301f7718-71a1-4bdf-b02e-ae75a99f0fcb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-302-657/2013(Proceso Nr. 2-21-3-02468-2012-3)Pirmosios instancijos teismo teisėja Sigita Bružienė (S)                           Procesinio sprendimo kategorijos122.4; 129.1.; 117.1KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Neosta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-3088-214/2012, kuria buvo tenkintas kreditoriaus praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones irn u s t a t ė:I.

Ginčo esmėKreditorius T. G., pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ dėl skolos priteisimÄ teismo įsakymu, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – piniginių lėšų, o jų nesant, nekilnojamųjų arba kilnojamųjų daiktų, priklausančių UAB „Neosta“ ir esančių pas UAB „Neosta“ arba trečiuosius asmenis areÅ¡tÄ 158937,92 Lt sumai (b.l. 1). Nurodė, kad skolininkas vengia įvykdyti savo prievolę, bendrauti su kreditoriumi, skola yra didelė, tačiau nėra jokių žinių apie jo turimÄ turtÄ bei galimybes atsiskaityti su kreditoriumi, todėl yra reali grėsmė, jog patenkinus praÅ¡ymÄ dėl skolos priteisimo, skolininkas perleis turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmėKauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi kreditoriaus T. G. praÅ¡ymÄ patenkino (b.l. 2-3). Nurodė, jog pareiÅ¡kimas yra turtinio pobÅ«džio, todėl kreditorius turi pagrindo praÅ¡yti areÅ¡tuoti skolininko turtÄ , kadangi nesiėmus priemonių pareiÅ¡kimo reikalavimams užtikrinti, skolininkas turimÄ turtÄ gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali bÅ«ti apsunkintas. Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorius siekia apginti savo teises ir interesus, pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 158937,92 Lt, kas laikytina didele reikalavimo suma, o teismų praktikoje didelė reikalavimo suma yra laikoma vienu iÅ¡ kriterijų, į kuriuos teismai atsižvelgia spęsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nes tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, padidėja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl Å¡iuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atlieka kreditoriaus teisių ir interesų apsauginę funkcijÄ , užkerta keliÄ didesnės žalos kilimui, taip pat užtikrina bÅ«simo teismo sprendimo tinkamÄ ir operatyvų įvykdymÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtskiruoju skundu skolininkas UAB „Neosta“ praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 4-5). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų. Pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos ir taikomos taip, kad nei vienai Å¡aliai nesuteiktų perdėto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina tesėtam tikslui pasiekti.

Dėl pritaikytos laikomosios apsaugos priemonės yra ribojama bendrovės veikla – ji negali įsigyti jos veiklai būtinų priemonių bei vykdyti prisimintų įsipareigojimų, atsiskaityti su kreditoriais bei darbuotojais. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

PraÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreditorius nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Teismo nutartyje nepagrįstai sprendimo neįvykdymo rizika yra siejama su reikalavimo sumos dydžiu, o byloje nėra jokių įrodymų, kad skolininkas ėmėsi kokių tai veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama slėpti bendrovės turtÄ ar lėšas, ar kitaip apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ä®statymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginčo, t.y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto tvirtinimu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus ir taikė jas nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais ribojimais, todėl teismas, kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra privaloma siekti ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, t.y. bÅ«tina siekti, kad taikytos priemonės nebÅ«tų nepagrįstos ir užtikrintų ne tik praÅ¡ančiosios Å¡alies interesus, bet bÅ«tų užtikrinta ir prieÅ¡ingos Å¡alies, teisių bei interesų apsauga.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo kreditoriaus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir praÅ¡ymÄ patenkino. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Å io procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡vengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali bÅ«ti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtÄ teismo sprendimÄ . Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Dėl to pirmosios instancijos teismas nenagrinėja Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės, to nedaro ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡alies atskirÄ jį skundÄ . Pažymėtina, jog skolos dydis bus nustatytas galutinio teismo procesiniu sprendimu. Kaip minėta, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones teismas sprendžia, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kaip preliminarios priemonės, gali iÅ¡kilti grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ objektyvaus pobÅ«džio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kreditoriaus praÅ¡oma priteisti 158 937,92 Lt suma iÅ¡ skolininko yra didelė. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.Be to, CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ . Tačiau apeliantas, turėdamas teisę į apeliacijÄ bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, teismui nepateikė savo skunde paminėtÄ sias aplinkybes patvirtinančių oficialių dokumentų apie įmonės turimÄ turtÄ , gebėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ , ar reikalaujamos sumos sumokėjimÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ ar pateikęs laidavimÄ (CPK 148 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra pagrįsti kreditoriaus argumentai, tenkino praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas n u t a r i a:Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                              Žibutė Budžienė