301c6c5e-fbcd-4011-a3fb-8e671a246b6b · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2S-236-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00758-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos M. A. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3478-291/2023 pagal pareiÅ¡kėjos M. A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. J. B. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja M. A. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Teismo prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. A. G. (duomenys neskelbtini) yra N. J. (duomenys neskelbtini) duktė;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. J. (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktiniui V. J. B. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2).

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. J. (duomenys neskelbtini), gimusi Lietuvoje, buvusi ir Lietuvos Respublikos piliete, kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijoje. Po N. J. mirties liko turtas Lietuvoje:

1) butas adresu (duomenys neskelbtini);

2) butas (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) buvo N. J. paveldėtas pagal (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas pagal 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad nuosavybės teisė į šiuos butus priklauso N. J.

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) N. J. iÅ¡tekėjo už V. J. B., Rusijos piliečio. Taigi, N. J. butÄ (duomenys neskelbtini) paveldėjo iki santuokos sudarymo, o butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas N. J. bÅ«nant santuokoje. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nenurodyta, kad Å¡is butas priklausė jungtinės nuosavybės teise N. J. ir V. J. B. Sutuoktinių santuokoje įgytas turtas Lietuvoje atskirtas nebuvo, N. J. ir V. J. B. nebuvo sudarę nei ikivedybinės, nei vedybinės sutarties, nebuvo kitaip sutarę dėl sutuoktinių turto teisinio režimo.

4. PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡is turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir tokia teisinė turto padėtis iÅ¡liko, kol turtas nepadalytas arba Å¡i nuosavybės teisė nepasibaigusi kitokiu bÅ«du. Butas nebuvo įregistruotas pergyvenusio sutuoktinio V. J. B. vardu, taip pat nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. V. J. B. nesikreipė į notarÄ , kurio veiklos teritorijoje atsirado mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, dėl nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ dalį bendrame turte iÅ¡davimo, kad bÅ«tų nustatyta buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam, ir dalis, priklausiusi palikėjai (mirusiai sutuoktinei). PareiÅ¡kėjos vertinimu, Å¡ios aplinkybės turėtų ir galėtų bÅ«ti nustatomos teisme.

5. PareiÅ¡kėja nurodė, kad N. J. turėjo dukterį M. A. G., kuri gimė (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notaro biure N. J. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų bei kada beatsirastų, jai priklausiusias pinigines lėšas paliko savo dukrai. (duomenys neskelbtini) biure buvo pateiktas M. A. G. pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ , kad M. A. G. palikimÄ priima.

6. Pareiškėja pažymėjo, jog Gyventojų registre nėra jokių duomenų apie M. A. G., įskaitant ir įrašo apie tai, kad ji yra N. J. duktė. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenyse neatsispindi tai, kad M. A. G. yra N. J. duktė. Be to, paveldimas turtas, jeigu nepatvirtinama giminystė, yra apmokestinamas mokesčiu nuo paveldimo apmokestinamosios turto vertės. Jeigu būtų nustatytas juridinis faktas, kad N. J. yra M. A. G. motina, ir ši aplinkybė įregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, M. A. G. paveldimas turtas nebūtų apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu.

7. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai buvo paaiÅ¡kinta, jog iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tam tikras turtas yra įgytas santuokoje, todėl siekiant iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , turėtų bÅ«ti atidalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, reikia iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ ir tik tada galima iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Notaras, vesdamas paveldėjimo bylÄ , fiziÅ¡kai nedalina paveldimo turto, jis keičia nuosavybės teisių įregistravimÄ VÄ® Registrų centre, t. y. palikėjo vardu registruotas turtas, iÅ¡davus nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimus, yra registruojamas įpėdinių vardu, priklausomai nuo to, kokiÄ dalį turto tam tikras įpėdinis paveldi.

8. PareiÅ¡kėjos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos praÅ¡omiems juridiniams faktams nustatyti. Yra pagrindas iÅ¡vadai, kad siekiant, jog M. A. G. paveldėtų savo motinos N. J. paliktÄ turtÄ ir pasinaudotų atleidimu nuo paveldimo turto mokesčio, yra bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį giminystę; taip pat nustatyti mirusios sutuoktinės ir jÄ pergyvenusio sutuoktinio dalį turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti, kokia dalis Å¡io turto priklausė N. J. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir grÄ Å¾inti su priedais jį padavusiam asmeniui; grÄ Å¾inti žyminį mokestį, sumokėtÄ už pareiÅ¡kėjÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

10. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja turi savo gimimo liudijimÄ , kuriame nurodyti jos tėvai, todėl nustatyti šį juridinį faktÄ nereikia.

11. Teismas pažymėjo, jog, kaip nurodė pareiÅ¡kėja, N. J. mirė bÅ«dama santuokoje, o sutuoktinių turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, todėl nustatinėti Å¡iÄ aplinkybę nėra pagrindo. III. Atskirojo skundo argumentai 12. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiÅ¡kėja (apeliantė) M.

A. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ nustatyti, kad N. J. ir jos sutuoktiniui buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), ir perduoti šį klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 12.1. Teismas tinkamai „neįsigilino“ į pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kime, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo praÅ¡oma tik patvirtinti prezumpcijÄ , kad bendrosios nuosavybės teisėmis mirusiajai ir jos sutuoktiniui priklauso butas. 12.2.

Teismas netinkamai taikė materialinės teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias juridinių faktų nustatymÄ , bendrosios nuosavybės dalių nustatymÄ , paveldėjimo klausimus, o tai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimÄ . 12.3. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių nustatymo, kadangi Å¡ios aplinkybės tiek pagal teisės aktus, tiek ir pagal teismų praktikÄ turi ir gali bÅ«ti nustatomos teisme. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (kuriuo pareiÅ¡kėja prašė nustatyti, kad N. J. ir jos sutuoktiniui V. J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2)), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl naujų įrodymų 14. PareiÅ¡kėja praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2023-03-06 raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“. PareiÅ¡kėja nurodė, kad teismui teikiamas raÅ¡tas buvo gautas vėliau, nei priimta skundžiama nutartis, be to, Å¡io raÅ¡to gavimo bÅ«tinybė atsirado tik priėmus skundžiamÄ nutartį.

15. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. Pagal kasacinio teismo praktikÄ CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.).

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).

17. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamÄ , bet turintį tokiÄ bylai svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nuo kurios priklausytų bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas, įrodymÄ bÅ«tų nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų bÅ«ti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, į tai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, kad teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas priimamas ir vertintinas visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste.

20. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ nustatyti, kad N. J. ir jos sutuoktiniui buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), ir perduoti šį klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21. CK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

22. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma:

1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

23. Taigi kaip minėta, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

24. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. J. (pareiÅ¡kėjos motina). Po N. J. mirties liko turtas Lietuvoje – butas adresu (duomenys neskelbtini). Å is butas buvo įsigytas pagal 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad nuosavybės teisė į šį butÄ priklauso N. J. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) N. J. iÅ¡tekėjo už V. J. B., Rusijos piliečio. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas N. J. bÅ«nant santuokoje.

Šio buto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nenurodyta, kad jis priklausė jungtinės nuosavybės teise N. J. ir V. J. B. Sutuoktinių santuokoje įgytas turtas Lietuvoje atskirtas nebuvo, N. J. ir V. J. B. nebuvo sudarę nei ikivedybinės, nei vedybinės sutarties, nebuvo kitaip sutarę dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. Pareiškėja pažymėjo, jog nurodyto buto atžvilgiu taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad šis turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Butas nebuvo įregistruotas pergyvenusio sutuoktinio vardu, taip pat nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. V. J. B. nesikreipė į notarÄ , kurio veiklos teritorijoje atsirado mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, dėl nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ dalį bendrame turte iÅ¡davimo, kad bÅ«tų nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam, ir dalis, priklausiusi palikėjai (mirusiai sutuoktinei). (duomenys neskelbtini) notaro biure N. J. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų bei kada beatsirastų, jai priklausiusias pinigines lėšas paliko savo dukrai. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo pateiktas M.

A. G. pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ , kad M. A. G. palikimÄ priima. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai buvo paaiÅ¡kinta, jog iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tam tikras turtas yra įgytas santuokoje, todėl siekiant iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , turėtų bÅ«ti atidalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, reikia iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ ir tik tada galima iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Notaras, vesdamas paveldėjimo bylÄ , fiziÅ¡kai nedalina paveldimo turto, jis keičia nuosavybės teisių įregistravimÄ VÄ® Registrų centre, t. y. palikėjo vardu registruotas turtas, iÅ¡davus nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimus, yra registruojamas įpėdinių vardu, priklausomai, kokiÄ dalį turto tam tikras įpėdinis paveldi.

25. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pateiktas (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2023-03-06 raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Å¡iuo atveju yra paveldimas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, todėl pirma turi bÅ«ti atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (iÅ¡duodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 52 straipsniu), tik po to iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas.

Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra aiÅ¡ki. Vienam iÅ¡ sutuoktinių, vadovaujantis Notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio praÅ¡ymu. Å iuo atveju mirusiÄ jÄ N. J. pergyvenęs sutuoktinis V. J. B. praÅ¡ymo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ nebuvo pateikęs. Ä®statymas nenumato, kad notaras galėtų iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ nesant pergyvenusio sutuoktinio praÅ¡ymo.

Ä®statymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neiÅ¡duodamas nuosavybės teisės liudijimo. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose 2016 m. kovo 17 d. Notarų RÅ«mų prezidiumo nutarimu Nr. 5.1, 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarÄ ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismÄ .

Tik tada, kai teismas nustatys santuokos metu įgyto turto dalis, notarų biuras galės iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ / testamentÄ liudijimÄ .

26. Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas pagal raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. IÅ¡ Å¡ios normos turinio matyti, kad toks liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju V. J. B. praÅ¡ymo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ nereiÅ¡kė. Sutuoktinių bendro turto atskyrimas neatliktas, mirusiai N. J. priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra aiÅ¡ki.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paveldint bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe esantį turtÄ , pirma turėtų bÅ«ti atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, po to – iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiam priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra aiÅ¡ki. Å iuo atveju sutiktina su pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, jog mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimÄ , t. y. paveldimo turto masę; palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iÅ¡ mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nustatytina, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertintina kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai siekiant paveldėti savo motinos paliktÄ turtÄ , o V. J. B. nepareiÅ¡kus praÅ¡ymo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ , bÅ«tina nustatyti mirusios pareiÅ¡kėjos motinos N. J. ir jÄ pergyvenusio sutuoktinio V. J. B. dalį turte, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti, kokia dalis Å¡io turto priklausė N. J.

28. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos M. A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad N. J. ir jos sutuoktiniui V. J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), nustatymo ir perduoti Å¡io pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos M. A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad N. J. ir jos sutuoktiniui V. J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), nustatymo ir perduoti Å¡io pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė