2016-09-08 Nr. AB-17315-3-61-3-05298-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3615-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05298-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 16.3; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovams Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl išvados ir įsakymo pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. (2.12)-8-805 ir Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“; 2) įpareigoti Vilniaus AVMI išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nedirbtą laiką dėl neteisėto atleidimo ir 5 000 Lt patirtą moralinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-534 jis buvo atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjo atleidimas grindžiamas neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada ir protokolu. Minėtoje išvadoje remiamasi pareiškėjo tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. pateikta 2014 m. rugsėjo 26 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada.

Pareiškėjo teigimu, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo anketa tiesioginio vadovo buvo užpildyta 2014 m. liepos 8 d. Tačiau, pažeidžiant Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, jokio pokalbio su tiesioginiu vadovu vertinimo anketos užpildymo klausimu nebuvo, ir tik 2014 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui buvo įteikta tiesioginio vadovo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada bei vertinimo anketa, kurioje prie visų pareiškėjo nurodytų kriterijų (lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas) buvo pridėtas žodis „ne“ ir dėl to bendras įvertinimo balas nuo 3 (gerai) buvo sumažintas iki 1 (nepatenkinamai).

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis su minėtoje anketoje tiesioginio vadovo pateiktais teiginiais nesutinka, nes nuolat bendravo su naujai priimtais padalinio darbuotojais, pagal galimybes atsakinėjo į jų ir kitų kolegų pateiktus klausimus, dalinosi nuomone bei kita informacija, nuolat savarankiškai bendravo su kitais padaliniais, savarankiškai atlikdavo pavestas užduotis (analizes, tikrinimus) ir surašydavo kontrolės veiksmų ataskaitas. Be to, pabrėžė, kad Komisijos posėdyje tiesioginis vadovas nedalyvavo ir jam nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis vertinimo anketoje nurodytus teiginius, taip pat nebuvo atlikta kolegų apklausa dėl bendravimo ir bendradarbiavimo.

Nors minėtoje tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvadoje nurodyta, jog mokestiniai tyrimai, operatyvių patikrinimų ataskaitos ar patikrinimų aktai surašomi nekokybiškai, todėl ne vieną kartą taisomi, dažnai mintys dėstomos nesklandžiai, pareiškėjas akcentavo, kad iš poskyrio vedėjo esminių pastabų dėl nekokybiškai surašytų minėtų dokumentų nebuvo, o minėtų dokumentų projektus koregavo skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G. Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, kad dar 2012 m. rudenį po įvykusio konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V.

G., pastaroji pasakė, jog pareiškėjas šiame skyriuje nedirbs, todėl buvo dirbtinai daromos įvairios kliūtys geresniam rezultatui pasiekti, t. y. asmeniškai buvo skiriamos sudėtingesnės užduotys už ilgesnį tikrinamąjį laikotarpį, kurių įvykdymas reikalavo daugiau laiko, neleidžiant pasirinkti norimas užduotis (kaip būdavo anksčiau), nors kitiems darbuotojams tai buvo leidžiama, kitų užduočių skiriama nebuvo. Pareiškėjui taip pat buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 2 pavedimus kontrolės veiksmams atlikti (planinis skaičius) vienu metu, nors kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu.

Pareiškėjas pabrėžė, kad visi jam skirti kontrolės veiksmai buvo atlikti ir rezultatyvūs. Papildomai paaiškino, jog Kontrolės departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nurodymu Nr. 2N-13 kiekvieną darbo dieną privalėjo teikti informaciją Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai D. Š. apie kiekvienos dienos atliktų darbų eigą. Tuo tarpu išvadoje nurodyta, kad tokios informacijos pareiškėjas neteikė nuo 2014 m. liepos 12 d., nors neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas atliktas už 2014 m. I pusmetį ir su šios informacijos teikimu poskyrio vedėjas neturi nieko bendro, todėl tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvadoje tai neturėjo atsispindėti.

Apibendrindamas, pareiškėjas tvirtino, kad taip buvo siekiama dirbtinai sumenkinti jo tarnybinės veiklos rezultatus ir pašalinti jį iš tarnybos, manė, jog tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. – pateikta išvada surašyta nesavarankiškai, o reikalaujant skyriaus ir departamento vadovybei. Dėl tokių tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadų pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. parašė raštą Vilniaus AVMI viršininkui Nr. (4.43)-38-778, kuriame atkreipė dėmesį į Taisyklių nuostatų, atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, pažeidimus, bet į tai nebuvo atsižvelgta.

Pareiškėjas kartu pažymėjo, kad Vilniaus AVMI dirba nuo 1990 m. rugpjūčio mėn. ir visus 23 metus buvo vertinamas gerai, tačiau tik paskutinius darbo metus, po minėto konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G., buvo įvertintas nepatenkinamai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas manė, kad jo atleidimas iš pareigų tiesiogiai susijęs su grubiais minėtų Taisyklių pažeidimais, atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria remiantis Vertinimo komisijoje atliktas pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, yra nepagrįsta. Minėtoje išvadoje nebuvo tiesioginio vadovo siūlymo atleisti pareiškėją iš pareigų, taip pat nebuvo siūlymo šaukti neeilinę atestaciją pareiškėjo tarnybinei veiklai įvertinti. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bosca“ mokestinis patikrinimas buvo ypatingas, šią aplinkybę patvirtina ir susirašinėjimo su atsakove dokumentai. Terminai buvo nuolat pratęsiami, tačiau nebuvo taikyta jokia atsakomybė. Iš pradžių tyrimo ataskaitos projektai buvo teikiami tikrinti poskyrio vadovui, po to – ir skyriaus vadovo pavaduotojui. Pareiškėjo teigimu, kyla pagrįstų įtarimų, kad, siekiant pareiškėjui nepalankių rezultatų, buvo specialiai vilkinamas UAB „Bosca“ mokestinio patikrinimo atlikimo terminas. Dėl ataskaitų parengimo pareiškėjas savo atžvilgiu spaudimą pradėjo jausti nuo 2011 m. gegužės mėn., kai pavaduotoja buvo V. G. 2011 m. pareiškėjas buvo L. M. poskyryje, po to – R. G. poskyryje. Pasikeitus skyriaus vadovybei, žymiai pablogėjo skyriaus darbo rezultatai. 2012 m. gegužės mėnesį pareiškėjui duotas nurodymas pildyti kiekvienos dienos ataskaitas. Konfliktas su V. G. įvyko birželio 29 d., penktadienį, kai 11.55 val. jam buvo nurodyta pateikti užpildytas lenteles. Pareiškėjas, žinodamas, kad yra padaręs 6 darbus, nors planas – 2 darbai, atsisakė pateikti užpildytas lenteles ir jam buvo nurodyta pateikti paaiškinimą. Pirmadienį pareiškėjas pateikė ataskaitą, tačiau jam buvo paskirta nuobauda, kurios pareiškėjas neginčijo. V. G. pasakė, kad pareiškėjas skyriuje nedirbs. 2013 – 2014 m. buvo vykdoma po 4 – 6 darbus, o nuo rugsėjo mėnesio krūvis sumažėjo. Nuo 2012 m. pareiškėjas kartu su R. R. atliko UAB „Bosca“ kompleksinį mokestinį patikrinimą. 2013 m. lapkričio mėnesį D. Š. davė nurodymą teikti ataskaitas. Pareiškėjas rašė ataskaitas, kurias atiduodavo D. Š., dėl kurios netinkamo elgesio bei veiksmų kartu su N. K. ir R. R. pateikė skundą Finansų ministerijai. Darbo pavedimus pareiškėjui duodavo R. G., 2014 m. buvo duodami vardiniai pavedimai tik pareiškėjui, buvo blokuojamas pavedimų skaičius, nors kiti jį galėjo pasirinkti.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad kasmetinio 2013 m. tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginis pareiškėjo vadovas, Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vedėjas R. G., 2014 m. sausio 20 d. surašytoje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (2.12)-8-395 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas 2014 m. sausio 20 d. su vertinimo išvada supažindintas pasirašytinai, jam įteikta išvados kopija. Tiesioginis vadovas išvadoje nurodė, kad 2013 m. vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2013 m. priemonių planą, pareiškėjas neatliko 9 kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio.

Vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 185 proc. viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, rodiklis neįvykdytas. 2013 m. vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinių patikrinimų ir mokestinių tyrimų naudojant elektroninio audito priemones neatlikta, planuotas 40 proc. dydžio rodiklis neįvykdytas. Kaip viena iš rodiklių neįvykdymo priežasčių išvadoje nurodoma pareiškėjo neefektyvus darbo laiko paskirstymas, nepakankami gebėjimai savarankiškai apibendrinti surinktą informaciją ir pateikti išvadas. Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. (2.1)-3-44 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją 2014 m. vasario 12–14 d. surengti tarnybinės veiklos vertinimo posėdžius ir įvertinti valstybės tarnautojų praėjusių metų tarnybinę veiklą. Kadangi pareiškėjo tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo veiklą vertino Komisija. Apie numatomą vertinimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. sausio 27 d. pranešimu Nr. (2.12)-8-533. 2014 m. vasario 14 d.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, jo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pritarė tiesioginio vadovo siūlymui panaikinti trečią kvalifikacinę klasę. Komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas A. K.. Vilniaus AVMI viršininkas, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-131 panaikino pareiškėjo turimą trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G., vadovaudamasis VTĮ ir taisyklių nuostatomis, 2014 m. rugsėjo 26 d. surašė tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadą Nr. (2.12)-8-803, kurioje pareiškėjo 2014 m.

I pusmečio tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Pareiškėjo tiesioginis vadovas išvadoje nurodė, kad 2014 m. I pusmetį vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014 m. priemonių planą, pareiškėjas neatliko 6,5 kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio. Vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė 7,75 kartų viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, rodikliai neįvykdyti. 2014 m.

I pusmetį pareiškėjas atliko 0,5 vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo nenaudojant elektroninio audito priemonių. Planuotas 45 proc. dydžio rodiklis neįvykdytas. Tiesioginis vadovas išvadoje taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepatenkinamai valdo informaciją atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, neefektyviai paskirsto darbo laiką, todėl atliekamos užduotys nepagrįstai viršija nustatytų atliekamų kontrolės veiksmų strateginius rodiklius, nesugeba pasirinkti racionaliausio būdo savo funkcijoms atlikti, trūksta gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus.

Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-498 „Dėl neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją 2014 m. lapkričio 3 d. surengti neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo posėdį ir įvertinti Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vyriausiojo specialisto L. J. tarnybinę veiklą. Apie numatomą neeilinį vertinimą pareiškėjas informuotas 2014 m. spalio 17 d. pranešimu Nr. (2.12)-8-804.

Komisijos posėdis įvyko 2014 m. lapkričio 3 d. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo tarnybinę veiklą, vertino jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Komisijos posėdyje dalyvavo Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja S. Š. ir skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G. Vilniaus AVMI akcentavo, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Be to, nurodė, jog iš Taisyklių nuostatų darytina išvada, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas.

Atitinkamai Komisijos nariai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė atleisti valstybės tarnautoją L. J. iš užimamų pareigų. Komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas A. K. Vilniaus AVMI tvirtino, jog nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pažymėjo, kad komisijos posėdžio metu pareiškėjas išdėstė savo argumentus, jam buvo suteikta teisė ginti savo poziciją.

Komisija tikrino vertinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, analizavo darbo rezultatus kokybės ir savalaikiškumo požiūriu, taip pat analizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo nepatenkinamas vertinimas, kuo grindžiami pareiškėjo tarnybinės veiklos produktyvumą ir kokybę apibūdinantys teiginiai. Vilniaus AVMI manymu, Komisijos nariai pagrįstai ir vienbalsiai nusprendė, jog pareiškėjas nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, ir nutarė siūlyti Vilniau AVMI viršininkui atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų.

Taigi, Vilniaus AVMI viršininkas, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-534 atleido pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Vilniaus AVMI papildomai pabrėžė, kad, atliekant valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, visi be išimties tarnautojai vertinami vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais ir visiems Vilniaus AVMI tarnautojams, darbuotojams suteikiamos vienodos sąlygos dirbti ir tobulėti. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus AVMI teigė, kad priimant sprendimą atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų buvo įvertintos visos aplinkybės, tinkamai pritaikytos teisės normos ir teisingai atliktos visos procedūros.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. (2.12)-8-805 nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį patenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų 2014 m. lapkričio 10 d., ir pareiškėjui iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisė vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3633-575/2015 atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo AVMI apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. (2.12)-8-805, paliko galioti; likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimas perduoti bylą nagrinėti iš naujo grindžiamas tuo, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylai svarbių aplinkybių. Pažymėta, kad pareiškėjas L. J. yra atleistas iš pareigų pareiškėjo tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. 2014 m. rugsėjo 26 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados Nr. (2.12)-8-803 pagrindu. Šioje išvadoje yra daug aspektų ir bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pareiškėjo atliktų kontrolės veiksmų (darbų apimčių) kiekio, kas yra tik vienas iš daugelio nepatenkinamo vertinimo aspektų.

Teismas nenustatė ir nevertino šių išvados Nr. (2.12)-8-803 turinio elementų: ar pareiškėjas įvykdė 2014 m. I pusmečio konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo priemonių planą; ar jo vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė 7,75 kartų viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, ar tai sąlygojo pareiškėjo neefektyvus darbo laiko paskirstymas, nepakankami gebėjimai savarankiškai apibendrinti surinktą informaciją ir pateikti išvadas; ar pagrįstos pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas išvados, kad jam trūksta iniciatyvos atliekant kontrolės veiksmus, nepatenkinamai valdo informaciją atliekant funkcijas, trūksta gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus, neturi gebėjimų savarankiškai apibendrinti ir įvertinti kontrolės veiksmų metu surinktos informacijos ir pateikti apibendrinančių išvadų, neefektyviai paskirsto darbo laiką, nesugeba pasirinkti racionaliausio būdo savo funkcijoms atlikti; aplaidžiai atlieka pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, jam reikalinga nuolatinė kontrolė, jo veiklos rezultatai lyginant su 2013 m. pablogėjo, ar egzistuoja šias išvadas patvirtinantys faktai nurodyti išvados trečiame puslapyje.

Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus (nenustatė reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino), kad pažeidžiant įstatymą pokalbio su tiesioginiu vadovu vertinimo anketos užpildymo klausimu nebuvo, kad anketa vertinta klaidingai. Teismas nenustatė, buvo konfliktas ar ne su V. G., ir kokia jo reikšmė atleidimo procese, ar buvo, kaip nurodo pareiškėjas, dirbtinai daromos įvairios kliūtys geresniam rezultatui pasiekti, t. y. jam buvo skiriamos sudėtingesnės užduotys už ilgesnį tikrinamąjį laikotarpį, kurių įvykdymui reikėjo daugiau laiko, neleidžiama pasirinkti norimas užduotis (kaip būdavo anksčiau, pareiškėjo teigimu), nors kitiems darbuotojams tai buvo leidžiama, kad jam buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 2 pavedimus kontrolės veiksmams atlikti vienu metu, nors kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu, kad jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus – kiti darbuotojai su panašiais rezultatais nebuvo atleisti.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atliktų kontrolės veiksmų (darbų apimčių) kiekio, nesiėmė iniciatyvos esamiems byloje neaiškumams pašalinti.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas (VTĮ 22 ir 221 str., Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, 6 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 ir kt.), taip pat išdėstė teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų nurodytas esmines aplinkybes.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus AVMI Kontrolės departamento direktorius, nustatęs, jog pareiškėjas aplaidžiai atlieka pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, 2012 m. gegužės 23 d. nurodė pareiškėjui pildyti kontrolės veiksmų eigos ataskaitas, o 2013 m. lapkričio 21 d. įpareigojo pareiškėją nuo 2013 m. lapkričio 25 d. kiekvieną darbo dieną iki 9.30 val. Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai D. Š. teikti informaciją apie kiekvieną dieną atliktų darbų eigą, tačiau pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 12 d., net po įvykusio tarnybinio tyrimo dėl jam pavestų nurodymų nevykdymo, nevykdė šio nurodymo teikti informaciją. Pareiškėjo darbo rezultatų statistika (lyginant 2013 m. atliktų darbo rezultatų duomenis su 2014 m. I pusmečio duomenimis) patvirtina, jog minėtos pareiškėjo veiklos kontrolės priemonės nepadėjo pareiškėjui pagerinti savo darbo rezultatų (per 2013 m. pareiškėjas vidutiniškai atliko 1,08 kontrolės veiksmo per mėnesį, o per 2014 m. I pusmetį – 0,75 kontrolės veiksmo; 2013 m. vieno mokestinio tyrimo vidutinė trukmė buvo 48,5 darbo dienos, o 2014 m. I pusmetyje – 62,5 darbo dienos ir pan.). Nustatyta, kad per 2014 m. I pusmetį pareiškėjas neatliko nė vieno vidutinio mokesčio mokėtojo mokestinio patikrinimo ar mokestinio tyrimo naudojant elektroninio audito priemones, nors pareiškėjo tiesioginio vadovo R. G. 2014 m. sausio 20 d. parengtoje pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo suformuluota einamųjų metų užduotis siekti, kad 2014 m. kontrolės veiksmai būtų atliekami naudojant elektroninio audito priemones.

Dėl pareiškėjui skiriamų atlikti darbų sudėtingumo ir kiekio pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, jog Vilniaus AVMI darbuotojams darbai būdavo skirstomi objektyviai ir tolygiai, atsižvelgiant į darbuotojų turimą kvalifikaciją. Pažymėta, kad nors pareiškėjo kvalifikacija buvo laikoma aukšta, tačiau jam būdavo paskiriami atlikti tokie mokestiniai patikrinimai, kuriems atlikti buvo tinkamas žemas kvalifikacijos lygis. Darbus poskyriams skirstydavo skyriaus vedėjas, o konkretiems darbuotojams – poskyrio vedėjas. Patys darbuotojai neturėjo teisės pasirinkti darbų. Pareiškėjui darbus skirdavo jo tiesioginis vadovas R. G. Pareiškėjui, lyginant su kitais darbuotojais, nebuvo sumažintas pavedimų skaičius (2014 m. sausio mėn. – 3 pavedimai, vasario, kovo ir balandžio mėn. – 4 pavedimai, birželio mėn. – 3 pavedimai).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2014 m. I pusmetį vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014 m. priemonių planą pareiškėjas atliko tik 41 proc. planinių kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio, t. y. per mėnesį laiku atlikti vidutiniškai 2 kontrolės veiksmus; pareiškėjo atlikto vidutinio mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė – 7,75 kartų viršijo strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę; per 2014 m.

I pusmetį pareiškėjas atliko 0,5 vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo nenaudojant elektroninio audito priemonių ir neįvykdė planuoto 45 proc. dydžio rodiklio. Pareiškėjo atliekami kontrolės veiksmai trukdavo ilgai ir viršydavo nustatytas vidutines trukmes, nors pareiškėjo atlikti mokestiniai tyrimai ir operatyvus patikrinimas savo sudėtingumu neišsiskyrė iš kitų kontrolės veiksmų, pvz., UAB „Bosca“ mokestinis patikrinimas pradėtas 2012 m. vasario 29 d., o baigtas 2014 m. balandžio 4 d. (sustabdytas 14 mėn.), UAB „P and P“ operatyvus patikrinimas pradėtas 2013 m. gruodžio 3 d., baigtas 2014 m. vasario 10 d., UAB „Sauda“ mokestinis tyrimas pradėtas 2014 m. vasario 5 d., baigtas 2014 m. gegužės 28 d., UAB „Šiltas granitas“ mokestinis tyrimas pradėtas 2014 m. kovo 25 d., baigtas 2014 m. birželio 5 d.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, 2014 m. balandžio 30 d. pradėjęs UAB „Bengina“ mokestinį tyrimą, tik 2014 m. liepos 1 d., po skyriaus vedėjo pavaduotojos nurodymo, paprašė prokuroro leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors apie tokio leidimo gavimo būtinumą buvo nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte, kurį pareiškėjas gavo prieš pradėdamas minėtą kontrolės veiksmą. Be to, nustatyta, kad pareiškėjo prašymai pratęsti tarnybinių pavedimų atlikimo terminą būdavo pateikiami paskutinėmis pavedimų vykdymų dienomis, nors pagal Vilniaus AVMI Mokestinių patikrinimų taisyklių 21 punktą tokie prašymai turi būti pateikiami prieš 7 darbo dienas iki patikrinimo termino pabaigos.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo parengtų dokumentų (mokestinių tyrimų, operatyvių patikrinimų ataskaitų, patikrinimų aktų) projektai būdavo surašomi nekokybiškai, juos reikėdavo dažnai taisyti ir nuolat kontroliuoti pareiškėjo atliekamų mokestinių patikrinimų eigą, be to, pareiškėjui buvo teikiami patikrinimų aktų pavyzdžiai. Nustatyta, kad pareiškėjas, neatsižvelgdamas į 2012–2013 m. kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų metu pateiktas rekomendacijas kelti savo kvalifikaciją, nurodytu laikotarpiu nedalyvavo jokiuose su jo atliekamomis funkcijomis tiesiogiai susijusiuose mokymuose, o per 2014 m.

I pusmetį iš viso dalyvavo 2 mokymuose.

Pažymėtina, kad kasmetinio 2013 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu Komisijos 2014 m. vasario 14 d. išvada pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tuo pagrindu nuo 2014 m. vasario 18 d. panaikinta pareiškėjo turima trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėjas su tokiu jo tarnybinės veiklos vertinimu sutiko ir jo teisėtumo neginčijo.

Teismas vertino, kad anksčiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, atsakovo atstovės V. G. paaiškinimai ir liudytojų R. G., S. L., D. Š., S. M. ir S. Š. parodymai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, atlikdamas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, nekonstruktyviai bendravo su savo vadovais, neefektyviai paskirstė savo darbo laiką, nesugebėjo pasirinkti racionaliausio savo funkcijų atlikimo būdo. Pareiškėjui trūko iniciatyvos atliekant kontrolės veiksmus, jis nesiekė kelti savo kvalifikacijos, nesidomėjo savo srities naujovėmis ir nepatenkinamai valdė informaciją. Pareiškėjui trūko gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas 2014 m. I pusmetį aplaidžiai atliko pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Teismas pažymėjo, kad apie pareiškėjo konfliktą su skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G. nurodė tik liudytoja L. M., kuri apie tai sužinojo iš paties pareiškėjo, o apie konfliktą dėl ataskaitos pateikimo – liudytoja N. K., kuri apie tai sužinojo iš kitų skyriaus darbuotojų. Šios aplinkybės nepatvirtino kiti į teismo posėdį kviesti liudytojai, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjo konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G. nebuvo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai, pareiškėjui netinkamai vykdant jam pavestas funkcijas, V. G., veikdama pagal jai suteiktą kompetenciją ir siekdama užtikrinti tinkamą pareiškėjui pavestų funkcijų atlikimą, ėmėsi atitinkamų priemonių. Taip pat teismas nenustatė, kad siekiant užkirsti kelią geresniems pareiškėjo darbo rezultatams pasiekti, jam buvo dirbtinai sudaromos kliūtys (skiriant mažesnį pavedimų kiekį ir pan.) ir kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl savo vyresnio amžiaus. Pažymėta, kad liudytojos N. K., R. R. ir L. M. pareiškėjo neeilinio vertinimo metu nebuvo tiesioginės pareiškėjo vadovės, be to, jos apie šioje byloje reikšmingas aplinkybes sužinojo netiesiogiai, t. y. iš paties pareiškėjo arba iš kitų asmenų, todėl šių liudytojų parodymai įvertinti pagal byloje esančius rašytinius dokumentus ir byloje liudytojais apklaustų pareiškėjo tiesioginių vadovų parodymus.

Teismas padarė išvadą, kad neeilinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjo gebėjimai ir kvalifikacija buvo ne tik nepakankami pavestoms funkcijoms atlikti, bet laikytini esminiais, todėl Komisija, tinkamai įvertinusi pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir nustatytų užduočių įvykdymo rezultatus, 2014 m. lapkričio 3 d. išvada pagrįstai pasiūlė atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų.

Dėl procedūrinių teisės normų taikymo teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos Taisyklių 81, 9.1 ir 10 punktų nuostatos taikomos kasmetinio (eilinio) karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomas karjeros valstybės tarnautojo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio atlikimą reglamentuoja Taisyklių 27–40 punktai. Pagal Taisyklių 27 punktą neeilinio vertinimo metu tiesioginio vadovo pokalbis su vertinamuoju tarnautoju turi būti vykdomas ne po to, kai tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui vertinimo anketą, o tuo metu, kai yra nors vienas iš VTĮ 22 straipsnio 21, 22 ir 23 punktuose nustatytų pagrindų. Šiuo atveju tokie pagrindai buvo nustatyti VTĮ 22 straipsnio 22 dalies 2, 3 punktuose, t. y. iškilus abejonių dėl pakankamos tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis; vertinimo komisijai kasmetinio vertinimo metu tarnautojo veiklą įvertinus nepatenkinamai. Pažymėta, kad tokio pokalbio metu tiesioginis vadovas su tarnautoju aptaria ne užpildytą anketą (kaip tai numatyta Taisyklių 9.1–9.4 punktuose), o veiklos rezultatus (Taisyklių 27 p.). Tik po tokio pokalbio tiesioginis vadovas, manydamas esant tikslinga atlikti tarnautojo veiklos neeilinį vertinimą Komisijoje, užpildo atitinkamą vertinimo anketą, kurią prieš tai pateikia užpildyti ir tarnautojui, bei surašo išvadą, kurioje įvertina tarnautojo tarnybinę veiklą (Taisyklių 28 p.).

Teismo posėdyje V. G. ir liudytoja apklausta S. L. patvirtino, kad 2014 m. birželio mėnesį įvyko pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo pokalbis, kurio metu buvo aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai. Pabrėžta, kad Taisyklės nenumato reikalavimo tam tikromis priemonėmis fiksuoti tokio pokalbio eigą, jo trukmę ir pan., o pareiškėjas nenurodė, kad jo pokalbis su tiesioginiu vadovu prieš neeilinį vertinimą neįvyko. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojos S. L., kuri dirbo viename kabinete su pareiškėjo tiesioginiu vadovu R. G., parodymų, tikrumu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad prieš atliekant neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Taisyklių 27 punkte nustatyta tvarka tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo R. G. įvyko pokalbis, kurio metu aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Komisijos posėdyje nedalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas, pareiškėjui nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis vertinimo anketoje nurodytus teiginius, taip pat nebuvo atlikta pareiškėjo kolegų apklausa dėl bendravimo ir bendradarbiavimo, teismas pasisakė, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas Komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir tiesioginio vadovo pateiktos išvados nagrinėjimo (Taisyklių 36 punktas). Tuo atveju, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, tiesioginis vadovas šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka gali, tačiau neprivalo, dalyvauti Komisijos posėdyje (Taisyklių 37 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. posėdyje, kuriame buvo atliekamas neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu išdėstė savo argumentus, jam buvo suteikta teisė ginti savo poziciją. Pažymėta, kad Taisyklės neįpareigoja vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo dalyvauti Komisijos posėdyje ir suteikia Komisijai teisę, tačiau ne pareigą, tuo atveju, kai iškyla būtinybė išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti vertinamam valstybės tarnautojui kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais, kviesti į Komisijos posėdį vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą.

Nustatyta, kad Komisijos posėdyje dalyvavo Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja S. Š. ir skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G., todėl Komisija turėjo galimybę išsamiai išnagrinėti pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas klausimą ir tinkamai įvertinti pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Pareiškėjas nenurodė, kad Komisijos posėdžio metu jam nebuvo leista pasisakyti ar kokiu nors kitu būdu buvo pažeistos jo teisės. Nustatyta, kad Komisija posėdžio metu tikrino tiesioginio vadovo parengtoje vertinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, analizavo pareiškėjo darbo rezultatus kokybės ir savalaikiškumo požiūriu, taip pat analizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo nepatenkinamas vertinimas ir kuo grindžiami pareiškėjo tarnybinės veiklos produktyvumą bei kokybę apibūdinantys teiginiai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (tiesioginio vadovo nedalyvavimas, neatlikta pareiškėjo kolegų apklausa ir pan.) galėjo turėti esminę įtaką Komisijos išvados, kuria vienbalsiai nuspręsta, kad pareiškėjas nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir tuo pagrindu pasiūlyta atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, pagrįstumui.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigė, kad tiesioginio vadovo 2014 m. rugsėjo 26 d. išvadoje, kuria remiantis Komisijoje 2014 m. lapkričio 3 d. buvo atliktas pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, turėjo būti suformuluotas siūlymas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Vadovaujantis Taisyklių 281 punktu, tiesioginio vadovo parengtoje išvadoje dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinta nepatenkinamai, turi būti pateiktas ne tam tikras siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o tik motyvuotas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas. Priėmus sprendimą antrą kartą iš eilės įvertinti valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, siūlymą į pareigas priimančiam asmeniui atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų teikia ne tiesioginis vadovas, o Komisija, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (Taisyklių 39 punktas).

Padaryta išvada, kad atliekant neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą buvo parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, šie dokumentai parengti bei vertinimo procedūros atliktos per nustatytus terminus, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su parengtais vertinimo dokumentais ir tinkamai informuotas apie neeilinį vertinimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta.

Konstatuota, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. (2.1)-3-534 yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį administracinį aktą atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kaip išvestinis iš minėto reikalavimo atmestas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nedirbtą laiką dėl neteisėto atleidimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, todėl, nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą atmestas kaip nepagrįstas.

IV. Pareiškėjas L. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu jo gebėjimai ir kvalifikacija buvo ne tik nepakankami pavestoms funkcijoms atlikti, bet laikytini esminiais, todėl Komisijos išvada dėl pareiškėjo atleidimo pagrįsta, iš esmės grindžia Tarnybinės veiklos vertinimo išvadomis bei liudytojų parodymais. Pareiškėjo teigimu, nesugretinus kitų rašytinių įrodymų, esančių byloje, nei nepašalinus prieštaravimų, ši išvada laikytina nepagrįsta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atliekami kontrolės veiksmai trukdavo ilgai ir viršydavo strateginiuose rodikliuose nustatytas vidutines trukmes, tačiau atsakovo pateikti dokumentai – Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio darbuotojų 2014 m. sausio-birželio mėnesių darbo analizė – liudija priešingai. Atliekant kontrolės veiksmą – mokestinį tyrimą – pareiškėjo per mėnesį baigtų vienos veiksmo rūšies faktinė vidutinė trukmė dienomis yra 10 dienų 2014 m. birželio mėnesį ir 23 dienos 2014 m. gegužės mėnesį. Darbuotojos S. L. per mėnesį baigtų vienos veiksmo rūšies faktinė vidutinė trukmė dienomis yra 13 dienų 2014 m. birželio mėnesį ir 0,5 kontrolės veiksmo – mokestinis tyrimas per 17 dienų 2014 m. sausio mėnesį. Darbuotojos R. R. atveju atitinkamai 31 diena 2014 m. birželio mėnesį, 8 dienos 2014 m. gegužės mėnesį ir 15 dienų 2014 m. balandžio mėnesį. Darbuotojos G. Ž. atveju – 17 dienų 2014 m. gegužės mėnesį, 12 dienų 2014 m. balandžio mėnesį, 14 dienų 2014 m. kovo mėnesį, 17 dienų 2014 m. vasario mėnesį ir 26 dienos 2014 m. sausio mėnesį. Tiesioginis pareiškėjo vadovas R. G. nurodė, kad pareiškėjui buvo skiriami sudėtingesni darbai, atsižvelgiant į turėtą aukščiausią kategoriją.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas išvadą grindė 2014 m. rugsėjo 26 d. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadoje nurodytais einamųjų metų veiklos rezultatais, nurodant, jog pareiškėjas atliko tik 41 proc. planinių kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio – atlikti per mėnesį apie 2 kontrolės veiksmus. Pareiškėjo teigimu, pagal šį kriterijų turėtų būti atleisti dar 8 darbuotojai, nes tik du darbuotojai, atlikę atitinkamai 13 ir 11 kontrolės veiksmų per 2014 m. I pusmetį, gali būti laikomi įvykdžiusiais tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadoje įvardytus planinius rodiklius.

Pareiškėjas nesutinka, kad UAB „Bosca“ kompleksinis mokestinis patikrinimas savo sudėtingumu neišsiskyrė iš kitų kontrolės veiksmų. Pavedimas kontrolės veiksmui atlikti nuo pat pradžių buvo pateiktas 11 kategoriją turinčiai specialistei R. R., o vėliau papildomai priskirtas pareiškėjas, turintis 12 kategoriją. Minėtas patikrinimas susijęs su kitu kontrolės veiksmu – su UAB „Bosca“ dukterinės įmonės UAB „Boslita ir Ko“ kompleksiniu mokestiniu patikrinimu, kurį vykdė centrinis mokesčių administratorius. Tiek 2012 m. rugpjūčio 30 d., tiek 2013 m. vasario 4 d. ar 2013 m. kovo 1 d. vidinio susirašinėjimo elektroniniuose laiškuose matyti, kad šis patikrinimas buvo derinamas ne tik skyriuje, bet ir su centriniu mokesčių administratoriumi. Taigi, ne nuo pareiškėjo valios ir ne jo kvalifikacijos trūkumas lėmė ilgą patikrinimo laiką. Pažymėjo, kad aptariamą patikrinimą, atliekamą dviejų specialistų, nuolat kontroliavo ne tik tiesioginis vadovas, bet ir skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G. bei skyriaus vedėja S. Š. Nors patikrinimo trukmė ženkliai ilgesnė nei įprastai, tačiau jokių pastabų ar drausminių nuobaudų nebuvo pareikšta nei vienam asmeniui. Šiuo klausimu atsakovo atstovės paaiškinimai, jog nepraktikuojama kilusius ginčus spręsti tarnybinių tyrimų pagalba, taikant drausmines nuobaudas, prieštarauja byloje esančiai informacijai apie 2012 m. pareiškėjo atžvilgiu atliktą tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. išvadoje nurodyta, jog atlikto mokestinio patikrinimo trukmė – 225 darbo dienos (planuota – 29), t. y. viršija 7,75 kartų. Nurodytas dienų skaičius apskaičiuotas sistemos, tačiau pagal pateiktą skyriaus darbuotojų 2014 m. balandžio mėnesio darbo analizę matyti, kad faktinė vidutinė mokestinio patikrinimo trukmė sudarė 45 darbo dienas. Pagal nustatytas taisykles tokio pobūdžio patikrinimui rekomenduojamas laikas yra 40 darbo dienų, taigi atlikto UAB „Bosca“ patikrinimo trukmė viršyta vos 5 darbo dienomis, nors patikrinimas vykdytas už 3 metus (2008–2010 m.).

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad teiginys, jog jam buvo teikiami patikrinimų aktų pavyzdžiai, yra pagrįstas tik atsakovo atstovės paaiškinimais, o nurodomi dokumentai yra pareiškėjo ruoštų dokumentų projektai, bet ne jam teikti pavyzdžiai. Be kita ko, išvada, kad projektai būdavo nekokybiški, juos reikėdavo taisyti, vertintina prieštaringai. Analizuodamas UAB „Bosca“ patikrinimo aktų projektus, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo 2012 m. iki 2014 m. patikrinimo aktuose, kuriuos tikrino tiek poskyrio vedėjas, tiek skyriaus vedėjo pavaduotoja, tyrimo objektą sudarė nekilnojamojo turto sandoriai bei marketingo paslaugos, suteiktos Lietuvoje ir Rusijoje. 2014 m. patikrinimo aktų projektuose tyrimo objektą sudarė tik nekilnojamojo turto sandoriai. Tai patvirtina faktą, jog patikrinimas buvo derinamas su centriniu mokesčių administratoriumi. Priešingu atveju tai nepaaiškintų procesą kontroliavusių asmenų veiksmų.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo pateikta pareiškėjo darbo laiko analizė patvirtina, jog jam buvo dirbtinai sudaromos kliūtys geresniems rezultatams pasiekti. Pvz., 2013 m. I pusmetį pareiškėjas mėnesio eigoje turėdavo vykdomus 4-6 pavedimus, o nuo rugsėjo mėnesio – tik 2-4 pavedimus. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. patvirtino, kad nurodymas neskirti pareiškėjui užduočių egzistavo.

Dėl procedūrinių teisės normų taikymo pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepateikė pareiškėjo tiesioginio vadovo R. G. rašytinio motyvuoto siūlymo atsakovui inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. Teismo posėdžio metu, apklausiant liudytoją S. M., kuri ruošė 2014 m. spalio 16 d. įsakymą dėl neeilinio vertinimo, ši paaiškino, kad juridinis pagrindas minėtam sprendimui yra VTĮ 22 straipsnio 22 dalies 3 punktas, bei patvirtino, jog atskiro dokumento, kaip vadovo siūlymas, nebuvo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nei V. G., nei S. L. nepatvirtino dalyvavusios pokalbyje su tiesioginiu vadovu, kurio metu buvo aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai, taigi jų parodymai yra tik spėliojimai. Įvardijamas pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų aptarimas 2014 m. birželio mėnesį yra neįrodytas, klaidingas ir mažai tikėtinas, nes tiesioginio vadovo 2014 m. rugsėjo 26 d. vertinimo išvada surašyta tik po trijų mėnesių. Pokalbio metu negalėjo būti žinomi pusmečio suvestiniai rezultatai, kurie nuosekliai dėstomi tiesioginio vadovo išvadoje.

Pareiškėjo teigimu, jo veiklos neeilinis vertinimas atliktas neturint juridinio pagrindo, nesilaikant įstatymų nuostatų, nevertinant atliktų darbų sudėtingumo, nelyginant jų su kitų darbuotojų atliktų veiksmų kiekiu. Todėl teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Be to, pareiškėjo teigimu, šališkas teismo sprendimas gali būti nulemtas ir teisėjos vykdytos darbinės veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nuo 1997 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. Pareiškėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės, nes pareiga įrodyti atitinkamas aplinkybes tenka atsakovui, šiuo atveju ši pareiga buvo perkelta pareiškėjui.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas, be anksčiau nurodytų argumentų, papildomai pažymėjo, kad darbo laiko ataskaitas pildo patys darbuotojai savo nuožiūra, tačiau ne patys darbuotojai sprendžia, kaip turi būti skaičiuojamos vidutinės mokestinių tyrimų ir patikrinimų trukmės, jos skaičiuojamos pagal informaciją, kuri baigus kiekvieną kontrolės veiksmą suvedama į atitinkamas programas. Pareiškėjas, rašydamas apie savo ir kitų darbuotojų vidutines trukmes, nurodo ne pagal visoms inspekcijoms taikomą metodiką, o pačių darbuotojų apskaičiuotus skaičius, kurie nepagrįsti faktiniais duomenimis.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde lyginamas tik kontrolės veiksmų skaičius (tik 1 iš 2014 m. I pusmečio veiklos rezultatų rodiklis), tačiau vertinimas yra kompleksinis, nes susideda iš trijų dalių, vertinimo metu vertinami visų užduočių įvykdymo rezultatai, kvalifikacija, gebėjimai. Pareiškėjo teiginys, kad UAB „Bosca“ mokestinis patikrinimas sudėtingas, išskirtinis, neatitinka tikrovės ir prieštarauja teismui pateiktiems įrodymams. Be to, ne tik šio patikrinimo ilga trukmė lėmė pareiškėjo veiklos nepatenkinamą vertinimą. Skirtingais laikotarpiais darbuotojai turi nevienodą pavedimų skaičių, tai įprastas dalykas ir pats savaime neįrodo jokių aplinkybių.

Atsakovas pažymėjo, kad teisme pareiškėjas nenurodė, jog jo pokalbis su tiesioginiu vadovu prieš neeilinį vertinimą neįvyko, todėl šio pokalbio neigimas apeliaciniame skunde vertintinas kritiškai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prielaida dėl teisėjos šališkumo nepagrįsta, nes teismo sprendimas priimtas išsamiai išanalizavus visus įrodymus ir nustačius visas reikšmingas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjimu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-534, kuriuo pareiškėjas L. J. atleistas iš pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d., teisėtumo ir pagrįstumo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturinės žalos priteisimo.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog neeilinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjo gebėjimai ir kvalifikacija buvo ne tik nepakankami pavestoms funkcijoms atlikti, bet laikytini esminiais, L. J. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta, todėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014-11-07 įsakymas Nr. (2.1)-3-534 yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo pareiškėjui priteisti ir prašomą moralinę žalą.

L. J. su minėtu sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti. Teigia, kad teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, rėmėsi tik atsakovo šališkais ir tendencingais argumentais.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje apibrėžti atvejai, kada atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas. Šio straipsnio 22 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, jog karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai: iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis (2 punktas) arba vertinimo komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertino nepatenkinamai (3 punktas). Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 24 dalį, vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui ar tarnybinės veiklos vertinimo išvadą dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai. To paties įstatymo ir straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, įgyvendinimo. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirbo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vyriausiuoju specialistu (A lygio 12 kategorija). L. J. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (už 2013 metus) pareiškėjo tiesioginis vadovas (Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vedėjas) 2014 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. (2.12)-8-395 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę. Kadangi pareiškėjo veikla buvo įvertinta nepatenkinamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-44 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją surengti tarnybinės veiklos vertinimo posėdį ir įvertinti valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą. Ši komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, 2014 m. vasario 14 d. L. J. veiklą įvertino nepatenkinamai ir pritarė tiesioginio vadovo siūlymui panaikinti trečią kvalifikacinę klasę. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2014-02-18 įsakymu Nr. (2.1)-3-131 „Dėl L. J. kvalifikacinės klasės“ nuo 2014 m. vasario 18 d. panaikino pareiškėjo turimą trečią kvalifikacinę klasę.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2014 m. rugsėjo 26 d. pateikė pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadą Nr. (2.12)-8-803 už 2014 m. I pusmečio tarnybinę veiklą, kuria L. J. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į šią L. J. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadą, 2014-10-16 įsakymu Nr. (2.1)-3-498 „Dėl neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Komisiją 2014 m. lapkričio 3 d. surengti neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo posėdį ir įvertinti L. J. tarnybinę veiklą. Komisija, anksčiau nurodyta data atlikusi neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, 2014 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. (2.12)-8-805 L. J. veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Ginčijamu 2014-11-07 įsakymu Nr. (2.1)-3-534 pareiškėjas iš pareigų atleistas nuo 2014 m. lapkričio 10 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad jo atliekami kontrolės veiksmai trukdavo ilgai ir viršydavo strateginiuose rodikliuose nustatytas vidutines trukmes. Siekdamas paneigti šį teismo argumentą, L. J. remiasi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio darbuotojų 2014 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo analizių suvestinėmis/ataskaitomis bei lygina atskirų darbuotojų minėtais mėnesiais atliktų kontrolės veiksmų vidutines trukmes dienomis atliekant kontrolės veiksmą – mokestinį tyrimą. Teismo vertinimu iš anksčiau nurodytos suvestinės/ataskaitos paimtas vienas rodiklis apie atlikto tam tikro kontrolės veiksmo trukmę per atskirą mėnesį niekaip neparodo tikrovės (nepateikta atskirų III poskyrio valstybės tarnautojų už 2014 m. I pusmetį atliktų kontrolės veiksmų (mokestinių tyrimų) vidutinė trukmė). Pavyzdžiui, jeigu vertinti minėtos suvestinės/ataskaitos 8 stulpelyje „Mėnesį baigtų vienos veiksmo rūšies vidutinė trukmė pagal BAPS dienomis“ nurodytus duomenis, pareiškėjo rezultatai už 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesius yra blogiausi – atitinkamai 225 ir 79 dienos.

Be kita ko, vidutines kontrolės veiksmų trukmes nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymais kiekvienais metais tvirtinami Valstybinės mokesčių inspekcijos pagrindinių kokybės tikslų ir jų vertinimo kriterijų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesų vertinimo kriterijų aprašai. Tai reiškia, jog ne patys darbuotojai sprendžia kaip turi būti skaičiuojamos vidutinės kontrolės veiksmų trukmės, o jos pagal vienodą metodiką skaičiuojamos visuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūriniuose padaliniuose ir programos pagalba automatiškai įrašomos patikrinimo rezultatų ataskaitos (FR1001) 13 laukelyje „Faktinė patikrinimo trukmė“. Byloje pateiktos UAB „Bosca“ 2014 m. balandžio 4 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-278, UAB „Sauda“ 2014 m. gegužės 28 d. mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. FR0686-784, UAB „Šiltas granitas“ 2014 m. birželio 5 d. mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. FR0686-837 kopijos bei L. J. per 2014 m. I pusmetį atliktų/atliekamų kontrolės veiksmų suvestinė lentelė, kuriuose aiškiai nurodytos atliktų kontrolės veiksmų pradžios, pabaigos ir sustabdymo datos. Šie duomenys pagrindžia 2014 m. I pusmečio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytas atliktų kontrolės veiksmų trukmes.

L. J. taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis 2014 m. I pusmetį atliko tik 41 procentą planinių kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio, t. y. per mėnesį vidutiniškai atlikti 2 kontrolės veiksmus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėta išvada yra teisinga. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio darbuotojų 2014 m. I pusmečio darbo analizės, ko neginčija ir pats pareiškėjas, per šešis mėnesius jis atliko 4,5 kontrolės veiksmus (atlikta 0,75 kontrolės veiksmo per mėnesį). Vienintelės L. M. rodikliai pagal šį kriterijų yra blogesni, tačiau ji, kaip nurodo atsiliepime atsakovas ir matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio darbuotojų 2014 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo analizių suvestinių/ataskaitų, nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. liepos 23 d. sirgo, t. y. nedirbo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino jo atliktą UAB „Bosca“ kompleksinį mokestinį patikrinimą, kuris išsiskyrė sudėtingumu. Bylos medžiaga nustatyta, jog šio mokestinio patikrinimo trukmė 225 darbo dienos. Visų pirma pastebėtina, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 5 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. (4.65)-85-29 užfiksuota, kad šį patikrinimą atliko du vyr. specialistai – R. R. ir L. J., tačiau vienam kompleksiniam patikrinimui rekomenduojamas laikas vis vien buvo viršytas.

Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais su skyriaus vedėjo pavaduotoja matyti, kad šis mokestinis patikrinimas sistemingai buvo kontroliuojamas vadovų, t. y. vykdytojams duodami atitinkami nurodymai bei reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus. Trečia, atliekamo mokestinio patikrinimo terminas daug kartų buvo pratęstas, o tarnybiniai pranešimai dėl pavedimo tikrinti pratęsimo pateikiami skyriaus vedėjui vizuoti paskutinę termino dieną, nors pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2012-04-10 įsakymu Nr. (1.1)-1-59 patvirtintų Mokestinių patikrinimų taisyklių 21 punktą patikrinimą atliekantis darbuotojas, jei yra VMI prie FM taisyklių 35.1–35.6 punktuose nurodytos priežastys ir šių taisyklių 19 ir 20 punktuose numatytos sąlygos, ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki patikrinimo termino pabaigos parengia prašymą departamento direktoriui dėl patikrinimo termino pratęsimo, jį pasirašo ir pateikia skyriaus vedėjui vizuoti.

Taip pat liudytojos D. Š. ir S. Š. patvirtino, kad dėl UAB „Bosca“ mokestinio patikrinimo ilgos trukmės buvo imtasi tam tikrų priemonių: kalbėta asmeniškai bei susirinkimų metu. Kuo greičiau užbaigti patikrinimą pareiškėjas buvo raginamas ir elektroniniais laiškais, nurodant ką konkrečiai būtina padaryti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą nepatenkinamai nulėmė ne tik UAB „Bosca“ atlikto mokestinio patikrinimo per ilga trukmė. L. J. atlikto mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, mokestinio patikrinimo – 7,75 kartų viršijo strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę.

Paprastai pareiškėjo atliekami kontrolės veiksmai trukdavo ilgai ir viršydavo strateginiuose rodikliuose nustatytas vidutines trukmes (pavyzdžiui, UAB „Sauda“ mokestinis patikrinimas pradėtas 2014 m. vasario 5 d., o baigtas 2014 m. gegužės 28 d.; UAB „Šiltas granitas“ mokestinis tyrimas pradėtas 2014 m. kovo 25 d., o baigtas 2014 m. birželio 5 d.), nors mokesčių mokėtojai pagal L. J. per 2014 m. I pusmetį atliktų kontrolės veiksmų lentelę priskiriami mažųjų mokesčių mokėtojų kategorijai, išskyrus vienintelę UAB „Bosca“.

Taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui nuolat buvo reikalinga ir teikiama metodinė pagalba (elektroniniuose laiškuose kaip pavyzdžiai nurodomi kitų valstybės tarnautojų parengti mokestinių patikrinimų aktai). Be abejo, mokestinio patikrinimo (UAB „Bosca“) ilgą trukmę sąlygojo ir tai, jog keliolika kartų patikrinimo aktas buvo taisomas. Tai reiškia, kad pareiškėjas nesugebėjo savarankiškai ir kvalifikuotai apibendrinti bei įvertinti kontrolės veiksmų metu surinktą informaciją, formuluoti atlikto tyrimo medžiaga pagrįstas išvadas ir visumoje pateikti kokybišką mokestinio patikrinimo akto projektą.

Skirtingais laikotarpiais turimų pavedimų/užduočių skaičius nėra tas rodiklis, kuris galėtų atspindėti dirbtinai sudaromas kliūtis skiriant mažesnį pavedimų kiekį. Vertinant objektyviai šį kriterijų gali įtakoti ir kitos aplinkybės (pavyzdžiui, valstybės tarnautojo kvalifikacija, mokestinio tyrimo sudėtingumas ir kt.), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad L. J. geresnių darbo rezultatų negalėjo pasiekti dėl dirbtinai mažinamo pavedimų atlikti mokestinius patikrinimus skaičiaus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto, kad pokalbis tarp L. J. ir tiesioginio vadovo, kurio metu buvo aptarti tarnybinės veiklos rezultatai, neįvyko. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl anksčiau paminėto bei kitų pirmosios instancijos teismo sprendime (neeilinis vertinimas atliktas pažeidžiant Taisyklių 81, 9.1 ir 10 punktų reikalavimus, Komisijos posėdyje nedalyvavo tiesioginis vadovas, pareiškėjui nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis vertinimo anketos teiginius ir kt.) nurodytų atliekant tarnybinės veiklos vertinimą procedūrinių pažeidimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje „Dėl procedūrinių teisės normų taikymo“ pateiktu vertinimu ir padarytomis išvadomis. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

L. J. apeliacinį skundą taip pat grindžia nauja aplinkybe, kuri nebuvo ištirta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 22 dalimi, tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas gali būti inicijuojamas tik esant karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniam motyvuotam siūlymui, kuris ir yra pagrindas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimui atlikti neeilinį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą priimti. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu. Kitoks anksčiau minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinio netikrumo ir neaiškumo būseną, nes ji negalėtų būti tikra, jog kita šalis nepateiks jai siurprizo, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdų iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę. Proceso šalių pareiga elgtis sąžiningai iš esmės nesuderinama su faktinio pagrindo keitimu (papildymu), kai tai nemotyvuotai ir nepagrįstai daroma tik apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747-2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pastebėtina, jog aptariamas pažeidimas nėra esminis, dėl kurio turėtų būti panaikintas ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014-11-07 įsakymas Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, t. y. priimtas teisėjos, kuri nuo 1997 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą nešališko teismo įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ 46 straipsnio 4 dalis, 47-471 straipsniai). Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas į ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, ABTĮ 47–471 straipsnių normose įtvirtintas teisėjo nusišalinimo ir jo nušalinimo institutas. ABTĮ bylos proceso dalyviams suteikia teisę pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą, jei turi pagrindą manyti, kad yra aplinkybių dėl kurių jis negali nagrinėti bylą (ABTĮ 47 straipsnio 1, 5, 6 dalys).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo teisėjai, paskirtai nagrinėti bylą, jos nagrinėjimo metu nušalinimo nepareiškė. Kad minėta aplinkybė (informacija) L. J. tapo žinoma tik po teismo posėdžio, vienai iš liudytojų pasigyrus turimomis pažintimis Vilniaus apygardos administraciniame teisme, vertintina kritiškai, nes sprendimas grindžiamas įrodymais ir objektyviu jų vertinimu. Minėtas apelianto teiginys labiau sietinas su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas nepatenkina asmens skundo ir jį išsprendžia ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes administraciniame teisminiame ginče, jei šalys nesudaro taikos sutarties, kurią patvirtina teismas, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti asmens (šiuo atveju apelianto) teisės į nešališką teismą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, tačiau Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-750/2006, 2008 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2010 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-488/2010). Kilus teisminiam ginčui dėl įsakymo, kuriuo įgyvendinamas Vertinimo komisijos išvados siūlymas pagrįstumo, įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė pakankamai objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2014 m. I pusmetį netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan