302f3a58-3b75-4054-ac57-e52ef340c53c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. eB2-294-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02485-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1. (S)                                                                                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                        NUTARTIS                                                     2018 m. sausio 26 d.                                                             Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,Sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei Dalyvaujant pareiškėjo atstovui M.

T. Suinteresuoto asmens atstovui P. D. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Bankroto administratoriaus MB „Adminus“ praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareikÅ¡tÄ bankroto byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Rominga“, suinteresuoti asmenys: M. D., A. U., V. I., UAB „Viva Pro“Teismas        n u s t a t ė : 2016 12 27Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Rominga“ (toliau tekste ir bendrovė) iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas MB „Adminus“. 2017 03 09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as.

Vilniaus apygardos teismo 2017 04 13 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudaro – 6 382,32 Eur, tame tarpe antrosios eilės kreditorių: VSDFV 2 129,69 Eur, VÄ® Turto banko 3 753,20 Eur, trečiosios eilės kreditorių: AB „Telia Lietuva“ 389,11 Eur, UAB „Ecoservice projektai“ 110,32 Eur. Bankroto administratorius prašė pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu, savo praÅ¡ymÄ grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tokiais toliau įvardijamais argumentais.Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas suinteresuotas asmuo M.

D. 2013 07 10 sudarė teisinės reikÅ¡mės neturintį (akivaizdžiai niekinį bendrovės akcijų perleidimo sandorį, kuriuo visas bendrovės akcijas (100 proc.) pardavė A. U. už 1 Lt (0,29 Eur) kainÄ . A. U. po 12 dienų akcijas perleido bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančiai UAB „Viva Pro" 3, kurios vadovas iki bankroto V. I. tapo ir UAB „Rominga“ vadovu. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratoriui rasti Å¡io formalaus bendrovės vadovo nepavyko. Bendrovė nuo 2013 m. neprižiÅ«rima, faktiÅ¡kai palikta bankrotui.

Todėl atsakingas už bendrovės bankrotÄ , bankroto administratoriaus nuomone yra M. D., kurio nesÄ Å¾iningi ir neteisėti veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad Å¡iuo metu nėra įmanoma nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, o bendrovės akcijų perleidimo sandoriai yra sudaryti dėl akių, akivaizdžiai siekiant iÅ¡vengti atsakomybės prieÅ¡ kreditorius ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, bankroto administratorius vertinimu, nagrinėjant šį praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra pagrindas juos laikyti negaliojančiais.Pažymėjo, kad iki niekinių sandorių sudarymo (iki 2013 m. vasaros) Bendrovė įstatymų nustatyta tvarka teikė finansines ataskaitas juridinių asmenų registrui, praneÅ¡imus VSDFV ir VMI.

Tol, kol Bendrovei vadovavo M. D., bendrovė realiai veikė ir vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ . Po niekinių sandorių sudarymo dienos bendrovė jokių praneÅ¡imų valstybinėms institucijoms nebeteikė, taip pat neteikė savo finansinės atskaitomybės. Taigi, M. D. nusprendus apleisti bendrovę, Å¡i iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo jokios veiklos nevykdė, jokių privalomų prievolių nevykdė, praneÅ¡imų/ ataskaitų nustatyta tvarka neteikė. Niekinių sandorių sudarymo dienÄ (2013-07-10) buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai.

Po niekinių sandorių sudarymo dienos bendrovėje iki pat bankroto nebuvo įdarbintas nė vienas asmuo. Bendrovės akcijos parduotos, po to kai 2013-06-19 bendrovė gavo VSDFV praneÅ¡imÄ apie 6 272,84 Lt skolÄ ir galimÄ jos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ priverstine tvarka. Sutartis su Bendrovės buhalterinę apskaitÄ vedusia įmone UAB „Ekodia“ taip pat nutraukta 2013-07-19, tÄ pačiÄ dienÄ , kai įformintas pirmasis niekinis akcijų perleidimo sandoris. Tiek su UAB „Ekodia“, tiek su tariamai bendrovės akcijas nupirkusiu A.

U. sudarytas identiÅ¡kas dokumentų perdavimo aktas, kas rodo jog M. D. nedėjo daug pastangų dokumentuodamas tariamÄ Bendrovės akcijų perleidimÄ . Vilniaus apygardos teismo 2016-12-27 nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodyta, kad jau 2012 m. bendrovė buvo nemoki: pagal bendrovės balansÄ už 2012 m. bendrovė deklaravo turto už 17 045 Lt. o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 14 6241 Lt, kas reiÅ¡kia, jog įmonė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės .

Bendrovės akcijos buvo perleistos itin abejotinos reputacijos asmenims. A. U. vadovauja UAB „Rajjan“, kuri, kaip matyti iš viešų juridinių asmenų registro duomenų, nebeveikia nuo 2010 m. Taip pat šis asmuo kartu su kitais atsakovais dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-5833-599/2016 dėl akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo. V. I. Vilniaus apygardos teismo 2015-06-25 nutartimi apribotos teisės 5 metus eiti vadovo pareigas (JAR išrašo 10.1.1. punktas).

Å is asmuo vadovauja 9 veiklos nevykdančioms bendrovėms, Å¡iam asmeniui teismuose keliami bankroto administratorių reikalavimai dėl žalos atlyginimo, jo pasiekti nepavyksta net teismams. Minėti asmenys bendrovėje niekada nebuvo oficialiai įdarbinti, kas pagrindžia nurodytų sandorių tariamÄ pobÅ«dį. Bendrovės vadovas M. D. nuo 2013 m. nevykdė įstatyme numatytų pareigų, susijusių bendrovės valdymu, nuo 2013 m. M. D. nė vienais metais nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytos pareigos sudaryti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Dėl Å¡ios priežasties bendrovės bankroto byloje neįmanoma nustatyti jokių duomenų nei apie bendrovės turėtÄ / turimÄ turtÄ , vykdytÄ veiklÄ , finansinę padėtį prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir kt. Nutraukus buhalterinės apskaitos sutartį su UAB „Ekodia“, 2013-2016 m. bendrovės finansinė atskaitomybė apskritai nebuvo sudarinėjama ir nurodytÄ veiklos laikotarpį buvo pažeidžiami Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimai, įpareigojantys visus ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiančius juridinius asmenis sudaryti metines finansines ataskaitas.

M. D. piktybiÅ¡kai nevykdė įsipareigojimų kreditoriams. IÅ¡ VMI pateiktos informacijos matyti, kad bendrovė 2013-01-01 buvo skolinga 13 454,93 Lt. Minėta, kad VSDFV apie neapmokamas įmokas Bendrovę informavo dar 2012 m. IÅ¡ bankroto byloje pateikto Telia Lietuva, AB reikalavimo matyti, kad skola kreditoriui taip pat kilusi 2013 m. Bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo IÅ¡ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė nebuvo pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų valstybei dar 2012 m.

IÅ¡vadÄ , kad bendrovė jau 2012 m. buvo nemoki, padarė ir bankroto bylÄ bendrovei iÅ¡kėlęs Vilniaus apygardos teismas. Suinteresuotas asmuo M. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais akcijų pardavimo sutartį pripažinti fiktyvia, nes ji nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojanti. M. D. neatsakingas dėl tyčinio bankroto.

Bankroto bylÄ iÅ¡kelta tik 2016-12-27, o jis nebebuvo įmonės vadovu ir akcininku nuo 2013-07-10, kai akcininkais ir vadovai buvo visai kiti asmenys. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo bandyta susisiekti ar kitaip bendrauti su Atsakovo vėlesniais vadovais A. U. ir V. I., todėl neaiÅ¡ku kaip padaryta prielaida dėl M. D. atsakomybės, neapklausus minėtų asmenų, kurie ir buvo paskutiniai bendrovės valdymo organai.M. D. savo pareigas vykdė, teikė privalomus duomenis visoms institucijoms ir įstaigoms, vykdė veiklÄ , nors ir nesėkmingai.

Tai jog vėlesni vadovai neatliko savo pareigų, neteikė ataskaitų nėra pagrindas teigti, kad įmonė veiklos apskritai nevykdė, Atsakovas tokius teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė. Tai, kad sutarties sudarymo dienÄ buvo atleisti visi darbuotojai neįrodo sutarties fiktyvumo. Naujajam įmonės savininkui, A. U., atsižvelgiant į sunkiÄ Ä¯monės padėtį, nereikėjo papildomų darbuotojų, kurių be M. D. įmonėje buvo tik 2, darbuotojų atleidimas buvo viena iÅ¡ įmonės kontrolinio akcijų paketo įsigijimo sÄ lygų, kartu buvo papraÅ¡yta nutraukti buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su UAB „Ekodia“, kadangi siekiant mažinti įmonės iÅ¡laidas naujasis savininkas norėjo asmeniÅ¡kai tvarkyti visus įmonės dokumentus, kurie kaip teisingai nurodo pareiÅ¡kėjas, iÅ¡kart buvo perduoti A.

U., naujajam įmonės vadovui ir vieninteliam akcininkui.Vilniaus apygardos teismas 2016-12-27 nutartimi expressis verbis nenurodė, kad įmonė nemoki buvo dar 2012 metais, todėl tokios prielaidos daryti negalima. Minėtos nutarties priėmimo atveju atsiliepimų nepateikė nei M. D., nei vėlesni vadovai. 2016-12-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas negalėjo priimti ir nepriėmė sprendimo, kaip nors įtakojančio M. D. teises ir pareigas, kadangi pastarasis procese nedalyvavo, todėl traktavimas, jog įmonė jau buvo nemoki 2012 m. yra neteisingas.

Pažymėjo, kad įmonės nemokumas negali bÅ«ti nustatomas tik dokumentų pagrindu nevertinant įmonės turto vertės. Vertinant balanso duomenis, pažymėtina, kad tai yra finansinio pobÅ«džio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamÄ Ä¯monės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamÄ Å¾alos dydžiui nustatyti. NeaiÅ¡ku kokiu bÅ«du buvo nustatyta A. U. abejotina reputacija. M. D. nebuvo žinoma jokia nepasitikėjimÄ kelianti informacija apie A. U.. Atsakovo nurodyta civilinė byla e2-5833-599/2016 Sutarties sudarymo metu nevyko, byla nėra pasibaigusi, todėl neįsiteisėjus teismo sprendimui remtis Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis negalima.

Atkreipė dėmesį, jog visi Atsakovo argumentai dėl V. I. yra atmestini, kadangi M. D. minėto asmens nepažįsta, jo nėra matęs, neturi su juo jokių sÄ sajų, be to M. D. akcijas pardavė ne V. I., o A. U., todėl atsakomybė už A. U. atliktÄ akcijų perleidimÄ visai M. D. nepažįstamam asmeniui negali bÅ«ti jam perkeliama. Bankroto administratorius savo praÅ¡yme nenurodė nei vieno sandorio, veiksmo, neveikimo atvejo, kurio pagrindu M. D., kažkokiu bÅ«du bÅ«tu perleidęs įmonės turtÄ , jį pasisavinęs, rizikingai investavęs, sunaikinęs, perkėlęs įmonės aktyvus į kitÄ Ä¯monę, iÅ¡simokėjęs dividendus ar pasididinęs ir iÅ¡simokėjęs darbo užmokestį arba kitu bÅ«du buvo prisidėjęs prie įmonės nemokumo.

PraÅ¡yme nenurodyta aplinkybių leidžiančių teigti, jog bÅ«tent dėl M. D. sÄ moningi veiksmai prisidėjo prie įmonės bankroto. Atsakovo teiginiai neva M. D. kažkokiu bÅ«du neatliko įmonės vadovo pareigų nuo 2013 m. visiÅ¡kai nesuprantami ir nelogiÅ¡ki, kadangi pats Atsakovas pripažįsta, jog M. D. visas ataskaitas teikė, todėl ne pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punkto reikalavimų, o nebebÅ«damas vadovu po 2013-07-10, perdavęs visus įmonės dokumentus ir antspaudÄ naujajam įmonės vadovui A.

U., M. D. nebeturėjo jokių galimybių nei teikti įmonės finansinės atskaitomybės, nei organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos vedimo. Bankroto administratorius nepagrįstai teigia, jog M. D. visiÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, įmonės veiklÄ vykdė atsainiai, nevertindamas įsipareigojimų ir kreditorių lÅ«kesčių. Visi minėti teiginiai yra deklaratyvÅ«s. Byloje neįrodyta kad M. D. sÄ moningi sprendimai kažkokiu bÅ«du sudarė prielaidas įmonės bankrotui.

Pažymėtina, kad nesėkmingas verslo vystymas ir lėmė, jog sutartimi M. D. perdavė visas įmonės akcijas už simbolinę kainÄ . Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad M. D. sÄ moningai siekė įmonės bankroto. Nenurodyta kokiu bÅ«du ginčijama akcijų pardavimo sutartis, buhalterinių paslaugų sutarties ar darbo sutarčių nutraukimas galėjo neigiamai paveikti įmonės mokumÄ . Darbuotojų mažinimas padeda įmonei sutaupyti, naujų valdymo organų atsiradimas pakeitęs nesėkmingai veikusį M.

D. galėjo turėti tik teigiamÄ , o ne neigiamÄ poveikį įmonei, atsižvelgiant į jos bÅ«klę pardavimo metu. Ta aplinkybė, kad M. D. dar 2013 metais nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nėra pagrindas sakyti, jog vien tai lemia, kad M. D. tyčia siekė įmonės bankroto. M. D. pardavė įmonę A. U., kuris ieÅ¡kojo įmonės savo verslui vystyti, tai buvo vienintelė galimybė iÅ¡saugoti įmonės veiklÄ ir iÅ¡vengti bankroto. Byloje nebuvo nustatyta, jog esant įmonės faktiniam nemokumui M.

D. kažkokias savo veiksmais didino įmonės įsiskolinimÄ , bendrovės įsipareigojimų dydis nuo 2012 metų iki 2016 metų ne padidėjo, nenustatyta, kad įsipareigojimai ženkliai padidėjo ir nuo 2012 iki 2013 metų, kai M. D. buvo įmonės vadovu. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai          Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas tai įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Ä®monių bankroto įstatymÄ , nuo 2013-10-01 įsigaliojo Ä®BÄ® pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įvardinti bankroto kilimo požymiai, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu. (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidÄ , įstatymų leidėjas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vienÄ nustačius yra pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, kokiais iÅ¡ esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje.

Ä®statymų leidėjas tyčinio bankroto sÄ vokÄ ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiasi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais numatančiais, jog bankrotas gali bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu nustačius, kad:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas );

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas). Dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties už 1 Lt pripažinimo negaliojančia Byloje pateikta 2013 07 10 bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog Å¡ia sutartimi bendrovės akcijos buvo parduotos už simbolinę 1 Lt kainÄ , kas gali kelti abejonių dėl itin mažos sandorio kainos ir kad akcijas pardavus už tokiÄ kainÄ bendrovei galėjo bÅ«ti padaryta žala.

Tačiau bÅ«tina pažymėti, jog pats pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, kad įmonė akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo nemoki. TokiÄ iÅ¡vadÄ jis remia faktu nustatytu įsiteisėjusia 2016 12 27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Rominga“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje konstatuota, jog bendrovė pagal balansÄ už 2012 metus jau buvo nemoki, nes turto buvo deklaruota už 17 045 Lt o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 146 241 Lt, bendrovė privalomai registruotino turto neturėjo.

Sutiktina su suinteresuoto asmens M. D. atstovo pastebėjimu, jog minėta teismo nutartimi nustatyti faktai negali turėti prejudicinės galios (CPK CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) sprendžiant klausimÄ dėl tyčinio bankroto, nes į bankroto bylÄ M. D. nebuvo įtrauktas. Tačiau tai nepaneigia balanso, kurį pateikė pats M. D. duomenų, pagal kuriuos 2012 metų pabaigoje, per vienerius metus mokėtinos sumos 8,3 kartus virÅ¡ijo bendrovės turimo turto vertę, teisingumo, Å¡ių duomenų M. D. neginčija.  PareiÅ¡kėjas praÅ¡o akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria bendrovės akcijos buvo parduotos už 1 Lt pripažinimo niekine negaliojančia vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, 1, 86 straipsnyje kaip tariamÄ (dėl akių) sudarytÄ sandorį, vadovaujantis CK 1.81 straipsniu kaip vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantį sandorį.

Teismas nurodo, jog Å¡iais pareiÅ¡kėjo nurodytais pagrindais pripažinti sutartį negaliojančia, remiantis pareiÅ¡kėjo pateiktas argumentais negalima. Kad sutartis nebuvo sudaryta dėl akių galima spęsti iÅ¡ to, jog M. D. perdavė bendrovės dokumentacijÄ , akcijų pirkėjui A. U., vienintelio akcininko sprendimu, suraÅ¡ytu, akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , tÄ pačiÄ dienÄ atleido save iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų ir direktoriumi paskyrė A. U., akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pateikta juridinių asmenų registrui.

Byloje nėra duomenų, kad M. D. po minėtos sutarties sudarymo bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus kaip bendrovės akcininkas ar vadovas ar kitaip įtakojęs įmonės veiklÄ , kas galėtų patvirtinti jog akcijos buvo perleistos tik dėl akių. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad akcijų pirkimo - pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes draudimo parduoti nemokios įmonės akcijas galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, nesudaro pagrindo teigti, jog akcijos buvo parduotos už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , tuo pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus, nes kaip pripažįsta pats pareiÅ¡kėjas bendrovė jau akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nemoki, byloje nėra duomenų, kad akcijų rinkos kaina sutarties sudarymo metu buvo didesnė.

Dėl įmonės valdymo organų netinkamai vykdytų pareigų Byloje nustačius, kad po to kai M. D. pardavė bendrovės akcijas nebuvo tvarkoma jos dokumentacija ir teikiamos ataskaitos registrų centrui ginčui spręsti taip pat aktualios Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5) punkto nuostatos, numatančios, jog bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Ä®statyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobÅ«džio bylose, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtakÄ bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumÄ , atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusiÄ situacijÄ bendrovėje, sandorio Å¡alių ryÅ¡ius, sandorių ekonominį pagrįstumÄ ir pan., nes tai reikÅ¡minga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais įvykdymo.Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pagrįstai teigia, jog bendrovės vadovas M.

D. bendrovei esant faktiÅ¡kai nemokiai neįvykdė pareigos numatytos įmonės vadovui Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje įsakmiai nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . Byloje nustatyta, kad M. D. bÅ«damas vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas esant įmonės bÅ«klei artimai bankrotui nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet pardavė bendrovės akcijas už 1 Lt A.

U., kas įgalina spręsti, jog jis neįvykdė įstatyme įsakmiai jam suformuluotos pareigos savalaikiai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokie jo veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie to, kad kreditoriai prarado teisę atgauti nors dalį bendrovės įsiskolinimų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartÄ konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ .

Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Nagrinėjamoje bankroto byloje nustatyta, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 12 27 nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Rominga“ iÅ¡kėlimo, įmonės vadovui buvo nustatytas 15 dienų terminas perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtÄ , bendrovės vadovui Å¡io įpareigojimo neįvykdžius Administratorius kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, kurį gavus administratoriui nepavyko gauti nei dokumentų, nei bendrovės turto. Remiantis Å¡iuo faktu konstatuotina, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai).

PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Kadangi tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas), todėl nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įmonės bankroto tyčiniu pripažinimo pagrindas. Tačiau pažymėtina, jog dėl dokumentų ir turto neperdavimo atsakingu Å¡ioje byloje negali bÅ«ti pripažintas suinteresuotas asmuo M.

D., kuris kaip matyti iš byloje pateikto dokumentų perdavimo akto yra perdavęs akcijų pirkėjui A. U. visus turėtus dokumentus. Be to, pareiškėjas taip pat pripažįsta, jog iki akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kai bendrovei vadovavo M. D. buhalterinė apskaita buvo vedama ir finansinė atskaitomybė teikiama tinkamai. Todėl atsakingu dėl dokumentų ir turto neišsaugojimo ir neperdavimo, apskaitos netvarkymo, ataskaitų neteikimo pripažintinas paskutinysis bendrovės vadovas, šias pareigas ėjęs nuo 2013 07 23 iki bankroto bylos iškėlimo V.

I. . Remiantis iÅ¡dėstytu teismas priėjo iÅ¡vados, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti UAB „Rominga“ bankrotÄ tyčiniu. n u t a r i a :PraÅ¡ymÄ tenkinti            Pripažinti BUAB „Rominga bankrotÄ tyčiniu.             Įsiteisėjus nutarčiai jos kopijÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                               Liuda Uckienė