2016-03-29 Nr. AB-6828-3-61-3-03643-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-242-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03643-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant sodininkų bendrijai „Vita“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. B. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4, 99) prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650 (toliau – ir Įsakymas), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379 (toliau – ir Raštas), įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti įsakymą pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 a žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), pardavimo jiems procedūrą bei priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. jie kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių su prašymu pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 a žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau buvo priimtas skundžiamas sprendimas (Įsakymas) jo neparduoti ir pareiškėjams apie tai praneša Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650 nurodyta, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.1 punkto reikalavimų, o Rašte papildomai nurodyta, jog nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu pareiškėjams yra skirtas valstybinės žemės sklypas bei pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjams yra suteiktas Sklypas.

Paaiškino, kad jie yra mirusios motinos R. J. (toliau – ir motina) įstatyminiai įpėdiniai, jiems 2011 m. sausio 4 d. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu jie paveldėjo visą mirusios motinos turtą, turtines teises ir prievoles. 2013 m. sužinoję apie motinos nerealizuotą teisę į Sklypą, nedelsiant pradėjo tvarkyti reikiamus dokumentus, nes teisė į Sklypą buvo motinos nuosavybė: motina buvo sudariusi valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu turėjo įgyti nuosavybės teisę į Sklypą, ji Vilniaus rajono valdybos 1992 m. liepos 14 d. potvarkiu Nr. 883 buvo įtraukta į sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų sąrašą, buvo sodininkų bendrijos „Vita“ narė ir faktiškai valdė Sklypą. Kadangi mokėjimo už Sklypą dokumentai neišliko, motina 2007 m. kreipėsi į matininkus, kad būtų suformuota kadastrinių matavimų byla, tačiau iki mirties ji nebaigė įteisinti nuosavybės teisių į Sklypą. Motinai, kuri buvo sodininkų bendrijos „Vita“ narė, mirus, jie negali priklausyti sodininkų bendrijai, kol nėra sklypo savininkai. Jie paveldėjo turtinę teisę pirkti sklypą. Teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 2 d., Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1, 2, 4 d., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2.2, 3.1, 4, 25 p.) suteikia teisę paveldėtojams, nesantiems sodininkų bendrijos nariais, išsipirkti mirusiajam skirtą sodo sklypą, todėl skundžiami Įsakymas ir Raštas yra neteisėti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 74–77) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad archyve ginčo žemės sklypo privatizavimo dokumentų (t. y. mokėjimų už žemės sklypą, pirkimo-pardavimo sutarties) nėra. Viena iš priežasčių narystei sodininkų bendrijoje pasibaigti yra bendrijos nario mirtis. Vadovavosi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi. Nurodė, kad Taisyklių 3.1.1 punkte nurodytas asmenų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sodininkų bendrijose, ratas yra apibrėžtas ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pareiškėjai nėra sodininkų bendrijos „Vita“ nariai, sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas ir jie nėra šio sodo sklypo naudotojais, todėl jie neatitinka nė vieno Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir Taisyklių 3.1.1 punkte išvardytų sodo sklypo įsigijimo iš valstybės ne aukciono būdu pagrindo, kadangi minėti teisės aktai nenumato, jog mirusių asmenų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirti mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai, tačiau už šiuos žemės sklypus asmenys nesumokėjo ir jų neprivatizavo, įpėdiniai įgytų teisę išsipirkti ne aukciono būdu (privatizuoti) šiuos sodo sklypus. Kadangi R. J. nebuvo sumokėjusi sodo sklypo kainos, todėl turtinės reikalavimo teisės įgyti sodo sklypą neįgijo ir jos įpėdiniams paveldėjimo teisė į mirusiajai skirtą sodo sklypą neatsirado (CK 5.1 str. 2 d.).

Atkreipė dėmesį į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama analogiškų bylų teismingumo klausimą, formuoja praktiką, kad bylos, kuriose yra keliamas valstybinės žemės (sodo sklypo) pardavimo klausimas, yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., 2010 m. kovo 25 d. nutartį byloje A. M. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį byloje I. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-250-2012 K. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2013 m. liepos 26 d. nutartį byloje Nr. T-91-2013 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Įvertinęs Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas yra išnagrinėjęs analogiško pobūdžio civilinę bylą Nr. 2-319-494/2014, kurioje 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovo reikalavimą parduoti sodo sklypą atmetė kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu (b. l. 105-108) pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 a žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. B. ir A. B. procedūrą. Priteisė pareiškėjams iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. mirė pareiškėjų motina R. J. (b. l. 26). Pareiškėjams 2011 m. sausio 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 27–29). 2014 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje buvo gautas V. B. prašymas parduoti valstybinės žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu – 8,3 a žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 79–81). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650) (b. l. 8), kuriuo nusprendė nepradėti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. liepos 3 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379 (b. l. 7) nurodė, kad atsisakoma tenkinti jo 2014 m. balandžio 30 d. prašymą, nes jis nepateikė dokumento, kurio pagrindu jam skirtas valstybinės žemės sklypas.

Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto, Taisyklių 3.1.1, 4, 25.9 punktų nuostatomis, bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad pareiškėjų motina R. J. buvo sodininkų bendrijos „Vita“ narė ir jai priklausė 8,3 a sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 31), ji buvo įtraukta į sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų sąrašą (b. l. 32–33), pateikta Sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 35) bei Sklypo įkainojimo aktas (b. l. 36), kuriuos pateikė pareiškėjai (b. l. 35), todėl nusprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas nėra išsaugojęs visų dokumentų, negali atimti pareiškėjų teisės ginti savo interesus ir vadovautis jų turima sutartimi, bei pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1809/2013 yra išaiškinęs, kad NŽT teiginys, jog pareiškėjas turtinę reikalavimo teisę ne aukciono tvarka pirkti žemės sklypą įgytų tik tada, jeigu jo tėvas būtų sumokėjęs jam suteikto valstybinės žemės sklypo kainą, yra neteisingas ir nelogiškas <...> jeigu pareiškėjo tėvas būtų sumokėjęs jam suteikto valstybinės žemės sklypo kainą, tuomet pareiškėjas paveldėtų sklypą, o ne turtinę teisę jį pirkti, todėl teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje analizuojama pareiškėjų paveldėta turtinė teisė, o ne materialus daiktas, be to, pats Taisyklių 25.9 punktas nurodo pateikti paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai, vadinasi, teisės aktai įtvirtina tokią galimybę, kuria siekia pasinaudoti pareiškėjai. Įvertinęs aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas padarė išvadą, kad teisės aktai įtvirtina galimybę pareiškėjams išsipirkti mirusiai motinai skirtą sodo sklypą, o NŽT priimti Įsakymas ir Raštas naikintini kaip prieštaraujantys teisės aktams ir NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotinas pradėti Sklypo pardavimo pareiškėjams procedūrą.

Dėl pareiškėjų prašymo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas, nustatęs, jog pareiškėjai už skundo padavimą teismui yra sumokėję 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 54, 55), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 bei 2 dalimis, nusprendė pareiškėjams iš atsakovo priteistinas jų sumokėtą 100 Lt (28,96 Eur) žyminį mokestį.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b. l. 114-118), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti arba perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi. Teigia, kad Taisyklių 3.1.1 punkte nurodytas kitų asmenų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sodininkų bendrijose, ratas yra apibrėžtas, t. y. asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos nariais, tačiau jiems valstybinės žemės sklypai yra suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba šie asmenys valstybinės žemės sklypus naudoja įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Pareiškėjai V. B. ir A. B. nėra sodininkų bendrijos „Vita“ nariai, sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas ir jie nėra teisėti šio sodo sklypo naudotojai (Žemės įstatymo 2 str. 11 d.). Taigi, pareiškėjai neatitinka nė vieno Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir Taisyklių 3.1.1 punkte išvardytų sodo sklypo įsigijimo iš valstybės ne aukciono būdu pagrindo, kadangi minėti teisės aktai nenumato, jog mirusių asmenų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirti mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai, tačiau už šiuos žemės sklypus asmenys nesumokėjo ir jų neprivatizavo, įpėdiniai įgytų teisę išsipirkti ne aukciono būdu (privatizuoti) šiuos sodo sklypus.

2. Pirmosios instancijos teismo minima Sklypo pirkimo-pardavimo sutartis niekada sudaryta nebuvo, sutartis nebuvo pasirašyta pirkėjo ir nebuvo patvirtinta notaro, todėl negalioja ir remtis šia sutartimi nėra pagrindo. Pastebėtina, jog buvus tinkamai sudarytai ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai ginčas dėl galimybės parduoti šį žemės sklypą pareiškėjams apskritai nebūtų kilęs, o pareiškėjai tiesiog paveldėtų šį žemės sklypą.

3. Asmuo, kuriam buvo skirtas sodo sklypas, sumokėjęs šio žemės sklypo kainą savaime neįgyja nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, nesudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmeniui, kuriam buvo skirtas sodo sklypas, sumokėjus šio žemės sklypo kainą pareiškėjai paveldėtų sklypą, o ne teisę jį pirkti, yra nepagrįstas.

4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teisės aktai įtvirtina galimybę mirusio sodininkų bendrijos nario palikimą priėmusiam asmeniui išsipirkti velioniui skirtą sodo sklypą. Taisyklių 25.9 punkte nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, be kitų dokumentų pateikia paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai. Pažymėtina, jog mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai ne aukciono tvarka turi teisę pirkti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje tik tuo atveju, jei miręs asmuo, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, už perkamą valstybinės žemės sklypą buvo sumokėjęs perkamo žemės sklypo kainą. Buvusi sodininkų bendrijos narė R. J., kuriai buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Karklas“, (duomenys neskelbtini), nebuvo sumokėjusi perkamo sodo sklypo kainos, todėl darytina išvada, kad turtinė reikalavimo teisė, kurią galėtų paveldėti pareiškėjai (CK 5.1 str. 2 d.), neatsirado. Manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 14 d. potvarkis Nr. 883p, kuriuo mirusiajai R. J. buvo skirtas sodo sklypas sodininkų bendrijoje „Vita“, (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas pagrindu turtinei reikalavimo teisei atsirasti, kadangi ji nebuvo sumokėjusi žemės sklypo kainos ir neatsirado pagrindas suteiktą valstybinės žemės sklypą perleisti nuosavybės teise R. J.. Pareiškėjai turtinę reikalavimo teisę ne aukciono tvarka pirkti ginčo žemės sklypą įgytų tik tuo atveju jei R. J. būtų sumokėjusi jai suteikto valstybinės žemės sklypo kainą. Nagrinėjamu atveju suteikto žemės sklypo kaina sumokėta nebuvo, todėl pareiškėjams paveldėjimo teisė ne aukciono tvarka pirkti mirusiajam skirtą sodo sklypą neatsirado.

5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas pareiškė prašymą teismui kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišnagrinėjo ir dėl jo visiškai nepasisakė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byla išnagrinėta pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Pabrėžtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama analogiškų bylų teismingumo klausimą formuoja praktiką, kad bylos, kuriose yra keliamas valstybinės žemės (sodo sklypo) pardavimo klausimas, yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartis priimta byloje A. M. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta byloje I. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta byloje Nr. T-250-2012 K. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2013 m. liepos 26 d. nutartis priimta byloje Nr. T-91-2013 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas yra išnagrinėjęs analogiško pobūdžio civilinę bylą Nr. 2-319-494/2014, kurioje 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovo reikalavimą parduoti sodo sklypą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai V. B. ir A. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 123-127) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjai neatitinka nė vieno Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir Taisyklių 3.1.1 punkte išvardytų sodo sklypo įsigijimo iš valstybės ne aukciono būdu pagrindo, kadangi minėti teisės aktai nenumato, jog mirusių asmenų kuriems teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirti mėgėjų sodo teritorijose esantys žemės sklypai, tačiau už šiuos sklypus asmenys nesumokėjo ir jų neprivatizavo, įpėdiniai įgytų teisę išsipirkti ne aukciono būdu (privatizuoti) šiuos sodo sklypus, yra nepagrįsti. Pareiškėjų motina buvo sudariusi Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu turėjo įgyti nuosavybės teisę į valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 a žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vita“, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), atitinkamai pareiškėjų motina Vilniaus rajono valdybos 1992 m. liepos 14 d. potvarkiu Nr. 883 buvo įtraukta į sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų sąrašą (b. l. 32-33). Taip pat pareiškėjų motina buvo sodininkų bendrijos „Vita“ narė ir faktiškai valdė Sklypą (b. l. 30-31). Pareiškėjai yra jų mirusios motinos R. J. įstatyminiai įpėdiniai, jiems buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kurio pagrindu jie paveldėjo visą mirusios jų motinos turtą, turtines teises ir prievoles, įskaitant ir turtinę teisę ne aukciono būdu įsigyti Sklypą (b. l. 27-29). Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas, Sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2.2, 3.1, 4 bei 25 punktai suteikia teisę paveldėtojams, nesantiems sodininkų bendrijos nariais, išsipirkti mirusiajam skirtą sodo sklypą, o pareiškėjai, būdami mirusios motinos įstatyminiai įpėdiniai, paveldėjo jų motinos turtinę teisę ne aukciono būdu įsigyti Sklypą, kurią ji buvo įgijusi sudarant Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teisme nekeltas argumentas (t. y. tokio atsikirtimo pagrindo atsakovo procesiniuose dokumentuose nebuvo), kad neva Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis niekada nebuvo sudaryta, nebuvo pasirašyta ir patvirtinta notaro, todėl ji negalioja ir ja nėra pagrindo remtis, yra nepagrįstas. Pareiškėjų motina iš tikrųjų sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 36). Joje nėra numatytos pareigos pareiškėjai registruoti sutartį notariškai, priešingai – sutarties 7 punkte nurodoma, kad vienas egzempliorius yra paliekamas notarų biure, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sutartis buvo sudaryta būtent notarų biure. Sutarties sudarymo faktas vertintinas visų bylos aplinkybių visumoje, kaip antai – Vilniaus rajono valdybos 1992 m. liepos 14 d. potvarkiu Nr. 883 pareiškėjų motina buvo įtraukta į sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų sąrašą (b. l. 32-33), ji buvo sodininkų bendrijos „Vita“ narė ir faktiškai valdė Sklypą (b. l. 30-31), taigi ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir registruota notariškai. Atsakovo keliamas argumentas nebuvo keliamas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime), o tik paviršutiniškai nurodoma, kad skyriaus archyve minėto sklypo privatizavimo dokumentų nėra.

3. Atsakovo argumentai, kad neva atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų motina nebuvo sumokėjusi perkamo Sklypo kainos, todėl darytina išvada, kad turtinė reikalavimo teisė, kurią galėtų paveldėti pareiškėjai, neatsirado, o pareiškėjai turtinę reikalavimo teisę ne aukciono tvarka pirkti ginčo žemės sklypą įgytų tik tuo atveju, jei R. J. būtų sumokėjusi jai suteikto valstybinės žemės sklypo kainą, nepagrįsti. Pareiškėjų motina buvo sudariusi Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2 a) punkte nurodoma, kad pirkėjas grynais sumokėjo 990 rub. (Skundo priedas Nr. 6). Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovas, pareiškėjų motina sumokėjo už Sklypą, tik mokėjimo dokumentai nėra išlikę, ką ir pabrėžė pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-1809/2013 išaiškinimu.

4. Atsakovo argumentai dėl ginčo teismingumo bendrosios kompetencijos teismui nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-1021/2014 šiuo atveju pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nustatė, kad atsakovas konkrečiu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, jo galimi veiksmai (priimamų sprendimų galimi variantai esant atitinkamoms aplinkybėms) yra aiškiai reglamentuoti Taisyklėse, taip pat ir kituose teisės aktuose, todėl jis negalėjo veikti ir neveikė laisvai, savo nuožiūra, kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konkrečiai šioje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teisės viešojo administravimo srityje. Be to, atsakovo nurodomos bylos savo ratio decidendi yra visiškai skirtingos nei nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad pareiškėjai ginčija viešojo administravimo subjekto – atsakovo, priimtų administracinių aktų teisėtumą, atsakovo argumentas dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui laikytinas teisiškai nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl iš naujo jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjai savo teisę pirkti žemės sklypą sodininkų bendrijoje ne aukciono tvarka grindžia jų mirusios motinos R. J. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, kurio pagrindu jie paveldėjo visą mirusios jų motinos turtą. Paveldėjimo apimtis šioje byloje nėra ginčijama bei nėra paneigta, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjai palikimą priėmė visa apimtimi taip pat ir mirusio asmens R. J. turtines teises (CK 5.1 str. 1 d.). Viena iš jų, kuri ginčijama šioje byloje, yra teisė pirkti sodininkų bendrijos žemės sklypą.

Vertinant pareiškėjų teisę pirkti žemės sklypą, yra reikšminga mirusios R. J. valia įsigyti jai suteiktą žemės sklypą, nes tik išreiškus tokią valią, paveldėtojams atsiranda teisė ją realizuoti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad tokią valią R. J. buvo išreiškusi, nepagrįstai rėmėsi Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, nes sutartis yra be datos, pasirašyta tik vienos iš sandorio šalių. Todėl šiuo įrodymu dėl jo turinio trūkumų šiame ginče remtis negalima. Tačiau be minėtos sutarties pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama ir kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad R. J. buvo išreiškusi valią pasinaudoti teise pirkti žemės sklypą, t. y. R. J. buvo įtraukta į sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų asmenų sąrašą (b. l. 32–33), ji sutiko su parduodamo sklypo įkainojimo aktu (b. l. 36).

Šios teisės realizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, kuriuo buvo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės. Minėtų Taisyklių 25.9 papunkčiu nustatyta, kad pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai. Įrodymų, paneigiančių, kad pareiškėjai nesilaikė šios tvarkos, byloje nėra, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas privalo pradėti žemės pardavimo procedūrą.

Dėl bylos teismingumo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šioje byloje nagrinėdamas pareiškėjų atskirąjį skundą, 2014 m. spalio 15 d. nutartimi pasisakė, kad šios bylos ginčas yra dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl byla yra nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei, kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegija teismingumui nustatyti nebuvo pagrindo.

Pareiškėjai prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą ir nurodo, kad patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti atskirai.

Apeliacinės instancijos teismui dokumentai, patvirtinantys išlaidas, nebuvo pateikti iki bylos pabaigos, todėl teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkina (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė