2026-01-14 Nr. AB-1179-3-61-3-02732-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-44-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02732-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus AVPK) ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pareiškėjui susipažinimui pateikti Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos (toliau – ir KP) padalinio pareigūnų tarnybiniuose pažymėjimuose esančią informaciją, t. y. vardus ir pavardes, ir informaciją nurodytą Europos Sąjungos bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 13 straipsnyje; 2) panaikinti Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 3 d. (tiksli data 2022 m. birželio 1 d.) atsakymą Nr. 5-S-11084 (toliau – ir 2022 m. birželio 1 d. atsakymas) ir 2022 m. birželio 15 d. (tiksli data 2022 m. birželio 13 d.) atsakymą Nr. 5-S-11837 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymas) bei įpareigoti Vilniaus AVPK ir Policijos departamentą išsamiai atsakyti į pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunduose ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme pateiktus klausimus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Policijos departamento, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Policijos departamento, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad policijos pareigūnų 2022 m. gegužės 18 d. elgesys, kuomet pareiškėją apklausė du policijos pareigūnai, t. y. policijos pareigūnų neprisistatymas, aiškus tarnybinio pažymėjimo neparodymas, įžūlus, įkyrus bendravimas, konfliktinės situacijos kėlimas bei bauginimas, mokėjimo kortelės duomenų užsirašymas bei policijos pareigūnų buvimas be skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba tarnybinio ženklo), nesuderinamas su Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 3 dalimi.

Iš pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundų Vilniaus AVPK ir Policijos departamento Imuniteto valdybai, bei 2022 m. birželio 6 d. prašymo Policijos departamento Imuniteto valdybai yra akivaizdu, kad Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai savo prievolę prisistatyti ir parodyti tarnybinį pažymėjimą 2022 m. gegužės 18 d. vykdė netinkamai. Net ir pareiškėjui pateikus 2022 m. gegužės 19 d. skundus, taip pat ir 2022 m. birželio 6 d. prašymą, Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnų tarnybiniuose pažymėjimuose esanti informacija, t. y. vardai ir pavardės, jam taip ir nebuvo pateikti.

Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjo teisėti interesai buvo pažeisti. Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai, rinkdami jo asmens duomenis, jam turėjo pateikti BDAR 13 straipsnyje nurodytą informaciją, tačiau to nepadarė ir todėl visa ši informacija jam taip pat turi būti pateikta. Pareiškėjas su 2022 m. gegužės 19 d. skundais kreipėsi į Vilniaus AVPK ir Policijos departamento Imuniteto valdybą dėl minėtų Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnų, tačiau atsakymo į jo skundą ar informacijos, jog skundas būtų persiųstas nagrinėti kitoms institucijoms pareiškėjas iš Vilniaus AVPK negavo.

Pareiškėjas 2022 m. birželio 3 d. iš Policijos departamento Imuniteto valdybos gavo atsakymą (raštą) į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundą, tačiau minėtame atsakyme nurodyta, kad prašomi policijos pareigūnų duomenys neteiktini vadovaujantis BDAR nuostatomis. Pareiškėjas pažymėjo, jog kokiomis konkrečiai BDAR nuostatomis vadovaujantis duomenys pareiškėjui neteiktini paaiškinta nebuvo. Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. atsakyme (rašte) remiamasi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau pareiškėjui nebuvo paaiškina, kokį padarytą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką turi omenyje Vilniaus AVPK pareigūnai su kuria pareiškėjas buvo (būtų) susijęs ir kokiais kitais įstatymų nustatytais atvejais pareikalavo iš pareiškėjo jo asmens dokumento.

Policijos departamento Imuniteto valdyba nepateikė ir pareiškėjo prašomos informacijos dėl administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų statistikos 2022 m. balandžio mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. atsakyme nenurodyta į kokį teismą ir per kiek laiko pareiškėjas turi galimybę kreiptis apginti savo teises ir interesus. Pareiškėjas 2022 m. birželio 6 d. pateikė papildomą prašymą. Tačiau Policijos departamento Imuniteto valdyba 2022 m. birželio 13 d. rašte nurodė, kad 2022 m. gegužės 18 d. su pareiškėju bendravo Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai, kurių pareigybės ir asmens duomenys yra viešai neskelbtini, tačiau nenurodė teisinio pagrindo, kodėl negali būti viešinami.

Pareiškėjui nebuvo pateikta ir kita 2022 m. birželio 6 d. prašyme prašoma pateikti informacija, bei nebuvo atsakyta į kitus klausimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 dalimi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 36 punktu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 ir 5 straipsniais Policijos departamentas neturėjo nukreipti jo į internetinę svetainę www.ird.lt ieškoti atsakymų į jo klausimus dėl prašytos statistikos, o turėjo gauti iš viešojo administravimo subjekto.

Pareiškėjas iki šiol nežino kas ir kokiu tikslu renka, saugo jo asmens duomenis bei informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Dėl tokių institucijų ir pareigūnų veiksmų bei nežinomybės pareiškėjas patyrė ir iki šiol jaučia ilgalaikį stresą, taip pat prarado pasitikėjimą institucijomis ir jų pareigūnais. Dėl atsakovų kaltės bendrai susidariusi situacija privertė suabejoti svarbiais teisėtvarkos užtikrinimo aspektais, t. y. nuomone ir įsitikinimais, aukšta policijos pareigūnų morale, dorove, geru išsilavinimu, kompetencijomis, o tai lėmė pareiškėjo nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą ir kt. pojūčius, kurie yra įtvirtinti teisės aktuose ir teisiškai pripažįstami kaip neturtinė žala.

Kadangi Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai neteisėtai atlikinėjo užklausas apie jį, pareiškėjas tai laiko jo reputacijos pažeidimu ir jos pabloginimu, nes šios užklausos yra matomos kitiems asmenims, t. y. kitiems pareigūnams, kurie turi prieigą prie minimų užklausų ir gali susidaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuria vertina 900 Eur suma. Taip pat pareiškėjui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 ir 6.210 straipsniais turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio palūkanos.

3. Atsakovai Vilniaus AVPK, Policijos departamentas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK ir Policijos departamento, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis 2022 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-2913 „Dėl A. S. skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) duomenimis pareigūnai 2022 m. gegužės 18 d. su pareiškėju bendravo mandagiai ir taktiškai, neprovokuodami konfliktų ir nebaugindami. Pareigūnai pareiškėjo banko kortelės netikrino, tik paklausė jo asmens duomenų, pareiškėjui paaiškino, jog jo krepšį apžiūrėjo norėdami įsitikinti ar jame nėra vogtų daiktų. Vadovaujantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu siekiant nustatyti pareiškėjo tapatybę, t. y. turint tiek teisėtą tikslą, tiek teisinį pagrindą, buvo pasiteirauta jo vardo ir pavardės, kuriuos pats pareiškėjas atskleidė pasakydamas žodžiu.

Pareiškėjas pats patvirtino, jog jam buvo parodytas tarnybinis pažymėjimas, abejonių, jog tai policijos pareigūnai nekilo, taigi, atsakovai preziumuoja, jog pareigūnai prisistatė tinkamai. Pareiškėjui žinant, jog savo duomenis pateikė policijos pareigūnams, pareiškėjas iš karto žinojo jo duomenų tvarkytoją, o policijos duomenų tvarkymo policijos įstaigose politika yra viešai paskelbta ir visuotinai prieinama. Pagal faktines įvykio aplinkybes, kurios nustatytos patikrinimo metu, pareigūnai prisistatė patikrinimo vietoje parodydami pažymėjimus ir pakartotinis tokio pobūdžio reikalavimas šiuo atveju nesiejamas su siekiu įsitikinti pareigūnų statusu ar apskųsti jų veiksmus, o siejamas su siekiu patenkinti smalsumą sužinant konkrečius specializuoto padalinio pareigūnų duomenis.

Duomenų subjekto darbuotojų duomenų BDAR 15 straipsnis neliečia. Vilniaus AVPK darbuotojai priskirtini prie asmenų kategorijos, kurių duomenys nėra viešai skelbtini, kas ir buvo nurodyta Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 13 d. atsakyme. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 ir 19 punktais pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti atskleidžiami pareigūnų duomenys. Pareiškėjas, prašydamas pateikti asmens duomenis, turi pareigą nurodyti asmens duomenų gavimo pagrindą ir asmens duomenų tvarkymo tikslą, tačiau to nagrinėjamu atveju nepadarė, todėl policijos įstaiga, nenustačiusi teisinio asmens duomenų teikimo ir gavimo pagrindo savo iniciatyva, turėjo teisę atsisakyti teikti asmens duomenis vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalimi.

Nagrinėjamu atveju Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas nėra taikomas (2 str. 2 d. 1 ir 6 p.). Pareiškėjo prašomi asmens duomenys negalėjo būti teikiami, nes nenustatytas teisinis asmens duomenų tvarkymo pagrindas. Vilniaus AVPK neturi padalinio vertinančio policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, todėl visi skundai nepriklausomai ar jie teikiami Vilniaus AVPK ar Policijos departamentui yra perduodami pagal kompetenciją ir nagrinėjami Policijos departamento Imuniteto valdyboje, o pareiškėjui abu atsakymus pateikė būtent Policijos departamento Imuniteto valdyba, todėl Vilniaus AVPK negalėjo veikti virš suteiktų įgaliojimų ribų ir teikti savarankiško atsakymo.

Nors pareiškėjas žalą kildino iš Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nesilaikymo, tačiau šių faktų nepagrindė. Nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises. Be to, pareigūnų pažymėjimų pateikimą patvirtina pats pareiškėjas, tai nustatyta ir tarnybinio patikrinimo metu. Policijos pareigūnų neteisėti veiksmai grindžiami išskirtinai pareiškėjo nuomone. Taip pat pareiškėjas žalą kildino iš neaiškaus atsakymų turinio, tačiau atsakymų turinys yra pakankamai aiškus, o atskirų pareiškėjo reikalavimų teisėtas netenkinimas, nelaikytinas žalą sukėlusiu veiksniu.

Pareiškėjas taip pat jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio, nepateikė jokių žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo pateiktos bylinėjimosi išlaidos neatitinka tikrovės, nei viename kvite lapų skaičius neatitinka teismui pateiktų dokumentų spausdinimo kiekio ir todėl šios išlaidos yra nepagrįstos.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą patenkino iš dalies – įpareigojo Vilniaus AVPK per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti pareiškėjui į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo 1–2 ir 5 prašymus, kitą skundo (patikslinto) dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš Vilniaus AVPK 70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 19 d. skundais kreipėsi į Policijos departamento Imuniteto valdybą ir Vilniaus AVPK, kuriuose prašė: 1) nustatyti skunde minimą policijos pareigūną ir su juo buvusį asmenį, pateikti jam informaciją apie skunde minimo policijos pareigūno vardą, pavardę ir užimamas pareigas bei paskirtas drausmines nuobaudas; 2) paaiškinti, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu šiame skunde minimo policijos pareigūno buvo renkami ir yra saugojami jo asmens duomenys, ir kas su jais bus toliau daroma, paaiškinti kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu šiame skunde minimi vyrai rinko informaciją apie jo privatų gyvenimą, t. y. kas pas jį kišenėse, krepšyje, kur jis gyvena ir dirba bei kt.; 3) išsiaiškinti, kokiu tikslu šiame skunde minimas policijos pareigūnas pareikalavo jo mokėjimo kortelės; 4) ištirti šį įvykį ir išnagrinėti skundą policijos pareigūno sąžiningumo, etiškumo aspektais, taip pat intereso konflikto bei korupcijos apraiškų atžvilgiu, užtikrinti, kad atitinkamiems valstybės tarnautojams būtų taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė; 5) pateikti jam išsamią informaciją apie administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų statistiką 2022 m. balandžio mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. skunde minimoje vietoje; 6) pateikti jam raštišką atsakymą į skundą jame nurodytu adresu; 7) užtikrinti, kad jeigu dėl vilkinimo ar neveikimo nepavyks išaiškinti įvykio, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtų taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.

6.2. pareiškėjas 2022 m. gegužės 19 d. skunduose, be kita ko, nurodė, kad jį 2022 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) sustabdė du nepažįstami vyrai be skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo). Paprašius vieno iš jų prisistatyti, iš tolo parodė policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą ir nurodė, kad yra iš vyriausiojo policijos komisariato, vardu ir pavarde neprisistatė. Kitas – iš pradžių pasakė, kad prisistatys vėliau, o vėliau tai padaryti iš viso atsisakė, policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo neparodė, o save įvardino kaip „pareiškėju“. Abu vyrai elgėsi įžūliai ir įkyriai, prie jo kabinėjosi, provokavo, kėlė konfliktinę situaciją bei baugino, kad šioje vietoje yra nesaugu; siūlė su jais paeiti kažkur toliau, važiuoti, po to pradėjo klausinėti, ar jam nereikia psichologinės pagalbos. Pareigūnas pareikalavo jo pateikti asmens dokumentą, pradėjo klausinėti kas pas jį kišenėse, paprašė jo mokėjimo kortelės ir užsirašė jos duomenis; paprašė parodyti kas jo krepšyje. Pareigūnai pradėjo daryti jo apklausą, – kur jis dirba, kur gyvena, kada ir kur važiuoja, ar naudojasi mobiliuoju telefonu ir kt. Abu vyrai kreipėsi į jį pakankamai nepagarbiai, elgėsi įtartinai ir keistai.

6.3. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui 2022 m. gegužės 20 d. buvo pavesta nagrinėti A. S. 2022 m. gegužės 19 d. skunde pateiktą informaciją dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų 2022 m. gegužės 18 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2022 m. gegužės 30 d. surašė Tarnybinį pranešimą, kuriame Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus viršininkui, be kita ko, siūlė A. S. skunde pateiktos informacijos patikrinimą baigti, nepradedant tarnybinio patikrinimo. Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2022 m. gegužės 18 d. su A. S. bendravo Vilniaus AVPK KP žvalgybos valdybos pareigūnai J. Š. ir T. D. Minėti pareigūnai žodžiu paaiškino, kad tarnybos metu 2022 m. gegužės 18 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai besielgiantį asmenį, kuris su savimi turėjo krepšį; kilus įtarimų, jog asmuo gali būti susijęs su vagystėmis, prie pastarojo priėjo, pasisveikino, prisistatė esantys policijos pareigūnai, parodydami tarnybinius pažymėjimus; paaiškėjo, jog tai A. S.; su pastaruoju bendravo mandagiai ir taktiškai, neprovokuodami konfliktų ir nebaugindami; minėto asmens banko kortelės netikrino, tik paklausė jo asmens duomenų, vaikinui paaiškino, jog jo krepšį apžiūrėjo, norėdami įsitikinti, ar jame nėra vogtų daiktų. Taip pat nurodyta, kad negauta jokių faktinių duomenų, jog minėti pareigūnai, bendravę su A. S., nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o nesant nesuinteresuotų įvykio liudininkų, sureikšminti pareiškėjo teiginius, dėl galbūt netinkamo pareigūnų elgesio ir, jų pagrindu spręsti pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimą, nėra teisinio pagrindo. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo pradėjimo klausimas nespręstinas.

6.4. Policijos departamento Imuniteto valdyba 2022 m. birželio 1 d. pareiškėjui pateikė atsakymą. Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad susipažinus su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir atlikus informacijos patikrinimą, nustatyta, jog su pareiškėju 2022 m. gegužės 18 d. bendravo Vilniaus AVPK pareigūnai, kurių duomenys neteiktini vadovaujantis BDAR nuostatomis. Minėtame atsakyme nurodyta, kad patikslinimo metu negavus nenuginčijamų faktinių duomenų, jog minėti pareigūnai, 2022 m. gegužės 18 d. bendravę su A. S., nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 9.6 papunkčio nuostatomis, priimtas sprendimas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nepradėti. Atsakyme pareiškėjas taip pat informuotas, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog policijos pareigūnas, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais gali tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus. Be to, 2022 m. birželio 1 d. atsakyme pažymėta, kad pareiškėjo prašomą informaciją apie Vilniuje registruotas nusikalstamas veikas galima rasti svetainėje www.ird.lt.

6.5. Pareiškėjas 2022 m. birželio 6 d. pateikė prašymą Policijos departamento Imuniteto valdybai, kuriame iš esmės prašė: 1) pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir statistiką raštiškai, o ne nukreipti į svetainę www.ird.lt, kadangi minėta svetaine jis nemoka naudotis ir nežino kaip prie jos prieiti; 2) patikslinti, kokį padarytą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką Vilniaus AVPK pareigūnai įtarė jį padarius ir kokiais kitais įstatymų nustatytais atvejais pareikalavo iš jo asmens dokumento; 3) patikslinti, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu minėti pareigūnai iš jo reikalavo mokėjimo kortelės; 4) patikslinti, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu Vilniaus AVPK pareigūnai reikalavo rodyti jo kišenių ir krepšio turinį bei pateikti gyvenamosios vietos, darbovietės ir kt. informaciją; 5) patikslinti, kokiomis konkrečiai BDAR nuostatomis vadovaujantis su juo bendravusių Vilniaus AVPK pareigūnų duomenys neteikiami; 6) paaiškinti kaip jam ginti savo teises ar teisėtus interesus teismine tvarka, nežinant kas galimai jas / juos pažeidė ir galbūt padarė jam žalos.

6.6. Policijos departamento Imuniteto valdyba 2022 m. birželio 13 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo 2022 m. birželio 6 d. prašymą. Jame informavo pareiškėją, kad asmenų skundai (prašymai) dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami vadovaujantis Aprašu. Pagal pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundą Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui buvo pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą. Apie nustatytas aplinkybes ir priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. raštu. Šiame rašte buvo išaiškinta priimto sprendimo apskundimo tvarka. Policijos departamento Imuniteto valdyboje buvo įvertintas pareiškėjo pirminio 2022 m. gegužės 19 d. skundo tyrimas ir konstatuota, kad tyrimas atliktas išsamiai ir nešališkai, įvertintos visos aplinkybės, o priimtas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas. Atsakyme nurodyta, kad apie tyrimo atlikimo metu nustatytas aplinkybes šiame rašte nebus pasisakoma. Atsakyme taip pat nurodyta, kad 2022 m. gegužės 18 d. su pareiškėju bendravo Vilniaus AVPK KP padalinio pareigūnai, kurių pareigybės ir asmens duomenys yra viešai neskelbtini. Objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų patvirtinti arba paneigti pareiškėjo skunduose – prašymuose nurodytus teiginius dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra. 2022 m. birželio 13 d. atsakyme taip pat pažymėta, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba neteikia statistinių duomenų apie nusikalstamumą konkrečioje vietoje už konkretų laikotarpį. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. rašte pareiškėjui buvo pateikta nuoroda, pagal kurią galima gauti reikalingus duomenis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Aprašo 9.6 papunkčio nuostatomis, Policijos departamento Imuniteto valdyba nurodė, kad Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmai tarnybinės atsakomybės kontekste nebus vertinami, naujas tyrimas Policijos departamento Imuniteto valdyboje nebus pradėtas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Taip pat nurodyta, jog 2022 m. birželio 1 d. rašte buvo išaiškinta, kad dėl padarytos žalos pareiškėjas gali ginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Pakartotinai paaiškinta, kad tokios teisės neriboja policijos įstaigoje priimti sprendimai dėl policijos darbuotojų tarnybinės atsakomybės.

6.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam pateiktais 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymais ir kt., taip pat manydamas, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kreipėsi į teismą.

7. Teismas apžvelgė VAĮ, Taisyklių, Policijos įstatymo, Policijos departamento Imuniteto valdybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 5-V-679 (toliau – ir PD nuostatai), Vilniaus AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-525 (toliau – ir Vilniaus AVPK), nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakymas į pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundą nebuvo pateiktas. Teismas tik iš dalies sutiko su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, kad Vilniaus AVPK neturi padalinio vertinančio policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, todėl visi skundai, nepriklausomai ar jie teikiami Vilniaus AVPK, ar Policijos departamentui, yra perduodami pagal kompetenciją ir nagrinėjami Policijos departamento Imuniteto valdyboje. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, pareiškėjas ne tik prašė įvertinti pareigūnų veiksmų teisėtumą, bet ir jam pateikti policijos pareigūnų, bendravusių su juo, vardus, pavardes, užimamas pareigas bei paskirtas drausmines nuobaudas (skundo 1 prašymas), paaiškinti, kokiu tikslu ir pagrindu buvo renkami ir saugojami jo asmens duomenys, kas toliau su jais bus daroma ir pan. (skundo 2 prašymas), pateikti išsamią informaciją apie administracinių nusižengimų, baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų statistiką 2022 m. gegužės mėnesį atitinkamoje vietoje (skundo 5 prašymas), tad Vilniaus AVPK turėjo savarankiškai pareiškėjui pateikti atsakymą į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, 1, 2 ir 5 prašymus (klausimus), tačiau to per teisės aktais nustatytą terminą nepadarė, t. y. elgėsi neteisėtai. Teismas vertino, kad kitą pareiškėjo skundo dalį Vilniaus AVPK pagrįstai perdavė spręsti Policijos departamento Imuniteto valdybai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti pareiškėjui į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, 1–2 ir 5 prašymus. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje nevertino, ar yra pagrindas pareiškėjui pateikti jo prašomus duomenis ir informaciją, kadangi Vilniaus AVPK nėra dėl to pasisakęs. Šiuo atveju buvo konstatuotas vilkinimas atlikti veiksmus, t. y. nustatytu terminu nepateikimas atsakymo į pareiškėjo minėto skundo dalį.

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 13 d. raštus. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš minėtų skundžiamų raštų ir bylos medžiagos, įskaitant teismui pateiktą neviešą informaciją, Policijos departamento Imuniteto valdyba vertino (tikrino) pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunde pateiktą informaciją dėl Vilniaus AVPK KP pareigūnų veiksmų, jiems 2022 m. gegužės 18 d., apie 15.09 val., Vilniaus Valakampių mikrorajone, bendraujant su pareiškėju, teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta pareiškėjo pateiktos informacijos patikrinimą baigti, nepradedant tarnybinio patikrinimo. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. raštu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas negali turėti lūkestį, jog pareigūnų atžvilgiu bus pradėtas tyrimas, jie bus nubausti ar pan. Tokio pobūdžio prašymai, ar skundai institucijai nėra privalomi, ji pati turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar pagal pateiktą informaciją ar duomenis yra pagrindas pradėti tyrimą, ar ne.

Šiuo atveju Policijos departamento Imuniteto valdyba tą ir padarė, patikrino ir įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją bei nusprendė tarnybinio patikrinimo nepradėti. Šis sprendimas nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, jis niekaip negali pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nagrinėjimo ribas sudaro, ar atsakymas yra pateiktas Policijos departamento Imuniteto valdybos kompetencijos ribose. Kadangi ši aplinkybė neginčijamai nustatyta, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 1 d. atsakymas, tuo pačiu ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymas, kuris yra susijęs su pirminiu atsakymu, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunde, ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme, kuris iš esmės susijęs su pirminiu prašymu, kelti klausimai, kurie nebuvo susiję su minėtų pareigūnų veiksmų teisėtumo patikrinimu, nepriskirti Policijos departamento Imuniteto valdybos kompetencijai, tad į juos Policijos departamento Imuniteto valdyta neprivalėjo atsakinėti. Į minėtus klausimus, kaip šioje byloje jau nustatyta, privalėjo atsakyti būtent Vilniaus AVPK, kuri teismo įpareigota tą padaryti. Nepaisant to, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba formaliai bandė pareiškėjui atsakyti į kai kuriuos klausimus, nedaro skundžiamų raštų neteisėtais ir nepagrįstais.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtų atsakymų formalūs trūkumai, tokie kaip tikslios apskundimo tvarkos neišaiškinimas ir pan., niekaip nedaro įtakos skundžiamų raštų teisėtumui ir pagrįstumui.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, teismas visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 dalyje esančių prievolių nesilaikymo (vardo ir pavardės ant policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo aiškiai ir įskaitomai neparodymo, taip pat žodžiu nepasakymo, policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo neparodymo, nepagarbos, žmogaus orumo negerbimo ir negynimo, jo teisių ir laisvių neužtikrinimo ir nesaugojimo), taip pat BDAR 13 straipsnio 1–3 dalių nesilaikymo.

Teismas, įvertinęs minėtas nuostatas bei Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atkreipęs dėmesį, kad pareiškėjas objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybių apie netinkamą pareigūnų bendravimą, iš bylos duomenų nustatęs, kad pagal pareiškėjo skundą policijoje buvo atliktas skunde nurodytų aplinkybių patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad su pareiškėju bendravo Vilniaus AVPK KP Žvalgybos valdybos pareigūnai, minėti pareigūnai žodžiu paaiškino, kad tarnybos metu 2022 m. gegužės 18 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai besielgiantį asmenį, kuris su savimi turėjo krepšį; kilus įtarimui, kad asmuo gali būti susijęs su vagystėmis, prie pastarojo priėjo, pasisveikino, prisistatė esantys policijos pareigūnai, parodydami tarnybinius pažymėjimus; paaiškėjo, kad tai A.

S., su pastaruoju bendravo mandagiai ir taktiškai, neprovokuodami konfliktų ir nebaugindami, minėto asmens banko kortelės netikrino, tik paklausė jo asmens duomenų, jam paaiškino, kad jo krepšį apžiūrėjo, norėdami įsitikinti, ar jame nėra vogtų daiktų, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad minėti pareigūnai, kurie vykdė ne viešus veiksmus, pažeidė atitinkamas Policijos įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nors minėti pareigūnai teisme nebuvo apklausti dėl jų tapatybės neviešinimo (teisėjų kolegija ėmėsi veiksmų, kad duomenys būtų išslaptinti, tačiau Vilniaus AVPK specialioji ekspertų komisija nusprendė duomenis neišslaptinti), tačiau jie įvykio aplinkybes paaiškino Imuniteto valdybos pareigūnui, tikrinusiam pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir sprendžiant, ar pradėti tarnybinį patikrinimą.

Teismas nesutiko su pareiškėjo atstovo teisme išsakytu argumentu, kad Vilniaus AVPK neišslaptinus duomenų apie pareigūnus ir juos teisme neapklausus, turi būti tikima viskuo ką teigia pareiškėjas, ir pabrėžė, kad šiuo atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, vien pareiškėjo subjektyvių paaiškinimų nepakanka konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus. Teismas akcentavo, kad net ir pats pareiškėjas nurodė, jog vienas pareigūnas jam parodė tarnybinį pažymėjimą, tad jis iš esmės jau galėjo suprasti, kad bendrauja su pareigūnu.

Teismas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti ir tai, jog pareigūnai aptariamu laiku bendraudami su pareiškėju, kai pareiškėjui buvo aišku, jog jis bendrauja su policijos pareigūnais (ar pareigūnu), ir jiems įgyvendinant Policijos įstatyme nustatytas funkcijas ir pareigas bei siekiant nustatyti pareiškėjo tapatybę, – pažeidė asmens duomenų tvarkymą reguliuojančias kokias nors nuostatas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

11. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą taip pat kildina iš Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl nepateikto atsakymo į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundą, adresuotą Vilniaus AVPK (ne atsakymo į jo išdėstytus klausimus dėl jo asmens duomenų, informacijos apie jo privatų gyvenimą rinkimo, dėl jo mokėjimo kortelės, dėl prašomos statistikos, dėl skunde minimų policijos pareigūnų, VAĮ 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 4 dalies nesilaikymo, taip pat BDAR 15 straipsnio 1 dalies nesilaikymo), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus AVPK nepagrįstai neatsakė į pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundo dalį, susijusią su 1, 2 ir 5 klausimais, tad šiuo aspektu konstatuoti neteisėti Vilniaus AVPK veiksmai.

12. Teismas vertino, kad nepaisant to, kad tam tikroje apimtyje nustatyti Vilniaus AVPK neteisėti veiksmai, tačiau tai savaime nereiškia, jog pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala. Vertindamas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei taikyti, vadovaudamasis aktualiomis CK nuostatomis bei LVAT praktika, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė jam atsiradusios neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos bei atsakovų neteisėtų veiksmų, tad sprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, negali būti patenkinamas ir reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

III. 13. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Vilniaus AVPK KP pareigūnai 2022 m. gegužės 18–19 d. jo asmens duomenis rinko ir tvarkė ne tarnybiniais, o asmeniniais tikslais, aiškindamiesi asmeninius santykius ir priekabiaudami – duomenys buvo įrašyti į policijos pareigūno asmeninį mobilųjį telefoną, be jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo politika, jam nebuvo paaiškinta tvarkymo paskirtis ir teisinis pagrindas, kas prieštarauja BDAR 13 straipsniui ir Policijos įstatymo 25 straipsniui.

14.2. Minėti policijos pareigūnai pertekliniais ir savavališkais veiksmais – lįsdami į kišenes ir krepšį, sekdami pareiškėją – pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Konstitucijos 22 straipsnyje, CK 2.23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nebuvo surašytas nei asmens apžiūros, nei daiktų patikrinimo protokolas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 598 straipsnio 4 dalis, nebuvo fiksuota jokia procesinė apklausa, todėl atsakovai neįrodė, jog jų veiksmai buvo teisėti ir proporcingi.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik vidiniais policijos pareigūnų paaiškinimais, duotais vadovybei patikrinimo metu, ir šiuos paaiškinimus prilygino teisme duodamiems parodymams, nors tokie paaiškinimai nesukelia pareigūnams procesinės atsakomybės. Pareiškėjo pozicija iš esmės nebuvo paneigta, o policijos pareigūnai iš viso nebuvo apklausti teisme.

14.4. Vilniaus AVPK specialiosios ekspertų komisijos sprendimas, kuriuo pareigūnų vardai ir pavardės pripažinti tarnybine paslaptimi, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nebuvo supažindintas nei su šio sprendimo motyvais, nei šios komisijos sudėtimi, o toks įslaptinimas faktiškai apribojo jo galimybes efektyviai ginti savo teises – nebuvo realios galimybės apklausti pareigūnų teisme ir patikrinti jų nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad patys pareigūnai prisipažino parodę jam tarnybinius pažymėjimus, kuriuose yra įslaptinti duomenys, kas kelia klausimą dėl galimo tarnybos paslapties atskleidimo ir prokuratūros bei Seimo kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos neįtraukimo.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sugriežtino neturtinės žalos įrodinėjimo standartą – faktiškai reikalavo medicininių išrašų ar specialių pažymų dėl streso, nerimo ar kitų išgyvenimų, nors pareiškėjo patirtą neturtinę žalą turėtų patvirtinti jo parodymai, procesiniuose dokumentuose nuosekliai aprašyti neigiami išgyvenimai, reputacijos pablogėjimas ir pasitikėjimo valstybės institucijomis praradimas, kylantis iš akivaizdaus įsikišimo į privatų gyvenimą ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė 15 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, neįvertino visų advokato padėjėjui sumokėtų sumų už atstovavimą abiejuose teismo posėdžiuose ir netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, mechaniškai jas dalindamas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, nors administracinių bylų bylinėjimosi išlaidų institutas skiriasi nuo civilinių bylų.

15. Atsakovai Vilniaus AVPK, Policijos departamentas bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Pareiškėjas teigdamas, jog pareigūnai jo duomenis tvarkė asmeniniais tikslais, tai grindžia ne faktiniais duomenimis, o asmeninėmis prielaidomis subjektyviai interpretuodamas situaciją, be kita ko, neatsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui buvo aišku, jog jis bendrauja su pareigūnais jiems įgyvendinant įstatymais pavestas funkcijas bei siekiant nustatyti asmens tapatybę. Šiuo aspektu teismas konstatavo, jog BDAR reikalavimai nebuvo pažeisti.

16.2. Pareiškėjo teiginiai apie jam iškeltus per didelius reikalavimus žalai įrodyti yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visas aplinkybes ir vadovavosi teismų suformuota praktika. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąją įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

16.3. Vykdant policijos reorganizavimo procesus ir siekiant ateityje apjungti visas policijos įstaigas į vieną juridinį asmenį, dalis funkcijų buvo centralizuota, todėl Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas M. Stravinskas perdavė skundą Policijos departamento Imuniteto valdybai ir šis skundas buvo prijungtas prie tokio pat turinio skundo. Taigi skundas buvo išnagrinėtas Policijos departamento Imuniteto valdyboje ir pareiškėjui atsakyta 2022 m. birželio 1 d. raštu, taip siekiant išvengti procesų ir funkcijų dubliavimo.

16.4. Visi likę pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis ar teismų praktika ir nesudaro pagrindo suabejoti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 3 d. (tiksli data 2022 m. birželio 1 d.) atsakymo Nr. 5-S-11084 „Dėl Jūsų skundo“ ir 2022 m. birželio 15 d. (tiksli data 2022 m. birželio 13 d.) atsakymo Nr. 5-S-11837 „Dėl Jūsų prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą (patikslintą) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti pareiškėjui A. S. į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, registruoto 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, 1–2 ir 5 prašymus, o kitą skundo (patikslinto) dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad skundžiami Policijos departamento Imuniteto valdybos atsakymai yra teisėti ir pagrįsti, o tik Vilniaus AVPK atliko neteisėtus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, 1, 2 ir 5 prašymus (klausimus) bei kad pareiškėjas neįrodė jam atsiradusios neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apelianto nuomone, asmens duomenys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos padalinio pareigūnų buvo renkami ir tvarkomi asmeniniais tikslais (aiškinantis asmeninius santykius ir priekabiaujant) bei jie veikė savavališkai ir neteisėtai. Taip pat pareiškėjas teigia, kad klausimai dėl neturtinės žalos ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėti netinkamai.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. iš esmės nesutinka su Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 3 d. (tiksli data 2022 m. birželio 1 d.) ir 2022 m. birželio 15 d. (tiksli data 2022 m. birželio 13 d.) atsakymais atitinkamai Nr. 5-S-11084 ir Nr. 5-S-11837, kuriais buvo netenkinti jo skundas ir prašymas, taip pat skundžia Vilniaus APVK neatsakymą (vilkinimą) į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundą.

22. Pareiškėjas teigia, kad jį 2022 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto dalyje – (duomenys neskelbtini) – sustabdė du nepažįstami vyrai be skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) bei jo atžvilgiu atliko tam tikrus veiksmus. Dėl šio įvykio A. S. 2022 m. gegužės 19 d. ir 2022 m. birželio 6 d. kreipėsi į Policijos departamento Imuniteto valdybą ir Vilniaus AVPK. Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 3 d. (tiksli data 2022 m. birželio 1 d.) raštu Nr. 5-S-11084 „Dėl Jūsų skundo“ buvo atsakyta į pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. prašymą, kuriuo jis informuotas, kad pareigūnų atžvilgiu priimtas sprendimas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų nepradėti, o informaciją apie Vilniuje registruotas veikas pareiškėjas gali rasti interneto svetainėje adresu www.ird.lt. Kitu Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 15 d. (tiksli data 2022 m. birželio 13 d.) raštu Nr. 5-S-11837 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjui atsakyta į jo 2022 m. birželio 6 d. prašymą, kuriame nurodoma, jog Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmai tarnybinės atsakomybės kontekste nebus vertinami, naujas tyrimas Policijos departamento Imuniteto valdyboje nebus pradėtas, o jeigu pareiškėjas mano, kad yra padaryta žala, pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, gali kreiptis į teismą. Tuo tarpu Vilniaus AVPK atsakymo į jo skundą nepateikė, persiuntė jį nagrinėti Policijos departamento Imuniteto valdybai.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo atsakyta į jo skundą, pateiktą Vilniaus AVPK 2022 m. gegužės 19 d. Taip pat teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pateiktu skundu ir prašymu Policijos departamento Imuniteto valdybai, teisingai konstatavo, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. skunde, ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme, kuris iš esmės susijęs su pirminiu prašymu, kelti klausimai, kurie nebuvo susiję su Vilniaus AVPK KP pareigūnų veiksmų teisėtumo patikrinimu, nepriskirti Policijos departamento Imuniteto valdybos kompetencijai, nes į juos privalėjo atsakyti būtent Vilniaus AVPK. Nepaisant to, kad nors Policijos departamento Imuniteto valdyba formaliai bandė pareiškėjui atsakyti į kai kuriuos šiuos klausimus, tai nedaro skundžiamų raštų neteisėtais ir nepagrįstais, taip pat minėtų atsakymų formalūs trūkumai, tokie kaip tikslios apskundimo tvarkos neišaiškinimas ir pan., neturi reikšmingos įtakos skundžiamų raštų teisėtumui ir pagrįstumui.

24. Be kita ko, anksčiau aptartais aspektais, taip pat dėl Policijos departamento Imuniteto valdybos pateiktų atsakymų išsamumo, pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai argumentuotai pasisakė. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime minėtų klausimų nebetiria ir nebeanalizuoja.

25. A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Vilniaus AVPK, prašė priteisti 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

26. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

27. Įvertinęs teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir BDAR normas) ir Vilniaus AVPK pareigūnų pareiškėjo atžvilgiu atliktus veiksmus, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šie pareigūnai pažeidė kokias nors minėtų teisės aktų nuostatas. Vertindamas Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Vilniaus AVPK neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tik Vilniaus AVPK atliko neteisėtus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo 2022 m. gegužės 19 d. skundo, rašyto Vilniaus AVPK, 1, 2 ir 5 prašymus (klausimus).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Policijos departamento Imuniteto valdyba atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (vieno iš atsakovo neteisėtų veiksmų), darytina išvada, kad valstybei nekilo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti pareiškėjo dėl šio atsakovo atstovo veiksmų tariamai patirtą neturtinę žalą.

29. Konstatavęs, kad tam tikroje apimtyje nustatyti Vilniaus AVPK neteisėti veiksmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kitas būtinas sąlygas (žalą ir priežastinį ryšį) civilinei atsakomybei taikyti. Teismas atsižvelgęs į visumą aplinkybių (nenustatyti jokie pareigūnų neteisėti veiksmai, susiję su jo asmens duomenimis, dėl ko jis stresą negalėjo patirti (1), atsižvelgta į pažeidimo mastą (mažareikšmis, nes pasireiškė Vilniaus AVPK ne atsakymu į 3 nereikšmingus klausimus) (2); nepateikė jokių įrodymų apie galimas neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, iš medicinos įstaigų ir pan.) (3); nėra jokių duomenų, kad Vilniaus AVPK pareigūnai neteisėtai atlikinėjo užklausas apie pareiškėją ir tokiu būdu būtų pakenkta pareiškėjo reputacijai (4) ir pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos vertintini kaip deklaratyvūs ir realiai negalintys sukelti neturtinę žalą (5)) padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jam atsiradusios neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos bei atsakovo atstovo (Vilniaus AVPK) neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

30. A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skunde (patikslintame) iš esmės reiškė tris pagrindinius reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Tai reiškia, jog iš skunde (patikslintame) suformuluotų trijų reikalavimų tenkinama tik vieno reikalavimo (pirmojo) dalis, t. y. byloje yra tenkinama tik dalis vieno skundo (patikslinto) reikalavimo, todėl pareiškėjui priteistinas proporcingas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tenkinto reikalavimo dalį, įvertinusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 70 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Charlot LT“ pateiktus kasos kvitus pagrįstai nepripažino patvirtinančiais jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai vertino, kad jie neįskaitomi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, esminis aspektas šiuo atveju yra aplinkybė, kad nėra aišku už ką minėtos išlaidos susidarė. Pažymėtina, kad su procesiniais dokumentais pirmosios instancijos teismui, taip pat ir su apeliaciniu skundu pareiškėjas teikė UAB „Charlot LT“ ir UAB „Alma“ kasos kvitus (išrašytus fiziniam asmeniui, nenurodant konkrečių duomenų apie jį, nenurodant kas konkrečiai buvo kopijuota ar spausdinta), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti kvitai nepripažįstami pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu patirtomis išlaidomis.

Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo argumentai, kad kvitų išrašymo datos sutampa su teismui pateiktais dokumentais. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso šalis prašanti bylinėjimosi išlaidų turi jas pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti įrodymai bei paaiškinimai nėra pakankami patvirtinti pareiškėjo objektyviai patirtas išlaidas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. liepos 29 d. pateikė atskirąjį skundą, už kurį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 3 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą (Swedbank 2022 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 7), kuris neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, ši suma grąžintina pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

34. Taip pat pareiškėjas teigia, jog už dalyvavimą antrajame teismo posėdyje advokato padėjėjui sumokėjo 100 Eur ir su apeliaciniu skundu pateikia Swedbank 2024 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 81 (100 Eur sumai). Pažymėtina, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas nenurodė apeliaciniame skunde argumentų, taip pat nepateikė įrodymų, kad į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ir prašė minėtų išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Patikrinusi bylos medžiagą šių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl papildomų 100 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktas tik minėtas mokėjimo nurodymas, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių už ką minėtos išlaidos patirtos (paskirtyje nenurodytas mokėjimo pagrindas, nepateikta sąskaita už teisines paslaugas). Pareiškėjo argumentai, kad teismas 2024 m. vasario 12 d. posėdį nutraukė ir nesudarė sąlygų pareiškėjui pateikti išlaidų patvirtinančio dokumento, yra deklaratyvaus pobūdžio. Įvertinusi 2024 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija pažymi, kad posėdis vyko apie 50 min., posėdžio metu tiek prieš bylos nagrinėjimą iš esmės, tiek prieš baigiamąsias kalbas pirmininkaujantis teisėjas suteikė galimybę proceso šalims pateikti prašymus, tačiau nei pareiškėjas, nei jo atstovas neteikė prašymo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jam buvo apribotos galimybės teikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų.

35. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus AVPK Specialiosios ekspertų komisijos sprendimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui A. S. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė