302982b5-e36a-4261-a182-fd3bcdf13c04 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. e2-977-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00803-2015-5         Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

D. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1036-343/2016 pagal ieÅ¡kovo V. D. ieÅ¡kinį atsakovėms D. T., P. D. dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir atsakovės D. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas V.

D. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas atidalinti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendros ieÅ¡kovo ir atsakovių D. T., P. D. nuosavybės.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini) iki sprendimo įsiteisėjimo.

Nurodė, kad D. T. bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), vykdo individualiÄ veiklÄ ir nuomoja kambarius be ieÅ¡kovo kaip bendraturčio sutikimo. Nors 2013 – 2014 metais jis buvo davęs sutikimÄ nuomoti kambarius, tačiau 2015 m. nei žodinis, nei raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas neduotas. IeÅ¡kovas kaip teisėtas bendrasavininkas negali tinkamai disponuoti jam priklausančia turto dalimi, nes visu namu disponuoja D. T.. Be ieÅ¡kovo sutikimo naudodama turtÄ , D. T. gauna pajamas, kurių nesidalina su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovo turtas yra naudojamas, turtas dėvisi, prarandama pirminė jo bÅ«klė, didėja turtinė žala ir nuostoliai. D. T. rengia grupinius susirinkimus–susitikimus „Sisteminio konsultavimo-Å¡eimos konsteliacijos“ klausimais, dėl ko tikėtina, jog vyksta neregistruotos Lietuvoje religinės organizacijos susitikimai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas 2015 m. spalio 16 d. teikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones uždrausti – D.

T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi praÅ¡ymas atmestas. Teismas ieÅ¡kovui nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra susijęs su naudojimosi, o juo labiau individualios veiklos vykdymo apribojimais. IeÅ¡kovas pakartotinai teikia praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jame jokių naujų ar kitų argumentų, kurie nebuvo nurodyti pirmajame praÅ¡yme ir kurių pagrįstumo teismas nebÅ«tų įvertinęs, nenurodo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino (CPK 147 str. 1 d., 144 str. 1 d.).   III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas V. D. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neįsigilino į apelianto praÅ¡ymo esmę ir antrÄ kartÄ atmetė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Byloje tarp bendraturčių (Å¡alių) kyla ginčas dėl naudojimosi tvarkos. Atsakovė D. T. vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ nuomoja kambarius bendrojoje dalinėje nuosavybėje be bendraturčių sutikimo, nors turtas neatidalintas, naudojimosi tvarka nenustatyta.

Apeliantas siekia iki sprendimo priėmimo uždrausti D. T. nuomoti patalpas, nes yra pažeistos jo kaip bendraturčio teisės ir jis negali naudotis savo turto dalimi.Apeliantas nereiÅ¡kia reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos, o siekia visÄ turtÄ atidalinti objektais, kad nekiltų ginčų dėl bendro turto valdymo. Todėl individualios veiklos apribojimas bÅ«tų tik laikinas iki sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje. Taip pat toks apribojimas tiesiogiai susijęs su nagrinėjamais Å¡alių reikalavimais, todėl praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti tenkinamas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡spręstų teisinį konfliktÄ , bÅ«tų užkirstas kelias atsakovei D.

T. piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Taip pat būtų apgintos kitų bendraturčių teisės, kurias nuolat D. T. pažeidinėja. Namo/statinio (duomenys neskelbtini) būklė yra bloga, padaryti pakeitimai, kurie kelia pavojų. Pastatas yra fiziškai pažeistas, reikalaujantis rekonstrukcijos ar net dalinio pastato nugriovimo. D. T. savo veiksmais, kurie teismo nėra užkertami, likusiems bendraturčiams sukelia administracinės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindus dėl asmenų pavojaus, kuriems D.

T. iÅ¡nuomoja kambarius. Skundžiama nutartis paremta neteisingais ir klaidingais argumentais, lemiančiais motyvų nebuvimÄ , dėl ko skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta kaip visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovė D. T. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas reiÅ¡kia reikalavimÄ atidalinti jį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam paliekant turtÄ , o atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais.

Tai, kad atsakovė naudojasi turtu, dėl kurio naudojimosi Å¡alys nėra susitarę, niekaip nesutrukdys įgyvendinti galimai apeliantui palankų teismo sprendimÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad naudodamasi turtu, atsakovė jį niokoja.Bendrame turte apeliantui priklauso tik 3/16 dalys. Namo bendras plotas sudaro 194,86 kv.m., o gyvenamas plotas - 66,32 kv. m. Atitinkamai apeliantui priklausanti dalis sudaro: bendro ploto - 36,53 kv.m., gyvenamojo ploto - 12,43 kv.m. Namo antrame aukÅ¡te apeliantas savo nuožiÅ«ra iÅ¡sirinko kambarį, kuriuo naudojasi ir laiko jį užrakintÄ .

Dėl Å¡io fakto atsakovės jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kia. Apeliantui nėra užkirstas kelias naudotis jam priklausančia turto dalimi. Byloje nėra duomenų, kad naudotis turtu jį nuomojant apeliantas negali. Nepagrįstas argumentas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis bÅ«tų užkirstas kelias atsakovei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. NeaiÅ¡ku, kaip naudojimasis turtu tiesiogiai susijęs su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.Apelianto argumentai dėl namo bÅ«klės nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Byloje nėra duomenų, kad name negalima gyventi, o rÅ«pintis namo stoviu bendraturčiai privalo nepriklausomai nuo to, ar naudojasi juo, ar nesinaudoja. Apeliantas nepateikė duomenų, kad nors kokiu veiksmu siekia namÄ remontuoti, o atsakovė jam trukdo ir dėl to blogėja namo bÅ«klė.PraÅ¡yme nėra esminio argumento – pagrindimo, kad nebus įmanoma įvykdyti sprendimÄ , priteisiant apeliantui namÄ natÅ«ra, jeigu atsakovė iki tokio sprendimo priėmimo naudosis namu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantas siekia atsakovei padaryti spaudimÄ byloje.

Laikinųjų apsaugos priemonių pagalba riboti vieno bendraturčio teisę naudotis turtu nėra įstatyminio pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui galinčio bÅ«ti palankiu teismo sprendimo įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiÅ¡kė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas, esančias bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė, kad jau 2015 m. spalio 20 d. nutartimi apelianto praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo iÅ¡spręstas konstatavus, kad jos nesusijusios su reiÅ¡kiamu reikalavimu, o naujai pareikÅ¡tame praÅ¡yme apeliantas nenurodė jokių naujų ar kitų argumentų, kurie teismo nebÅ«tų iÅ¡spręsti ir kurių pagrįstumo teismas nebÅ«tų įvertinęs. Nors apeliantas ir nesutinka su Å¡iais teismo argumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados nei padarė pirmosios instancijos teismas.IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo (ieÅ¡kinio dalyko) matyti, kad apeliantas reiÅ¡kia atsakovėms reikalavimÄ dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovei D.

T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas, esančias bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam, kad užtikrintų pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , jeigu bus priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas. Tuo tarpu iÅ¡ praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių matyti, kad jos yra nukreiptos ne tiesiogiai ir ne tiek į byloje pareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimÄ , o į atsakovės D. T. galimai vykdomÄ veiklÄ . Todėl, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nuomoti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančias patalpas, nėra taip susijusios su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais – turto atidalinimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kad jų netaikymas lemtų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimÄ ar, juo labiau, įvykdymo negalimumÄ ir tinkamas įvykdymas galimas tik jų taikymo atveju.

Kitaip tariant, nėra grėsmės, kad, netaikius apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės, galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu. Juolab, kad bylos duomenimis Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre atliktas įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi šalims nustatytas laikinas naudojimas gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Dėl pastarųjų aplinkybių atmestini ir apelianto argumentai dėl pažeistų jo kaip bendraturčio teisių pažeidimo, susiję su jo nurodomu negalėjimu naudotis savo turto dalimi. Nors apeliantas ir teigia, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sudarytų absoliutų jos negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡iuos argumentus laikyti pagrįstais. Pažymėtina, kad minėtas pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai procesinis sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas argumentavo padarytas iÅ¡vadas nurodydamas, kad apeliantas nėra pateikęs naujų motyvų lyginant su dėstytais anksčiau nagrinėtame (atmestame) praÅ¡yme, dėl ko nagrinėti bei pasisakyti iÅ¡samiau pakartotinai dėl tų pačių motyvų teismui ir nebuvo bÅ«tinumo. Todėl teiginys, kad nutartis yra nemotyvuota, laikytinas nepagrįstu.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėjamoje byloje taikyti apelianto praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                          Alvydas PoÅ¡kus