2024-06-12 Nr. AB-9333-3-61-3-06465-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1400-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06465-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 26 d. spendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Viešojo valdymo agentūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo valdymo agentūros, (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. K.) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau abu kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) Konkurso į Viešojo valdymo agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas pretendentų vertinimo komisijos 2023 m. balandžio 17 d. protokolu Nr. KAP-885 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo į Agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus (toliau – ir Tarnybos sąlygų skyrius) patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 55310) (toliau – ir Protokolinis sprendimas); 2) panaikinti Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. PV-57 „Dėl R. K. priėmimo į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjos pareigas laimėjus konkursą“ (toliau – ir Įsakymas); 3) J. K. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Agentūros, priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti visas patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas bei sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. J. K. dalyvavo viešame konkurse į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 55310) (toliau – ir Konkursas), kuris įvyko Agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas komisijos, sudarytos Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. VK-814 „Dėl konkurso į Viešojo valdymo agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. 55310)“ (toliau – Komisija), posėdyje 2023 m. balandžio 17 d., o apie Konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu.

2.2. Agentūra 2023 m. birželio 14 d. atsiliepime nurodė, kad Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Aprašu ir Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtintu Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentu (toliau – Reglamentas). Reglamentas oficialiai nėra paskelbtas, todėl negalėjo būti taikomas, o kadangi Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis ir netaikytinu (neteisėtu) teisės aktu, skundžiami Protokolinis sprendimas ir, remiantis juo, priimtas Įsakymas (toliau abu kartu – ginčijami sprendimai) turėtų būti panaikinti, kadangi teisės aktai negalioja ir negali būti taikomi, jeigu jie nėra oficialiai paskelbti.

2.3. Remdamasis Agentūros direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-12 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, Agentūros Atrankų skyriaus vedėjas A. R. 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. VK-814 sudarė tokios sudėties Komisiją: 1) L. D.-P., Viešojo valdymo agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus vedėja – Komisijos pirmininkė; 2) V. A., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) Darbo teisės skyriaus patarėja – vyriausioji darbo inspektorė – Komisijos narė; 3) D. S., Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė – Komisijos narė; 4) A. V., Viešojo valdymo agentūros Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – Komisijos sekretorė.

2.4. Pagal Komisijos narių Inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės ir Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų aprašymuose nustatytas funkcijas bei imperatyvias kompetencijas, jos į Komisiją (visai kitoje įstaigoje, kurioje nedirba ir jokių sąsajų neturi) negalėjo būti skiriamos; be to, jos neturėjo ir teisės bei kompetencijos vertinti pretendentų Konkurse į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas.

2.5. D. S. funkcijas, susijusias su personalo administravimu ir valdymu, atlieka ne Agentūroje, bet Užimtumo tarnyboje, o 2.18 papunkčio jos pareigybės aprašyme iš viso nėra. Be to, ji yra tik vyriausioji specialistė, o Konkursas vyko į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas (vyriausioji specialistė vertino pretendentus į aukštesnę už jos pačios patarėjo pareigybę). Analogiškai ir V. A. funkcijas, susijusias su darbo teise, vykdo tik Inspekcijoje, taip pat ir atstovauja būtent tik Inspekcijos, o ne Agentūros interesams.

2.6. Atsakovui į bylą nepateikus jokių įrodymų ir neįrodžius tiek Komisijos narių įgaliojimų (galėjimo jas paskirti į Komisiją), tiek ir jų teisės bei kompetencijų vertinti pretendentus, ypač D. S. (žemesnis lygis ir žemesnė kvalifikacija, nei buvo vertinama), kadangi atranką, ne Konkursą, vykdė neteisėtos sudėties Komisijos narės D. S. ir V. A., taip pat šališka L. D.-P., viršydamos ir joms nustatytą kompetenciją. Atsižvelgus į tai, Protokolinis sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentinga Komisija, taip pat turėtų būti panaikintas ir, remiantis juo, priimtas Įsakymas.

2.7. Pagrindinis faktas yra tai, kad pareiškėjas tuomečiam Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas; nuo 2023 m. sausio 1 d. Agentūra) direktoriui G. M. dėl Atrankų skyriaus vedėjo A. R. nekompetencijos ir ypatingai neteisėtų veiksmų yra pateikęs 2022 m. lapkričio 27 d. skundą, kuriame, be kita ko, J. K. prašė nurodytais pagrindais atlikti tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą A. R. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

2.8. Pasinaudodamas Agentūros direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-12 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, Agentūros 2023 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. VK-814 „Dėl konkurso komisijos sudarymo“ priėmė (pasirašė) šios institucijos Atrankų skyriaus vedėjas A. R., Komisijos pirmininke paskirdamas Tarnybos sąlygų skyrius vedėją L. D.-P. (kolegę), o Komisijos sekretore – savo pavaldinę A. V., Agentūros Atrankų skyriaus vyriausiąją specialistę.

2.9. Šališkumo regimybę įrodo Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. patvirtinti faktai, taip pat ir kiti nurodyti faktai, kad A. R. „pasiųstos“ kolegė Komisijos pirmininkė L. D.-P. ir pavaldinė Komisijos sekretorė A. V. tinkamai pareiškėjui „atlygino“ už jo skundą dėl A. R., tai patvirtina Komisijos pirmininkės L. D.-P. J. K. parašytas žemiausias balas. Be to, išdėstyti faktai įrodo ir daugiau nei akivaizdų Komisijos pirmininkės L. D.-P. šališkumą, taip pat ir kitų Komisijos narių (įrodo Konkurso vaizdo ir garso įrašas, toliau – ir Įrašas), kadangi J. K. atsakymai į Komisijos pirmininkės L. D.-P. užduotus klausimus atitiko 10 balų (net ir kabinėjantis, ne mažiau 9 balų), taip pat ir jo atsakymai į kitų Komisijos narių užduotus klausimus, o tai taip pat sudaro pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti, vadovaujantis ir Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. patvirtinimu, kad ar pretendentų palyginamumas turėjo būti ties 6 balais, ar ties 8, ar ties 9 – yra labai subjektyvus klausimas.

2.10. Atsakovo nutylėtas 2023 m. balandžio 19 d. Agentūros direktoriaus patvirtinimas ir nurodymas įrodo, kad Komisija pretendentų tinkamumą vertino pagal esamą situaciją, o ta situacija – tai kolektyvas, komanda, esama įstaigos būklė, planuojami iššūkiai ir taip toliau, tai nėra labai konkreti status quo (esama padėtis), o taip pat buvo vertinamas priimančiosios įstaigos poreikių atliepimas terpėje, kurioje gyvena įstaiga, tai visiškai paneigia klaidingus Agentūros 2023 m. birželio 14 d. atsiliepimo samprotavimus ir apie neva vertintas pretendentų kompetencijas bei gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir jų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas (Aprašo 38 p.).

2.11. Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. patvirtinimas įrodo, kad pareiškėjui Komisijos narių užduoti klausimai buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais patarėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas, taip iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai, nustatyti Aprašo 32, 38 bei 47 punktuose, taip pat ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai, įtvirtinti Aprašo 3.2 papunktyje. Užduoti klausimai neturi jokių sąsajų ir nieko bendro su šio konkurso Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybe, Komisijos nariai uždavė netinkamus, su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis nesusijusius klausimus, todėl iš esmės pažeidus imperatyvius Aprašo 3.2 papunkčio, 5, 32 ir 38 punktų, 46.1 papunkčio bei 47 punkto reikalavimus, taip pat ir skaidrumo principą bei logikos dėsnius, skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

2.12. Į užduotus klausimus pagal kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti (Aprašo 38 p.), J. K. pateikė visiškai teisingus atsakymus, prilygstančius 10 balų (Aprašo 47 p.), o kadangi pareiškėjo atsakymai iš viso nekoreliuoja su šališkų Komisijos narių parašytais melagingais balais, tą įrodo Įrašas, tai ir nurodyti faktai patvirtina pagrindinius Aprašo 3.2 papunkčio, 5, 32, 38 bei 47 punktų ir kitų teisės aktų pažeidimus, o tai taip pat nulėmė nevienodą požiūrį į Konkurso dalyvius, neobjektyvų, neskaidrų, šališką, nepagrįstą ir neaiškų Komisijos Protokolu priimtą sprendimą bei, remiantis juo, priimtą Įsakymą.

2.13. Su Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigomis visiškai nesusiję Komisijos narių užduoti klausimai (įrodo Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. patvirtinimas ir nurodymas) buvo ir be vienareikšmio teisingo atsakymo, taip iš esmės buvo pažeisti imperatyvūs Aprašo 3.2 papunkčio, 5, 32 ir 38 punktų, 46.1 papunkčio bei 47 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimai bei skaidrumo principas, o tai, atsakovui neįrodžius priešingai, taip pat sudaro pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti.

2.14. Uždavusi su Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybe nesusijusius klausimus ir Protokole įrašiusi melagingus balus, šališka Komisija iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principą, J. K. diskriminavo, iš esmės pažeidė konstitucinį lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvą ir taip sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, be to, iš esmės pažeidė ir principus, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir konstitucinius valstybės tarnybos skaidrumo bei viešumo principus, konkurso skaidrumo principą.

2.15. Protokolinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai bei motyvai atsiliepime į pareiškėjo skundą (patikslintą skundą), paaiškinimuose teismo posėdyje ir panašiai negali būti nurodomi, o privalo būti išdėstyti pačiame Protokoliniame sprendime. Protokolu priimto sprendimo Komisija visai nemotyvavo, nenurodė jokių teisinių (teisės aktų normų) ir faktinių pagrindų, jo nepasirašė, taip pat nenurodė ir kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, o dėl pretendentų vertinimo apskundimo įrašė netiesą, todėl Protokolinis sprendimas turėtų būti panaikintas, kaip nepagrįstas ir neaiškus (Aprašo 3.2. pp., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 6 p.) bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, taip pat ir, remiantis juo, priimtas Įsakymas.

2.16. Šališka Komisija (Komisijos nariai, valstybės tarnautojai), uždavusi su Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybe nesusijusius klausimus ir Protokole įrašiusi melagingus balus, kaltais veiksmais pažeidė nurodytas konstitucines J. K. teises bei principus, kad valdžia tarnauja žmogui, pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą ir pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principą, eliminavo J. K. teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir taip apribojo stojančiųjų pretendentų konkurenciją, taip Komisija (jos nariai) pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos bei tarnybinės etikos principus, pagarbos žmogui ir valstybei bei teisingumo principus, o dėl tokių tyčinių kaltų Komisijos veiksmų pareiškėjas patyrė ir toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro jo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai bei besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis bei nervinis stresas, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas bei kančios. Neturtinės žalos dydį J. K. vertino 7 000 Eur suma ir teigė, kad ją turi atlyginti atsakovas Lietuvos valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., 6.271 str.).

2.17. Byloje pareiškėjas siekia nuginčyti ir neteisingą Komisijos narių jo teisingų atsakymų įvertinimą (melagingus balus). Nors Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime nurodė, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (19 p.), tačiau sprendė visai kitą klausimą, o būtent dėl egzamino žodžiu eigos – komisijos narių klausimų ir pretendentų atsakymų fiksavimo, darant vaizdo ir garso įrašus. J. K. kelia klausimą dėl pretendentų teisės į jų įvertinimo apeliaciją, to Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime nenagrinėjo ir nesprendė, ir tai yra garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi bei Konvencijos Protokolo Nr. 7 2 straipsnio 1 dalimi. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė savo teises ar laisves ginti teisme. Be to, kai teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidimo, yra varžoma Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiama Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

3. Teismo posėdžiuose pareiškėjas J. K. palaikė patikslintame skunde išdėstytą poziciją ir prašė šį skundą tenkinti. Pareiškėjas akcentavo Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. rašte pateiktą poziciją, kad buvo vertinama ne kompetencija ar gebėjimai, o tai, ar pretendentas tiks ar netiks įstaigai, kolektyvui. Nurodė, kad Komisijos narė pati atsakinėjo į klausimus už pretendentę R. K.. Į Komisijos narės klausimus apie pokyčius valstybės tarnyboje, vertinimo sistemą, kaip tai prisidės prie tobulinimo, kokie yra valstybės tarnybos modeliai, kokie egzistuoja modeliai, pretendentės penki atsakymai buvo „nežinau, neatsakysiu“, o J.

K. atsakė į visus klausimus. Teismo posėdyje išklausius Įrašo dalį, kurioje į Komisijos narių klausimus atsakinėjo R. K., pareiškėjas baigiamojoje kalboje paaiškino, kad ši pretendentė dėstė motyvaciją, visiškai neatitinkančią pareigybės aprašymo, kompetencijų ir gebėjimų, kuriuos reikės atlikti; pagal pareigybės aprašymą, Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas valstybės tarnybos, jos prestižo ir teisinio reguliavimo netobulina, kadangi tokių funkcijų jis negali atlikti. Atsižvelgus į tai, kad atsakymai buvo pateikiami ne pagal pareigybės aprašymo kompetencijas ir gebėjimus, Komisijos vertinimas buvo šališkas ir netinkamas.

Dėl to, kokių funkcijų vykdymas keltų iššūkių, R. K. atsakė, kad nežino. Skyriaus vedėjas skirsto užduotis, patarėjas jas atlieka, todėl neaišku, kokie kūrybiniai darbai turimi omenyje. Kad R. K. laimėtų konkursą, iš esmės lėmė Užimtumo tarnybos atstovės sukeltas balas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Įrašo 25.40 min. dalis patvirtina, jog Komisijos narė D. S. uždavė klausimą su menamu atsakymu, už pretendentę buvo pateiktas atsakymas. Tai buvo ypač neskaidrus konkursas. Pareiškėjas paaiškino, kad jį labai glumina R.

K. atsakymai į Komisijos pirmininkės klausimus apie valstybės tarnybą – prašė įvardinti pokyčius, R. K. nežinojo, kaip galėtų prisidėti prie valstybės tarnybos tobulinimo, nežinojo, kokiam valstybės tarnybos modeliui priskiriama dabartinė valstybės tarnyba, nežinojo, kokie apskritai egzistuoja modeliai, nežinojo; į klausimą, ar valstybės tarnyboje yra atsakomybės neišvengiamumo principas, atsakydama, kad taip, atsakė neteisingai, kadangi tokio principo nėra. Taigi, R. K. turėjo būti parašytas 1 arba 2 balai, tačiau ne tas, kurį jai parašė Komisijos narė L.

D.-P., tai buvo akivaizdžiai šališkas vertinimas. Nebuvo vertinami pretendentų gebėjimai ir kompetencijos. R. K. iš esmės negalėjo atsakyti nė į vieną klausimą, tačiau jai buvo skiriami aukščiausi balai. J. K. teigė, kad garso įrašas ir jo patikslintame skunde nurodyti Agentūros direktoriaus patvirtinimai parodo, kas iš tikrųjų buvo vertinama. Pažymėjo, kad Konkursas buvo surengtas „dėl akių“, kadangi pagal teisės aktus jį reikia organizuoti. Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismas arba panaikinti konkurso rezultatus.

4. Atsakovas Viešojo valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. Konkursas į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 55310) buvo vykdomas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, Aprašu ir Reglamentu. Komisijos posėdis įvyko 2023 m. balandžio 17 d. vaizdo konferencijos formatu Agentūroje, Inspekcijoje, Užimtumo tarnyboje ir (ar) iš kitų nuo įstaigų nutolusių vietų bei kiekvieno dalyvaujančio pretendento individualioje prisijungimo vietoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. J. K. buvo tinkamai pranešta apie jo vertinimo Komisijoje datą, laiką ir vietą, pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis.

5.2. Reglamentas yra viešai prieinamas teisės aktas Agentūros interneto svetainėje, skiltyje „Teisės aktai“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje eP-32-968/2023 jau sprendė šį klausimą pagal analogiškus pareiškėjo motyvus.

5.3. Komisija buvo sudaryta iš specializuotame Agentūros padalinyje – Atrankų skyriuje – dirbančios valstybės tarnautojos A. V. ir Tarnybos sąlygų skyriui vadovaujančios vedėjos L. D.-P., kurių pareigybių aprašymuose yra nustatyta funkcija dalyvauti konkursų komisijų darbe. Kitų dviejų Komisijos narių pareigybės aprašymuose yra nustatytos funkcijos, susijusios su žmogiškųjų išteklių valdymo sritimi, o tai apima ir valstybės tarnybą, t. y. D. S., Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, funkcijos yra tiesiogiai susijusios su personalo administravimu ir valdymu (atrankomis, kvalifikacijos kėlimu, personalo vertinimu bei kompetencijų nustatymu ir pan.), be to, pagal pareigybės aprašymo 2.18 papunktį, ši specialistė taip pat vykdo vienkartinio pobūdžio minėtos Užimtumo tarnybos direktoriaus, kanclerio ar Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjo pavedimus, susijusius su skyriaus funkcijomis;

V. A., Inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėjos (vyriausiosios darbo inspektorės), funkcijos yra susijusios su darbo teisės, kuri, be kita ko, atitinkamais atvejais taikoma ir valstybės tarnautojams, taikymu, taip pat pagal pareigybės aprašymo 10 punktą, patarėja atstovauja įstaigos interesams teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose. Atsižvelgiant į tai, šie Komisijos nariai turi pakankamai kompetencijos (žinių) vertinti pretendentus vykusiame konkurse į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas. Šių Komisijos narių įgaliojimai atlikti funkcijas, vykdant aktualią atranką, buvo suteikti įsakymu sudarant Komisiją.

Dalyvavimas Komisijos darbe, įtraukiant į jos sudėtį, teisiniu požiūriu reiškia visų įgaliojimų, priskirtų Komisijos nariui pagal Aprašą, vykdymą. Be to, tai, kad Komisijoje dalyvavo du Komisijos nariai iš kitų institucijų, o ne iš Agentūros, yra ypač svarbu, kadangi taip buvo įvykdytas Aprašo 23 punkto reikalavimas, pagal kurį, konkurso komisija turi būti sudaroma iš ne mažiau kaip trijų narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Agentūra yra vienintelė įgaliota institucija, turinti teisę vykdyti konkursus į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigas, todėl jos darbuotojų pareigybių aprašymuose, kaip viena iš vykdytinų funkcijų, yra dalyvavimas konkursų ir komisijų darbe.

Kitų konkursuose dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atstovų pareigybės aprašymuose tokia funkcija negali būti numatyta, kadangi kitos institucijos minėtos Agentūros vykdomos funkcijos neatlieka. Kitų institucijų (įstaigų) atstovų dalyvavimas konkursų komisijų darbe yra vienkartinio pobūdžio darbas (užduotys), kuriuos jie turi vykdyti (Aprašo 23 p.).

5.4. J. K. į jo skundą dėl Agentūros Atrankų skyriaus vedėjo A. R. buvo atsakyta Agentūros 2022 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 27D-2902, kuriame buvo nurodyta, kad nebuvo nustatyti jokie neteisėti A. R. veiksmai ir dėl to tarnybinė atsakomybė jam negali būti taikoma. A. R. jam pavestas funkcijas vykdė / vykdo tinkamai ir nėra šališkas. Aplinkybė, kad pareiškėjas padavė skundą dėl A. R. funkcijų vykdymo, nesukelia „automatiško“ šališkumo. Jokių pagrįstų įrodymų, kad A. R., L. D.-P. arba A. V., kuri buvo paskirta tik Komisijos sekretore, taigi nei J. K. vertino, nei jam uždavė klausimų, yra šališki, nėra pateikta. Vykstant Konkursui, pareiškėjas nušalinimo nė vienam Komisijos nariui nepareiškė, taip pat ir nė vienas Komisijos narys, nesant teisiniam pagrindui nusišalinti, nusišalinimo nepareiškė. Aplinkybė, kad Komisijos pirmininkė J. K. pateiktus atsakymus įvertino žemiausiu balu, neįrodo ir nepatvirtina jos šališkumo. Kitas tame pačiame Konkurse dalyvavęs pretendentas Komisijos pirmininkės buvo įvertintas tokiu pačiu balu, kaip ir pareiškėjas. Kiekvienas Komisijos narys turi diskrecijos teisę vertinti pretendentą pagal savo susiformuluotas teigiamo atsakymo gaires (indikatorius). J. K. patikslintame skunde išdėstyti teiginiai dėl Komisijos narių šališkumo yra deklaratyvūs, nėra pagrįsti jokiais faktais ar kitais juridinę reikšmę turinčiais įrodymais.

5.5. Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme yra nustatyta pagrindinė veiklos srities specializacija – valstybės tarnyba, taip pat nustatytos šios kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: bendrosios kompetencijos – vertės visuomenei kūrimas (4 lygis); organizuotumas (4 lygis); patikimumas ir atsakingumas (4 lygis); analizė ir pagrindimas (5 lygis); komunikacija (4 lygis); specifinės kompetencijos – informacijos valdymas (4 lygis); orientacija į aptarnaujamą asmenį (4 lygis). Profesinės kompetencijos – teisės išmanymas (4 lygis). Pagal Reglamento 8.4 punktą, pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija posėdžio metu individualiai vertina kiekvieną pretendentą pagal nusistatytą (aptartą) pretendentų vertinimo organizavimo planą. Komisijos nariai vertina atsakymus tik į savo užduotus klausimus, inkorporuodami taip pat vertinimą dėl motyvacijos eiti pareigas. Visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. Užduoti klausimai leidžia pamatyti (pamatuoti), kaip pretendentas elgėsi (elgsis), t. y. iš tikrųjų atliko (atliks) veiksmus, vienoje ar kitoje situacijoje, ir kokio lygio kompetenciją jis turi. Atsižvelgdami į pretendentų atsakymus, Komisijos nariai turi teisę užduoti ir patikslinamuosius klausimus, siekdami tinkamai suprasti bei įvertinti pretendento pateikiamą informaciją.

5.6. Įrašas patvirtina, kad J. K. buvo pateikti klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumu eiti Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas. Komisijos nariai tinkamai, objektyviai vykdė bei organizavo pretendentų vertinimo procedūras, jie uždavė tinkamus, su pareigybės aprašyme nustatyta veiklos sritimi (specializacija) ir nustatytomis funkcijomis susijusius klausimus, su pareiškėju buvo bendrauta mandagiai ir etiškai, nediskriminuojant ir neribojant jo teisių, Komisija veikė nešališkai ir nepriklausomai.

5.7. Protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus. Konkurso protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Kiekvienas Komisijos narys turi diskrecijos teisę vertinti pretendentą pagal savo susiformuluotas teigiamo atsakymo gaires (indikatorius). Kiekvienas Komisijos narys užpildo individualaus vertinimo lentelę, t. y. prie kiekvieno pretendento nurodo savo skiriamą balą. Jokių tarpinių balų skaičiavimo / nurodymo už kiekvieną užduotą klausimą / atsakymą Apraše ir Reglamente nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, Komisijos narys, kaip jam patogiau (sau mintyse, ant popieriaus ar kompiuteryje ir pan.) individualiai įvertina pretendentus, skirdamas jiems balus už konkrečius atsakymus į klausimus, po to sumuoja ir atitinkamai išveda bendrą individualų balą nuo 1 iki 10 balų skalėje. Nei Aprašas, nei Reglamentas nenustato jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą / atsakymą bei tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo procedūros. Teisės aktuose yra nustatyta aiški Komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam Komisijos nariui individualiai nusprendžiant, ar pretendentas visiškai nedemonstruoja, ar gerai, ar silpnai, ar vidutiniškai, ar labai gerai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10. Kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribų bei neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai bei pretendentų vertinimo Komisijoje procedūros nepažeidė.

5.8. Agentūra nepriėmė jokių administracinių sprendimų, dėl kurių J. K. būtų negalėjęs dalyvauti Konkurse. Pareiškėjas, būdamas teisininkas ir gerai išmanydamas administracinę teisę bei konkursų organizavimo procedūras, suvokė, kad turės atsakyti į Komisijos narių klausimus, o jam surinkus mažiau balų, nei kitas pretendentas, nelaimės pirmos vietos ir nebus laikomas Konkurso laimėtoju, tačiau taip J. K. nebuvo apribota galimybė vienodomis sąlygomis su visais pretendentais dalyvauti Konkurse. Nurodyti neva pareiškėjo patiriami stiprūs dvasiniai išgyvenimai nėra niekuo pagrįsti. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir žalos padarymu, todėl vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama iš galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sumenkinta jo savigarba ir panašiai, negali būti laikomas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. J. K. nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, jis neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pareiškėjas neįrodė patirtos žalos, taip pat tokios žalos ryšio su atsakovo veiksmais.

5.9. Tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikę išsamius argumentus dėl konstitucinių principų: lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą, teisių į gynybą bei laisvai pasirinkti darbą ir panašiai. J. K. prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

5.10. Pareiškėjo procesinis elgesys buvo netinkamas (yra pradėjęs daug bylų, jis skundžia beveik visų konkursų, kurių nelaimi, rezultatus, siekdamas pasipelnyti, skundžia bet kokius Agentūros veiksmus; yra pagrindas prielaidai, kad pats J. K. surašo skundus ir duoda juos pasirašyti advokatui, už advokato neva suteiktas teisines paslaugas atsiskaito ne pavedimais per bankus, o kasos pajamų orderiu / kvitu, atstovas teismo posėdžiuose pasirodo retai, ne visada informuoja apie nedalyvavimą). Nagrinėjamu atveju J. K. deklaratyviai prašė leisti jam susipažinti su Konkurso medžiaga, tačiau nuotoliniu būdu su ja susipažinti neprisijungė. Pareiškėjas siekia pasipelnyti, piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis, o jo prašoma iš atsakovo priteisti teismo išlaidų suma nėra pagrįsta ir neatitinka suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio.

6. Teismo posėdžiuose atsakovo Viešojo valdymo agentūros atstovas palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eP-38-556/2023, kurioje iš esmės buvo pateikti argumentai dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Agentūros atstovas pabrėžė, kad kai pretendentų vertinimas konkurso metu vykdomas interviu forma, konkurso komisijos nariai vertina, kaip pretendentas formuluoja atsakymus, kokius atsakymus; šiuo atveju iš esmės nėra įmanoma pervertinti, kadangi tokiu atveju turi būti vienas konkretus atsakymas, kaip testo atveju.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

8. Teismas išsamiai aptarė faktines bylos aplinkybes, susijusias su Konkurso į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas organizavimu (Konkurso paskelbimu, Komisijos sudarymu), apžvelgė Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo bei Komisijos narių pareigybių aprašymų, Protokolo, Įrašo, Įsakymo, pareiškėjo 2022 m. lapkričio 27 d. skundo Valstybės tarnybos departamento direktoriui dėl Atrankų skyriaus vedėjo A. R. veiksmų bei į jį pateikto atsakymo, J. K. 2023 m. balandžio 18 d. elektroninio laiško dėl Komisijos vertinimo ir pateikto atsakymo turinį. Teismas pacitavo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių, 3 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 5 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktų, Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 bei 2 dalių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-983 patvirtintų Viešojo valdymo agentūros nuostatų 9.8 papunkčio, Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčių bei 5, 22, 23, 26, 32, 38, 39, 42, 46, 47, 48, 50 ir 51 punktų bei Aprašo 2 priedo nuostatas.

9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Reglamentas oficialiai (e-tar) nėra paskelbtas, todėl negalėjo būti taikomas, teismas pažymėjo, kad Reglamentas yra viešai paskelbtas Agentūros interneto svetainėje skiltyje <https://vva.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/pretendentu-vertinimo-komisijos-darbo-reglamentas/>. Įvertinęs Reglamento ir Aprašo turinį, aktualų nagrinėjamai bylai Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą reguliavimą, Įrašą ir kitą byloje esančią medžiagą, teismas nurodė, kad Komisija iš esmės nepadarė jokios savarankiškos išvados bei nepriėmė sprendimo, pagrįsto išimtiniu Reglamento nuostatų taikymu; teismas nenustatė jokio esminio materialiosios teisės normos taikymo pažeidimo, galėjusio lemti neteisėtą Protokolinio sprendimo ir (arba) Įsakymo priėmimą. Teismas pažymėjo, kad J. K. nei patikslintame skunde, nei teismo posėdyje nepateikė jokių argumentų, susijusių su tuo, jog Komisija rėmėsi kuria nors konkrečia Reglamento nuostata ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto Protokolinio sprendimo ir (arba) Įsakymo priėmimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Protokolinio sprendimo ir (arba) Įsakymo, remiantis pareiškėjo argumentais dėl Reglamento nepaskelbimo (e-tar).

10. Atsakydamas į J. K. argumentus, kad Protokolinį sprendimą priėmė nekompetentinga Komisija, teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į Aprašo 22 ir 23 punktuose nustatytą reguliavimą, Komisija buvo sudaryta nepažeidžiant Aprašo nuostatų – Komisiją sudarė trys nariai, Komisijos narių skaičius buvo nelyginis, Komisijos narių daugumą sudarė ne Agentūros atstovai, vienas Komisijos narys buvo iš Agentūros, o du – iš kitų biudžetinių įstaigų (Užimtumo tarnybos darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, ir Inspekcijos valstybės tarnautoja). Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatyme ir Apraše nėra nustatyta, jog asmenys, skiriami į Komisijos narius, turi atitikti tokius reikalavimus, kuriuos skunde nurodė pareiškėjas (dėl lygių ir kvalifikacijos (anot J. K., vyriausioji specialistė negali vertinti pretendentų į aukštesnę už jos pačios patarėjo pareigybę)).

11. Įvertinęs Komisijos narės D. S. (Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės) pareigybės aprašymą, teismas pažymėjo, kad pagal šį pareigybės aprašymą, jos veiklos sritis – žmogiškųjų ištekių valdymo funkcijos. Pagal pareigybės aprašymą, D. S. turi turėti aukštąjį išsilavinimą, išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus normatyvinius teisės aktus, reglamentuojančius žmogiškųjų išteklių valdymą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą, teisės aktus, reglamentuojančius darbo organizavimą viešojo administravimo įstaigose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Komisijos narė D. S. neatitinka minėtų pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų dėl išsilavinimo ir teisės aktų išmanymo. Teismas nurodė, kad, pagal pareigybės aprašymą, D. S., be kita ko, organizuoja, dalyvauja konkursuose, atrankose bei koordinuoja personalo konkursų ir atrankų procedūras, įformina konkursų dokumentus, vykdo potencialių pretendentų pritraukimą dalyvauti konkursuose ir atrankose. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo, į kurio pareigas vyko Konkursas, pareigybės aprašymo, pagrindinė veiklos sritis – sprendimų įgyvendinimas, pagrindinės veiklos srities specializacija – valstybės tarnyba; išsilavinimo ir patirties reikalavimai: 1) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija; studijų kryptys – teisė (arba) viešasis administravimas (arba) žmonių išteklių vadyba; arba 2) išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, darbo patirties sritis – žmogiškųjų išteklių srities patirtis, darbo patirtis srityje – 2 metai. Teismas sprendė, kad net atsižvelgiant į minėtus Komisijos narės D. S. pareigybės aprašymo ir Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo aspektus bei Komisijos narės D. S. pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, nėra pagrindo vertinti, jog ji negalėjo būti paskirta Komisijos nare, motyvuojant tuo, kad D. S. trūksta kompetencijos.

12. Įvertinęs Komisijos narės V. A. (Inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėjos – vyriausiosios inspektorės) pareigybės aprašymą, teismas pažymėjo, kad, pagal pareigybės aprašymą, jos pagrindinė veiklos sritis – teisė; pagrindinės veiklos srities specializacija – darbo teisės taikymas; konsultavimas ir informacijos teikimas darbo teisės klausimais. Pagal pareigybės aprašymą, V. A. turi turėti: 1) aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, studijų krytis teisė arba 2) aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, darbo patirtis ir trukmė – 2 metai teisinio darbo patirties. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Komisijos narė V. A. minėtų pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų neatitinka. Pagal pareigybės aprašymą V. A. nagrinėja skundus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl teisinių veiklų vykdymo, rengia bei teikia su sudėtingais teisės klausimais susijusią informaciją, rengia teisės aktų projektus, kitus su teisės klausimais susijusius dokumentus. Teismas sprendė, kad net atsižvelgiant į minėtus Komisijos narės V. A. pareigybės aprašymo ir Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo aspektus bei Komisijos narės V. A. pareigybės aprašyme ir Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, nėra pagrindo vertinti, jog ji negalėjo būti paskirta Komisijos nare, motyvuojant tuo, kad V. A. trūksta kompetencijos.

13. Atsakydamas į J. K. argumentus dėl Komisijos šališkumo ir neteisingų balų pareiškėjui skyrimo, teismas pažymėjo, kad tai, jog J. K. teigė, jog Komisijos nariai jam parašė melagingus (per mažus) balus, kad pareiškėjas į Komisijos narių klausimus atsakė visiškai teisingai, jo atsakymai prilygo 10 balų, savaime nereiškia, nei kad visi Komisijos nariai ar jų dalis buvo šališki, nei kad pareiškėjo atsakymai turėjo būti įvertinti 10 balų. Teismas nurodė, kad Įrašas patvirtina, jog Komisijos posėdžio pradžioje, dalyvaujant pretendentams, buvo pristatyti Komisijos nariai (nurodant vardus, pavardes, darboviečių pavadinimus, pareigas), buvo pristatyta Komisijos sekretorė (ne Komisijos narys). Komisijos pirmininkė pretendentų paklausė, ar jie turi nušalinimų Komisijai; pretendentė R. K. atsakė, kad neturi, pareiškėjas nieko neatsakė, nušalinimų nepareiškė. Teismas pažymėjo, kad J. K. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo 2022 m. lapkričio 27 d. skundo pateikimu, pareiškėjui dalyvaujant Konkurse buvo žinomos. Įvertinęs byloje esantį J. K. 2022 m. lapkričio 27 d. skundą, Valstybės tarnybos departamento 2022 m. gruodžio 2 d. atsakymą į šį skundą, Agentūros 2023 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. VK-814, kuriuo buvo sudaryta Komisija, ir Komisijos sudėtį, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Komisijos nariai ar jų dalis buvo šališki; byloje tokių įrodymų nėra. Teismas akcentavo, kad A. R. (teismas nurodė „R.“, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu) pagal J. K. 2022 m. lapkričio 27 d. skundą tarnybinio nusižengimo ar neeilinio vertinimo procedūra nebuvo pradėta, tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta.

14. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 46 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje gali būti taikomi skirtingi vertinimo metodai: interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis. Kaip matyti iš Aprašo 46 punkto, tik pasirinkus testą, kaip vertinimo metodą, pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; vertinimo metodo interviu atveju teisės aktuose nuostatos dėl vienareikšmio atsakymo į užduotą klausimą nėra. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, yra priskirta patikrinti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Išklausęs Įrašą, teismas nustatė, kad kiekvienam pretendentui buvo užduoti vienodi klausimai, pretendentai galėjo laisvai atsakyti į savo klausimus, Komisijos nariai elgėsi etiškai, kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir į klausimus, susijusius su motyvacija, todėl kiekvienas Komisijos narys individualiai nusistatė, koks yra jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. sau asmeniškai pasirengė vertinimo gaires. Tai, kad Komisijos narių vertinimai, J. K. nuomone, buvo per žemi, pareiškėjas vertina, kad į klausimus atsakė teisingai ir buvo vertas aukšto balo, nesudaro pagrindo išvadai, jog Protokolinis sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad Aprašo reikalavimai nebuvo pažeisti.

15. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkamų klausimų uždavimu, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės atitinka tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindinių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais, nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, kadangi tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą; teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas vertina konkurso procedūras, o Komisijos narių atliktas pretendentų vertinimas tėra netiesioginis duomuo viso konkurso procedūroms vertinti. Paklausęs Įrašą, susipažinęs su Tarnybos sąlygų skyriaus pareigybės, į kurią vyko Konkursas, aprašymu ir Komisijos narių užduotais klausimais, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Komisijos narių klausimai neatitiko tos valstybės tarnybos srities, į kurią vyko Konkursas. Teismas sprendė, kad J. K. argumentai, jog Komisijos nariai uždavė klausimus, kurie buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais, Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, yra deklaratyvūs. Teismas taip pat nesutiko, kad R. K. neatsakė nė į vieną klausimą. Tai, kad ji atsakė kitaip, nei atsakė pareiškėjas, kad J. K. nepatiko minėtos pretendentės atsakymai, savaime nereiškia, kad į klausimus nebuvo atsakyta. Komisijos nario paklausta, kokiam valstybės tarnybos modeliui priskiriama dabartinė valstybės tarnyba, kokie egzistuoja valstybės tarnybos modeliai, R. K. sąžiningai atsakė, kad nežino, kad nenori fantazuoti; kaip matyti iš Įrašo, į šiuos klausimus neatsakė ir pareiškėjas.

16. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Komisija, vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, turėjo vertinti ir pretendentų kompetenciją bei gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Aprašo 47 punktą, pretendentų vertinimo Komisijoje metu kiekvienas Komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas turėjo vertinti individualiai pagal interviu vertinimo metodą nuo 1 iki 10 balų, vadovaudamasis Aprašo 2 priedu. Perklausęs Įrašą ir įvertinęs byloje esantį Protokolą, teismas sprendė, kad nurodyti Aprašo reikalavimai nebuvo pažeisti.

17. Teismas pažymėjo, kad vertinant Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybės, į kurią vyko Konkursas, aprašymą, kuriame yra nurodyta šias pareigas einančio asmens veiklos sritis, pareigybės specializacija, funkcijos, kompetencijos, matyti, kad šias pareigas einančiam asmeniui yra nustatytos ir kompetencijos, susijusios, pavyzdžiui, su komunikacija, orientacija į aptarnaujamą asmenį, t. y. susijusios ne tik su konkrečių dalykinių žinių turėjimu valstybės tarnybos srityje. Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas einančio asmens funkcijos yra susijusios ne tik su šias pareigas einančio asmens asmeniškai atliekamu darbu, bet ir darbu, kai reikės bendrauti su kitais asmenimis, darbu, kurį reikės ar gali tekti atlikti ne vienasmeniškai, o kartu su kitais asmenimis, pavyzdžiui, Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo funkcijos konsultuoti priskirtos srities klausimais (7 p.), prireikus koordinuoti prašymų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais dėl sprendimų įgyvendinimo veiklų vykdymo nagrinėjimą (8 p.), organizuoti sprendimų įgyvendinimo procesą arba prireikus koordinuoti sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimą (9 p.), koordinuoti kitų klausimų sprendimą (11, 12, 13, 14 ir 15 p.), dalyvauti valstybės institucijų ir įstaigų vertinimo komisijų darbe (17 p.), dalyvauti konkursų komisijų darbe (18 p.), atstovauti įstaigai valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose Lietuvos ir užsienyje (19 p.). Kaip matyti iš Įrašo, pareiškėjas kritikavo Komisijos narių užduotus klausimus (pvz., Komisijos pirmininkės užduotą klausimą, susijusį su pagrindiniais valstybės tarnybos pokyčiais, Komisijos narės D. S. klausimą, susijusį su prašomu prisiminti ir papasakoti atvejį, kai teko spręsti sudėtingą klausimą), atsakinėdamas į klausimus (pvz., Komisijos pirmininkės klausimus, kodėl pretenduoja į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas, kas darbe labiausiai motyvuoja, Komisijos narės D. S. klausimą, ar, J. K. nuomone, jo priimtas sprendimas buvo teisingas), ne kartą reiškė nepasitenkinimą Agentūra, jos, ypač dviejų darbuotojų, darbu, pabrėždamas, kad jie darbų tinkamai atlikti negeba ar negebėtų, o pareiškėjas darbus gali atlikti labai gerai.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje Konkurse pretendentus vertino Komisijos nariai, jie uždavė klausimus ir vertino pretendentų atsakymus į juos. A. P. Komisijos nariu nebuvo, jo J. K. 2023 m. balandžio 19 d. atsiųstas elektroninis laiškas yra pakankamai bendro pobūdžio. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo remiantis pareiškėjo argumentais ir A. P. jam minėtame elektroniniame laiške išdėstytas bendro pobūdžio mintis bei pamąstymus vertinti kaip pagrindžiančius arba paneigiančius nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

19. Teismas pažymėjo, kad Protokole yra nurodyti kiekvieno Komisijos nario skirti balai tiek pareiškėjui, tiek R. K., yra nurodytas Komisijos narių vertinimo balų vidurkis kiekvienam pretendentui, nurodyta, kad R. K. užėmė pirmą vietą, J. K. – antrą vietą, nurodyta, kad Konkursą laimėjo R. K.. Išklausius Įrašą, matyti, kad Protokole pateikta informacija sutampa su Įraše Komisijos narių nurodyta informacija. Įraše kiekvienas Komisijos narys garsiai įvardino, kokį balą skiria kiekvienam iš pretendentų, Komisijos sekretorei susumavus atskirų Komisijos narių balus, buvo nurodytas kiekvieno pretendento gautas Komisijos narių vertinimo balų vidurkis, buvo pasakyta, kuris pretendentas laimėjo konkursą. Teismo vertinimu, įvertinus Įrašą, Protokolą, Aprašo 38, 46 ir 47 punktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės atitinka tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, Protokole nurodytas sprendimas dėl Konkursą laimėjusio pretendento yra aiškus ir motyvuotas – Konkursą laimėjo didesnį balą Konkurse surinkęs pretendentas; Protokolu įformintas sprendimas yra pagrįstas teisės aktus atitinkančia Komisijos veikla Konkurse, įgyvendinant teisės aktuose nustatytas Komisijos narių teises ir pareigas.

20. Teismas nurodė, kad Aprašo 46.1 papunktyje yra nustatyta, jog taikant interviu vertinimo metodą, tai pokalbis, per kurį pretendentams užduodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai, su galimybe duoti papildomus klausimus. Perklausęs Įrašą, teismas pažymėjo, kad abiem pretendentams Komisijos nariai iš esmės uždavė vienodus klausimus. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Komisijos narė D. S. uždavė klausimą su menamu atsakymu ir kad pati atsakė už pretendentę, bei sprendė, kad Komisijos narė D. S. pretendentei uždavė tikslinamuosius klausimus.

21. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti J. K. reikalavimus panaikinti Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl Konkurso laimėtojo į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas, taip pat panaikinti Įsakymą.

22. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Agentūros veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

23. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o yra palikta teismo nuožiūrai.

24. Pacitavęs Aprašo 73 punkto nuostatą, teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį, sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, jog teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą jis netenkino.

25. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas jų nenagrinėjo.

26. Atmetęs pareiškėjo J. K. skundą kaip nepagrįstą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis bei 41 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui iš atsakovo priteisti jo patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

III. 27. Pareiškėjas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ginčijamus sprendimus panaikinti bei pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. J. K. taip pat prašo netaikyti Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų nuostatų, sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Apraše nustatyta priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti visas patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias ir su šio apeliacinio skundo surašymu bei bylos nagrinėjimu, taip pat ir patirtas apeliaciniame procese.

28. Aptaręs faktines bylos aplinkybes ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, J. K. teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

28.1. J. K. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas netenkino vadovaudamasis vieninteliu Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, kuriame nors Konstitucinis Teismas, tarp kita ko, ir nurodė, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (19 p.), tačiau šioje byloje Konstitucinis Teismas sprendė visai kitą klausimą, o būtent dėl komisijos narių klausimų ir pretendentų atsakymų egzamino žodžiu metu nefiksavimo, darant vaizdo ir garso įrašus (dėl vaizdo ir garso įrašų darymo). Pareiškėjas kelia klausimą dėl pretendentų teisės į jų įvertinimo apeliaciją, o to Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime nenagrinėjo. Teismas, vadovaudamasis iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo ištraukta atskira fraze, neleistinai nukrypo ir nuo administracinių teismų suformuotoje praktikoje pateikto išaiškinimo, kai pirmosios instancijos teismas, nors ir remiasi teismų praktika, tačiau neteisingai vadovaujasi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, pasirinktinai cituodamas iš konteksto išimtas nutarčių dalis, toks teisės taikymas ir aiškinimas negali būti laikomas tinkamu Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, reikalaujančios atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus, vykdymu.

28.2. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendime yra konstatavęs, jog teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama neatsižvelgiant į jo teisinį statusą; teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Konstitucinio Teismo nutarimuose yra konstatuota, kad jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės buvo pažeistos, teisė savo teises ar laisves ginti teisme.

28.3. J. K. teisė į jo įvertinimo apeliaciją yra garantuojama ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, ir Protokolo Nr. 7 2 straipsnio 1 dalimi, to pirmosios instancijos teismas netaikė, nevertino ir dėl to argumentų iš viso nepateikė (sprendimas yra be motyvų), nors pareiškėjas patikslintame skunde teismui tai buvo nurodęs.

28.4. Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visada turi vadovautis įstatymais ir teise inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Be to, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą paisyti ir bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda).

28.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku, negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes ir visuotinai pripažintus teisės principus yra akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, pirmumą būtina teikti bendrajai teisės sampratai.

28.6. Moksleiviui, studentui ir net vairuotojui, laikiusiam egzaminą, teisė į jo laikyto egzamino įvertinimo apeliaciją yra nustatyta, o pretendentas, stojantis į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, tokios teisės neturi. Nesant apeliacijos dėl asmens teisingų atsakymų įvertinimo, susidaro situacijos, kai komisijos nariams parašius melagingai žemus balus, iš ne teisės atsiranda teisė, o tai prieštarauja ir Konstitucinio Teismo doktrinai dėl teisės principo ex injuria jus non oritur aiškinimo bei taikymo.

28.7. Atsižvelgus į tai, kad byloje J. K. ginčija ir neteisingą Komisijos narių jo teisingų atsakymų įvertinimą (melagingus balus), teismo formaliai vien tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimo konteksto ištraukta frazė, neįvertinus susiklosčiusios individualios pareiškėjo situacijos, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, prieštarauja teisingumo principui ir sudaro neabejotinus pagrindus išvadai, jog vadovaujantis nurodytais Konstitucinio Teismo sprendimais ir nutarimais, kategoriškai įtvirtinančiais J. K. teisę į teismą (apeliaciją) dėl jo atsakymų įvertinimo, tą įtvirtina ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, ir Protokolo Nr. 7 2 straipsnio 1 dalis, yra pakankamas pagrindas manyti, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui, ir dėl to yra neabejotinas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, o kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė bei nepagrįstai taikė Konstitucijai prieštaraujantį Aprašą, dar ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl nurodytų aplinkybių, o pareiškėjas tokiu atveju į Konstitucinį Teismą prašo kreiptis apeliacinės instancijos teismo.

28.8. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai teismas tinkamai neįvertina rašto turinio, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėja ir įvertina byloje surinktus įrodymus, neatsako į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teismo priimtas sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimų ir turi būti panaikintas. Be to, kai teismo išvados prieštarauja paties teismo argumentams, toks skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas.

28.9. Komisiją sudarė Agentūros direktorius A. P., kuris 2023 m. balandžio 19 d. rašte pats ir patvirtino, jog šiuo atveju Komisija nevertino pretendentų kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, o vertino visai kitus dalykus (Komisija vertino pretendentų tinkamumą pagal esamą situaciją, o ta situacija – tai kolektyvas, komanda, esama įstaigos būklė, planuojami iššūkiai ir t. t., tai nėra kažkokia labai konkreti status quo, o taip pat buvo vertinamas priimančiosios įstaigos poreikių atliepimas terpėje, kurioje gyvena įstaiga), tą konstatavo ir teismas.

28.10. Komisijai iš esmės pažeidus Aprašo 3.2 papunkčio, 5, 32, 38 ir 47 punktų reikalavimus bei skaidrumo principą, netinkamai įvertinęs Agentūros direktoriaus A. P. 2023 m. balandžio 19 d. rašto turinį (atsakovo patvirtinimą, ko įrodinėti nereikia), teismas padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, turėtų būti panaikintas; nuo šios praktikos pirmosios instancijos teismas neleistinai nukrypo.

28.11. Teismo konstatavimas, kad Komisija vertino visai kitus dalykus ir nevertino pretendentų kompetencijų bei gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, paneigia ir teismo netinkamas išvadas, jog teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos narių klausimai neatitiko tos valstybės tarnybos srities, į kurią vyko Konkursas, kadangi priešingai, tokie pagrindai yra daugiau nei akivaizdūs. Atsižvelgiant į tai, kad teismo išvados prieštarauja jo paties konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas iš šiais pagrindais, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika, nuo kurios, kaip ir nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismas neleistinai nukrypo.

28.12. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai teismas tinkamai neįvertina Komisijos posėdžio garso įrašo turinio, toks teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu.

28.13. Teismas turi teisę sutikti ar nesutikti su pareiškėjo teiginiais, tačiau Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašas nuo 25.40 min. neginčijamai įrodo, kad Komisijos narė D. S. pretendentei R. K. ne tik uždavė menamą klausimą, bet pati į jį ir atsakė (pretendentei tereikėjo tik pritarti). Atsižvelgus į tai, kad teismas klaidingai vertino Komisijos posėdžio garso įrašo turinį, jis ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika, nuo kurios teismas neleistinai nukrypo.

28.14. Anot teismo, e-tar nepaskelbtas Reglamentas turi būti taikomas, kadangi jis yra viešai paskelbtas Agentūros interneto svetainėje, tačiau suformuotoje administracinių teismų praktikoje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino priešingai, kad oficialiai e-tar.lt nepaskelbti teisės aktai negalioja ir negali būti taikomi, o tai taip pat sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

28.15. Jeigu Reglamentas turi būti taikomas, tai jame yra įtvirtinta, kad jeigu pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir / ar į kitų / visų komisijos narių užduotus klausimus. Jeigu vertinami atsakymai į kitų / visų komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiami / aptariami atsakymų vertinimo gairės (Reglamento 7.4.2. pp. 2 d.). Teismas konstatavo, kad kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir į klausimus, susijusius su motyvacija, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Teismui tai konstatavus, prisimenant logikos studijas dėl implikacijos, kuri išreiškiama logine jungtimi „jei ..., tai“, darytina visiškai logiška išvada „jei kiekvienas Komisijos narys vertinimo gaires pasirengė sau asmeniškai, tai Komisija nesirinko ir bendro pretendentų vertinimo organizavimo plano nesudarė“ (Aprašo 32 p.), o byloje nesant jokių priešingų duomenų, tai ir įrodo, kad likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, Komisija nesirinko ir jokio pretendentų vertinimo organizavimo plano nesudarė (pagrindiniai Aprašo 32 p. nuostatų, o taip pat ir skaidrumo principo pažeidimai), to teismas, nors ir turėdamas būti aktyvus, nenagrinėjo, nevertino bei argumentų dėl to nepateikė.

28.16. Atsakovas pretendentų vertinimo organizavimo plano buvimą įrodinėja tuo, kad ne Komisija, bet Agentūra per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS) pretendentams išsiuntė pranešimus (informaciją), o tai su pačios Komisijos susirinkimu ir Komisijos plano sudarymu neturi nieko bendro (kur Agentūros per VATIS išsiųsti pranešimai (informacija), o kur Komisijos susirinkimas ir Komisijos plano sudarymas, kai tokių įrodymų byloje nėra).

28.17. Teismas, iš pradžių nurodydamas, kad Reglamentas taikytinas, po to Reglamento 7.4.2. papunkčio 2 dalies nuostatų netaikymo dėl Komisijos susirinkimo ir vertinimo organizavimo plano sudarymo nevertino, o kadangi iš teismo konstatuotų aplinkybių buvo nustatyta, jog Komisija nesirinko ir Komisijos plano nesudarė (atsakovui neįrodžius priešingai), Komisijai iš esmės pažeidus Aprašo 32 punkto nuostatas ir skaidrumo principą, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, byloje priimat naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų tenkinamas.

28.18. J. K. dalyvavo viešame konkurse į aukštesnes Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas, o jį vertino žemesnes pareigas einanti Komisijos narė Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. S., kuri, teismo nuomone, buvo kompetentinga vertinti dėl to, kad ji buvo paskirta į Komisiją. Teismas, turėdamas būti aktyvus, nenagrinėjo, nenustatinėjo ir nevertino, kaip ir kokiu teisiniu pagrindu būtent Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. S. atsirado Komisijoje ir buvo paskira Komisijos nare konkurse į visai kitos institucijos Tarnybos sąlygų skyriaus pareigas. Analogiška situacija yra ir dėl Komisijos narės V. A. (sprendimas yra be motyvų). Pagal tokį teismo vertinimą, iš bet kokios institucijos į Komisiją nariu paskyrus bet kokį asmenį ir be jokios kompetencijos, vien jo paskyrimas patvirtina ir tokio asmens kompetenciją bei jam suteikia teisę vertinti, o tai prieštarauja ir logikai, sakančiai, „jei Komisijos narys neturi kompetencijos, tai jis pretendentų vertinti negali“. Atsižvelgiant į tai, kad teismo išvados dėl Komisijos narės Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės D. S., vertinusios pareiškėją į aukštesnes patarėjo pareigas, yra ir visiškai nelogiškos, kaip ir dėl V. A., toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir atsižvelgus į nurodytus argumentus.

28.19. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kuriais remdamasis, jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas. Teismo baigiamuosiuose aktuose yra būtina šalims atsakyti į visus pagrindinius jų keliamus klausimus, pateikti motyvus, kad būtų aišku, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks teismo sprendimas, o to nepadarius, toks teismo sprendimas turi būti panaikintas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog Komisijos nariai ar jų dalis buvo šališki, teismo nuomone, byloje tokių įrodymų nėra, tačiau šališkumą įrodo ir patvirtina tiek patikslintame skunde išdėstyti pagrindai, tiek ir jame nurodyta teismų praktika, nuo kurios teismas nukrypo.

28.20. Kaip konstatavo teismas, į Komisijos pirmininkės L. D.-P. (tik ne į du, o į net keturis) klausimus pretendentė R. K. atsakė, kad nežino, tačiau Komisijos pirmininkė tiek J. K., atsakiusiam į jos klausimus, tiek R. K., į juos neatsakiusiai, parašė tiek pat (5,1 balo). Ar tai yra šališko vertinimo regimybė, ar Komisijos pirmininkės diskrecijos teisė rašyti žinomai neteisingus (melagingus) balus, pagal Agentūros direktoriaus A. P. 2023 m. balandžio 19 d. rašte nurodytus vertinimo kriterijus, abejonių nekyla. To teismas taip pat nevertino, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir atsižvelgus į nurodytus argumentus, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, nuo kurios teismas neleistinai nukrypo.

29. Atsakovas Viešojo valdymo agentūra prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o J. K. apeliacinį skundą atmesti.

30. Savo poziciją atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai Agentūra nurodo, kad dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymo yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-505-815/2023, o dėl Reglamento nepaskelbimo – 2023 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-6-789/2023. Atsakovas pažymi, kad J. K. argumentai, jog jis tinkamai atsakė į užduotus klausimus, tačiau buvo rašomi neteisingi balai, yra tik pareiškėjo asmeninis vertinimas ir įsitikinimas, jog jis į visus klausimus atsakė idealiai ir teisingai – konkurso vaizdo bei garso įrašas įrodo priešingai; į klausimus J. K. atsakė paviršutiniškai, nenurodė pagrindinių valstybės tarnybos pokyčių, nenurodė jokių valstybės tarnybos valdymo modelių ir to niekaip nepagrindė, jis taip pat nenurodė, kad egzistuoja tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principas, įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje.

31. Agentūra akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog, vykdant konkursą į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas, buvo laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo, Aprašo bei Reglamento nuostatų, ir į tai, kad Komisijos nariai uždavė tinkamus, su pareigybės veiklos sritimi, specializacija, funkcijomis bei kompetencijomis susijusius klausimus, taip pat į tai, jog su J. K. buvo bendrauta mandagiai ir etiškai, nediskriminuojant bei neribojant jo teisių, o Komisijai veikiant nešališkai ir nepriklausomai, nėra pagrindo naikinti Konkurso rezultatus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros Konkurso į Viešojo valdymo agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas pretendentų vertinimo komisijoje (skelbimo Nr. 55310) 2023 m. balandžio 17 d. protokolu Nr. KAP-885 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo į Agentūros Tarnybos sąlygų patarėjo pareigas ir Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. PV-57 „Dėl R. K. priėmimo į Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjos pareigas laimėjus konkursą“ teisėtumo bei pagrįstumo ir neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjui priteisimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs J. K. skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo ginčijamus sprendimus panaikinti, ir nenustatęs neteisėtų Agentūros veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. J. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjo nuomone, teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Iš J. K. apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d. 2–4 p.).

35. Pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinusi minėtais procesiniais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė; tikrindamas J. K. skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais bei galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

36. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2023 m. balandžio 17 d. vyko konkursas Agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigoms eiti. Komisijoje konkurso eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas. Tiek administracinės bylos medžiaga, tiek 2023 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos šalys su konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo susipažinę dar prieš teismo posėdį, teismo posėdyje įrodymų tyrimo stadijoje, pareiškėjui prašant, buvo perklausyta Konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis, kaip pretendentė R. K. atsakinėjo į Komisijos narių klausimus. Skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas Konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, Protokoliniu sprendimu, Įsakymu, VATIS pranešimais ir panašiai, kurie teismo buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Susipažinusi su Konkurso garso ir vaizdo įrašu, kuris yra pridėtas prie bylos, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kurios grindžiamos minėtu įrašu, atitinka jo turinį.

37. Pareiškėjas skunde, be kita ko, kvestionavo Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir Inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės V. A. kompetenciją būti paskirtoms Komisijos narėmis. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino.

38. Pažymėtina, kad Aprašo 23 punkte yra įtvirtinta, jog konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių. Konkurso komisijos narių skaičius turi būti nelyginis. Konkurso komisijos narių daugumą turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso komisijos nariais gali būti skiriami biudžetinių, viešųjų ir kitų įstaigų atstovai (valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), taip pat ekspertai, atrinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Konkurso komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas (-i) asmuo (-enys). J. K. pretendavo eiti Agentūros Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjo pareigas, todėl Agentūros direktorius 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. KAP-885 į Komisijos sudėtį Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. S. ir Inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja – vyriausioji darbo inspektorė V. A. buvo įtrauktos pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino minėtų specialisčių kvalifikaciją ir padarė pagrįstą išvadą, jog Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė ir Inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja – vyriausioji darbo inspektorė galėjo būti paskirtos Komisijos narėmis.

Įgaliojimai atlikti funkcijas, vykdant aktualų konkursą, buvo suteikti Agentūros direktoriaus įsakymu sudarant Komisiją, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nariai veikė be įgaliojimų ar juos peržengdami. Nėra jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti D. S. ir V. A. tinkamumo eiti Komisijos nario pareigas aspektą. Apraše nėra nustatyta, kad į Komisijos narius skiriami asmenys turi atitikti tokius reikalavimus, kuriuos nurodo pareiškėjas (pvz., dėl lygių, pakopų).

Komisiją sudarė trys nariai, o tai, kad joje dalyvavo Užimtumo tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė ir Inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja – vyriausioji darbo inspektorė, patvirtina, jog buvo laikomasi Aprašo 23 punkto reikalavimo, kad konkurso komisijos narių daugumą turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Pareiškėjas nepagrindė, kad minėtiems asmenims trūko kompetencijos, o jo teiginiai apie Komisijos neteisėtumą yra nepagrįsti.

39. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisijos pirmininkė – Tarnybos sąlygų skyriaus vedėja L. D.-P. – buvo šališka ir teigė, kad šališkumo regimybę įrodo Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. patvirtinti faktai, taip pat ir kiti nurodyti faktai, jog A. R. „pasiųstos“ kolegė Komisijos pirmininkė L. D.-P. ir pavaldinė Komisijos sekretorė A. V. tinkamai pareiškėjui „atlygino“ už jo skundą dėl A. R., tai patvirtina Komisijos pirmininkės L. D.-P. J. K. parašytas žemiausias balas.

40. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėjas padavė skundą dėl A. R. funkcijų vykdymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad Komisija ar atskiri jos nariai buvo šališki. Jokių pagrįstų įrodymų, kad L. D.-P. buvo šališka, nėra pateikta. Vykstant Konkursui, J. K. nušalinimo nė vienam Komisijos nariui nepareiškė, taip pat ir nė vienas Komisijos narys, nesant teisiniam pagrindui nusišalinti, nusišalinimo nepareiškė. Aplinkybė, kad Komisijos pirmininkė Konkurso metu pareiškėjo pateiktus atsakymus įvertino žemiausiu balu, neįrodo ir nepatvirtina, jos šališkumo; J. K. argumentai dėl jam parašytų per mažų balų ir jo manymas, kad į užduotus klausimus atsakė teisingai, taip pat nėra niekuo pagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. atsiųstas elektroninis laiškas yra pakankamai bendro pobūdžio, nėra jokio pagrindo minėtame elektroniniame laiške išdėstytas bendro pobūdžio mintis ir pamąstymus vertinti kaip pagrindžiančius Komisijos ar tam tikrų jos narių šališkumą bei netinkamą Komisijos narių vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Komisijos nariai ar jų dalis buvo šališki. J. K. teiginiai dėl Komisijos narių šališkumo yra deklaratyvūs, nėra pagrįsti jokiais faktais ar kitais juridinę reikšmę turinčiais įrodymais ir vertinami kaip jo subjektyvi nuomonė.

41. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, susijusius su nenustatytais konkrečiais pretendentų vertinimo kriterijais, plačia Komisijos narių diskrecija spręsti dėl pretendentų tinkamumo, atsižvelgė į galimus taikyti pretendentų vertinimo metodus ir atsakymo vertinimo kriterijus bei kitas aktualias aplinkybes. Tai, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu ir formalus planas raštu nebuvo užfiksuotas, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi teismui užteko įrodymų įsitikinti, jog pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Ši išvada visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, kurioje, įvertinus ir nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą (Aprašo 32, 39 p., Reglamento 7.4 p.), yra pateiktas išaiškinimas, jog Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo procese, raštu atskirame dokumente neužfiksavusi pretendentų vertinimo organizavimo plano, per se (savaime) pažeidė procedūrines teisės normas, reguliuojančias pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad pretendentų vertinimo organizavimo planas nėra surašomas atskirame dokumente, gali būti pažeidžiama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023).

42. Iš byloje esančios informacijos nustatyta, kad Agentūra pareiškėjui nuolat teikė informaciją, susijusią su vykdytu ginčo konkursu ir jame dalyvaujančių pretendentų vertinimu Komisijoje. Prieš daugiau kaip 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo Komisijoje pradžios J. K. per VATIS buvo pateikta išsami informacija apie pretendentų vertinimą Komisijoje datą (2023 m. balandžio 17 d.), laiką (nuo 9.00 val.) ir vietą (nurodyta, kad šis vertinimas vyks nuotoliniu būdu). Pareiškėjui buvo paaiškinti vertinimo kriterijai, vertinimo metodas, jam buvo išsiųsta nuotolinio prisijungimo nuoroda. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinusi teisinio reguliavimo ir pateiktų išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra tinkamai įgyvendino Tvarkos aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Tvarkos aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų nepažeidė.

43. Pretendentų vertinimą komisijoje reglamentuoja Aprašo VII skyrius. Pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 46 punkte yra įtvirtinti pretendentų vertinimui komisijoje taikomi vertinimo metodai, be kita ko, interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (Aprašo 46.1 p.).

Aprašo 47 punkte yra nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu ir užpildydami individualaus vertinimo lentelę. Jeigu pretendentų vertinimui naudojamas vienas vertinimo metodas, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.

Jeigu pretendentų vertinimui komisijoje naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, komisijos sprendimu gali būti nustatomas taikyto vertinimo metodo lyginamasis svoris kitų pretendentų vertinimui komisijoje taikomų vertinimo metodų atžvilgiu, kai vertinimo metu naudojamais vertinimo metodais galima nustatyti skirtingą tikrinamų gebėjimų ir kompetencijų kiekį. Kiekvieno komisijos nario vertinimo balai pagal atskirą vertinimo metodą sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus, o jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gautas balas dauginamas iš komisijos vertinimo metodui nustatyto koeficiento.

Jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gauti balai susumuojami. Jeigu vertinimo metodo lyginamasis svoris nenustatomas, gauti balai susumuojami ir dalinami iš vertinimo metu naudotų vertinimo metodų skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies. Aprašo 2 priede yra pateikta Kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skalė.

44. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. per VATIS sistemą buvo informuotas, jog pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas; bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. 2023 m. balandžio 17 d. konkurso garso įraše yra užfiksuota, kad Komisijos pirmininkė pretendentams paaiškino, jog jie į Komisijos narių klausimus turės atsakyti žodžiu, bus vertinami tik jų atsakymai žodžiu, bus vertinama ir pretendentų motyvacija, kurią kiekvienas Komisijos narys vertins individualiai nuo 1 iki 10 balų, integruodamas savo vertinimą į galutinį savo individualų vertinimo balą, galutinį rezultatą skelbs ir su šimtosiomis dalimis. Buvo paaiškinta, kad konkursą laimės daugiausiai, bet ne mažiau kaip šešis balus surinkęs pretendentas. Taip pat buvo pristatytas ir galutinio rezultato skaičiavimo procesas. Klausimų dėl procedūros pretendentai neturėjo.

45. Taigi, buvo nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai, buvo aptartas atsakymų ir motyvacijos vertinimas. Klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos vertinimas, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, nepriskiriami teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017, 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija išsamesnių argumentų dėl klausimų turinio, jų sudėtingumo, svarbumo, aktualumo ir panašiais aspektais nepateikia.

46. Dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi, vertinant pretendentus, ir pareiškėjo argumentų dėl jo diskriminacijos, teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija (visi jos nariai) atrankos metu pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su pareigybės, į kurią vyko konkursas, aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos. J. K. Agentūros direktoriaus 2023 m. balandžio 19 d. atsiųstas elektroninis laiškas netinkamai atlikto Komisijos vertinimo nepatvirtina. Pretendentų vertinimo kriterijai yra aiškiai reglamentuoti, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent jais Komisijų nariai ir vadovavosi, vertindami pretendentų gebėjimus bei kompetencijas. Pretendentai galėjo laisvai atsakyti į jiems užduotus klausimus, buvo užduodami patikslinantys klausimai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ar pareiškėją diskriminavo.

47. Byloje esančios Komisijos nario individualaus vertinimo lentelės įrodo, kad Komisijos darbas buvo organizuojamas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pretendentų vertinimo procedūrų Komisijoje pažeidimais, pripažįstami visiškai nepagrįstais.

48. Dėl J. K. argumentų, kuriais jis grindžia Reglamento negaliojimą dėl to, kad jis nebuvo viešai paskelbtas, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas aktais yra paskelbtas viešoje erdvėje (Agentūros interneto svetainėje). Nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek proceso šalys su Reglamentu galėjo susipažinti, todėl nėra pagrindo pripažinti esminį materialiosios teisės normų pažeidimą pareiškėjo nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad analogiškai tokia pati situacija buvo įvertinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-6-789/2023.

49. Įvertinus kitus J. K. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime buvo motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo bei taikymo pažeidimai buvo padaryti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

50. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog organizuojant Konkursą, buvo padaryti esminiai konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą Protokolinį sprendimą ir Įsakymą panaikinti. Pareiškėjo argumentas, kad, organizuojant Konkursą, iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai, nustatyti Aprašo 5, 32, 38, 46 bei 47 punktuose, taip pat ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai, nėra niekuo pagrįsti, o nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisija tinkamai ir objektyviai organizavo bei vykdė pretendentų vertinimo procedūras. Komisijos nariai individualų pretendentų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai. Nėra jokio pagrindo sutikti su J. K. argumentu, kad Protokolinis sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, kadangi jis Apraše nustatytus reikalavimus atitinka: Protokole yra nurodyti kiekvieno Komisijos nario skirti balai tiek pareiškėjui, tiek R. K., yra nurodytas Komisijos narių vertinimo balų vidurkis kiekvienam pretendentui, nurodyta, kad R. K. laimėjo pirmą vietą, J. K. – antrą vietą, nurodyta, kad Konkursą laimėjo R. K.; Protokole pateikta informacija sutampa su Įraše Komisijos narių nurodyta informacija. Pareiškėjui nebuvo apribota galimybė Konkurse dalyvauti vienodomis sąlygomis su visais pretendentais.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

52. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius jos nurodytos institucijos – Agentūros – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

53. Kaip jau minėta, pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Agentūros veiksmų, susijusių su Konkurso organizavimu, kuris, J. K. nuomone, pažeidžia jo teises. Konstatavus, kad nėra pagrindo abejonėms dėl pareiškėjo ginčijamų sprendimų neteisėtumo, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti – valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, o nenustačius valstybės institucijų padarytų pažeidimų, nėra pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, padarytos žalos) ir spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio pareiškėjo skundo reikalavimo netenkino. Pažymėtina, kad nors J. K. apeliaciniame skunde ir prašė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje šie jo skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, nepateikė.

54. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Apraše nustatyta priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

55. Spręsdama, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

56. Aiškinant nurodytą proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“, galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

57. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme yra nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Byloje dalyvaujančio asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

58. Pažymėtina, kad Aprašo 73 punkte yra nustatyta, jog veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjo teisė ginti galbūt konkurso metu pažeistas jo teises yra užtikrinta, numatant galimybę pateikti dėl to skundą teismui. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį, sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konkurso metu pretendento gaunamo įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą užtikrina Apraše įtvirtinta konkurso organizavimo tvarka – reikalavimai komisijos organizavimui, jos darbo kolegialumui, narių nešališkumui bei kompetencijai, numatytas vertinimo organizavimo plano aptarimas, vienodų ar lygiaverčių klausimų uždavimas pretendentams, skiriamų balų vidurkio išvedimas (žr. nutarties 42, 43 p.), todėl pareiškėjo teiginiai, kad Apraše nenumačius galimybės pretendentui pateikti apeliaciją dėl konkurso metu gauto įvertinimo, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokia situacija laikytina neatitinkančia pareiškėjo nurodytų Konstitucijos, Valstybės tarnybos įstatymo normų ar teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo nekyla. J. K. nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, jog byla būtų teisingai išnagrinėta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti šios bylos faktiniai ir teisiniai aspektai bei pareiškėjo išdėstyti abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Aprašo nuostatų atitiktimi jo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui, todėl J. K. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

59. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo J. K. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo ginčijamus sprendimus bei kitų jo skunde nurodytų reikalavimų pagrįstumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

60. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė