarija neveiks itin reikliai kaip valstybės valdžią pagal Konstituciją įgyvendinančią politinio pobūdžio instituciją aptarnaujanti specifinė įstaiga

V. 21. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-920-1188/2025 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

22. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pakartoja bylos faktines aplinkybes, aptaria Nutarties motyvus ir nurodo šiuos argumentus:

22.1. Vyriausybės programa, kaip šaltinis, sukuria tik politinį, o ne teisinį įpareigojimą, kuris, beje, privalomas išimtinai Vyriausybei. Vyriausybės programa nustato valstybės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus bei kryptis, bet ne bendro pobūdžio elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Teisinis dokumentas – Vyriausybės programa – esantis soft law šaltiniu, negali būti Sprendimo teisiniu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje, netinkamai pritaikęs materialiosios teisės normas ir nukrypęs nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, sukūrė teisinę situaciją, kuomet Sprendimą, akivaizdžiai prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms, pripažino teisėtu. Negana to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat sukūrė ir neteisėtą precedentą leidžiantį viešojo administravimo subjektams, priimant administracinius sprendimus, taikyti teisinius dokumentus, neturinčius nei įstatymo, nei norminio teisės akto galios, kitaip sakant – priimamus sprendimus dėl verslo leidimo išdavimo politizuoti. Dėl šios priežasties, netinkamai taikęs materialiąją teisę ir pažeidęs konstitucinį teisinės valstybės principą, teismas nepriėmė teisėto ir teisingo sprendimo, kaip to reikalauja ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies norma.

22.2. Analizuojant visą Apraše pateiktą teisinį reguliavimą, tampa akivaizdu, kad jame nėra nustatyta Vyriausybės diskrecija rinktis ar reikalavimus atitinkančiam subjektui išduoti leidimą, ar ne. Apraše ir Žemės gelmių įstatyme yra nustatyti konkretūs reikalavimai, keliami leidimą be konkurso siekiančiam gauti subjektui: (1) papildomas plotas, kuriam prašoma leidimo, turi ribotis su plotu, kuriame subjektas jau turi leidimą; (2) papildomo ploto apimtyje leidimai nėra suteikti kitiems subjektams; (3) prašymas yra pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis. Vyriausybės veiklą reglamentuoja teisės normos, priskiriamos imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, kurio esmė, jog tai, kas nėra leidžiama įstatymo, yra draudžiama. Todėl nei Žemės gelmių įstatyme, nei Apraše nesant įtvirtintai galimybei neišduoti leidimo reikalavimus atitinkančiam subjektui, Vyriausybė nėra ir negali būti laikoma turinčia teisę, o ne pareigą tokį leidimą suteikti.

22.3. Dėl atsakovo techninės klaidos, projektas Vyriausybės kanceliarijos buvo grąžintas tikslinti. Tai, jog projektas buvo grąžintas tikslinti jokia forma nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų neatitikti jai keliamų reikalavimų. Priešingai – Byloje nebuvo ginčo, kad projektą tikslinti reikėjo dėl atsakovo klaidos. Kaip taip pat buvo nurodyta – Vyriausybės kanceliarija, grąžinusi Vyriausybės nutarimo projektą atsakovui, pastarajai nurodė, kad jį patikslinus, jis turi būti teikiamas Vyriausybei dar kartą Vyriausybės darbo reglamente nustatyta tvarka. Todėl tampa pakankamai akivaizdu, kad Pareiškėja nenustojo atitikti jai keliamų reikalavimų leidimui gauti, tačiau atsakovas negebėjo ištaisyti savo atliktų klaidų, dėl kurių Vyriausybės nutarimo projektas nebuvo patvirtintas, ir savavališkai nusprendė teikti naują nutarimo projektą, siūlydama leidimo išdavimui nepritarti, kol galiausiai pati priėmė skundžiamą Sprendimą. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Nutartį, netinkamai taikė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies ir Aprašo 6 punkto nuostatas, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

22.4. Jei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl to, kad Vyriausybė turėjo visiška diskrecijos teisę spręsti ar pareiškėjui išduoti leidimą, ar ne, būtų laikomi teisingais – atsakovo priimtas Sprendimas turėtų būti panaikinamas dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo, o procesas byloje atnaujintas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normų bei dėl to, jog Nutartimi buvo nuspręsta dėl byloje nedalyvavusios Vyriausybės teisių ir pareigų.

22.5. Analizuojant Aprašo 13 p. matyti, jog atsakovas, iš esmės, turi du pasirinkimus – tuo atveju, kai subjektas atitinka jam keliamus reikalavimus, teikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba raštu pateikti pareiškėjui, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų, motyvuotą atsakymą, nurodant, kodėl jo prašymas atmetamas. Tačiau, kaip elektroniniu paštu buvo informuotas pareiškėjas, atsakovas institucijoms derinti pateikė naują Vyriausybės nutarimo projektą, su savavališku siūlymu nepritarti leidimo išdavimui. Taigi, matyti, jog atsakovas pateikė ne patikslintą, o naują Vyriausybės nutarimo projektą. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė eilę argumentų apie Vyriausybės teisę, o ne pareigą, išduoti leidimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jokio Vyriausybės nutarimo byloje nėra. Kitaip tariant, Vyriausybė nepriėmė sprendimo leidimo neišduoti, tą padarė atsakovas. Vien tai verčia leidžia konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, netinkamai taikęs teisę – Aprašo nuostatas – negalėjo įvertinti ar atsakovas turėjo teisę institucijoms derinti naują projektą ir savavališkai skatinti jas nepritarti leidimo išdavimui, kai pradinis nutarimo projektas jau buvo teiktas Vyriausybei, kadangi pareiškėjas tenkino jam keliamus reikalavimus tokiam leidimui gauti. Todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neįvertinus ar atsakovas nepažeidė Apraše įtvirtintos procedūros, teismas negalėjo priimti teisingo ir teisėto sprendimo. Tuo tarpu Vyriausybės galimybė atmesti sprendimą Apraše nenumatyta. Tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje pateikto aiškinimo logika – Vyriausybė, neva turėdama diskreciją rinktis, kuriems subjektams išduoti leidimus, o kuriems ne, tokį savo veiksmą privalėtų atlikti atitinkamu dokumentu. Tai reiškia, kad jei, anot teismo, tai būtent Vyriausybė priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo, toks Vyriausybės sprendimas privalėjo būti įformintas pastarosios priimtu administraciniu aktu – Sprendimu.

23. Atsakovas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

23.1. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas ne tik atsižvelgiant į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, bet ir sistemiškai vertinant pareiškėjos prašymo nagrinėjimui aktualias Žemės gelmių įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Tai įvertino ir dėl to pasisakė tiek pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartyje, be kita ko, nurodydamas, kad „<...> Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (ginčui aktuali redakcija), kuriuo grindžiamas pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2021 m. spalio 11 d. sprendimas ir kuris pažymėtas pirmosios instancijos teismo sprendime, nustato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama „<...> įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius <...>, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus“ (69 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tokiu imperatyviu reglamentavimu nėra nustatyta jokių išlygų kitoms naftos gavybos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose galimybėms pareiškėjo akcentuojamomis šiuolaikinėmis naftos gavybos priemonėmis. <...> Saugomų teritorijų įstatymas (ginčui aktuali redakcija), kuris aptartas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime, numato, be kita ko, valstybiniuose parkuose draudžiamą arba ribojamą veiklą. Šio įstatymo nuostatų kontekste pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teritorija (apie 95 proc.), kurioje pareiškėjas siekia savo ūkinės veiklos plėtros, yra saugoma <...>“ ir konstatuodamas, kad „<...> byloje nėra pareiškėjo pateiktų duomenų ir įrodymų, kad jo siekis pasinaudoti minėtomis šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis, leidžiančiomis pareiškėjo jau turimo licencinio ploto ribose išgauti papildomame gretutiniame plote esančius tradicinius angliavandenilius be naujų gręžinių įrengimo šiame gretutiniame plote, esą atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reglamentavimą, kuris be jokių išlygų, susijusių su šiandieninėmis naftos gavybos technologijų sudaromomis galimybėmis, draudžia gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ne tik naujų gręžinių įrengimą, bet ir „naudingųjų iškasenų šachtas“, „tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus“. <...> Minėtų pastarųjų įstatymų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo) ir nagrinėjamo atvejo aplinkybių visumos kontekste pažymėtina, kad itin mažos ploto, besiribojančio su pareiškėjo vykdomos naftos išgavimo veiklos plotu, dalies galimas buvimas nesaugoma teritorija pagal proporcingumo principą nevertintina kaip šios bylos esminė aplinkybė, nesant pareikėjo pateiktų įrodymų (kitų byloje esančių duomenų), paneigiančių, kad nepalyginti didesnė to ploto dalis (apie 95 proc.) yra saugoma. <...>“.

23.2. Nei ginčijamas Aplinkos ministerijos sprendimas, nei teismų sprendimai dėl jo teisėtumo nebuvo grindžiami vėliau įsigaliojusių teisės aktų nuostatomis, tai aiškiai nurodyta visuose minėtuose dokumentuose, be kita ko, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsamiai paaiškinant, kodėl ir kokiais atvejais valstybės institucijoms priimant sprendimus gali būti atsižvelgiama ir į soft law šaltinius. Pareiškėjas akcentuoja tik atsižvelgimo į Vyriausybės programos įgyvendinimo plano nuostatas faktą klaidingai tikindama, kad ginčijamas Aplinkos ministerijos sprendimas buvo paremtas vien tik soft law šaltiniu. Tokia pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje teikiamų išaiškinimų interpretacija neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo teiginiui neva teismas suformulavo taisyklę, pagal kurią gali būti taikomi reikalavimai negalioję prašymo pateikimo metu.

23.3. Nei pirmosios instancijos teismo sprendimu, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl Vyriausybės teisių ir pareigų. Abiem procesiniais sprendimais teismai nusprendė dėl ginčyto Aplinkos ministerijos sprendimo teisėtumo, t. y. vertino pareiškėjo skunduose suformuluotų reikalavimų, keliamų tik Aplinkos ministerijos atžvilgiu, pagrįstumą. Tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 90 – 92 punktuose, 95, 109 punktuose ir kituose išsamiai, pagrįsdamas teisės aktų nuostatomis, aiškina Vyriausybės priimamų sprendimų procedūros specifiką, pasisakydamas dėl Aplinkos ministerijos, kaip Vyriausybės dalies, teisių ir pareigų vykdant valstybės valdžią, konkrečiai teikiant Vyriausybės nutarimo projektą, ne reiškia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip teigia pareiškėjas, sprendė dėl Vyriausybės teisių ir pareigų, o rodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis yra motyvuota, pagrįsta išsamiais argumentais, kuriais remdamasis teismas siekė išaiškinti su šia byla susijusius teisinius santykius ir jų metu priimamų sprendimų specifiką, ir remdamasis šiais išaiškinimais sprendė ne dėl Vyriausybės, o dėl Aplinkos ministerijos teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

VI. 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

25. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); ir kt.).

26. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).

27. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; ir kt.).

28. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

29. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu

30. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

31. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas yra skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; kt.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Procesiniu sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-104-502/2022; kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-75/2012; kt.).

32. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimą, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, turi pagrįsti, kad įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl jo teisių ir pareigų, t. y. teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (būtinosios sąlygos tokį prašymą pateikti byloje nedalyvavusiam asmeniui) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-42-438/2020; kt.).

33. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą nurodytą pagrindą (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktas), konstatuotina, kad asmuo, teikiantis šį prašymą, turi nurodyti aplinkybes, kurios yra susijusios su asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, materialiosiomis teisėmis, pagrįsti, jog teismo sprendimu nuspręsta dėl šio asmens teisių ir pareigų, įvardyti, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turi šio asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas jam sukėlė.

34. Pareiškėjas, prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, motyvuoja tuo, jog spręsdamas dėl Sprendimo (ne)galiojimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė Nutartį, kuri daro tiesioginę įtaką Vyriausybės teisėms ir pareigoms, kadangi anot Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tai būtent Vyriausybė priėmė sprendimą neišduoti leidimo pareiškėjui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne tik netinkamai taikė materialiąją teisę, bet ir priimdamas Nutartį nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – Vyriausybės – teisių ir pareigų.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai vertino Aplinkos ministerijos sprendimo teisėtumą ir aiškino Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūrinį kontekstą tiek, kiek tai buvo būtina ginčo santykiams kvalifikuoti, jokių individualių teisių ar pareigų neįtrauktam asmeniui (Vyriausybei) nenustatė. Byloje nebuvo sprendžiama dėl Vyriausybės nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, tad šiuo atveju pareiškėjas tinkamai nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

36. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010; ir kt.).

37. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; ir kt.).

38. Pareiškėjas, siekdamas proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas skundžiamą Sprendimą grindė Vyriausybės programa, konstatuotina akivaizdi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 4 punkto (įstatymo viršenybės principo) pažeidimo situacija: administracinis sprendimas privalo būti paremtas galiojančių įstatymų normomis, o Vyriausybės programa, būdama soft law šaltinis, negali sudaryti Sprendimo teisinio pagrindo. Pareiškėjas teigia, kad iš Aprašo ir Žemės gelmių įstatymo normų sistemiškai aiškėja, jog Vyriausybė neturi diskrecijos atsisakyti išduoti leidimą subjektui, kuris atitinka imperatyvius reikalavimus – 1) papildomas prašomas plotas ribojasi su jau turimu, 2) papildomame plote nėra kitų subjektų leidimų, 3) prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių gavyba susijusiomis priežastimis. Pareiškėjas nurodo, kad atitikdamas minėtus kriterijus, pagrįstai teikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kuris Vyriausybės kanceliarijos buvo grąžintas išimtinai dėl atsakovo techninės klaidos, nurodant jį, klaidas ištaisius, teikti pakartotinai. Šios aplinkybės jokiu būdu nepatvirtina pareiškėjo neatitikimo reikalavimams. Vis dėlto atsakovas klaidų neištaisė, savavališkai inicijavo naują projektą, siūlydama leidimui nepritarti, ir galiausiai priėmė skundžiamą Sprendimą. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Nutartį, netinkamai taikė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir Aprašo 6 punktą, taip pat nepagrįstai laikė teisėtu Sprendimą, kurio teisinis pagrindas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sudarė ne programiniai dokumentai, o imperatyvus specialiųjų teisės normų reguliavimas. Nustatyta, kad praktiškai visą (apie 95 procentai) prašomo leidimo teritoriją sudaro saugomos teritorijos – Nemuno deltos regioninis parkas ir Kuršių marių biosferos poligonas – kuriose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia naujų angliavandenilių (naftos ir/ar dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių įrengimą. Taip pat plote registruotos kultūros paveldo vertybės, dėl kurių atitinkami angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negalimi. Pirmosios instancijos teismas šį reguliavimą vertino sistemiškai kartu su Saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Žemės gelmių įstatymo nuostatomis ir konstatavo, kad pareiškėjo siekiama ūkinė veikla tokioje teritorijoje teisiškai neįgyvendintina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo išvadas paliko galioti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės programos ir bendrojo plano akcentai pateikti kartu su imperatyviais draudimais – ne vietoje jų. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad jos siūlomas technologinis sprendimas (gavyba gretimame plote be naujų gręžinių) išeitų už draudimų taikymo ribų: byloje nėra duomenų, paneigiančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir susijusių normų taikymą. Priešingai, teisės normos draudžia ne tik naujus gręžinius, bet ir kitus tiesioginius gavybos bei tyrimų veiksmus ginčo saugomose teritorijose. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad akivaizdžių įrodymų, jog teismai būtų klaidingai pritaikę materialiąją teisę (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas), nepateikta, priešingai – sprendimų argumentai remiasi imperatyviais draudimais ir jų sistemišku aiškinimu.

40. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės pateikia tik savo subjektyvų vertinimą, kaip byloje turėtų būti aiškinamos ir taikomos aktualios teisės normos bei vertinami įrodymai, tačiau nenurodo susijusios teismų praktikos ar mokslinės doktrinos pavydžių, kurie pagrįstų jo poziciją. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

41. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

42. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Vyriausybės programa nėra norminis teisės aktas ir neturi teisinės galios – nėra privaloma neapibrėžtam subjektų ratui. Taigi, Vyriausybės programa, kaip šaltinis, sukuria tik politinį, o ne teisinį įpareigojimą, kuris, beje, privalomas išimtinai Vyriausybei. Pareiškėjo teigimu nurodytus teiginius patvirtina ir jau iki Nutarties priėmimo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjas paaiškina, kad remdamasis Konstitucinio teismo doktrina, t. y. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 20 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-50/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas Vyriausybės programos teisinę galią ir reikšmę, 1998 m. sausio 10 d. nutarime konstatavo, jog Vyriausybės programa – Vyriausybės politinės-teisinės atsakomybės Seimui pagrindas. Tai yra teisinis dokumentas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės. Kartu ne mažiau svarbi yra jos, kaip teisinės formos, sąlygojančios Vyriausybę formuojančių institucijų veiksmus ir užtikrinančios Vyriausybės bei šių institucijų tarpusavio sąveiką, reikšmė. Taigi Vyriausybės programa nustato valstybės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus bei kryptis, bet ne bendro pobūdžio elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, netinkamai pritaikęs materialiosios teisės normas ir nukrypęs nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, sukūrė teisinę situaciją, kuomet Sprendimą, prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms, pripažino teisėtu.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Kaip minėta, įsiteisėjusioje teismo nutartyje ratio decidendi nuosekliai grindžiamas imperatyviu Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo draudimų aiškinimu, o programiniai dokumentai (įskaitant Vyriausybės programą ar „Žaliojo kurso“ akcentus) pasitelkti tik kaip kontekstas, ne vietoje privalomų normų. Pareiškėjo argumentai iš esmės reiškia nesutikimą su atliktu įrodymų vertinimu ir teisės aiškinimu šioje konkrečioje byloje, o ne parodo nukrypimą nuo suformuotos praktikos ar klaidingą jos kryptį. Pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, todėl atnaujinti procesą siekiant pakartotinio bylos peržiūrėjimo būtų nesuderinama su proceso atnaujinimo išimtinumu, teisinio tikrumo ir res judicata principais.

44. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; ir kt.).

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-920-1188/2025 (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-920-1188/2025 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-920-1188/2025 pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ apeliacinį skundą dėl Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė