2022-04-06 Nr. AB-8365-2-44-3-00058-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1888-789/2022

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00058-20222

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R EN D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui B. H. I. B., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. H. I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. H. I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis B. H. I. B. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61840 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo sąlygų ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

2. Skunde nurodoma:

3. Migracijos departamentas supažindino pareiškėją su sprendimu įleisti jį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendinti jį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

4. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjo tapatybė nenustatyta, jis nebendradarbiauja su institucijų atstovais. Kadangi pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, Sprendimo tekstas buvo išverstas minimaliai, nenurodant nei motyvų, nei Sprendimo esmės. Pareiškėjas negali pateikti teismui šio dokumento teksto visa apimtimi, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Pareiškėjas prašo teismo išreikalauti iš atsakovo ginčijamą Sprendimą.

5. Skundžiamame Sprendime yra neteisingai nurodyti faktiniai bylos duomenys, nes Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentų originalus, taigi jo asmenybė yra nustatyta. Sprendime nepagrįstai pažymėta, jog Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje labai aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma užsieniečio nebendradarbiavimu – kai užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikia suklastotus dokumentus ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsienietis klaidintų institucijas ar pats atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, o jo atvykimo į Lietuvą aplinkybės taip pat negali būti vertinamos nebendradarbiavimu, nes jos neaktualios ginčui. Taigi byloje nėra nei vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti Užsieniečio atžvilgiu griežčiausią, sulaikymui prilygstančią priemonę, itin ribojančią jo teises.

6. Pareiškėjas jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o atsakovo priimtas Sprendimas pažeidžia visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose. Pareiškėjas buvo apgyvendintas pasienio patalpose įrengtoje stovykloje, vėliau jis buvo perkeltas į Medininkų užsieniečių registracijos centrą, įkurtą metaliniuose konteineriuose, tačiau čia gyvenimo sąlygos nėra geresnės, nes laisvė judėti taip pat yra ribojama maksimaliai, maistas nėra tinkamas (duomenys neskelbtini) gyventojams, yra šalta, privatumo neturėjimas žlugdo pareiškėją morališkai, žemina jo orumą.

7. Pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis, o jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės – atsakovas nepateisinamai ilgai neapklausė Užsieniečio ir neatliko jokių veiksmų jo prieglobsčio prašymo byloje, o po apklausos skubotai priėmė sprendimą, kuris buvo apskųstas teismui. Taigi atsakovas itin ilgą laiką nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties.

8. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Akivaizdu, jog šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.

9. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam bent minimaliai pačiam pasirūpinti savimi.

10. Judėjimo laisvės ribojimo terminas pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti siejamas su ekstremalios padėties dėl užsieniečių antplūdžio galiojimu. Akivaizdu, jog, atšaukus ekstremalią padėtį, išnyks pagrindas taikyti tokias priemones, bet palikus galioti atsakovo Sprendimą, jis bus taikomas iki nustatyto termino, nepriklausomai nuo ekstremalios padėties atšaukimo, o tam nebus teisinio pagrindo.

11. Atsiliepime į skundą Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsiliepime į skundą nurodoma:

13. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

14. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S35439, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apskundė Sprendimą Migracijos departamento komisijai, kuri jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

15. Departamentas vertino, jog Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, jis gali išvykti į kitą Europos valstybę ir pasislėpti. Skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį. Buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Departamentas priėmė Sprendimą ir apgyvendino pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikdamas jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

16. Skundo teiginiai, jog pareiškėjui turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, į Lietuvos Respubliką atvyko, pažeisdamas migracijos taisykles. Pareiškėjo tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio jis paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 117 straipsniu, 1408 straipsnio 3 dalimi.

19. Teismas vertino, jog tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, bei tai, kad, Užsieniečio teigimu, jo atvykimą į Lietuvą lėmė neapibrėžtos grėsmės dėl religijos, kurių jis negalėjo pagrįsti įrodymais, jam nesvarbu, kurioje Europos valstybėje gyventi, rodo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Teismas pažymėjo, kad priimtas sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

20. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog, pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti, siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

21. Teismo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

22. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste. Teismo vertinimu, Užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

III. 23. Pareiškėjas B. H. I. B. apeliaciniame skunde su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma:

25. Skundžiamame teismo sprendime yra neteisingai nurodyti faktiniai duomenys, nes Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentų originalus, taigi jo asmenybė yra nustatyta. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis.

26. Užsieniečio apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvą momento de facto laikytinas sulaikymu. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui dėl judėjimo laisvės ribojimo. Asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (paskutinė priemonė), ji gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymuose nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

27. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog, taikydama perteklines kraštutines žmogaus teises ribojančias priemones, Lietuvos valstybė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje gali būti pagrįstai pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba kitos Įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

28. Teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus, nes Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvą momento buvo sulaikytas, tokiu būdu neleidžiant jam užmegzti socialinių, ekonominių ar šeiminių santykių. Jei nebūtų varžoma Užsieniečio laisvė, jis turėtų galimybę tuo pasirūpinti.

29. Judėjimo laisvės ribojimo terminas pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti siejamas su ekstremalios padėties dėl užsieniečių antplūdžio galiojimu. Akivaizdu, jog, atšaukus ekstremalią padėtį, išnyks pagrindas taikyti tokias priemones, bet, palikus galioti atsakovo Sprendimą, jis bus taikomas iki nustatyto termino, nepriklausomai nuo ekstremalios padėties atšaukimo, o tam nebus teisinio pagrindo.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

31. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

32. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

33. Užsienietis prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S35439, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui. Komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2510, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kuris 2022 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno erdvę terminus, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundo dar neišnagrinėjo. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

34. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo, apklausos metu pasakojo, kad išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė neapibrėžtos grėsmės dėl religijos ir noras gyventi Europoje, nes kilmės šalyje nėra stabilumo ir ateities. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių grasinimo faktą. Apklausos metu jis teigė, kad jam nėra svarbu, kokioje Europos šalyje gyventi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Migracijos departamentas pagrįstai priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos perėjimas, nebendradarbiavimas nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje), todėl jis yra pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti.

35. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu paskyrė pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – iki 2022 m. balandžio 5 d. apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgdamas į šį teismo sprendimą, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas yra apgyvendinamas Tarnybos Medininkų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs tiek faktines pareiškėjo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, nustatęs, kad, Migracijos departamentui atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, o pareiškėjui nebendradarbiaujant su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojais, pareiškėjas gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į savo kilmės šalį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir atmetė pareiškėjo skundą.

36. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl, pareiškėjo manymu, jis bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis. Skundo teiginiai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jeigu pareiškėjas nebūtų pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tai Migracijos departamentas būtų taikęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Tačiau minėtame punkte yra išskirti keli pagrindai „neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento“ ir „nebendradarbiauja“, todėl vien tai, kad pareiškėjas pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Migracijos departamento vertinimu, bendradarbiavimas nėra asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas, tačiau bendradarbiavimas yra pagarba galiojančioms teisės normoms, nuoseklios ir neprieštaringos informacijos teikimas.

37. Migracijos departamentas nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, šias aplinkybes patvirtina tyrimo metu nustatytos aplinkybės – pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo, apklausos metu pasakojo, kad išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė neapibrėžtos grėsmės dėl religijos ir noras gyventi Europoje, nes kilmės šalyje nėra stabilumo ir ateities. Nors pareiškėjas pateikė asmens tapatybės dokumentą, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių grasinimo faktą, t. y. nepateikė prieglobsčio prašymą patvirtinančių dokumentų. Manytina, kad šios aplinkybės yra pakankamos skundžiamam Sprendimui pagrįsti, o skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo šį Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

38. Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas Centre laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jo teisės. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių jam turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė. Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis ar nėra užtikrinami jo būtiniausi poreikiai, be to, jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje. Taigi byloje nepateikta jokių duomenų, kad jo teisės būtų pernelyg suvaržomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61840 dalies, kuria nuspręsta, pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti Užsienietį 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, pritaikius Užsieniečiui švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis yra pateikęs asmens dokumentų originalus, jo asmenybė yra nustatyta. Nepagrįstai teigiama, jog Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Teigiama, kad šioje situacijoje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

42. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-57-1036/2022 pareiškėjui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant juos nuo 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

43. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S35439, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2510, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno erdvę terminą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme byla dar neišnagrinėta. Taigi Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

44. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, jog galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Įvertinusi aplinkybę, jog Migracijos departamento sprendimas yra neįsiteisėjęs, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jog prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje.

45. Pažymėtina, jog dėl masinio užsieniečių antplūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

46. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

47. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

48. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

49. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

50. Byloje nustatyta, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsieniečio teigimu, jo atvykimą į Lietuvą lėmė neapibrėžtos grėsmės dėl religijos, kurių jis negalėjo pagrįsti įrodymais. Pareiškėjas nurodė, kad jam nesvarbu, kurioje Europos valstybėje gyventi. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

51. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, jog, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, be kita ko, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimu paprastai pripažįstama valstybės sienos kirtimas ne per pasienio kontrolės punktą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas, pasišalinimas iš stovyklos, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kt. (žr. 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4462-822/2021).

52. Vertindama byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjas yra pateikęs asmens tapatybės dokumentą. Taigi pareiškėjo asmens tapatybė yra nustatyta. Be to, byloje nenustatyta, jog Užsienietis bandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos, siektų pasišalinti iš jo apgyvendinimo vietos ir pan.

53. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Prieglobsčio prašymo pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiasi Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių Užsieniečio padėtį svarstant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, įrodymais nepagrįstas prieglobsčio prašymas) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr. 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022).

55. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Sprendime nurodytas aplinkybes laikyti pakankamomis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimams nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas byloje dėl prieglobsčio prašymo, taigi tikrieji pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai nėra nustatyti. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečio judėjimo laisvę.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

57. Apibendrinus tai, kas nurodyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo B. H. I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo B. H. I. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61840 dalį dėl B. H. I. B. laikino apgyvendinimo sąlygų.

Kitą pareiškėjo B. H. I. B. skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ernestas Spruogis