2020-09-02 Nr. AB-15923-3-61-3-01452-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-487-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01452-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame reiškė nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) veiksmais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. gegužės 11 d. trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų nurodytos ginčo šalys (pareiškėjas ir atsakovas (-ai)); tikslus teismo, kuriam paduodamas skundas, pavadinimas (Vilniaus apygardos administracinis teismas); visas pareiškėjo vardas ir pavardė bei gyvenamoji vieta, asmens kodas; viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas, buveinė (ši institucija turi būti nurodyta atsakovu; jeigu prašoma atlyginti žalą, kilusią viešojo administravimo srityje, tai atsakovu turėtų būti nurodoma Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja atitinkama institucija, dėl kurios veiksmų (neveikimo) pareiškėja kildina žalą); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, pareiškėjo reikalavimas (pareiškėjo formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2–5 punktuose nurodytus galimus priimti teismo sprendimus); pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; pridedamų dokumentų sąrašas; prie skundo turi būti pridedami jo priedai, įskaitant dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus; jeigu pareiškėjas prašo atleisti jį nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jis turi suformuluoti atitinkamą prašymą bei pateikti teismui įrodymus apie sunkią jo turtinę padėtį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2020 m. gegužės 7 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šios nutarties priėmimo dienos trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams šalinti nepateikė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2020 m. gegužės 27 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjo 2020 m. gegužės 8 d. prašymas (išsiųstas paštu 2020 m. gegužės 11 d.), kuriuo pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, taip pat priskirti valstybės apmokamą advokatą ir pristatyti bylą teismui pašalinus trūkumus. Prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo gavo tik 2020 m. gegužės 7 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo 2020 m. gegužės 8 d. prašymų, nurodė, kad prašymai atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir pratęsti trūkumų šalinimo terminą negali būti sprendžiami, nes teisme gauti po teismo procesinio sprendimo priėmimo ir nenagrinėtini teisme. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, jog nesutikdamas su 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, jis gali pateikti atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Dėl pareiškėjo prašymo skirti valstybės apmokamą advokatą pirmosios instancijos teismas pareiškėjui paaiškino, kad su tokiu prašymu jis turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

II. Pareiškėjas P. N. atskirajame skunde prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundo trūkumams pašalinti davė tik keturias dienas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus nustatytų jo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Įvertinus pirminio pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, galima tik daryti prielaidą, kad pareiškėjas yra nepatenkintas Ministerijos veiksmais (skunde pareiškėjas nurodė Ministerijos 2020 m. vasario 26 d. raštą Nr. (273/19)9R-583, tačiau šio rašto prie skundo nepridėjo), kadangi savo nusiskundimų pareiškėjas skunde nedetalizavo, nenurodė kokiais konkrečiais Ministerijos (ir (ar) kito viešojo administravimo subjekto) veiksmais ir dėl kokių priežasčių yra nepatenkintas, nenurodė jokių su tuo susijusių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, nesuformulavo teismui jokių prašymų, t. y. pareiškėjas skunde nenurodė esminių skundo rekvizitų – atsakovo, skundo dalyko, pagrindo bei reikalavimų, kurie yra privalomi, siekiant išspręsti teismui pateikto skundo priimtinumo klausimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 4, 6, 7 ir 8 p.). Pareiškėjas prie skundo taip pat nepridėjo skundžiamo (-ų) akto (-ų), žyminio mokesčio kvito (ABTĮ 25 str. 1 ir 2 d.). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nepasibaigus pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytam skundo trūkumų šalinimo terminui pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (jokių šį prašymą pagrindžiančių, jo prastą finansinę būklę patvirtinančių įrodymų nepateikė), pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ir paskirti valstybės apmokamą advokatą, kad jis, pašalinęs skundo trūkumus, pristatytų bylą teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams šalinti.

Iš aptariamo pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo matyti, kad juo pareiškėjas pats šalino tik vieną Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytą skundo trūkumą, susijusį su prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pateikimu, tačiau šio prašymo, kaip minėta, nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. nustatyto trūkumo nepašalino. Kitų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų šalinimo procesą pareiškėjas prašė organizuoti teismo, t. y. pratęsti nutartimi nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti ir paskirti pareiškėjui valstybės apmokamą advokatą, kuris pašalintų nustatytus skundo trūkumus ir pristatytų bylą teismui. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti yra susijęs ne su kokiais nors jo, kaip proceso šalies, proceso teisių ribojimais, sunkumais rinkti įrodymus ar nustatytu terminu pateikti (išsiųsti) teismui ABTĮ reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, o su pareiškėjo pageidavimu, kad jo skundo trūkumų šalinimo procedūrą inicijuotų pirmosios instancijos teismas. Šią išvadą tik patvirtina aplinkybė, kad minėtą prašymą pareiškėjas parengė ir pirmosios instancijos teismui išsiuntė nepasibaigus 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytam jo skundo trūkumų šalinimo terminui, t. y. 2020 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6–8 punktus bei 33 straipsnio 1 dalies nuostatas skundo pagrindą bei dalyką formuoja, taigi ir skundo trūkumus šalina pats pareiškėjas (arba jo, o ne teismo, įgaliotas atstovas), pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2020 m. balandžio 27 d. nutartį jis gavo tik 2020 m. gegužės 7 d., šiuo atveju nėra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, kuri iš esmės laikytina pagrįsta ir teisėta.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, jog 2020 m. gegužės 19 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl netenkinančių Ministerijos (ir (ar) kito viešojo administravimo subjekto) veiksmų (neveikimo) pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė