2021-07-21 Nr. AB-14689-3-61-3-02301-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2510-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02301-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. AV-103 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas ir jis turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tačiau iš Įsakymo nėra aišku, kurie konkrečiai administraciniai nusižengimai sąlygojo sprendimą panaikinti leidimą. Atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2020 m. balandžio 22 d. raštu, tačiau, pasak pareiškėjo, jam šis raštas nebuvo įteiktas. Todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nebuvo sudaryta galimybė pateikti žodinius ar rašytinius paaiškinimus. Priimant sprendimą panaikinti leidimą, objektyviai nebuvo įvertintos visos aplinkybės, todėl Įsakymas turi būti panaikintas. Sprendimas panaikinti leidimą yra neproporcingas administraciniams nusižengimams, kuriuos pareiškėjas yra įvykdęs. Tie pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir nepadarė žalos gamtai. Dauguma pažeidimų buvo formalūs, taip pat nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas yra pensininkas, tuo pačiu žvejybos plotu teisėtai naudojasi virš 30 metų ir ankstesniais metais jokių pažeidimų nebuvo.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas paaiškino:

3.1. Agentūra 2020 m. gegužės 20 d. gavo 2020 m. balandžio 22 d. AAD raštą Nr. (18.9)-AD5-5972 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“, kuriame AAD išdėstė faktines aplinkybes dėl pareiškėjui taikytų administracinių nuobaudų per paskutinius metus bei, atsižvelgiant į tai, paprašė panaikinti žvejybos ploto naudotojui S. R. išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024. Agentūra, gavusi AAD raštą, nustatė, kad pareiškėjas per metus padarė penkis administracinius nusižengimus. Jam buvo skirtos keturios administracinės nuobaudos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir leidimo esminių sąlygų pažeidimą, t. y. per trisdešimt kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėjas nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, Agentūra priėmė teisėtą, argumentuotą ir motyvuotą sprendimą panaikinti leidimą.

3.2. Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas administracinius nusižengimus įvykdė per labai trumpą laiką (preliminariai per 3 mėnesius), o du pažeidimai yra identiški ir galbūt padaryti tyčia. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjui pritaikius administracinę nuobaudą, kartu buvo konfiskuotas ir administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, t. y. žvejybinis tinklas, kuris neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau nuo nutarimo priėmimo administracinėje byloje datos nepraėjus 15 dienų pareiškėjas padarė analogišką pažeidimą, t. y. žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjų žvejybos įrankiu – vienu statomu tinklu. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra piktybiškai linkęs daryti administracinio pobūdžio nusižengimus. Atsakovo manymu, pareiškėjas savo veiksmus planuoja iš anksto ir kruopščiai, t. y. nors iš pareiškėjo ir buvo konfiskuotas žvejybinis tinklas, jis po 27 dienų jau turėjo įsigijęs kitą, teisės aktų neatitinkantį įrankį ir juo neteisėtai naudojosi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praėjus 27 dienoms pakartotinai atliko neteisėtus veiksmus, tai patvirtina jo sąmoningą ir priešingą teisei elgesį, įžūlų ir akivaizdų teisės aktais nustatytos tvarkos nesilaikymą. Pareiškėjas neabejotinai žinojo apie gręsiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina pareiškėją bei jo padarytų pažeidimų pobūdį ir pakartotinumą, todėl taikytos administracinės nuobaudos yra pagrįstos ir proporcingos.

3.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra pensininkas, tuo pačiu žvejybos plotu naudojasi virš 30 metų ir ankstesniais metais jokių pažeidimų nepadarė, šioje byloje neturi būti laikomos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Priešingai, atsižvelgiant į pareiškėjo garbų amžių, sukauptą ilgametę patirtį naudojantis tuo pačiu žvejybos plotu, pareiškėjas turėtų būti nepakantus veiksmams, priešingiems teisei ir gerai moralei, o turėtų būti gero ir teisėto elgesio pavyzdys kitiems asmenims.

3.4. Pareiškėjui neturint el. pašto, bet suderinus su juo asmeniškai, Agentūros Įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. gegužės 28 d. į Švenčionėlių seniūniją. Agentūros darbuotojams susisiekus su Švenčionėlių seniūnijos darbuotojomis pasiteirauti, ar pareiškėjas atsiėmė ir kada atsiėmė dokumentus, jos informavo, kad dokumentus pareiškėjui įteikė 2020 m. gegužės 29 d., kas aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 30 d. pateikdamas skundą teismui 2 dienas praleido procesinį vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

3.5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo supažindintas su AAD raštu ir negalėjo pateikti savo pozicijos rašte nurodomais klausimais. Atsakovas pažymėjo, kad AAD raštas yra skirtas Agentūrai ir yra informacinio pobūdžio dėl pareiškėjo jau padarytų administracinių nusižengimų, t. y. teikiamas Agentūrai įvertinti jau įvykusius ir konstatuotus teisės aktų pažeidimus, grindžiamus individualiu pareiškėjo elgesiu priešingu teisei. Šiuo atveju pareiškėjo teisinė situacija nebūtų pasikeitus, nes administracinės nuobaudos yra paskirtos ir galiojančios. Net ir gavus pareiškėjo poziciją rašte nurodytais klausimais, Agentūros sprendimas dėl leidimo panaikinimo nebūtų pasikeitęs, nes, kaip minėta, jau yra konstatuotos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus bei paskirtas administracines nuobaudas, kurių jis neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka bei jos yra galiojančios.

3.6. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi pareigą pagrįsti skundo reikalavimą teisės aktų nuostatomis ir / ar nurodydamas aktualią teismų praktiką. Šiuo atveju pareiškėjo skunde pateikti teiginiai yra nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei Lietuvos Respublikos teismų praktika, o yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Atsakovo teigimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytus bendruosius reikalavimus, taikomus individualiam administraciniam aktui, taip pat apie šio individualaus administracinio akto priėmimą pareiškėjas buvo tinkamai informuotas. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros priimtą Įsakymą yra nepagrįstas, nemotyvuotas todėl atmestinas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjui 2013 m. gruodžio 10 d. išdavė leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024 (toliau – ir Leidimas), kuriuo remiantis pareiškėjui buvo suteikta teisė iki 2023 m. liepos 22 d. organizuoti mėgėjų žvejybą ir nustatyta tvarka naudoti žuvų išteklius Vajuonio ežere. Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. gegužės 20 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (18.9)-AD5-5972 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjui taikytų administracinių nuobaudų per paskutinius metus ir paprašyta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas naudoti žvejybos plotą panaikinamas, jeigu žvejybos ploto naudotojui per metus buvo skirtos dvi administracinės nuobaudos dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar leidimo naudoti žvejybos plotą esminių sąlygų pažeidimo, o 3 punkte nustatyta, kad jeigu nustatytais terminais nesumokamas mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-1 „Dėl Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir leidimų naudoti žvejybos plotus sąlygų vykdymo kontrolės“ patvirtinto Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17.2 ir 17.3 papunkčiai numato analogiškas leidimo panaikinimo sąlygas kaip ir Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina tai, jog pareiškėjas per mažiau nei metus (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. kovo 20 d.) padarė net penkis administracinius nusižengimus, t. y. jam buvo skirtos keturios administracinės nuobaudos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir Leidimo (1.2 p.) esminių sąlygų pažeidimą, t. y. per trisdešimt kalendorių dienų pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėjas nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą. Nutarimai administracinėse bylose yra įsiteisėję, paskirtos nuobaudos galiojančios. Todėl teismas darė išvadą, kad Agentūra, gavusi AAD Raštą ir įvertinusi jame pateiktą informaciją galiojančių teisės normų kontekste, remdamasi nurodytais teisės aktais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – Įsakymu panaikino pareiškėjui 2013 m. gruodžio 10 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024 ir apie tai 2020 m. gegužės 28 d. raštu informavo pareiškėją, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių, Švenčionių rajono savivaldybės administraciją.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėją nesupažindinus su AAD 2020 m. balandžio 22 d. Raštu, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jis negalėjo teikti paaiškinimų dėl šiame Rašte nurodytų administracinių pažeidimų, kas įtakojo ir neteisėto sprendimo panaikinti leidimą priėmimą. Teismas pažymėjo, kad AAD 2020 m. balandžio 22 d. Raštas yra adresuotas ir skirtas Agentūrai, ne pareiškėjui, todėl jis neprivalėjo būti supažindintas su šio Rašto turiniu. Be to, šis AAD Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta informacija Agentūrai bei prašoma remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą, šis raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

9. Pareiškėjo argumentai, kad leidimo panaikinimas šiuo atveju yra neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams, kad jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, nepadarė didelės žalos gamtai, kad Agentūra, priimdama sprendimą panaikinti žvejybos leidimą neatsižvelgė į tai, jog jis yra pensininkas ir daugiau nei 30 metų tuo pačiu žvejybos plotu naudojosi teisėtai ir jokių pažeidimų neįvykdė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti, jog Agentūros skundžiamas Įsakymas yra priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Leidimo panaikinimo pagrindai yra imperatyviai nurodyti Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo atveju Agentūra visiškai pagrįstai konstatavo, kad, remiantis Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, yra teisinis pagrindas Leidimą pareiškėjui naudoti žvejybos plotą panaikinti, įvertinus, kad padaryti net 5 administraciniai nusižengimai. Teismas sutiko su Agentūros argumentais, kad pareiškėjas du identiškus administracinius nusižengimus (žvejojo draudžiamais tinkliniais įrankiais) yra padaręs per labai trumpą laiko tarpą (per vieną mėnesį), net nubaustas administracine nuobauda ir toliau nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tai patvirtina pareiškėjo sąmoningą ir priešingą teisei elgesį.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Agentūros Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. AV-103, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2013 m. gruodžio 10 d. išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijame Agentūros sprendime buvo nurodyti teisės aktai ir atitinkami jų straipsniai bei išvardyti nutarimai administracinių nusižengimų bylose, nenurodant konkrečiai už kokius pažeidimus ir kokia atsakomybė jam buvo taikoma. Be to, Sprendime nurodyta, kad remiamasi AAD 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (18.9)-AD5-5972 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“. Vadinasi, pastarasis raštas yra sudėtinė Agentūros Sprendimo dalis ir, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, turėjo būti pateiktas pareiškėjui susipažinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Šis raštas buvo pateiktas tik teismui. Pareiškėjo manymu, teisė būti išklausytam prieš taikant jam sankciją nebuvo įgyvendinta, nes jis negavo jokių kvietimų ar pasiūlymų pasiaiškinti dėl siūlomos taikyti sankcijos, todėl priimant sprendimą negalėjo būti įvertintos visos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pritaikytą sankciją laikė proporcinga, tačiau neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių: kad padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs ir nepadarė žalos gamtai, dėl visų pažeidimų jis yra prisipažinęs, pareiškėjas yra pensininkas ir žvejybos veikla leidžia jam prisidėti prie kuklios pensijos, žvejybos plotu naudojasi virš 30 metų ir anksčiau (iki 2018–2019 m.) pažeidimų nėra padaręs. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės yra pakankamai svarbios, kad pritaikytą sankciją laikyti neproporcinga.

13. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, o pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nenurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir neteisingai vertino pareiškėjo skunde pateiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. AV-103 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Agentūros Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino skunde nurodytų aplinkybių, kad jo atžvilgiu pritaikyta sankcija yra neproporcinga.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

18. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

20. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui išdavė leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024, kuriuo pareiškėjui suteikta teisė naudoti žuvų išteklius Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiame Vajuonio ežere (kodas (duomenys neskelbtini), plotas 227,3 ha). Leidimas ginčijamu Įsakymu panaikintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-1 „Dėl Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir leidimų naudoti žvejybos plotus sąlygų vykdymo kontrolės“ 21 punktu ir šiuo įsakymu patvirtinto Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 17.2, 17.3 punktais, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo nutarimus: 2019 m. birželio 20 d. Nr. AM-AAD-ANR_N-1983-2019; 2019 m. lapkričio 19 d. AM-AAD-ANR_N-3589-2019; 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. AM-AAD-ANR_N-3800-2019; 2020 m. kovo 20 d. Nr. AM-AAD-ANR_N-795-2020; 2020 m. vasario 5 d. protokolą su administraciniu nurodymu Nr. AM-AAD-ANR_P-313-2020, patvirtinančius, kad naudotojui per metus skirtos daugiau nei dvi administracinės nuobaudos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir leidimo esminių sąlygų pažeidimus; į tai, kad nustatytais terminais leidimo turėtojas S. R. nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą; taip pat atsižvelgus į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. (18.9)-AD5-5972 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“.

21. Mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyti leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo atvejai. Leidimas naudoti žvejybos plotą panaikinamas, jeigu žvejybos ploto naudotojui per metus buvo skirtos dvi administracinės nuobaudos dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar leidimo naudoti žvejybos plotą esminių sąlygų pažeidimo (2 p.); jeigu nustatytais terminais nesumokamas mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą (3 p.).

22. Pažymėtina, kad minėta Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių, ir, esant joje nurodytam pagrindui, spręsti, ar leidimas gali būti panaikintas ar ne.

23. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys apie pareiškėjui skirtas administracines nuobaudas) patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus ir pareiškėjui išduotą Leidimą panaikinti.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. raštas Nr. (18.9)-AD5-5972 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ yra sudėtinė Sprendimo dalis, ir, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, turėjo būti pateiktas pareiškėjui susipažinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Leidimo panaikinimo pagrindą sudarė pareiškėjui skirtos nuobaudos bei tai, kad jis nustatytais terminais nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą, dėl ko nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, tuo tarpu minėtame rašte pateikta tik informacinio pobūdžio informacija apie pareiškėjui skirtas administracines nuobaudas, šis raštas adresuotas Agentūrai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad su šiuo raštu pareiškėjas neprivalėjo būti supažindintas.

25. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė