2021-10-13 Nr. AB-20915-3-61-3-02393-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2808-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02393-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius, atsakovas) 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (1016)VPESP5-256 „Dėl atsisakymo A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (6.5)1-4347 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus veiksmų ir 2020-05-27 rašto Nr. (10.16) DV_S-14956“ (toliau – ir 2020 m. liepos 2 d. sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą dėl skyrimo pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir ją mokėti; 4) priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV 500 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 12-1175-484/2020, kuriuo įpareigojo VSDFV Utenos skyrių ir VSDFV skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV minėto teismo sprendimo neskundė bei nepranešė pareiškėjui apie teismo sprendimo nevykdymą iki 2020 m. gegužės 27 d., todėl pareiškėjas pateikė prašymą VSDFV Utenos skyriui dėl teismo sprendimo vykdymo. VSDFV Utenos skyrius pareiškėjui per 20 dienų neatsakė ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. iš VSDFV Utenos skyriaus gavo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl atsisakymo vykdyti VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi su skundu į VSDFV ir 2020 m. liepos 7 d. gavo VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimą, kuris buvo priimtas praleidus skundo nagrinėjimo terminą.

3. Pareiškėjas teigė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir priimti netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies kontekste nurodė, kad 1995 m. rugsėjo 22 d. iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje buvo atleistas už drausmės pažeidimą ir jo atleidimo iš tarnybos dieną galiojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, kurio 3 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės (jei ta kaltė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės) pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių). Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų sistemos ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų sistemoje 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių). Pareiškėjo ištarnautas tarnybos laikas atleidimo dieną buvo 17 metų, iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje jis buvo atleistas ne dėl drausmės pažeidimų ir duomenų, patvirtinančių atleidimo neteisėtumą, yra Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1995 m. gruodžio 7 d. nutarime.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija jam turėjo būti paskirta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pagal kurį skiriama pensija iš tarnybos išėjusiems pareigūnams, ištarnavusiems 5 ir daugiau metų (bet mažiau nei 25 metus) ir sukakusiems teisės aktuose nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių).

5. Pareiškėjas teigė, kad išėjęs iš vidaus reikalų sistemos iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo turėjo teisėtą lūkestį, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija jam bus paskirta ir mokama ištarnavus tam tikrą laiką toje sistemoje ir sulaukus išėjimo iš tarnybos metu nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus – 45 ar 50 metų. Vidaus tarnybos pareigūnai, ištarnavę 5 ir daugiau metų (bet mažiau nei 20 metų) ir išėję iš tarnybos iki 2003 m. balandžio 30 d., tačiau tuo metu dar nesulaukę galiojusiuose teisės aktuose nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus, atitiko tik vieną iš dviejų sąlygų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, todėl išėjimo iš tarnybos metu dar nebuvo įgiję teisės gauti šią pensiją. Tokią teisę jie įgis tik sukakę išleidimo į atsargą amžių, nustatytą Vidaus tarnybos statuto nuostatomis.

6. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV ir VSDFV Utenos skyrius nesivadovavo pareiškėjo atleidimo metu galiojančiais teisės aktais. Pagal Vidaus tarnybos statutu priimto Statuto įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. lapkričio 27 d. redakcija) 2 dalį iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo iš tarnybos išėję asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo paskirta ir mokama, įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui nepraranda teisės gauti šią pensiją ateityje. Taigi, valstybė laiduoja, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija tokiems asmenims bus paskirta ir mokama, kai jie atitiks įstatyme nustatytas sąlygas.

7. Pareiškėjas teigė, kad dėl VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, pablogėjo sveikata, jaučiasi pažemintas, be to, vėl privalėjo kreiptis į teisininkus ir patirti išlaidų.

8. Atsakovas Lietuvės valstybės atstovas ir atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime prašė skundą atmesti.

9. VSDFV Utenos skyrius paaiškino, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų pensiją skiria ir moka iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų VSDF įgaliota administravimo įstaiga – Utenos skyrius. Pareigūnų pensijų skyrimo sąlygos nustatytos Pensijų įstatymo 3 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas buvusiems pareigūnams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų sistemos, pareigūnų pensija skiriama, jeigu jie yra ištarnavę 20 ir daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių) (Pensijų įstatymo 3 str. 4 d.).

10. Atsakovas nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą, 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-11537 „Dėl A. M. dokumentų pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 15 d. raštas) kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybą (toliau – ir Policijos departamentas) su prašymu parengti Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus.

Šio rašto kopija buvo išsiųsta ir pareiškėjui, kuriuo jis buvo informuotas, kad sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo / neskyrimo bus priimtas gavus visus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus per Nuostatų 12 punkte nurodytą terminą. Policijos departamentas 2020 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 5-S-5758 „Dėl A. M. dokumentų pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 4 d. raštas) persiuntė pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą bei darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Išnagrinėjus visą gautą medžiagą pareiškėjui pensijai skirti, VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nuostatais, 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų pensiją, nes iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje jis buvo pašalintas dėl pareiškėjo kaltės ir nebuvo ištarnavęs vidaus reikalų sistemoje 20 metų.

Pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 17 metų 11 mėnesių 28 dienos. 2020 m. gegužės 25 d. VSDFV Utenos skyrius gavo iš pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo. VSDFV Utenos skyrius 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (10.16) DV_S-14956 „Dėl įvykdyto teismo sprendimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 27 d. raštas) informavo pareiškėją, kad pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas ir Nuostatai. Paaiškino, kad VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1175-484/2020 nusprendė panaikinti Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas) bei įpareigojo Utenos skyrių pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, tačiau neįpareigojo grąžinti nuo 2019 m. liepos 18 d. pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų pensiją ir ją toliau mokėti, nes sprendimus dėl pareigūnų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, kurių sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Pensijų įstatymo 12 str. 6 d.).

11. VSDFV Utenos skyrius pažymėjo, kad atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų pensiją pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį kaip neatitinkančiam vienos iš šioje dalyje nustatytos sąlygos šiai pensijai paskirti, t. y. dėl to, kad pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai yra mažesnis nei 20 metų (sąlygą, kad po atleidimo iš tarnybos dienos būtų praėję 3 metai pareiškėjas atitiko). Nurodė, kad ištarnavus mažiau kaip 20 metų, bet ne mažiau kaip 5 metus, teisė į pareigūnų pensiją sukakus įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių) įgyjama, jei pareigūnas išėjo (o ne buvo pašalintas) iš tarnybos. Nei VSDFV, nei jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė spręsti dėl pareigūnų atleidimo teisėtumo, o duomenys Policijos departamento pateiktuose dokumentuose patvirtina, kad pareiškėjas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleistas 1995 m. spalio 7 d., o atleidimo pagrindas – Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 5 dalis (už drausmės pažeidimą) (t. y. dėl jo pačio kaltės). Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo atleidimo neteisėtumą, nėra.

12. Atsakovas akcentavo, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą yra teisėti ir pagrįsti: 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas priimtas nustatyta tvarka ir terminais, pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, kuriam suteikta teisės priimti sprendimus dėl pareigūnų pensijų skyrimo, sprendime nurodytos teisės normos, pagrindžiančios atsisakymą skirti pareigūnų pensiją, nurodyta apskundimo tvarka. Tiek VSDFV Utenos skyriaus, tiek VSDFV sprendimai, iš kurių pareiškėjas kildina savo neva patirtą žalą, laikytini teisėtais. Nėra būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo, todėl nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Atsakovo Lietuvės valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė skundą atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimas priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skundą, kuriame jis nesutiko su VSDFV Utenos skyriaus veiksmais vykdant VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir šio skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (10.16) DV_S-14956 „Dėl įvykdyto teismo sprendimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 27 d. raštas), kuriuo pareiškėjui suteikta informacija apie teismo sprendimo vykdymą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VSDFV, patikrinusi VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, susijusius su VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimo vykdymu, nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius tinkamai įvykdė šio teismo sprendimo įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą. VSDFV nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą, kurį išsiuntė pareiškėjui 2020 m. gegužės 18 d. raštu. Tai, kad VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą pareiškėjas gavo, patvirtina jo 2020 m. gegužės 22 d. prašymas. VSDFV nustatė, jog VSDFV Utenos skyrius įvykdė VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV, patikrinusi VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. raštą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. prašymą, nustatė, kad šiuo raštu VSDFV Utenos skyrius teisingai paaiškino VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimo įvykdymo aplinkybes: procedūras, susijusias su 2019 m. liepos 18 d. prašymo nagrinėjimu, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo priėmimo teisinį pagrindą ir motyvus. VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimu konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai vykdant VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą yra teisėti ir pagrįsti, o 2020 m. gegužės 27 d. raštu suteikta informacija apie VAAT sprendimo vykdymą yra teisinga, todėl pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, esą VSDFV sprendimas priimtas pažeidžiant nagrinėjimo terminus, nepagrįsti, nes VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimas priimtas nepažeidžiant Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 18 punkte nustatyto 20 darbo dienų termino, t. y. sprendimas priimtas per 17 darbo dienų nuo pareiškėjo skundo gavimo VSDFV.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 1 d.), nesikreipė.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad VSDFV Utenos skyrius įvykdė VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą, o VSDFV, priimdama šioje administracinėje byloje skundžiamą 2020 m. liepos 2 d. sprendimą tinkamai įvertino pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skunde VSDFV nurodytas aplinkybes ir VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, veikė vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais išankstinių ginčų nagrinėjimo VSDFV tvarką, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymą ir pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV ir VSDFV Utenos skyriaus, 500 Eur neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartojo skunde išdėstytus argumentus.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir ją mokėti paliko nenagrinėtais, kitą skundo dalį atmetė.

22. Teismas nustatė, kad VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1175-484/2020 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6587 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-08-02 sprendimo Nr. (10.34) DV_S-29215“; panaikino VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“; įpareigojo VSDFV Utenos skyrių pareiškėjo 2019 liepos 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas teismo sprendimą, 2020 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu parengti Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus. Šio rašto kopija buvo išsiųsta ir pareiškėjui, kuriuo jis buvo informuotas, kad sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo / neskyrimo bus priimtas gavus visus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus per Nuostatų 12 punkte nurodytą terminą. Policijos departamentas 2020 m. gegužės 4 d. raštu persiuntė pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą bei darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą).

Išnagrinėjęs gautą medžiagą, VSDFV Utenos skyrius 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes buvęs pareigūnas neatitinka pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimui būtinų sąlygų. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą VSDFV Utenos skyriui dėl teismo sprendimo vykdymo. Prašyme pareiškėjas patvirtino 2020 m. gegužės 21 d. gavęs sprendimą, bet teigė: „nežinau kas darosi Jūsų skyriuje, 2020 m. vasario 26 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą ir tenkino mano skundą ir panaikino Jūsų sprendimą. Aš laukiu, kada bus mokama man pareigūnų ir karių pensija. Atrodo, kad reikės kreiptis į savo advokatą ir kitas institucijas, kad priverstų vykdyti teismo sprendimą“. VSDFV Utenos skyrius 2020 m. gegužės 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas ir priimtas naujas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta skirti pareigūnų pensiją, nes pareiškėjas neatitinka įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų.

Rašte dar kartą paaiškinta, jog ginčijamą Sprendimą jis turi teisę per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo apie priimtą sprendimą, apskųsti VSDFV. Pareiškėjas pateikė 2020 m. birželio 2 d. skundą VSDFV, kuriame prašė išnagrinėti neteisėtus VSDFV Utenos skyriaus veiksmus dėl teismo sprendimo nevykdymo ir jokio sprendimo nepriėmimo. VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimu konstatuota, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai, vykdant VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1175-484/2020, yra teisėti ir pagrįsti, o 2020 m. gegužės 27 d. raštu suteikta informacija apie minėto teismo sprendimo vykdymą yra teisinga, todėl pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skundas atmestas kaip nepagrįstas.

23. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) ir akcentavo šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant minėtas normas, nustatė, kad pareiškėjas į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, su skundu dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nesikreipė. VSDFV nėra išnagrinėjusi šio teritorinio skyriaus sprendimo ir nėra dėl jo pasisakiusi. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti. Teismas paliko nenagrinėtą ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir ją mokėti.

25. Teismas, vadovaudamasis VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 8 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 18 punktu, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 91 straipsniu, nustatė, kad pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skundas VSDFV buvo gautas 2020 m. birželio 8 d. Skundžiamas VSDFV sprendimas buvo priimtas 2020 m. liepos 2 d., t. y. per 17 darbo dienų nuo skundo gavimo. Teismas sprendė, jog VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo skundą, laikėsi Taisyklių 18 punkte nustatytų skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo termino. Todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog buvo praleistas skundo nagrinėjimo terminas.

26. Teismas iš pareiškėjo skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV Utenos skyriaus veiksmais, vykdant VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą, ir šio skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. raštu, todėl patikrino VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, susijusius su teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo vykdymu.

27. Teismas nurodė, kad VSFDV nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas VAAT įpareigojimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2019 liepos 18 d. prašymą ir 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą, kurį išsiuntė pareiškėjui 2020 m. gegužės 18 d. raštu. Patikrinusi VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, VSDFV nustatė, kad 2020 m. gegužės 27 d. raštu VSDFV teritorinis skyrius teisingai paaiškino VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimo įvykdymo aplinkybes: procedūras, susijusias su 2019 liepos 18 d. prašymo nagrinėjimu, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo priėmimo teisinį pagrindą ir motyvus. VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimu konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai, vykdant VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą, yra teisėti ir pagrįsti, o 2020 m. gegužės 27 d. raštu suteikta informacija apie minėto teismo sprendimo vykdymą yra teisinga, todėl pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kad VSDFV, priimdama skundžiamą 2020 m. liepos 2 d. sprendimą, nesivadovavo pareiškėjo atleidimo metu galiojančiais teisės aktais, teismas pažymėjo, kad VSDFV sprendimas buvo priimtas patikrinus VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, susijusius su VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimo vykdymu. Minėtu sprendimu nebuvo sprendžiamas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui nebuvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinės pensija, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl VSDFV privalėjo vadovautis tik tais teisės aktais, kurie buvo aktualūs vertinant VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu, bet ne teisės aktais, galiojusiais pareiškėjo atleidimo metu.

29. Teismas, įvertinęs skundžiamo VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimo turinį, nustatė, kad šiame sprendime VSDFV nurodė motyvus, kuriais pareiškėjo skundą atmetė, tinkamai nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skundas. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

30. Teismas sprendė, kad VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

31. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV veiksmų, nes jie atsisakė vykdyti VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir nemoka pareiškėjui pareigūno ir kario pensijos.

32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą ir VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimą. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtą, o VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms teismas vertino, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

33. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

34. Teismas vertino, kad kiti proceso šalių argumentai nėra esminiai sprendžiant šią bylą ir / arba niekaip nekeičia teismo padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.

III. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, pridėti prie bylos ir vertinti su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčijamas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimas yra be datos, numerio, jame nėra nurodytas taikomo teisės akto straipsnis ir punktas, kurių pagrindu tokio pobūdžio sprendimas buvo priimtas, jis nėra objektyvus ir pagrįstas. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. rašte nepagrįstai teigiama, kad nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, nes su apeliaciniu skundu teikiamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymas šią aplinkybę paneigia. Visus reikalingus dokumentus Ministerija 2019 m. rugsėjo 27 d. perdavė VSDFV Utenos skyriui, tačiau šie dokumentai liko neįvertinti. Dėl vilkinimo, biurokratijos pareiškėjas buvo priverstas rašyti skundus Ministerijai ir Seimo kontrolierių tarnybai. Su apeliaciniu skundu teikiama Seimo kontrolierių pažyma įrodo, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai nėra sąžiningi ir VSDFV Utenos skyrius, atlikęs neteisėtus veiksmus, neįvertinęs pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą.

37. Pareiškėjo teigimu, jis turi teisėtą lūkestį, kad jam, kaip neįgaliam asmeniui, bus paskirta aptariama pensija ištarnavus 17 metų. Skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimas šiurkščiai pažeidžia jo teises ir interesus, jį diskriminuoja. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VSDFV Utenos skyrius sprendimą dėl pensijos pareiškėjui skyrimo turėjo priimti vadovaudamasis skunde pirmosios instancijos teismui nurodytu teisiniu reglamentavimu. Šis sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

38. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas panaikinti VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo nepagrįstai patvirtintas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo, kuris yra be datos, numerio, taikomo teisės akto straipsnio ir punkto, teisėtumas. VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimas nėra aiškus, objektyvus, argumentuotas, priimtas nesivadovaujant pareiškėjo atleidimo metu galiojančiais teisės aktais, pagal kuriuos pareiškėjas įgijo teisę į įstatymu nustatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, be to, nėra padaręs jokio nusikaltimo. VSDFV neatsižvelgė į VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendime, pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. prašyme bei pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skunde nurodytus argumentus. Nuostatų ir Pensijų įstatymo 3 straipsnio kontekste pareiškėjui, jį atleidus, turėjo būti paskirta pareigūnų ir karių pensija, nors dar nebuvo suėjęs reikalingas amžius. VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimas, kuris grindžiamas klaidingais aiškinimais, nėra objektyvus ir pagrįstas, todėl naikintinas.

39. Pareiškėjas nurodo, kad tokių reikalavimų, kuriuos nurodė savo sprendime pirmosios instancijos teismas, nekėlė. Teismo suformuluotose reikalavimuose nenurodoma, kad VSDFV Utenos skyrius yra atsakovas, o VSDFV yra trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat tokio įvardinimo pasigendama visame teismo sprendime. Tai patvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas ginčija VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuris yra be datos, numerio, taikyto teisės akto straipsnio ir punkto, priimtas teisinį reglamentavimą aiškinant plečiamai, kas neatitinka VAĮ reikalavimų, dėl ko buvo priverstas pateikti skundą VSDF dėl neobjektyviai išnagrinėto prašymo. Seimo kontrolierių tarnybos išvadoje, kuri teikiama su apeliaciniu skundu, pripažintas VSDFV Utenos skyriaus veiksmų biurokratizmas.

40. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad klausimui dėl pensijos jam skyrimo išspręsti reikšmingas skunde nurodytas teisinis reglamentavimas, kurio teismas neįvertino, taip pat neįvertino, kad VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimu įpareigojo VSDFV Utenos skyrių ir VSDFV skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių pensiją, dėl šio sprendimo vykdymo pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, kuris per 20 dienų terminą atsakymo nepateikė. Dėl atsakymo nepateikimo nustatytu terminu pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į Seimo kontrolierių tarnybą.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, kaip neįgalus asmuo, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti ir išėjęs iš vidaus reikalų sistemos iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija jam bus paskirta ir mokama ištarnavus tam tikrą laiką sistemoje (ne mažiau nei 5 metus) ir sulaukus senatvės amžiaus. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius 2020 m. gegužės 14 d. sprendime neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

42. Pareiškėjas, pakartodamas skunde išdėstytą teisinį reglamentavimą, kuris, pareiškėjo nuomone, suteikia pagrindą jam skirti aptariamą pensiją, akcentuoja, kad jo ištarnautas tarnybos laikas atleidimo dieną buvo 17 metų, iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje buvo atleistas ne dėl drausmės pažeidimų. Vertina, kad pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Nuostatus turi teisę į valstybinę pensiją.

43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisę gina tarptautiniai teisės aktai, kurių taikymas aptartas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT). Šiuo aspektu aktualu tai, kad valstybė, reguliuodama socialinę politiką, turi pakankamai plačias galimybes keisti pensijų dydžius. Tačiau pagal EŽTT išaiškinimus keičiant šios srities teisinį reguliavimą būtina paisyti tam tikrų reikalavimų. Vartojamos priemonės turi atitikti siekiamą tikslą, užtikrinant pusiausvyrą tarp bendro visuomenės intereso ir reikalavimo apsaugoti asmens pagrindines teises.

44. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesivadovavo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Šie principai siejasi ir su valstybės pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, teisinį reglamentavimą dėl pareigūnams ar kariams, išėjusiems iš tarnybos, valstybinės pensijos skyrimo.

45. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamuose sprendimuose nesiremta aplinkybe, kad 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavimo sąlygos gerokai pakito – staiga ir ženkliai (10–15 metų) padidintas šiai pensijai skirti ir mokėti reikalingas sukakti amžius. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad pagal kartu su Vidaus tarnybos statutu priimto Statuto įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio (2003-11-27 redakcija) 2 dalį iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo iš tarnybos išėję asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo paskirta ir mokama, įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, nepraranda teisės gauti šią pensiją ateityje. Valstybė laiduoja, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija tokiems asmenims bus paskirta ir mokama, kai jie atitiks įstatyme nustatytas sąlygas. Taigi, tais atvejais, kai išėję iš tarnybos Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai yra ištarnavę mažiau nei 20 metų, jie pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2007-01-18 redakcija) 5 punktą (2012-10-02 redakcija) teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgydavo tuomet, kai atitinkamas pareigas eidavo 5 ir daugiau metų.

46. Pareiškėjas teigia, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygos – būti ištarnavusiems tam tikrą nustatytą skaičių metų (atitinkamai 20 ar 25 metus) arba einant atitinkamas pareigas būti ištarnavusiems 5 ir daugiau metų ir sukakusiems tam tikrą įstatymuose ar statutuose nustatytą amžių (jei toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių) – buvo nustatytos nuo pat įstatymo, kuriuo reguliuojamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas, priėmimo, t. y. nuo 1994 m. gruodžio 13 d. Pagal Statuto įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio (2003-11-27 redakcija) 2 dalį pareigūnams, iš vidaus tarnybos išėjusiems iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo (2003-05-01), jų turėtos socialinės garantijos taikomos, inter alia (be kita ko) pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, o ne iki tol galiojusiu teisiniu reguliavimu. Todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija jam bus paskirta ir mokama ištarnavus tam tikrą laiką toje sistemoje ir sukakus išėjimo iš tarnybos metu nustatytą išleidimo į atsargą amžių – 45 ar 50 metų.

47. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl neteisėtų VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV veiksmų, ignoruojant priimtą teismo sprendimą, aktualų teisinį reglamentavimą, neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų, nerūpestingumo ir neatidumo patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Patyrė kasdieniniam pragyvenimui reikalingų lėšų trūkumą, nes turėjo kreiptis į advokatą, o tai sąlygojo nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo sveikata (duomenys neskelbtini). Tai tęsiasi dvejus metus. Yra priverstas kreiptis į teisininkus, bylinėtis teismuose. Teismas aptariamu aspektu nenustatinėjo valstybę atstovaujančių atstovų kaltės, pareiškėjo turtinės padėties, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo nesivadovavo CK nuostatomis, neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo teismas neįvertino, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamiesi VSDFV ir VSDFV Utenos skyrius privalėjo veikti priimdami atitinkamus aktus ir atlikdami veiksmus, ar atsakovai pareiškėjo atžvilgiu veikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai.

48. Atsakovas Lietuvės valstybės atstovas ir atsakovas VSDFV Utenos skyrius (teisių perėmėjas – VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49. Atsakovas, akcentuodamas ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą ir pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, pabrėžia, kad VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, be kita ko, įpareigodamas VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą. VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas šį įpareigojimą 2020 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu parengti Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus. Policijos departamentas 2020 m. gegužės 4 d. persiuntė pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą bei darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Išnagrinėjęs visą gautą medžiagą, VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nuostatais, 2020 m. gegužės 14 d. priėmė ginčijamą sprendimą.

50. Atsakovo teigimu, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai atsisakyta skirti pareigūnų pensiją, nes iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje jis buvo pašalintas dėl jo kaltės ir nebuvo ištarnavęs vidaus reikalų sistemoje 20 metų. Pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 17 metų 11 mėnesių 28 dienos. Pareiškėjas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleistas 1995 m. spalio 7 d., atleidimo pagrindas – Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 5 dalis (už drausmės pažeidimą). Į pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. prašymą dėl sprendimo vykdymo buvo atsakyta 2020 m. gegužės 27 d. raštu, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas ir Nuostatai, taip pat išaiškinta, kad VAAT 2020 m. vasario 26 d. sprendimu VSDFV Utenos skyrius nebuvo įpareigotas grąžinti nuo 2019 m. liepos 18 d. pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų pensiją ir ją toliau mokėti, bei nurodyta, kad pareiškėjo prašymui išspręsti dėl dokumentų pateikimo buvo kreiptasi į Policijos departamentą.

51. Atsakovas akcentuoja, kad ištarnavus mažiau kaip 20 metų, bet ne mažiau kaip 5 metus, teisė į pareigūnų pensiją sukakus įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių) įgyjama, jei pareigūnas išėjo (o ne buvo pašalintas) iš tarnybos. Nei VSDFV, nei jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė spręsti dėl pareigūnų atleidimo teisėtumo. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo atleidimo neteisėtumą, nėra.

52. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėl prašomo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo į VSDFV kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją nesikreipė, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą pagrįstai paliktas nenagrinėtas.

53. Atsakovas laikosi pozicijos, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą yra teisėti ir pagrįsti. Tiek VSDFV Utenos skyriaus, tiek VSDFV sprendimai, iš kurių pareiškėjas kildina savo neva patirtą žalą, laikytini teisėtais. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė negalima ir pareiškėjas neįgyja teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

54. Atsakovo Lietuvės valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Nėra teisinio pagrindo pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo sprendimo atsisakyti skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei neturtinės žalos atlyginimo.

57. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (1016)VPE_SP5-256 „Dėl atsisakymo A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ buvo nuspręsta pareiškėjui neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes jis neatitinka pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimui būtinų sąlygų.

58. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą VSDFV Utenos skyriui dėl teismo sprendimo vykdymo. Iš šio prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas yra gavęs 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą.

59. VSDFV Utenos skyrius 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (10.16) DV_S-14956 „Dėl įvykdyto teismo sprendimo“ informavo pareiškėją, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas ir priimtas naujas VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta skirti pareigūnų pensiją, nes pareiškėjas neatitinka įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų.

60. Pareiškėjas pateikė 2020 m. birželio 2 d. skundą VSDFV, kuriame prašė išnagrinėti neteisėtus VSDFV Utenos skyriaus veiksmus dėl teismo sprendimo nevykdymo ir jokio sprendimo nepriėmimo.

61. VSDFV 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (6.5)1-4347 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus veiksmų ir 2020 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (10.16) DV S-14956“ pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Šiame sprendime nurodyta, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmai, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1175-484/2020, yra teisėti ir pagrįsti, o 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (10.16) DV S-14956 suteikta informacija apie minėto teismo sprendimo vykdymą yra teisinga.

62. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

63. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

64. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

65. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, su skundu dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (1016)VPE SP5-256, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nesikreipė, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (1016)VPE_SP5-256 ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir ją mokėti nusprendė palikti nenagrinėtą, nes pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo nuomone, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti.

66. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas po ginčijamo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo gavimo pateikė 2020 m. birželio 2 d. skundą VSDFV, kuriame prašė išnagrinėti neteisėtus VSDFV Utenos skyriaus veiksmus dėl teismo sprendimo nevykdymo ir jokio sprendimo nepriėmimo. Nors pareiškėjas skunde tiesiogiai nesuformulavo reikalavimo dėl 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio galima spręsti, kad jis nesutinka su teritorinio skyriaus sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Be to, pažymėtina, jog pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Todėl VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo skundą, privalėjo išsiaiškinti, kokias teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas siekia apginti. Tai, kad VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo skundą, sprendė tik dėl VSDFV Utenos skyriaus veiksmų ir 2020 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (10.16) DV S-14956, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo nepasinaudojo išankstine privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju formalus pareiškėjo skundo nagrinėjimas, neatitinkantis gero administravimo principo imperatyvų, negali riboti pareiškėjo teisminės gynybos teisės.

67. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo reikalavimą panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (1016)VPE_SP5-256 ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir ją mokėti paliko nenagrinėtą, t. y. neišnagrinėjo iš esmės visų pareiškėjo reikalavimų, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

68. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

69. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinės teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija nevertina kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių.

70. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia dėl dokumentų, kurie pridėti prie apeliacinio skundo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė