2021-04-28 Nr. AB-9208-3-61-3-03214-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-282-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03214-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus PN neužtikrino jam minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto. Buvo kalinamas gyvenamojoje patalpoje Nr. 201, kurioje buvo 11 asmenų, o plotas 28 kv. m. Šioje kameroje buvo įrengta 11 miegamų vietų, be to, buvo baldai, užimantys gyvenamąjį plotą. Vienam asmeniui teko apie 2,4 kv. m gyvenamojo ploto. Tai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas. Tai neigiamai veikė jo psichinę būseną, trūkstant asmeninės erdvės, savaime kildavo konfliktai. Teko miegoti perpildytoje kameroje, dėl ko sutriko miegas, kadangi patalpa neatitiko saugios aplinkos reikalavimų, buvo tvanku, negalėjo visavertiškai pailsėti. Nurodytas pažeidimas sukėlė jam neigiamus dvasinius išgyvenimus, kančią, sunkumus, pablogėjo sveikatos būklė, tapo konfliktiškas, grubus, sumažėjo bendravimo galimybės, nukentėjo orumas. Pareiškėjas žalą taip pat kildino dėl privatumo duše neužtikrinimo.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl privatumo duše neužtikrinimo, atlyginimo ir priėmė pareiškėjo skundą dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl gyvenamojo ploto trūkumo, atlyginimo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpoje Nr. 201, kurios plotas 34,99 kv. m, įrengta 11 miegamų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka 3,18 kv. m. ploto. Toks plotas tenkantis vienam asmeniui atitinka teisės aktų reikalavimus. Nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno minėtoje patalpoje, negali, kadangi tokių duomenų nesistemina. Pareiškėjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo nurodytoje patalpoje, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam šioje patalpoje su kitais nuteistaisiais. Pagal teisinį reguliavimą vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, komisija visada patikrina, kad būtų užtikrintas vienam asmeniui teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems suteikiama atskira miegamoji vieta. Nurodė, kad nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose bendrose patalpose, lankyti lokalinio sektoriaus teritorijoje, dalyvauti užimtumo programose ir priemonėse. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik abstrakčiais teiginiais. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, būtina juos patvirtinti tiesioginiais ir netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas), atlyginimo.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus PN buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 201. Minimalus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punkte, pagal kurį minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus). Teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato, jog, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) konstatavo, jog argumentai, kad į kamerose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į šiuos LVAT išaiškinimus, argumentai dėl to, kad kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, atmesti.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje kameroje Nr. 2-201, kurios plotas 34,99 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Atsižvelgiant į patalpose esantį miegamųjų vietų skaičių, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 201 kiekvienam asmeniui buvo suteikiama daugiau nei 3,1 kv. m kameros ploto, ir tai visiškai atitinka teisės aktais reglamentuotą reikalavimą dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

10. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl teisių pažeidimo kitais leistinais įrodymais nepagrindė, atsakovo atstovo pateiktų argumentų ir įrodymų nepaneigė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti nusiskundimai yra deklaratyvūs ir subjektyvūs, nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl skunde minimų pažeidimų su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas. Pagal pateikto į bylą pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo duomenis ginčo laikotarpiu nenustatyta, kad būtent gyvenamojo ploto trūkumas galėjo turėti įtakos jo sveikatos sutrikimams, kad ypač pablogėjo pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas į gydytoją (duomenys neskelbtini) kreipėsi ginčo laikotarpiu tik vieną kartą (2019 m. kovo 5 d.), buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) sindromas. Kitų nusiskundimų sveikata dėl blogų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN nebuvo gauta.

11. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, konstatavo, kad negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovas pateikė tik abstrakčius teiginius dėl gyvenamojo ploto. Gyvenamoji patalpa Nr. 201 yra 28 kv. m ploto. Šiuo atveju būtina, kad plotas būtų patvirtintas eksperto. Aplinkybė, kad kalinamas asmuo turėjo galimybę laisvai judėti, neatleidžia atsakovo nuo pareigos užtikrinti pareiškėjui įstatymo numatytą minimalų gyvenamąjį plotą. Be to, gyvenamasis plotas dar buvo apstatytas baldais. Prastas miegas esant mažam plotui tiesiogiai sietinas su patalpos dydžiu.

12.2. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teiginys, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytoją (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 5 d.), kur jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) sindromas, yra nepagrįstas. Pareiškėjas niekada į (duomenys neskelbtini) nesikreipė, jokių problemų su alkoholio vartojimu ar narkotikais neturi.

13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatęs Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų (dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo), skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes dėl ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje Nr. 201.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimo, pažymi, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 201, kurios plotas – 34,99 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų. Taigi vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nepažeisti, nes pareiškėjui bendrabučio tipo patalpoje teko 3,18 kv. m ploto, t. y. daugiau nei 3,1 kv. m. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamosios patalpos Nr. 201 plotą ir įrengtas miegamąsias vietas (pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patalpoje kalėjo daugiau žmonių nei, kad įrengta miegamųjų vietų). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas, vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

19. Byloje nenustatyti atsakovo atstovo Vilniaus PN neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, todėl viešoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl kreipimosi į gydytoją (duomenys neskelbtini)), nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų (dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo), neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė