3030542e-0718-4bb9-a686-413f3c27130d · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-119-298/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01330-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.   (S)              N U O S P R E N D I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2012 m. birželio 19 d.

       Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas V. K.,sekretoriaujant I. Mečkovskajai, dalyvaujant prokurorei I. Kvedaraitei,gynėjai L. L.,nukentėjusiajai M. M.,vertėjai G. TijÅ«nielienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)vidurinio iÅ¡silavinimo, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., n u s t a t ė:

A. R. vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent:Jis, 2011 m. liepos mėn. 21 d. apie 12.45 val. vieÅ¡oje vietoje, Vilniaus r., MaiÅ¡iagalos sen., Gudelių k. ant ežero kranto be priežasties grasino, kad iÅ¡Å¡audys Å¡unis, įžūliu elgesiu - vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė V. M. Å¡uniui į papilvę, taip žiauriai elgdamasis su gyvÅ«nu, po to nukentėjusiajai M. M. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį į kairę veido sritį padarydamas nedidelę poodinę kraujosruvÄ jos veido kairėje pusėje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , paėmęs nuo žemės pagalį laikydamas pagalį rankose sudavė nukentėjusiajai V.

M. vienÄ smÅ«gį per jos deÅ¡inę rankÄ , padarydamas poodines kraujosruvas su audinių patinimu deÅ¡inio dilbio alkÅ«niniame pavirÅ¡iuje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , po to sugrėbęs už lazdelės, kurios vienÄ galÄ laikė deÅ¡inėje rankoje nukentėjusioji M. M., lazdelę patraukė į save, po to pastÅ«mė į M. M. ir atgal traukdamas iÅ¡ jos rankos lazdelę padarė jai deÅ¡inio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje nedidelę poodinę kraujosruvÄ su smulkiais deÅ¡inio dilbio ir deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to odos nubrozdinimus, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , grasino nukentėjusiajai M.

M. sakydamas, kad jÄ pamurkdys po vandeniu 10 min. ir jos nebus, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams - M. M., V. M., mažamečiui S. S. ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å iais savo veiksmais A. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis A. R. kaltu padaręs nusikaltimÄ neprisipažino ir posėdžio metu nurodė, kad 2011-07-21 buvo prie savo namų. Ten yra Gudelių ežeras. Kartu su kaimynu dirbo. Apie 13 val. nusprendė eiti prie ežero.

Kai ėjo prie ežero, gal apie 30 metrų iki kranto, pamatė gulintį pririÅ¡tÄ prie medžio Å¡unį. Tai buvo pudelio veislės Å¡uo. Å uo pradėjo loti. IÅ¡ vandens iÅ¡lindo dar du Å¡unis. Jie buvo prie dviejų moterų. Paprašė jų, kad nuramintų Å¡unis. Vyresnė moteris pradėjo rėkti ant jo. Vienas mažesnis Å¡uo griebė jam už kojos. Jis jį atmušė. Jaunesnė moteris iÅ¡lindo iÅ¡ vandens ir pradėjo plėšyti jo marÅ¡kinėlius. Å unys vėl jį puolė.

Po to jis paėmė lazdÄ iÅ¡ laužavietės ir bandė su ja gintis nuo Å¡unų. Moterys pradėjo Å¡aukti, kodėl muÅ¡a Å¡unis. Sakė, kad kvies policijÄ . Paėmė lazdÄ ir kai pradėjo muÅ¡ti Å¡unis, papuolė į rankÄ jaunesnei moteriai. Jaunesnė moteris su vaiku išėjo, o vyresnė- pasiliko. Vyresnė moteris paėmė lazdÄ ir norėjo jam suduoti, bet jai nepavyko, nes perlaužė lazdÄ . Po to nuėjo namo. Nuo Å¡unų įkandimo jo koja kraujavo, tai pastebėjo ir jam pasakė I.

S.. Vakare atvyko policija. Jis parodė sužalojimus. Policija nuėjo prie ežero. Pasakė, kad kartu neeitų. Policija protokolo nesurašė. KitÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ nuovadoje. Nuovadoje moteris pasakė, kad pasidarytų sužalojimų iÅ¡vadÄ . Nukentėjusiųjų sužalojimai nuo ko atsirado, jis nežino, jis jų nemušė, o tik pats gynėsi nuo Å¡unų. Vienas juodas, kitas pilkas. Juodas Å¡uo buvo labai piktas. Vis griebė jį už kojos. Å unys buvo beveik iki kelių. PririÅ¡tas Å¡uo buvo didesnis.

Jaunai moteriai nesakė, kad pamurkdys jÄ . Ji suplėšė jo marÅ¡kinėlius. IÅ¡ kur vyresnei moteriai atsirado galvos srityje sužalojimai, nežino. Vaikas irgi maudėsi, jis iÅ¡sigando. Vėliau visi, be vyresnės moters, išėjo. Vaikas tuo metu buvo prie motinos. Jis tuo metu vilkėjo pilkas kelnes ir marÅ¡kinėlius.Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam jaunesnė moteris taip pat norėjo suduoti su pagaliu, bet jis iÅ¡ jos iÅ¡rovė lazdÄ , posėdžio metu tik sakė, kad jaunesnė plėšė jo marÅ¡kinius, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyresnė jam sudavė per veidÄ , teisme to iÅ¡ vis neminėjo.

Taip pat teisme nurodė, kad vilkėjo ilgas kelnes, bei kad buvo sukandžiota viena koja, o ikiteisminio tyrimo metu – kad vilkėjo Å¡ortais ir kad Å¡unys sukandžiojo abi kojas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyresnė moteris jį pradėjo stumdyti ir su deÅ¡inės rankos kumščiu jam sudavė į veido kairįjį Å¡onÄ , dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmÄ , tačiau teisme to fakto nepaminėjo iÅ¡ vis (tomas 2, b. l. 5-6) Kaltinamojo A. R. kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais: -nukentėjusiosios M.

M. parodymais, kad 2011-07-21 buvo su dukra V. M. ir anÅ«ku S. S. prie ežero, ant medžių įspaudė lazdelę ir pakabino rankÅ¡luosčius. Lazda buvo apie 80 centimetrų. Atsivedė su savimi Å¡unį pudelį su diržu. Turėjo tik vienÄ Å¡unį, kurį pririÅ¡o. Po to atbėgo dar du Å¡unys. Kieno tai buvo Å¡unys- nežino. Kaime daug Å¡unų bėgioja. Maudėsi. Išėjo į krantÄ . Dukra su anÅ«ku plaukiojo. IÅ¡girdo, kad nuo sodybos ateina keikdamasis vyras - tai buvo kaltinamasis. Jo sodyba nuo kranto gal 700 metrų.

Jis keikėsi rusiÅ¡kai necenzÅ«riniais žodžiais jų atžvilgiu, nes daugiau žmonių nebuvo. Jis priėjo atstumu 5 metrai nuo jų, o dukra iÅ¡girdusi, kad jis Å¡aukia ant jos, užsistojo ir padarė jam pastabÄ dėl tokio elgesio. Kaltinamasis sakė, kad prieina čia visokių ir dar atsiveda Å¡unis. Jos paaiÅ¡kino, kad turi teisę ateiti prie ežero. Tada jis spyrė jų pririÅ¡tam Å¡uniui. Pataikė į papilvę. Å uo nusirito. Kiti Å¡unys lojo. Kai atstÅ«mė jį rankomis, jis sudavė jai kumščiu į galvÄ , pataikydamas į kairę veido pusę, skruostikaulį ir smilkinį.

Paskui, kai dukra su anÅ«ku išėjo, kaltinamasis sakė, kad jam įkando nepririÅ¡ti du Å¡unys. Pati ji nematė, ar svetimi Å¡unys apkandžiojo kaltinamÄ jį. Paprašė, kad parodytų kojÄ . Kaltinamasis parodė kojÄ , tačiau jokio kraujo nebuvo. A. R. buvo apsirengęs marÅ¡kinėliais, kuriuos ji suplėšė, ilgomis kelnėmis, Å¡lepetėmis. Kai dukra pradėjo Å¡aukti, kaltinamasis paėmė pagalį iÅ¡ laužavietės. Pagalys buvo gal 25 centimetrų, bet storas. Jis su tuo pagaliu trenkė dukrai, norėjo suduoti į galvÄ , bet ji užsidengė, todėl pataikė į deÅ¡inę rankÄ , per vidurį.

Dukra sukliko. Pagalys buvo apdegęs, todėl subyrėjo. Kaltinamasis griebė antrÄ pagalį. Tada ji griebė jam už marÅ¡kinių, juos suplėšė, nes jis sukosi. Dukra su anÅ«ku pabėgo. Ji pasiliko, nes norėjo atimti iÅ¡ kaltinamojo lazdÄ . Kaltinamasis laikė lazdÄ už kito galo ir iÅ¡traukė jai iÅ¡ rankų. Tada subraižė jai rankÄ su lazdos galu. Pasiėmusi rankÅ¡luosčius ir Å¡uniukÄ Ä—jo namo, kaltinamasis pasakė jai, kad surinktų Å¡iukÅ¡les, nors jos buvo ne jos paliktos.

Kai rinkosi daiktus, jis jÄ gÄ sdino, kad pamurkdys po vandeniu. O pačioje pradžioje, kai Å¡unys lojo, jis sakė, kad atsineÅ¡ pistoletÄ ir iÅ¡Å¡audys Å¡unis. Dėl kaltinamojo veiksmų turėjo mėlynę ant galvos ir rankos. Dukrai buvo padaryti sužalojimai: guzas ant rankos, mėlynės. AnÅ«kui jokių sužalojimų nebuvo padaryta, jis tik buvo labai iÅ¡sigandęs, verkė. Pusiaukelėje eidama namo sutiko J. B. su dukra. Jie paskambino į policijÄ ir greitÄ jÄ . Pirma atvažiavo greitoji.

Policija atvažiavo gal po 20 minučių. Medikai jas apžiÅ«rėjo. ReiÅ¡kia 2000 litų civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o tiek už sužalojimus, po kurių blogai jautėsi, naktimis pradėjo prastai miegoti, dėl įvykio iÅ¡sigando ir dėl savęs ir dėl vaikų. Dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje. Apie teismo posėdį jai žinoma. Dukra pareiÅ¡kė 3000 litų civilinį ieÅ¡kinį, kurį taip pat palaiko ir praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti. Savo parodymus nukentėjusioji M. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (tomas 1, b. l. 68-85) bei pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (tomas 1, b. l. 59-61).-nukentėjusiosios V.

M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str.), kad 2011-07-21 apie vidurdienį jie visi trys – ji, mama ir sÅ«nus iÅ¡ jos močiutės namų nuėjo prie Gudelių ežero, nes buvo labai karÅ¡ta ir norėjo nusimaudyti. Su savimi vedėsi savo Å¡unelį, maiÅ¡ytÄ pudelį, kurį į paežerę nusivedė pavadėliu. Å unelį pririÅ¡o prie medžio. Daugiau prie ežero jokių žmonių nebuvo. Jie visi trys maudėsi. Mama gana greitai iÅ¡lipo iÅ¡ ežero ir stovėjo krante, ji su sÅ«neliu plaukiojo.

BÅ«dama ežere iÅ¡girdo Å¡aukiant vyriÅ¡kÄ balsÄ ir savo mamÄ . IÅ¡girdo savo mamÄ sakant, kad jos turi teisę nusimaudyti, nes ežeras yra valstybės nuosavybė. Kadangi tas vyras keikėsi rusiÅ¡kais necenzÅ«riniais keiksmais, ji iÅ¡syk išėjo į krantÄ ir jam pradžioje pasakė, kad neÅ¡auktų ant mamos. Vyras į tai nereagavo, toliau Å¡aukė ir keikė jas. Pasakė, kad nesikeiktų jos mažo vaiko akivaizdoje. Vyras Å¡aukė, kad tai jo žemė iki pat ežero. Jos jam bandė iÅ¡aiÅ¡kinti, kad turi teisę į 5 pakrantės metrus.

Jų pririÅ¡tas Å¡unelis lojo, o tas vyras spyrė jam. Mama davė jam pastabÄ , kad nespardytų jų gyvÅ«no. Tuo metu sÅ«nus dar buvo vandenyje, kada iÅ¡lipo, net nepamatė, tik iÅ¡girdo, kaip jis balsu verkia. Mama bandė vyrÄ pastumti ranka, kad tas dar daugiau nenuskriaustų šuns, tuomet vyras rankos kumščiu, deÅ¡ine ranka, trenkė mamai per veidÄ , pataikydamas į skruostikaulį, smilkinį. Ji puolė ginti mamos. Vyras iÅ¡ senos laužavietės paėmė apdegusį pagalį ir aukÅ¡tai iÅ¡kėlęs užsimojo juo, taikydamas smogti jai į galvÄ .

Ji galvÄ užsidengė deÅ¡ine ranka, smÅ«gis lazda teko į dilbio apatinę dalį. Pagalys nuo smÅ«gio perlūžo. Ant rankos liko suodžių žymių. Vyras lenkėsi imti kito pagalio. Tuomet mama puolė jo laikyti, įsikibo į marÅ¡kinius, kad taip suvaržyti to vyro judesius. Ji paėmusi sÅ«nų nuėjo kviestis pagalbos. Atbėgusi į močiutės sodybÄ , už 800 m nuo tos ežero vietos namuose paskambino 112 ir vėl grįžo, nes mama nuo ežero su ja neparėjo. Bijojo dėl jos.

MamÄ sutiko jau už parduotuvės, einančiÄ su daiktais namo. Mama pasakė, kad daugiau jos nemušė, bet grasino paskandinti, detaliai paaiÅ¡kindamas, kad 10 minučių palaikys ežero vandenyje ir jos nebus. PirmÄ sulaukė prie parduotuvės greitosios. Nuo smÅ«gio juto fizinį skausmÄ . Mamos skruostas buvo raudonas, ji sakė, kad smilkinyje yra gumbas. Vaikui nieko nebuvo. Papildomos apklausos metu nurodė tas pačias aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad lakstė kaimo du Å¡unys, jie miÅ¡rÅ«nai, tačiau dėl incidento jų vėliau nepastebėjo, tik girdėjo juos lojant (b.l. 89-94; 104-105; 107-109, tomas 1) -liudytojo J.

B. parodymais, kad buvo uoÅ¡vės sodyboje, Gudelių kaime. TÄ dienÄ V. M. su savo motina M. M. ir anÅ«ku nuėjo maudytis prie ežero. Nuo namo iki ežero gal 700 metrų atstumas. Jie nuėjo pėsčiomis. BÅ«damas kieme iÅ¡girdo vaiko klyksmÄ . Galėjo bÅ«ti apie 13 val. Artėjant pamatė bėgančiÄ Å¾monos dukterėčiÄ V. M. su sÅ«numi S. S.. Abu klykė. Paklausus kas atsitiko, V. M. atsakė tik, kad „važiuojam mamÄ gelbėti“. Jos ranka buvo juoda. Kraujo nesimatė. Suprato, kad jai kažkas sudavė.

Daugiau nieko nesakė. IÅ¡ karto paskambino į pagalbos telefonÄ ir pranešė, kad sumuÅ¡tos moterys. IÅ¡ V. M. žodžių suprato, kad yra muÅ¡ama ir jos motina. Bevažiuojant pamatė einančiÄ M. M.. Ji atsisėdo į maÅ¡inÄ . Ji aiÅ¡kino, kad jas užpuolė. Po to sužinojo, kad tai padarė A. R.. Jos pasakojo, kad jis atbėgo su riksmais iÅ¡ gretos sodybos. IÅ¡ karto jis pradėjo keiktis. Sakė, kad jų Å¡uniukas buvo pririÅ¡tas, kiti svetimi du bėgiojo. A. R. tada dar labiau supyko.

Jis pradėjo muÅ¡ti pririÅ¡tÄ Å¡uniukÄ . M. M. užstojo Å¡uniukÄ , tai ant jos kaltinamasis pradėjo rėkti. Po to V. M. iÅ¡ vandens iÅ¡bėgo ir sakė, kad nemuÅ¡tų jos mamos. Tada kaltinamasis paėmė lazdÄ ir trenkė V. M.. Papuolė į rankÄ . Pats jis turi tris Å¡unis, vienas- miÅ¡rÅ«nas pudelis, kuris buvo kartu su moterimis, kiti du saugomi voljere vienas Haskis, kitas- T. T.. Tačiau jie prie ežero nebuvo, prie ežero bėgiojo du kaimo Å¡unys. Kai atėjo moterys, matė, kad V.

M. nuo skausmo suleido vaistus, ant jos rankos buvo didelė mėlynė. M. M. turėjo apdraskymų ant rankų ir nubrozdinimÄ ir patinimÄ ant veido ties smilkinio. Vaikas buvo nepaprastai iÅ¡sigandęs. -liudytojo I. S. parodymais, kad tuo metu buvo pas A. R.. Jis yra jo senas pažįstamas. Matė kaip per A. R. sklypÄ Ä—jo grupelė žmonių: dvi moterys, vaikas, tris Å¡unys. Tuo metu buvo ant stogo. Tai buvo gal apie 12 val. Nuo sodybos iki Gudelių ežero gal apie 30 metrų. Moterys buvo skirtingo amžiaus, viena jaunesnė, kita vyresnė.

VienÄ Å¡unį ant pavadėlio vedė, kiti du, juodas ir pilkas, bėgiojo Å¡alia moterų. Jie buvo be pavadėlio. Jie buvo mažesni. Pamanė, kad visi Å¡unys tų moterų. Jos nuėjo prie ežero. Kadangi žemė A. R., Å¡is sakė, kad eis pasižiÅ«rėti. Matė, kad moterys nusirengė. Jaunesnė moteris su vaiku nuėjo maudytis. Vyresnė buvo ant kranto. Å unį ant pavadėlio pririÅ¡o prie medžio. Matė, kad kai A. R. nuėjo prie ežero, apie 20 metrų iki ežero atstumu jam bÅ«nant, ant jo užlojo pririÅ¡tas Å¡uo.

Tada iÅ¡ vandens iÅ¡bėgo mažesni du Å¡unys ir pradėjo pulti jį. A. R. ėjo takeliu, ten yra didelė žolė. Nuo stogo viskÄ puikiai matė. Matė, kaip A. R. gynėsi nuo Å¡uns, o vienas iÅ¡ nepririÅ¡tų Å¡unų įkando A. R. į deÅ¡inę kojÄ . Vyresnė moteris buvo prie pat kranto. Ji atbėgo ir pradėjo rėkti, kad nemuÅ¡tų A. R. Å¡uns. Jis spardė, kai ginėsi, vienÄ mažesnį Å¡unelį. Vyresnioji moteris pradėjo Å¡pygas rodyti, rėkti. A. R. nesikeikė, o tik reikalavo, kad Å¡unys bÅ«tų iÅ¡vesti.

Tada pribėgo prie A. R. vyresnioji moteris ir bandė ginti nepririÅ¡tÄ mažesnį Å¡unį. Tai buvo apie 20 metrų nuo kranto. PririÅ¡tas Å¡uo nieko nedarė, tik lojo. A. R. nebuvo prie jo priėjęs. Vėliau jie barėsi. Moteris pradėjo bartis ant jo, kai jis reikalavo iÅ¡vesti Å¡unis. Moteris vartojo negražius žodžius. Po to iÅ¡ vandens iÅ¡Å¡oko antra moteris, atbėgo prie A. R., griebė jį už marÅ¡kinių, nuplėšė jam marÅ¡kinius, vyresnė moteris su ranka trenkė jam į kairę veido pusę, prie akies.

Po to jaunesnė moteris paėmė savo vaikÄ ir visus Å¡unis ir nuėjo namo. Vyresnė moteris pasiliko. A. R. jokio pagalio iÅ¡ laužo neėmė, ėmė tik moteris nuo medžio. Liudytojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, nes paklaustas nukentėjusiosios sakė, kad nematė kas kam trenkė, o prokurorės paklaustas, atsakė, kad pirma, kad nematė kaip A. R. paėmė pagalį iÅ¡ laužavietės, o po to, kad tikrai matė, kad A. R. neėmė jokio pagalio iÅ¡ laužavietės.-M. M. protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriame ji pareiÅ¡kė, kad 2011-07-21 apie 12.45 val.

Vilniaus r., MaiÅ¡iagalos sen., Gudelių k. prie Gudelių ežero esančioje maudymvietėje jÄ ir jos dukrÄ V. M. ir mažametį anÅ«kÄ S. S., vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais ir sudavė visiems trims smÅ«gius, sukeldamas fizinį skausmÄ nepažįstamas vyras. PraÅ¡o minėtÄ vyrÄ už agresyvius veiksmus patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. (I tomas, b. l. 1 )-įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, nuotraukomis, kuriais užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vilniaus r., MaiÅ¡iagalos sen., Gudelių k. ežero krantas su laužaviete.

Nuo kranto iki vandens yra apie 8 m atstumas. Nuo laužavietės kairėje pusėje matosi iki mūrinio baltos spalvos gyvenamo namo apie 200 m ilgio žolynai. Už žolynų matosi, nuo ežero pusės po kaire ūkinis pastatas, o ūkinio pastato dešinėje pusėje stovi dviejų aukštų mūrinis namas (tomas 1, b. l. 12-16, 17-23).-VšĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kad A. R. nuosavybės teisėmis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypai su vandens telkinių apsaugos juosta ir zona (tomas 2, b. l. 10-15).                     -Paklausimų ir atsakymų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, kad (duomenys neskelbtini)pakrantės apsaugos juosta yra 10 m. (tomas 1 b.l. 42-45).                     -Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G 2235/11 (01), kurioje nurodyta, kad M.

M. nustatytos dvi nedidelės poodinės kraujosruvos: po vienÄ kairėje veido pusėje ir deÅ¡inio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje su smulkiais deÅ¡inio dilbio ir deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to odos nubrozdinimais. Å ie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu ar daiktais (nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti ir bukabriauniu daiktu) maždaug prieÅ¡ 0,5-1,5 paros iki apžiÅ«rėjimo (2011-07-22). Tuo M. M. buvo padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų pasidarymo galimybė pačiai M.

M. nurodytomis kÅ«no dalimis ir sritimis kontaktuojant su žalojančiais daiktais mažai tikėtina, tačiau pilnai neatmetama (tomas 1, b. l. 53-55).                     -Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada G 2236/11 (01), kurioje nurodyta, kad V. M. nustatyta poodinė kraujosruva su audinių patinimu deÅ¡inio dilbio alkÅ«niniame pavirÅ¡iuje. Ji padaryta smÅ«giniu kieto buko riboto pavirÅ¡iaus daikto poveikiu per dilbio alkÅ«ninį pavirÅ¡ių nuo keleto valandų iki 2 parų laikotarpį iki apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ (2011-07-22), ir kvalifikuojama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimo pasidarymo galimybė pačiai V. M. dilbiu atsimuÅ¡ant į kietÄ bukÄ riboto pavirÅ¡iaus daiktÄ neatmetama, tačiau pagal savo pobÅ«dį ir lokalizacija toks sužalojimas dilbyje bÅ«dingas smÅ«gio atrėmimui (tomas 1, b. l. 97-98).                     -Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kad V. M. pateikė tris Å¡uns nuotraukas, kuriose pavaizduotas nedidelis juodos spalvos Å¡uo, kurios gražintos V. M. (1 tomas, b. l. 99-103).        -nuotraukomis, kuriose pavaizduota, kaip atrodė įvykio vieta 2011 m. liepos mėnesį, t. y. kad krantas apaugęs aukÅ¡ta žole, teritorijoje daug medžių (tomas 1 b. l. 64-67 ).        -Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada G 2339/11 (01), kurioje nurodyta, kad A.

R. padaryta odos nubrozdinimai deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje nuo trauminių poveikių kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-21). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto iÅ¡vada, padarius jos kopijÄ , gražinta įtariamajam (tomas 2, b. l. 22-26).-Specialisto J. G.-D paaiÅ¡kinimu, kuri specialisto apklausos metu atsakinėdama į klausimÄ ar specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2339/11 (01) A.

R. nustatyti sužalojimai bÅ«dingi Å¡uns įkandimams, atsakė, kad A. R. nustatyti sužalojimai abejose blauzdose yra bÅ«dingi Å¡uns įkandimams. IndividualÅ«s žalojančio daikto požymiai (daiktų požymiai) sužalojimuose liko neužsifiksavę, todėl pasisakyti kokiu konkrečiu daiktu (daiktais) buvo padaryti sužalojimai nėra galimybės. Atsižvelgiant į sužalojimų pobÅ«dį, morfologinius požymius, sužalojimai padaryti trauminiu poveikiu, kitais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti pvz.

Å¡uns letenos, nagai, krÅ«mų Å¡akos ir pan. ( tomas 2, b. l. 27-28).                        -Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada G 2237/11 (01), kurioje nurodyta, kad S. S. kÅ«ne sužalojimų nėra (tomas 1 b. l. 114-115). Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ , atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimÄ vertintinas kaip gynybos bÅ«das.

Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamos veikos įrodomÄ jį pagrindÄ ir patvirtina padarius šį nusikaltimÄ . Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra vieÅ¡oji tvarka. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui.

Tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietÄ , padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį, kilusius padarinius. VieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Å ie veiksmai gali pasireikÅ¡ti vieÅ¡ojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Pagal teismų praktikÄ smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti esminį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Kvalifikuojant veikÄ ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiÅ¡kios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiÅ¡kumas, demonstratyvumas ir pan. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikÅ¡mės– jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai.

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu metu buvo prie ežero. Ežero krantas yra vieÅ¡a vieta, joje nors ir nebuvo kitų žmonių, tačiau turi teisę bei gali lankytis bet kurie kiti asmenys. Ä®vertinęs pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė per poveikį papildomiems objektams, t. y.

žmonių sveikatai bei demonstruodamas įžūlų elgesį (spirdamas nukentėjusiųjų Å¡uniui bei grasindamas nukentėjusiajai M. M.). Ä®rodymų visuma nustatyta, kad abi nukentėjusiosios prie ežero atėjo sveikos ir bÅ«nant Å¡alia jo buvo sužalotos. Spręsdamas esminį klausimÄ , ar bÅ«tent kaltinamasis jas sužalojo,- teismas pripažįsta, įrodyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, to neneigė ir pats kaltinamasis, bei patvirtino teisme nukentėjusioji M.

M., nurodžiusi, kad kaltinamasis jos bÅ«nant prie ežero atėjo ir iÅ¡ karto pradėjo keiktis dėl jų buvimo prie ežero, taip pat ir liudytojas I. S. patvirtino, kad matė, jog prie ežero ėjo moterys su vaiku ir Å¡unimis, vienÄ vedė ant pavadėlio, ir kad A. R. nuėjo dėl to su jomis aiÅ¡kintis, o po to įvyko konfliktas.Nurodytos teisme nukentėjusiosios M. M. jos ir jos dukters sumuÅ¡imo aplinkybės yra atitinkančios jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei viena kitos. M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikÅ¡miÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad 2011-07-21 buvo su dukra V.

M. ir anÅ«ku S. S. prie ežero, kad atsivedė su savimi Å¡unį pudelį su diržu, jis buvo pririÅ¡tas prie medžio, o kiti du kaimo Å¡unys pribėgo prie jų vėliau. Joms ilsintis nuo sodybos atėjo keikdamasis vyras - tai buvo kaltinamasis. Jis keikėsi rusiÅ¡kai necenzÅ«riniais žodžiais ir jų atžvilgiu, nes daugiau žmonių nebuvo. Dukra iÅ¡girdusi, kad jis Å¡aukia ant jos, užsistojo ir padarė jam pastabÄ dėl tokio elgesio. Kaltinamasis sakė, kad prieina čia visokių ir dar atsiveda Å¡unis.

Jos paaiÅ¡kino, kad turi teisę ateiti prie ežero. Tada jis spyrė jų pririÅ¡tam Å¡uniui. Å uo nusirito, o kiti Å¡unys pradėjo loti. Kai atstÅ«mė jį rankomis, jis sudavė jai kumščiu į galvÄ , pataikydamas į kairę veido pusę, skruostikaulį ir smilkinį. Kai dukra pradėjo Å¡aukti kaltinamasis paėmė pagalį iÅ¡ laužavietės, ir su pagaliu trenkė dukrai, norėjo suduoti į galvÄ , bet ji užsidengė, todėl pataikė į deÅ¡inę rankÄ , per vidurį. Tada ji griebė jam už marÅ¡kinių, juos suplėšė, nes jis sukosi.

Dukra su anÅ«ku pabėgo. Ji pasiliko, nes norėjo atimti iÅ¡ kaltinamojo lazdÄ . Kaltinamasis laikė lazdÄ už kito galo ir iÅ¡traukė jai iÅ¡ rankų. Tada subraižė jai rankÄ su lazdos galu. Specialisto iÅ¡vados Nr. G 2235/11 (01) ir G 2236/11 (01), patvirtina, kad M. M. nustatytos dvi nedidelės poodinės kraujosruvos: po vienÄ kairėje veido pusėje ir deÅ¡inio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje su smulkiais deÅ¡inio dilbio ir deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to odos nubrozdinimais. Å ie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu ar daiktais (nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti ir bukabriauniu daiktu) maždaug prieÅ¡ 0,5-1,5 paros iki apžiÅ«rėjimo (2011-07-22).

Sužalojimų pasidarymo galimybė pačiai M. M. nurodytomis kÅ«no dalimis ir sritimis kontaktuojant su žalojančiais daiktais mažai tikėtina, tačiau pilnai neatmetama; bei kad V. M. nustatyta poodinė kraujosruva su audinių patinimu deÅ¡inio dilbio alkÅ«niniame pavirÅ¡iuje. Ji padaryta smÅ«giniu kieto buko riboto pavirÅ¡iaus daikto poveikiu per dilbio alkÅ«ninį pavirÅ¡ių nuo keleto valandų iki 2 parų laikotarpį iki apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ (2011-07-22). Sužalojimo pasidarymo galimybė pačiai V.

M. dilbiu atsimuÅ¡ant į kietÄ bukÄ riboto pavirÅ¡iaus daiktÄ neatmetama, tačiau pagal savo pobÅ«dį ir lokalizacija toks sužalojimas dilbyje bÅ«dingas smÅ«gio atrėmimui.Specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad abi nukentėjusiosios galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-21), buvo sumuÅ¡tos, joms padaryti sužalojimai atitinka nežymų sužalojimÄ , o jų lokalizacija patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas jų sumuÅ¡imo virÅ¡ aptartas aplinkybes. Taip pat ir liudytojas J. B. patvirtino matęs sumuÅ¡imus ant moterų veido ir rankų.Nors kaltinamasis neneigė konflikto su nukentėjusiomis, tačiau nurodė, kad jų nesumušė, iÅ¡ kur pas jas atsirado sužalojimai jis nežino ir negali paaiÅ¡kinti, bei nurodė, kad jos abi jį užpuolė, o jis tik gynėsi nuo jų.

Tačiau teismas laiko tai kaltinamojo gynybine pozicija, kuri neatitinka virÅ¡ aptartus įrodymus. Be to kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, jų prieÅ¡taravimai apraÅ¡ant juos buvo aptarti. Nors liudytojas I. S. teisme nurodė, kad matė konfliktÄ prie ežero, ir patvirtino, kad moterys užpuolė kaltinamÄ jį, o jis tik neva nuo jų gynėsi, tačiau jo parodymai neatitinka teisme nustatytoms aplinkybėms, nors jis teigė, kad jaunesnė moteris iÅ¡Å¡okusi iÅ¡ vandens pradėjo plėšyti A. R. marÅ¡kinius, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M.

M. suplėšė kaltinamojo marÅ¡kinius, gindama dukrÄ . Be to liudytojas painiojosi duodamas parodymus, tai paklaustas nukentėjusiosios sakė, kad nematė kas kam trenkė, o prokurorės paklaustas, atsakė, kad pirma, kad nematė kaip A. R. paėmė pagalį iÅ¡ laužavietės, o po to, kad tikrai matė, kad A. R. neėmė jokio pagalio iÅ¡ laužavietės.Nors I. S. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad kai kurių reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių I.

S. negalėjo matyti: nustatyta, kad nuo Å«kinio pastato, kur buvo I. S. matyti tik žmonių siluetai, ryÅ¡kaus vaizdo nesimato, be to vaizdÄ užgožia A. R. siluetas (tomas 1 b. l. 120-133). Esant nurodytiems neatitikimams liudytojo I. S. parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai ir jais nesiremia priimdamas nuosprendį.Nukentėjusioji M. M. nurodė, kad nuo suduoto smÅ«gio jos dukra apsiverkė ir suspiegė, Å¡alia moterų buvo mažametis, jis labai iÅ¡sigando ir verkė, nuėjus dukrai A. R. dar gÄ sdino M. M. jai grasindamas, todėl teismas mano, kad konfliktÄ ir muÅ¡tynes A.

R. pradėjo neatsižvelgęs, kad moterys poilsiauja kartu su mažamečiu vaiku, kas rodo įvykio metu buvus kaltinamojo abejingumÄ ir teismas sprendžia, kad kaltinamasis bendrais bruožais numatė, kad jo įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu, aplinkinius galinčiu Å¡okiruoti elgesiu bus padaryta žala nukentėjusiosioms, taip pat galimai pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.Kaltinamojo gynėja ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., dar ir todėl, kad veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias yra padaryti dėl asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi, o ne dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, Teismo nuomone, Å¡is kaltinamojo gynėjos argumentas yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis su nukentėjusiosiomis iki byloje aptariamų įvykių buvo pažįstamas ir jokių santykių tarp jų nebuvo.

Be to, ir laikant, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykiai dar iki įvykio buvo prieÅ¡iÅ¡ki, nagrinėjamu atveju nepaneigtų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., objektyvaus požymio (įžūlaus elgesio) buvimo A. R. padarytoje nusikalstamoje veikoje. Asmeninės paskatos ne visada Å¡alina veikos prieÅ¡iÅ¡kumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str.3 d.), į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ -tyčiÄ , kaltinamojo amžių ir asmenybę, kuris administracine tvarka nebaustas, neteistas, pensininkas, į jo sveikatos bÅ«klę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatyta bausmė – bauda. Nukentėjusiosios pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius:

M. M. 2000 Lt ir V. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Spręsdama klausimÄ dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusiosios dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iÅ¡ to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, kad kaltininkas bÅ«tų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros.Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo abi nukentėjusiosios buvo sužalotas, patyrė pažeminimÄ užpultos vidurį dienos vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡gÄ stį dėl agresyvaus ir amoralaus elgesio ir dar mažamečio vaiko akivaizdoje, skausmÄ dėl padarytų sužalojimų. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumÄ , patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas paÅ¡alinti, kiekvienos jų ir kaltinamojo turtinę padėtį.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iÅ¡ dalies. Nustatydamas jų dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik į žalÄ padariusio asmens kaltę, į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktikoje vyraujančiÄ praktikÄ dėl tokio pobÅ«džio bylose priteistinas neturtinės žalos sumas pripažįsta, kad V.

M. ir M. M. priteistina po 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str. n u s p r e n d ė: A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti – 10 MGL (1300 Lt) – dydžio bauda.Bauda turi bÅ«ti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. R. priteisti neturtinei žalai atlygini M. M. 1500 Lt ir V. M. 1500 Lt.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . T. V. KarÅ¡ulis