301951d2-e554-4102-aea8-079d5f8c4370 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-114-648/2013Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00595-2011-0Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.2.3.; 2.1.7.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                      N U O S P R E N D I S                                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorams Margaritai Valantiejienei ir Nikolajui Kozliakui, nukentėjusiosioms D.

D. ir O. S., kaltinamajam R. Å ., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, ekspertams JanuÅ¡ Rybalko ir Tadui Bimbai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistas 2 kartus:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :R. Å . nuo 2011-08-24, 23 val., iki 2011-08-25, 3 val., (duomenys neskelbtini), Trakų r., M. S. priklausančios sodybos lauko virtuvėje, kurioje gyveno J. Å ., dėl prieÅ¡iÅ¡kų tarpusavio asmeninių nesutarimų įvykusio konflikto metu tyčia sudavė ranka savo tėvui J.

Å . ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kaktos deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio momens ir deÅ¡inio smilkinio srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimais, deÅ¡inio antakio iÅ¡orinio galo muÅ¡tine žaizda, deÅ¡inės akies abiejų vokų poodine kraujosruva, deÅ¡inio skruosto poodine kraujosruva, kairio antakio muÅ¡tine žaizda, kairės akies virÅ¡utinio voko poodine kraujosruva, virÅ¡utinės lÅ«pos odos nubrozdinimu su aplinkine poodine ir lÅ«pos gleivinės kraujosruvomis, apatinės lÅ«pos odos raudonio kraujosruva, kraujosruvomis galvos gilesniuose minkÅ¡tuose audiniuose iÅ¡orinių sužalojimų projekcijose, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio sferiniame ir pamatiniuose pavirÅ¡iuose, po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio smegenų pusrutulio sferiniame pavirÅ¡iuje ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi ryÅ¡kiu galvos smegenų pabrinkimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuo kurio nukentėjusysis vietoje mirė, tokiu bÅ«du nužudė tėvÄ J.

Å ., taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija) numatytÄ nusikaltimÄ .Kaltinamasis R. Å . teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir parodė, kad 2011-08-24, kaip ir kiekvienÄ vasaros rytÄ , jis ėjo grybauti. Grįždamas iÅ¡ miÅ¡ko, pamatė, jog tėvas J. Å . su dar keliais asmenimis pas kaimynus valo Å¡ulinį. Jo nekvietė valyti Å¡ulinio, jam stuburo problemos, be to, buvo susirinkę pakankamai žmonių.

Po pietų kaltinamasis vėl išėjo į miÅ¡kÄ , o vakare nuėjo į kiemÄ pjauti žolės. Girdėjo Å¡urmulį pas kaimynus, suprato, kad iÅ¡gėrinėjama po darbų. Bepjaunant žolę, apie pusę devintos vakaro, jis pamatė grįžtantį tėvÄ pro sodelio medžius, tada R. Å . nunešė dalgį į sandėliukÄ , užrakino jį ir nusprendė nuneÅ¡ti į lauko virtuvę raktÄ , nes jis ten visada bÅ«davo. Pamatė, kad durys užrakintos, nusprendė, jog tėvas grįžo iÅ¡gėręs ir užsirakino, todėl nunešė tÄ raktÄ Ä¯ namÄ ir įdėjo į stalčių.

Kai bÅ«davo karÅ¡ta, J. Å . naktį miegodavo palikęs atrakintas lauko virtuvės duris, o apsvaigęs dažniausiai užsirakindavo. Kaltinamasis nebandė atrakinti lauko virtuvės durų, tik matė, kad durys užrakintos. Užsirakinęs namo duris, R. Å . nuėjo miegoti. KitÄ rytÄ kėlėsi gal ketvirtÄ valandÄ ir išėjo į miÅ¡kÄ . Grįžo namo apie 10 val., namuose iÅ¡virė grybus ir apie 12 val. nuėjo į lauko virtuvę pasiimti kiaurasamčio nupilti grybams. Durys buvo užrakintos, todėl jis atrakino duris su atsuktuvu ir pamatė gulintį tėvÄ , kuris kvėpavo, buvo prakirstas jo antakis.

Jis gulėjo lauko virtuvėje ant grindų galva į duris. Pamanė, kad J. Å . guli girtas ir atsikels, o antakį prakirto griÅ«damas. Buvo keletas kartų, kad tėvas girtas miegotų ant grindų. Yra matęs, kad J. Å . pusnuogis be kelnių miegotų, bet tik iÅ¡gėręs. Nekreipė dėmesio, ar buvo kraujo, ar ne, nes tėvas nukrapÅ¡to žaizdas. Kai tetos atvažiavo, jis nuėjęs pamatė sužalojimus, o prieÅ¡ tai matė tik prakirstÄ antakį. Nežino, iÅ¡ kur tėvui atsirado sužalojimų.

Bandė kelti tėvÄ , bet kaltinamajam problemos su stuburu, todėl jis tik patraukė J. Å . prie lovos ir po galva pakiÅ¡o pagalvę. Tėvas nereagavo, bet kvėpavo. Jis, pasiėmęs samtį, vėl užrakino tėvÄ , kad niekas nevaikščiotų. Durys buvo užrakintos irgi atsuktuvu. Po to nuėjo tvarkyti grybus, pavalgė ir išėjo priduoti grybų. Vėl išėjo į miÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio grįžęs apie 16 val. R. Å . užėjo į lauko virtuvę ir pamatė, jog tėvas guli toje pačioje padėtyje.

Tada kilo mintis, jog kažkas negerai, dėl ko kaltinamasis nuėjo pas kaimynus. Ten buvo J. Č. su broliu. Pasikvietė J. Č., kad kartu nueitų pasižiÅ«rėti tėvÄ . J. Č. paėmė tėvo rankÄ , bet jokių gyvybės ženklų nebuvo. Å is pasakė, kad ranka suÅ¡alusi, ir liepė eiti pas felčerę. R. Å . grįžo į lauko virtuvę su felčere, kuri, apžiÅ«rėjusi tėvÄ , pasakė, jog jis miręs. Tada jis (R. Å .) iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavus tetoms ir jų vyrams, jis buvo apkaltintas dėl tėvo nužudymo.

Lauko durys atrakinamos su raktais arba atsuktuvu. IÅ¡ pradžių buvo du raktai, tačiau po įvykio liko tik vienas raktas. Mano, kad lauko virtuvėje kažkas buvo ir paskui užrakino tėvÄ . Kai kurie žmonės žinojo, kad ten galima atsirakinti net su atsuktuvu. Jis 1991 m. po avarijos labai blogai miega. Vasaros metu miegodavo kietai, nes visÄ dienÄ praleisdavo miÅ¡ke. TÄ dienÄ miegojo gerai, nebuvo prabudęs. Jis anksti gulasi miegoti - apie 9 val., o apie 5 ar 3-4 val. ryto jau keliasi. Nematė, kad V. M. bÅ«tų atėjęs pas tėvÄ .

Kaimynai pas tėvÄ daugiausiai rinkdavosi, bÅ«davo ir kiekvienÄ dienÄ bei naktimis. Taip pat bÅ«davo, kas jis (J. Å .) ir vienas gerdavo, bet kai ateidavo žmogus, tai neiÅ¡vydavo. Daugiau su M. yra buvę nesutarimų. R. Å . yra sakęs kaimynams, kad prieÅ¡ savaitę jo tėvui buvo epilepsijos priepuolis ir kad tada jis gulėjo prie malkinės, t. y. jis kalbėjo apie ankstesnius įvykius, o kaimynai galėjo bet kaip iÅ¡girsti. Dėl rasto kruvino skuduro parodė, kad liepos mėnesį buvo lietinga diena, tėvas gulėjo girtas lauko virtuvėje.

R. Å . ėjo ir įsipjovė kojÄ su stiklais, nebuvo susižalojęs galvos. Prasiplovė kojÄ , skuduru apsiriÅ¡o kojÄ ir vėliau pakabino kambaryje. Norėjo, kad kažkas pamatytų, jog jis buvo susižalojęs. Rasta skuduro skiautė yra jo, buvo padėta ant spintelės. Jo galvoje rasta trikampio formos žaizda buvo padaryta su grėbimo prietaiso dangčiu. Randas buvo raudonas, kadangi apžiÅ«ros metu buvo žiema. Gal ekspertas netiksliai pasižiÅ«rėjo, nes ta žaizda turėjo bÅ«ti siÅ«ta.

Jis parodė randÄ ekspertui, nes norėjo, kad kuo greičiau iÅ¡leistų. PareigÅ«nai vežiojosi jį, uždarė, buvo daromas psichologinis spaudimas prisipažinti nužudžius tėvÄ , nors jis to nepadarė. Tai buvo daroma visÄ sulaikymo ir suėmimo laikotarpį. Fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Paskui buvo sakoma, kad jeigu jis neprisipažins, tai nuveÅ¡ į Vilniaus teismÄ , nesvarbu, ar jis kaltas, ar ne, bet vis tiek bus nuteistas. R. Å . prisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kad paleistų jį ir jis galėtų kažkÄ daryti.

Nurodydamas aplinkybes, jis įsivaizdavo, kaip turėjo bÅ«ti pagal gulinčio žmogaus pozicijÄ , iÅ¡ kurios rankos galėjo bÅ«ti suduota. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, po prisipažinimo jis iÅ¡ karto buvo paleistas į laisvę pakeitus kardomÄ jÄ priemonę. Advokatas nepalaikė jokių ryÅ¡ių su juo, negalėjo pasitarti. Pusę metų niekur nesikreipė, nes prieÅ¡ iÅ¡leidžiant į laisvę prokuroras, darydamas psichologinį spaudimÄ , pasakė, jog jis nebandytų žaisti, dėl ko jis bijojo kažkur kreiptis.

Tyrėja birželio 8 d. pasakė jam, kad byla bus perduota į prokuratÅ«rÄ , o iÅ¡ ten - į teismÄ . Tada jis jau buvo surašęs daug laiÅ¡kų į institucijas. Tikėjo, kad bus iÅ¡aiÅ¡kintos ir iÅ¡tirtos bylos aplinkybės. Parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , yra neteisingi. Nežino, kas nužudė tėvÄ . Buvo vienÄ kartÄ konfliktas su J. Å .. Jis (R. Å .) buvo atvažiavęs su motina, ten kartu su tėvu iÅ¡gėrinėjo. J. Å . pradėjo muÅ¡ti motinÄ , todėl kaltinamasis sudavė tėvui vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ .

Neprisimena, ar J. Å . nukrito. R. Å . anksčiau dažnai iÅ¡gerdavo, tačiau tÄ vasarÄ nuo gegužės mėn. jis nustojo gerti. Apklausose jo parodymai nesutampa, nes jam buvo stresas ir ne viskÄ pasakė. R. Å ., apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad 2011-08-24, apie 16 val., jis grįžo iÅ¡ miÅ¡ko namo. Matė, kad jo tėvas yra pas kaimynę O. Č.. Jis ten kartu su broliais J. ir vienu iÅ¡ M. valė O. Č. Å¡ulinį. Po to girdėjo Å¡urmulį, suprato, kad ten iÅ¡geriama.

Apie 20 val. tėvas vienas grįžo į namus, užėjo į lauko virtuvę. R. Å . tuo metu dalgiu pjovė žolę kieme. Tėvas užsidarė duris. Baigęs pjauti žolę, padėjo dalgį į sandėliukÄ ir nuėjo į namÄ miegoti. Užmigo, kiek laiko miegojo, nežino. Prabudo kai jau buvo tamsu ir išėjo į laukÄ , kad už namo atlikti gamtinius reikalus. Pamatė, jog lauko virtuvėje dega Å¡viesa. R. Å . užėjo į vidų ir pamatė tėvÄ , vaikÅ¡tinėjantį po virtuvę, kuris buvo tik su raudonos spalvos sportiniais marÅ¡kinėliais, be kelnių.

R. Å . nusijuokė. Jis nematė, kad tėvas ruoÅ¡iasi suduoti jam, todėl nespėjo sureaguoti. Tėvas žengė pečiaus link. Už pečiaus buvo sukrautos malkos. Jis paėmė vienÄ malkos pagalį ir, nieko nesakęs, trenkė juo R. Å . per virÅ¡ugalvį. R. Å . iÅ¡ karto kumščiu trenkė tėvui į veidÄ , tačiau neprisimena kuria ranka sudavė. Nuo jo smÅ«gio tėvas nukrito ant lovos, kuri yra prie spintelės. Pagalį tėvas dar laikė rankoje. R. Å . susiėmė rankomis galvÄ , tuo metu tėvas pakilo nuo lovos ir antrÄ kartÄ užsimojo, trenkė pagaliu per deÅ¡inįjį petį.

Tuo metu R. Å . stovėjo į jį atsisukęs deÅ¡iniu pečiu. Tada R. Å . stipriai kumščiu smogė tėvui vėl į veidÄ . Kur konkrečiai, neprisimena, sudavė lyg kaire ranka. Nuo antro smÅ«gio tėvas nukrito spintelės link. Kai jis krito, R. Å . greitai išėjo iÅ¡ lauko virtuvės, todėl nematė kur jis nukrito. IÅ¡eidamas iÅ¡ lauko virtuvės, tėvÄ užrakino iÅ¡ lauko pusės. Kieme nusiplovė kraujÄ nuo virÅ¡ugalvio ir nuėjo į namÄ miegoti. IÅ¡auÅ¡us išėjo į miÅ¡kÄ grybauti.

Grįžo apie 10-11 val., tvarkė grybus. Reikėjo kiaurasamčio, todėl atsirakino lauko virtuvės duris ir užėjo į vidų. Tėvas gulėjo ant grindų, buvo gyvas, nes kvėpavo, todėl pagalvojo, kad jis girtas miega. Patraukė jį išilgai lovų, padėjo po galva pagalvę ir išėjo iš lauko virtuvės. Viena pagalvė buvo jau iš anksčiau kruvina. Duris užrakino, vėl išėjo grybauti. Grįžo namo apie 16 val. Užėjo į lauko virtuvę pasižiūrėti, ar atsikėlė tėvas.

Pamatė, kad tėvas guli toje pačioje padėtyje, kaip jį paliko. Suprato, kad jam kažkas tai negerai. IÅ¡ virtuvės paėmė malkos pagalį, kuriuo tėvas buvo sudavęs R. Å ., sudegino jį. Tada nuėjo pas O. Č., kur buvo J. Č., ir paprašė jo eiti kartu pasižiÅ«rėti tėvo. Kai su J. Č. atėjo, pastarasis paėmė už tėvo rankos ir pamatė, kad tėvas nebegyvas. R. Å . nuėjo pas (duomenys neskelbtini) kaimo felčerę, parsivedė jÄ prie tėvo, ji apžiÅ«rėjo tėvÄ ir pasakė, kad jis miręs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Nesitikėjo, kad tėvas mirs. Tyčia tėvo nužudyti neturėjo tikslo. Pirmų apklausų metu neprisipažino, nes bijojo bÅ«ti ilgam nuteistas, sunku tai neÅ¡ioti savyje (t. 2, b.l. 56-58).Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Å . parodė tokias pačias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias nurodė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (t. 2, b.l. 61-69).Teisiamajame posėdyje nukentėjusiÄ ja apklausta O. S. parodė, kad jos santykiai su R. Å . normalÅ«s, nebendrauja. Brolio mirties dienÄ , gal apie 17 val., paskambino sesuo, kuri pasakė, jog Å¡iai paskambino buvusi brolio žmona ir nurodė, kad mirė J.

Å ., tačiau jo niekas neužmušė. O. S. iÅ¡ karto taip pasakė. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ gal po geros valandos. Ten jau buvo atvykusi policija. J. Å . gulėjo lauko virtuvėje ant grindų, buvo nuogas, užklotas. Ten mėtėsi pagalvės, buvo kruvina. Matėsi, kad jis buvo užmuÅ¡tas. R. Å . buvo sunerimęs, vaikščiojo, blaÅ¡kėsi po kiemÄ , skambino kažkam, sakė, kad dabar jam visa bėda. Nematė, kad buvo padaryta sužalojimų kaltinamajam ar ant jo drabužių bÅ«tų kraujo.

R. Å . nebuvo tas, kuris ypatingai rÅ«pintųsi savo tėvu. TÄ vasarÄ kaltinamasis buvo su J. Å ., kuris negaudavo jokių iÅ¡mokų, todėl nukentėjusioji veždavo maistÄ savo broliui. R. Å . rinko uogas ir grybus kažkiek, jis visada iÅ¡gerdavo ir ne vienÄ kartÄ kaime buvo muÅ¡tynės, tačiau nežino su kuo. J. Å . taip sakydavo. Brolio mirties dienÄ kaltinamasis buvo blaivus. J. Å . kažkada turėjo epilepsijos priepuolį, bet vėliau ilgÄ laikÄ neturėjo to. Jis nesiskųsdavo, kad priepuoliai dažnai kartotųsi.

Brolis sutardavo su kaimynais, padėdavo jiems žemės Å«kio darbuose, nepasakodavo, jog kas nors skriaustų jį. Kaimynai taip pat nesakė, kad J. Å . bÅ«tų konfliktavęs su kažkuo. R. Å . 2010 m. vasario mėn. buvo primušęs savo tėvÄ . Tada kaltinamasis gėrė su motina. J. Å . sakė, kad negėrė su jais, todėl R. Å . labai supyko ir abu sumušė jį. Kaltinamasis nieko nepasakojo apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, tik sakė, kad kažkas užmušė tėvÄ tuo metu, kai jo (R.

Å .) nebuvo namie, nes buvo grybauti ar uogauti, todėl jis nieko nežino.Teisiamajame posėdyje nukentėjusiÄ ja apklausta D. D. parodė, kad ji Å¡iuo metu nebendrauja su R. Å .. Ä®vykio dienÄ jai paskambino kaltinamojo motina, kuri pasakė, jog mirė J. Å ., jo niekas neužmušė, nėra jokių žymių. Po to D. D. paskambino R. Å . ir paklausė, ar tikrai J. Å . negyvas. Kaltinamasis atsakė, kad taip. Nukentėjusioji pasakė, kad jis užtiestų antklodę ant tėvo ir paguldytų jį, jog tėvas nesustingtų, be to, paklausė, ar iÅ¡kviesta policija.

Tada paskambino seseriai ir jos kartu su savo vyrais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Važiuodama ji pasakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti mirties aplinkybes. Atvažiavus policijos pareigÅ«nė nusivedė jÄ Ä¯ automobilį, kur užpildė visus dokumentus. Po to nuėjusi į lauko virtuvę, pamatė, jog J. Å . gulėjo iÅ¡sižiojęs, sudaužytas, pamėlynavęs. Ekspertas apžiÅ«rinėjo viskÄ , o jie laukė lauke. R. Å . vaikÅ¡tinėjo, buvo toliau nuo jų.

Girdėjo, kad kaimynai Å¡nabždėjosi, jog tai padarė kaltinamasis. R. Å . nieko nepasakojo. Brolis niekada nesiskundė, kad jam kažkas negerai. PrieÅ¡ metus kaltinamasis buvo sumušęs savo tėvÄ . J. Å . nepaskambino ir nepasakė to. Tik nuvažiavę jie pamatė ir sužinojo, kad R. Å . sumušė savo tėvÄ . Broliui nedažnai bÅ«davo epilepsijos priepuoliai. J. Å . tai iÅ¡gerdavo, tai ne. KiekvienÄ dienÄ ji nebÅ«davo kaime, bet apskritai R. Å . gėrė, konfliktuodavo su kitais asmenimis.

Brolis nesakydavo, kad su juo pyktųsi. Ä®vykio dienÄ nebuvo matyti ant R. Å . jokių sužalojimų ir jis nieko nesakė apie tai.Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas J. Č. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta kaltinamÄ jį. Viskas vyko praėjusių metų rugpjūčio mėn. J. Å . valė Å¡ulinį, o jis parėjo iÅ¡ miÅ¡ko, nuvedė arklį ir pririÅ¡o. Atėjo R. Å . ir sako, kad jo tėvui blogai, guli apdaužytas be kelnių. Liudytojas atėjo pas J. Å . į namus, Å¡is gulėjo lauko virtuvėje, ir pasakė, kad keltųsi.

J. Å . gulėjo ant grindų ant deÅ¡inio Å¡ono, be kelnių, su marÅ¡kinėliais, buvo pagalvė po galva. Jie pasižiÅ«rėjo, kad J. Å . negyvas. Ranka buvo Å¡alta, veidas sudaužytas, kraujo nebuvo, tik mėlynės. J. Č. pasakė, kad R. Å . pakviestų daktarÄ . Daktarė konstatavo, kad J. Å . negyvas. Liudytojo nebuvo, kai atvyko daktarė. Kaltinamasis kartu su tėvu gyveno visÄ vasarÄ . R. Å . gyveno troboje, o tėvas - lauko virtuvėje. Kai kaltinamasis grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, ten ir gyveno.

J. Å . mėgo iÅ¡gerti, nebuvo agresyvus, nekonfliktuodavo, anksčiau nebuvo sumuÅ¡tas, jo niekas neskriausdavo. Kaltinamasis sutarė su tėvu, nesipykdavo, J. Č. nėra girdėjęs, kad bÅ«tų muÅ¡tynės. R. Å . tuo metu iÅ¡ viso negėrė, anksčiau jis (R. Å .) su tėvu kartu gerdavo. Kaime žmonės įvairiai kalba. Vieni sako, kad kaltinamasis žino, kas užmušė tėvÄ , žmonės netiki, kad jis padarė tai. Neatsimena, ar R. Å . sakė, kad pastarasis parnešė tėvÄ iÅ¡ lauko, kur rado jį.Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta J.

L. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje, apie pusę penkių vakaro, atėjo R. Å . ir pasakė, kad išėjo grybauti, paliko tėvÄ gulintį ir grįžęs žiÅ«ri, jog tėvas vis taip pat guli. Jie nuėjo pasižiÅ«rėti. Liudytoja atėjusi rado J. Å ., gulintį ant deÅ¡inio Å¡ono lauko virtuvėje, ant deÅ¡inio žando kraujas sukrešėjęs, ranka Å¡alta, pulso nėra. J. Å . ranka buvo sudėta ant rankos, ir koja ant kojos, kažkaip nenatÅ«raliai.

Neatsimena, ar pagalvė buvo iÅ¡ ankščiau padėta. Ant plytos kampo buvo kraujo. J. L. pamatavo spaudimÄ , bet J. Å . buvo miręs, pasakė, kad R. Å . užklotų su antklode tėvÄ ir tada buvo iÅ¡kviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis netikėjo, kad tėvas negyvas. Kai ji ėjo su kaltinamuoju, Å¡is sakė, kad ar tėvas nugriuvo pats, ar epilepsijos priepuolis buvo gal. J. Å . sirgo epilepsija, tris kartus liudytoja buvo mačiusi, kai priepuolis iÅ¡tiko. Paskui einant jau prie jų kiemo, Å¡uo lojo, tai ji gerai neiÅ¡girdo, bet R.

Å . pasakė, kad tėvas pirma gulėjo prie malkinės, bet kai J. L. atėjo, jis gulėjo virtuvėje. Virtuvė buvo tvarkinga, nebuvo nieko iÅ¡versta. IÅ¡ kaimynų girdėjo, kad J. Å . kasė Å¡ulinį ir iÅ¡gėrinėjo, bet kas ten buvo, nežino. J. Å . gyveno vienas lauko virtuvėje, o R. Å . - name. Kaltinamasis yra geras vaikas, negėrė, tÄ vasarÄ grybavo ir uogavo, padėdavo tėvui, jis name užsirakindavo. Pas tėvÄ ateidavo draugų iÅ¡gerti. J. Å . nebuvo agresyvus, kai iÅ¡gerdavo.

Nesigirdėjo, kad tarp jų bÅ«tų buvę konfliktai. Anksčiau kaltinamasis gėrė, tai mėgdavo pasimuÅ¡ti, bet tÄ vasarÄ jis negėrė.Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį. Jis užsuko pas J. Č. ir J. Å . valė Å¡ulinį. Dar buvo Vy. ir Vi.. J. Å ., jis, jo brolis J. M. ir dar du broliai gėrė vynÄ . Visi davė pinigų, O. Č. sumokėjo tik už darbÄ . J. pirko alkoholį iÅ¡ parduotuvės ir atvežė pas O. Č.. IÅ¡gėrė vynÄ , J.

Š. dar turėjo alaus ir pasakė, kad V. M. ateitų pas jį. Jis (V. M.) nuėjo pas J. Š. gal po septynių vakaro, išgėrė pusę butelio ir išsinešė likutį alaus. Išėjo prieš aštuonias. J. Š. liko lauko virtuvėje, jis buvo girtas, bet negriuvinėjo. Po to daugiau nematė J. Š.. V. M. kitos dienos vakare pasakė jo brolis, kad J. Š. negyvas. Pastarasis gerai sutardavo su kaltinamuoju. R. Š. negėrė. Nematė, kad jie būtų susimušę. J. Š. buvo sveikas, kai V. M. išėjo.

Liudytojas gyvena apie pusę kilometro atstumu nuo J. Å ., jis nedažnai ateidavo iÅ¡gerti.Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. A. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį nuo mažens. Ji su anÅ«ke ėjo vakare pasivaikščioti ir užsuko pas Å .. Å uo buvo pririÅ¡tas prie bÅ«dos ir liudytoja pradėjo barti, kad neÅ¡eriamas Å¡uo. Paklausė R. Å ., kur tėvas, Å¡is sakė, kad kasa Å¡ulinį pas kaimynus. A. A. parbėgo namo ir pasiėmė Å¡uniui ėsti. Ji šėrė Å¡unį kitÄ rytÄ .

Ryte išėjo R. Š.. Paklausus, kur J. Š., kaltinamasis atsakė, kad tėvas guli girtas. Vakare ji sužinojo, kad J. Š. nebegyvas. Nebuvo užėjusi ten ir nieko nežino. Gal R. Š. ir sakė, kad tėvas apsidaužęs. Liudytojai pasakius, kad gal J. Š. epilepsija, nes matė, kaip per laidotuves jis daužėsi, kaltinamasis pasakė, kad tėvas išgėręs. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. buvo pagarsinti liudytojos A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog ji gerai pažinojo J. Š.. Jis buvo ramaus būdo, nekonfliktuojantis žmogus. 2011-08-24, po pietų, ji užėjo pas Š..

Namuose buvo tik R. Å .. Jis pasakė, kad tėvas geria. Ji atkreipė dėmesį, kad Å . Å¡uo neÅ¡eriamas ir, jo pagailus, A. A. nuvažiavo namo paruoÅ¡ti Å¡uniui ėsti. Grįžus pas Å ., namuose vėl buvo tik R. Å .. Jis pasakė, kad tėvas tvarko O. Č. Å¡ulinį. 2011-08-25, apie 11 val., ji vėl atvažiavo prie Å . namų, kad paÅ¡ertų jų Å¡unį. Vėl į kiemÄ atėjo R. Å .. Jis pasakė, kad tėvas girtas guli visas apsidaužęs. Ä® tai ji paklausė, gal tėvui epilepsijos priepuolis, bet R.

Å . pasakė, kad tai ne pirmas kartas, iÅ¡siblaivys ir viskas bus gerai. Paties J. Å . ji nematė. Vakare sužinojo, kad jis mirė (t. 1, b.l. 91-92).Pagarsinus parodymus, liudytoja A. A. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Be to, ji nurodė, kad visi kalba, jog J. Å . sirgo epilepsija. Niekas neÅ¡neka, kad R. Å . galėjo nužudyti tėvÄ .Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta R. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos pacientas. R. Å . kreipėsi pas jÄ 2012-07-17, anksčiau jis buvo kreipęsis pas kitÄ gydytojÄ -psichiatrÄ .

Kaltinamasis kreipėsi dėl to, kad jis skundėsi nerimu, įtampa, bloga nuotaika, kildavo mintys apie gyvenimo beprasmiÅ¡kumÄ . R. Å . buvo iÅ¡tirtas ir psichiatriniu metodu, ir psichologiÅ¡kai, jam nustatyta vidutinio laipsnio depresija. Liudytoja paskutinį kartÄ matė kaltinamÄ jį sausio 21 d., jo bÅ«klė buvo geresnė, vartojo vaistus, nerimo požymiai Å¡velnesni. PirmÄ kartÄ atvykęs, R. Å . nurodė, kad jis yra kaltinamas žmogžudyste. Stengiamasi nesigilinti į Å¡iuos dalykus, nes tai nėra susiję su tolimesniu sprendimu parenkant gydymÄ .

Matė kaltinamÄ jį prieÅ¡ du mėnesius ir mano, kad jis buvo atsakingas už savo veiksmus. R. Å . neminėjo, kad jam buvo atlikta ekspertizė, tokių duomenų neturi. Medicininiuose dokumentuose užraÅ¡yta, kaip pacientas jaučiasi apie pusę metų.Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad pažįstÄ kaltinamÄ jį iÅ¡ matymo. Atliko kažkokius procesinius veiksmus Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tačiau neatliko jokių procesinių veiksmų asmeniÅ¡kai su R. Å ., neapklausinėjo jo apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį.

Jei teisingai atsimena, tai darė tyrėja. R. Å . apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu M. J.. turėjo kaltinamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ protokolÄ ir orientavosi pagal Å¡iÄ apklausÄ . Apklausos metu R. Å . geranoriÅ¡kai davė parodymus, pats pasakojo laisva forma, o paskui buvo užduoti tikslinamieji klausimai siekiant patikslinti aplinkybes. Kaltinamasis iÅ¡gyveno dėl savo veiksmų, bent jau taip matėsi. Apklausos metu dalyvavo gynėjas. M. J. nedavė jokių nurodymų R.

Å ., jokio poveikio nebuvo, nes jis neapklausinėjo kaltinamojo. Neatsimena, kad R. Å . bÅ«tų sakęs, jog jam buvo daromas poveikis. Liudytojui užėjus į kabinetÄ siekiant kažkÄ parduoti tyrėjai, R. Å . apklausos metu pas tyrėjÄ kalbėjo, kad jo niekas nevertė prisipažinti. Tyrėja sakė, kad jei nedarei, tai ir neraÅ¡yk. Tai buvo jo laisva valia. Nutarime panaikinti kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstyti motyvai, kodėl buvo nuspręsta paleisti kaltinamÄ jį iÅ¡ suėmimo.Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas D.

S. parodė, kad teko matyti kaltinamÄ jį. Jis ir dabar dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimo tyrimo valdybos pirmojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Tiriant nužudymÄ , jam teko padėti konvojuoti asmenį atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, kas įeina į darbo funkcijas. Kiek atsimena, jie važiavo į Trakų rajone esantį kažkokį namÄ , kur kaltinamasis rodė kažkokias aplinkybes, kaip viskas buvo. Važiuojant automobiliu, nevyko pokalbių. Kaltinamasis rodė, kur važiuoti, pastarasis parodymų patikrinimo vietoje nuvedė į tÄ pusę, kur buvo patalpa.

R. Å . ėjo pirmas ir pats pasakojo aplinkybes. Neatsimena, ar buvo kažkokie klausimai, bet galėjo bÅ«ti užduodami patikslinamieji klausimai. Nieko neklausė R. Å . ir nenurodinėjo jam, pagrindinis bendravimas buvo tarp kaltinamojo ir procesinį veiksmÄ atlikusio tyrėjo. Procesinio veiksmo atlikimo metu liudytojas nežinojo nei bylos esmės, nei aplinkybių, matė R. Å . pirmÄ kartÄ . Tuo metu žinojo, kuo jis yra įtariamas, tačiau nežinojo kuo konkrečiai. Neatsimena, kad kaltinamojo elgesys tuo metu bÅ«tų keistas, tiesiog jis pasakojo ir rodė kažkokias aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad jam teko dalyvauti ikiteisminiame tyrime, buvo ikiteisminio tyrimo grupės narys, atliko įvairius procesinius veiksmus. Jam teko bendrauti su R. Å ., važiuoti į parodymų patikrinimo vietÄ . Bendravo su kaltinamuoju areÅ¡tinėje, Trakų komisariate, kalbėjo apie bylÄ . R. Å . prisipažino, kad nužudė J. Å ., dėstė, kaip tai padarė, kada, kokios priežastys buvo, t. y. kad tai nebuvo tyčia, viskas įvyko konflikto metu, kai tėvas sudavė jam.

S. J. dalyvavo tame pokalbyje, kai R. Å . prisipažino. Kaltinamasis rašė raÅ¡tÄ dalyvaujant liudytojui. Poveikis nebuvo daromas, nesakė kad kaltinamasis prisipažintų. R. Å . gal kažkada domėjosi, kas gresia už tokius veiksmus. G. V. nedalyvavo apklausoje, tačiau dalyvavo kaip konvojuotojas atliekant R. Å . parodymų patikrinimÄ vietoje. Nuvykus į įvykio vietÄ , kaltinamasis pats nuosekliai pasakojo viskÄ . Tai ir buvo užfiksuota. Ikiteisminio tyrimo metu turbÅ«t buvo paneigtos visos kitos versijos, dėl to R.

Å . ir buvo sulaikytas.Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas S. J. parodė, kad jam teko bendrauti su kaltinamuoju tiriant bylÄ . R. Å . buvo įtartas dėl savo tėvo nužudymo. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis prisipažino padaręs šį nusikaltimÄ ir dėl to parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ . R. Å . buvo supažindintas su baudžiamuoju kodeksu, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, po ko jis parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ . Atrodo, kad jis prisipažino areÅ¡tinėje.

S. J. dalyvavo tuo metu, kai kaltinamasis rašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ . Nebuvo daroma jokio poveikio, R. Å . surašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ laisva valia. Toliau taip pat buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. parodymų patikrinimas vietoje, kur jis patvirtino savo parodymus. Liudytojas nedalyvavo atliekant šį procesinį veiksmÄ . R. Å . buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Kiek atsimena, dar prokuroras klausė kaltinamojo, ar tikrai jis duos tokius parodymus, kÄ jis patvirtino.

Liudytojui atrodo, kad jis dalyvavo apklausoje. Duodamas parodymus, kaltinamasis patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, bendravo kaip normalus asmuo, kalbėjo laisva forma, pats papasakojo apie konflikto su tėvu aplinkybes, po to buvo pateikiami papildomi klausimai, į kuriuos jis atsakinėjo. PrieÅ¡ apklausÄ jie laukė prie teismo salės, kartu buvo advokatas ir prokuroras. PrieÅ¡ atvežant nebuvo bendraujama su R. Å ..Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. V. parodė, kad J. Å . buvo jos sutuoktinis.

Ji sužinojo apie J. Å . mirties aplinkybes iÅ¡ sÅ«naus R. Å ., kuris paskambino ir pasakė, kad tėvui negerai su sveikata. Ji pasakė, kad J. Å . gal girtas, o kaltinamasis nurodė, kad prakirsta akis. Ji pasakė, kad gal epilepsija, nes dažnai bÅ«davo. Paskui R. Å . paskambinus, liudytoja pasakė, kad jis nueitų pas kaimynus. Po to sÅ«nus pranešė, kad J. Å . negyvas. Ji paskambino D. D. ir pasakė, kad J. Å . mirė, paskui parašė SMS žinutę dukrai. VienÄ kartÄ , kai ji buvo kaime su sÅ«numi, pastarasis, gindamas jÄ , pastÅ«mė J.

Å ., dėl ko Å¡is nukrito ir susižalojo, akis užtino. J. Å . paskambino seserims ir pasakė, kad sÅ«nui blogai baigsis. Kai vakare kalbėjosi su R. Å ., jis pasakė, kad tėvas valys Å¡ulinį ir bus kaimynų. Kai kaltinamasis grįžo iÅ¡ kaimo, tai jis neturėjo žaizdų ar įbrėžimų ant rankų, galvos ar veido. SÅ«nus grįžęs pasakojo, kad jam liepė prisipažinti, gÄ sdino, jog paliks teisme. Paleidus R. Å ., jis pradėjo raÅ¡yti laiÅ¡kus, skųstis. Jis sakė, kad prisipažino, jog mušė su pagaliu ir tėvas sudavė jam.

Kai ji nuvažiuodavo į kaimÄ , R. Å . santykiai su tėvu buvo geri. Jie buvo įpratę, kad J. Å . guli girtas, bet iÅ¡siblaivo ir vėl gerai.Teismo posėdyje liudytoja apklausta O. M. parodė, kad pažinojo J. Å ., dažnai užeidavo pas jį. Paskutinį mėnesį nėjo ir, grįžusi iÅ¡ miÅ¡ko, iÅ¡girdo, kad J. Å . rastas negyvas. Kaime daugiausia Å¡nekėjo, kad jis mirė dėl epilepsijos. Matė J. Å . gal porÄ savaičių iki mirties. Matydavo kaltinamÄ jį, kuris eidavo į miÅ¡kÄ grybauti ir uogauti.

R. Š. ir tėvo santykiai buvo labai geri, jie kartu nuvažiuodavo dirbti, niekada negirdėjo, kad jie susipyktų. J. Š. buvo labai geras žmogus, padėdavo žmonėms. Nepasakytų, kad būtų žmonių, su kuriais jis pykosi. Girdėjo, kad J. kartu su J. Š. valė šulinį, daugiau apie juos niekas nešneka. J. Š. gerdavo, kai turėjo pinigų. Ir liudytoja nueidavo pas jį išgerti. Nebūdavo konfliktų, J. Š. buvo nepiktybinis. R. Š. paskutiniu metu tikrai nevartojo alkoholio.Teisiamajame posėdyje ekspertu apklaustas Januš Rybalko paaiškino, kad jam buvo pateikta užduotis apžiūrėti R.

Å .. Ä®vykio aplinkybės buvo iÅ¡dėstytos pačioje užduotyje. Kaltinamasis pats neaiÅ¡kino, kaip ten viskas buvo. Nebuvo pateikta kita bylos medžiaga. Nebuvo žinoma, kad R. Å . buvo susižalojęs kito įvykio metu. Teisėjų kolegijos pirmininkui pacitavus R. Å . medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis ir pateikus juos ekspertui J. Rybalko susipažinti, Å¡is taip pat paaiÅ¡kino, kad paprašė R. Å ., jog kaltinamasis parodytų tÄ vietÄ , kur jam buvo suduota, ir jis parodė tai. Ten buvo trikampio formos randas, jo dydis 1,4 iÅ¡ 1,5 cm.

Medicininiuose dokumentuose kalbama apie keturias žaizdas nuo 2-4 cm ilgio ir tos žaizdos, kaip suprato, yra linijinės. Ä®raÅ¡ai padaryti 2010-09-09, kai R. Å . buvo apžiÅ«rėtas Trakų ligoninėje dėl patirtos traumos. ApraÅ¡ant sužalojimus, nurodyta, kad tai yra odos nubrozdinimas kairėje pusėje ir abiejuose virÅ¡ugalvio srityse, keturios žaizdos nuo 2-4 cm ilgio. Kitas įraÅ¡as yra dėl suteikto gydymo, jog žaizdos susiÅ«tos ir skirti vaistai. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žaizdos galvoje, kurias reikėjo siÅ«ti, buvo keturios, jos muÅ¡tinės ir jų forma buvo linijinė.

Tos žaizdos randas, kuriÄ J. Rybalko matė, buvo trikampio formos ir negalima manyti, kad ta žaizda padaryta 2010 m. Jos siuvimo požymių nebuvo. Kitų sužalojimo pėdsakų nebuvo ieÅ¡kota. Pagal apraÅ¡ymÄ randas iÅ¡kilęs, rausvo pavirÅ¡iaus, todėl galima manyti, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas nurodytu laiku, t. y. prieÅ¡ keturis mėnesius iki apžiÅ«ros. Jei bÅ«tų apraÅ¡yta, kad randas įdubęs, balkÅ¡vas, galima bÅ«tų teigti, jog jis atsirado prieÅ¡ metus ar daugiau laiko.

Å iuo atveju, galima sakyti, buvo Å¡viežias randas. IÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka.Teisiamajame posėdyje ekspertu apklaustas Tadas Bimba paaiÅ¡kino, kad jis specialisto iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstęs aplinkybes dėl J. Å . mirties priežasties. Dėl galvos sužalojimo vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakyta, jog tai nėra bÅ«dinga griuvinėjimui. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir pačių galvos smegenų sužalojimai, nes esant griuvimui bÅ«na kitokie sužalojimai. AlkÅ«nėse sužalojimai galėjo bÅ«ti nuo griuvimo, nes žmogus buvo girtas.

Nieko negali pasakyti apie epilepsijÄ , tai daugiau klinikiniais metodais nustatoma, o kažkokių morfologinių iÅ¡raiÅ¡kų niekada negalima pamatyti, nebent žmogus bÅ«tų numiręs priepuolio metu. Priežastys gali bÅ«ti trauma, alkoholizmas, bet kažkokių iÅ¡raiÅ¡kų nėra. Å iuo atveju jokių epilepsijos priepuolio požymių nebuvo.2011-08-25 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra lauko virtuvė, esanti apie 20 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r.

Per duris užėjus į vidų, patenkama į koridorių, iÅ¡ kurio tiesiai yra durys į kambarį. DeÅ¡inėje stovi spintelė, virÅ¡ jos langas. PrieÅ¡ais įėjimÄ , prie sienos, stovi lova, kairiau Å¡alia jos stovi dar viena lova. Prie Å¡ios lovos, ant grindų guli J. Å . lavonas. Lavonas guli ant nugaros, po galva yra pagalvė, ant kurios matyti raudonos spalvos skysčio dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant lavono kojų kelio sÄ narių matyti nubrozdinimai, ant veido virÅ¡ deÅ¡iniojo antakio matyti nubrozdinimai, ant deÅ¡inio Å¡ono matyti hematomos, ant nugaros ir sėdmenų yra matyti hematomos, nubrozdinimai (t. 1, b.l. 10-25).2011-08-29 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų r.

ApžiÅ«ros metu ant virtuvinio stalo buvo rasta medžiaginė skiautė su rudos spalvos dėme, panaÅ¡ia į kraujÄ (t. 1, b.l. 66-74).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01) užfiksuota, kad J. Å . mirties priežastimi buvo galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kaktos deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio momens ir deÅ¡iniojo smilkinio srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimais, deÅ¡inio antakio iÅ¡orinio galo muÅ¡tine žaizda, deÅ¡inės akies abiejų vokų poodine kraujosruva, deÅ¡inio skruosto poodine kraujosruva, kairio antakio muÅ¡tine žaizda, kairės akies virÅ¡utinio voko poodine kraujosruva, virÅ¡utinės lÅ«pos odos nubrozdinimu su aplinkine poodine ir lÅ«pos gleivinės kraujosruvomis, apatinės lÅ«pos raudonio kraujosruva, kraujosruvomis galvos gilesniuose minkÅ¡tuose audiniuose iÅ¡orinių sužalojimų projekcijoje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu (50 g skysto kraujo ir 180 g kraujo kreÅ¡ulių) kairio pusrutulio sferiniame ir pamatiniame pavirÅ¡iuose, po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio smegenų pusrutulio sferiniame pavirÅ¡iuje ir į smegenų skilvelius, tai komplikavosi ryÅ¡kiu galvos smegenų pabrinkimu.

J. Š. mirtis galėjo įvykti prieš 20-24 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo 2011-08-26 11.00 val. Kaktos dešinės pusės, dešinio momens ir dešiniojo smilkinio srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, dešinio antakio išorinio galo muštinė žaizda, dešinės akies abiejų vokų poodinė kraujosruva, dešinio skruosto poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine ir lūpos gleivinės kraujosruvomis, apatinės lūpos raudonio kraujosruva, kraujosruvos galvos gilesniuose minkštuose audiniuose išorinių sužalojimų projekcijoje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu (50 g skysto kraujo ir 180 g kraujo krešulių) kairio pusrutulio sferiniame ir pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairio smegenų pusrutulio sferiniame paviršiuje ir į smegenų skilvelius, padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius (rankomis, kojomis ir pan.) į veido sritį, ko pasekoje dėl galvos sukamųjų (rotacinių) judesių plyšo galvos smegenų dangalinės kraujagyslės ir po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius išsiliejo kraujas, ko pasekoje pabrinko galvos smegenys ir įvyko mirtis.

Sužalojimai padaryti 5-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.DeÅ¡inio peties odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės ir deÅ¡inio klubo srities poodinės kraujosruvos, abiejų alkÅ«nių sÄ narių užpakalinių pavirÅ¡ių odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, deÅ¡inio dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, deÅ¡inio sėdmens odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų kelių ir deÅ¡inės blauzdos priekinių pavirÅ¡ių odos nubrozdinimai, kairio kelio vidinio pavirÅ¡iaus poodinė kraujosruva, padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti tiek suduodant smÅ«gius (deÅ¡inio peties odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡inio klubo ir deÅ¡inio dilbio srityje), tiek ir griuvinėjant bei atsitrenkiant į kietus, bukus pavirÅ¡ius (deÅ¡inio sėdmens odos nubrozdinimais su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų alkÅ«nių ir kelių sÄ narių odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimas).

Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi iÅ¡vardinti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 12 valandų laikotarpyje iki mirties.J. Å . lavono kraujyje rasta 0,90 prom. etilo alkoholio, o Å¡lapime - 2,88 prom. etilo alkoholio. Tai atitiktų lengvÄ girtumo laipsnį (t. 1, b.l. 29-37). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 19/11 (01) - M 1179/11 (01) užfiksuota, kad po mirtį sukėlusių galvos sužalojimų atsiradimo J.

Å . galėjo kurį laiko tarpÄ (ne daugiau 12 val.) atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neiÅ¡sivystė galvos smegenų pabrinkimas. Kiti kÅ«no sužalojimai jo savarankiÅ¡kų veiksmų atlikimui įtakos neturėjo. Visi sužalojimai yra maždaug to paties senumo (t. 1, b.l. 40-42).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 462/11(01) konstatuota, jog ant medžiaginės skiautės yra R. Å . kraujas su didesne nei 99,99 % tikimybe (t. 1, b.l. 78-79).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3883/11 (01) nurodyta, kad R.

Å . kairio momens srityje yra trikampio formos randas, kuris galėjo susiformuoti po buvusios muÅ¡tinės žaizdos. Sprendžiant iÅ¡ rando formos, buvusi muÅ¡tinė žaizda galėjo bÅ«ti padaryta kietu buku daiktu, turinčiu plokščiÄ kampu ribotÄ pavirÅ¡ių. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant R. Å . per galvÄ malka (mediniu pagaliu), galimai 2011-08-24. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 2, b.l. 115). Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo Teismas, vertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad R.

Å . padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija) numatytÄ nusikaltimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija) atsako tas, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. Å . 2011-08-24 kartu su keliais kaimo gyventojais valė kaimynų Å¡ulinį, po ko vartojo alkoholinius gėrimus. Remiantis liudytojo V. M. parodymais, po septintos valandos vakaro jis kartu su J.

Š. buvo pastarojo lauko virtuvėje, gėrė alų, V. M. išėjo prieš aštuonias valandas vakaro, J. Š. liko lauko virtuvėje, šis buvo girtas, bet negriuvinėjo, taip pat nebuvo sumuštas. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, todėl jo parodymai laikytini patikimais. Taigi, prieš V. M. išeinant iš lauko virtuvės, J. Š. nebuvo sužalotas ar tokios būsenos, kad griūtų.Byloje taip pat vienareikšmiškai nustatyta, kad J.

Å . atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Nors R. Å . teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė naudojęs fizinį smurtÄ tėvo atžvilgiu, tačiau tokį jo teiginį paneigia byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaltinamasis prisipažino, kad jis iÅ¡ 2011-08-24 į 2011-08-25, nakties metu, buvo užėjęs į lauko virtuvę, kur konflikto metu kelis kartus trenkė tėvui į veidÄ , detaliai nurodydamas įvykio aplinkybes (t. 2, b.l. 56-58).

Pagal teismų praktikÄ asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis Nr. 2K–23/2013). R. Å . apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atlikimas atitiko Lietuvos Respublikos BPK 189 str. nustatytÄ tvarkÄ , joje dalyvavo tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas, pastarasis apklausos metu buvo aktyvus, uždavinėjo R.

Å . klausimus. Kaltinamasis tvirtina, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikaltimÄ dėl psichologinio spaudimo iÅ¡ prokuroro ir kitų pareigÅ«nų pusės, tačiau tokio jo teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. PrieÅ¡ingai, R. Å . apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu laisva forma nuosekliai dėstė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodė objektyvias savo parodymų pakeitimo priežastis, t. y. nes bijojo bÅ«ti nuteistas ilgam laikui, be to, jį slėgė Å¡is įvykis.

Kaltinamasis apklausos protokole pasiraÅ¡ytinai parašė, kad parodymai, jam perskaityti balsu, yra teisingi, neturi pastabų ir papildymų. Dėl R. Å . apklausos pastabų neturėjo nei jo gynėjas, nei prokuroras. Taigi, R. Å . parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo duoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl jie yra pripažįstami įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Asmens prisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo ir detalus aplinkybių nurodymas, iÅ¡ tikrųjų to nedarius, yra nelogiÅ¡kas asmens elgesys.

Atkreiptinas dėmesys, kad dar prieÅ¡ apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ R. Å . parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ (t. 2, b.l. 52-53), kuriame iÅ¡dėstė tokias pačias aplinkybes, kurias jis nurodė ir vėlesnėje apklausoje. Kaltinamasis patvirtino savo duotus parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 2, b.l. 61-69). Sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės - namų areÅ¡to sÄ lygų pakeitimo, jis taip pat prisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikaltimÄ (t. 2, b.l. 153).

Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti prokuroras M. J. ir pareigÅ«nai D. S., G. V., S. J. vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigė, kad R. Å . buvo daromas koks nors poveikis, jog jis prisipažintų padaręs aptariamÄ nusikaltimÄ . Minėti liudytojai patvirtino, kad R. Å . tai padarė savo laisva valia. Liudytojas M. J. taip pat parodė, kad jis girdėjo, kaip tyrėja sakė kaltinamajam, kad jei jis nedarė nusikaltimo, tai neprisipažintų. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai bÅ«tų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti R.

Å ., jų parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, todėl pripažintini objektyviais. Tai patvirtina, kad kaltinamajam nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas prisipažinti nužudžius tėvÄ . R. Å . pradėjo tvirtinti apkalbėjęs save dėl pareigÅ«nų naudoto psichologinio spaudimo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po prisipažinimo, t. y. daugiau nei po pusės metų, kas yra nelogiÅ¡kas asmens elgesys manant, jog jis yra nekaltas. Kaltinamojo teiginys, kad jis bijojo kažkur kreiptis dėl prokuroro M.

J. spaudimo, prieÅ¡tarauja pastarojo parodymams, jog nebuvo daromas joks spaudimas R. Å ., kurie, kaip minėta, laikytini patikimais. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, jog jo parodymai pasikeitė iÅ¡ tyrėjos sužinojus, kad byla bus perduota į prokuratÅ«rÄ , o iÅ¡ ten - į teismÄ . Taigi, R. Å . pakeitė savo pozicijÄ supratęs, jog jam realiai gresia baudžiamoji atsakomybė už savo veiksmus. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikaltimÄ , jog paleistų jį iÅ¡ suėmimo ir jis galėtų kažkÄ daryti, bus iÅ¡aiÅ¡kintos ir iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, tačiau neįtikėtina, kad R.

Å ., prisipažinęs naudojęs smurtÄ tėvo atžvilgiu, nesuprastų, kokios jam gali grėsti teisinės pasekmės. Å iuo aspektu pasakytina ir tai, jog kaltinamasis, manydamas, kad jam nepagrįstai buvo taikoma kardomoji priemonė-suėmimas, turėjo teisę skųsti tokį priimtÄ procesinį sprendimÄ baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų tai daręs. Visa tai leidžia kritiÅ¡kai vertinti R. Å . teiginį, kad jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai ne savo laisva valia.Teismų praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nepraranda savo įrodomosios reikÅ¡mės vien dėl to, kad teisme asmuo jų atsisako.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatos neįpareigoja teismo remtis arba tik ikiteisminio tyrimo metu, arba tik teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Å iuo atveju įstatymas nenustato teismui kokių nors procesinių apribojimų atliekant įrodymų vertinimÄ BPK nustatyta tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nėra suklastoti. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas.

Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi tirti, analizuoti ir vertinti vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2012).Analizuojant R. Å . parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pripažintina, kad bÅ«tent R. Å . parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, yra nustatytinos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, nes Å¡iuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o kaltinamojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ , atmestini.R.

Å . tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis 2011-08-24 vakare, po aÅ¡tuntos ar pusės devintos valandos, buvo nuėjęs prie lauko virtuvės siekiant nuneÅ¡ti raktÄ nuo sandėliuko, tačiau durys buvo uždarytos. Taigi, kaltinamasis buvo priėjęs prie lauko virtuvės praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai V. M. išėjo iÅ¡ J. Å . lauko virtuvės. Byloje nesurinkta įrodymų, kad po V. M. išėjimo pas nukentėjusįjį lankėsi kokie nors kiti kaimo gyventojai ar nepažįstami asmenys.

Kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas teiginys, kad koks nors paÅ¡alinis asmuo buvo užėjęs pas jo tėvÄ ir vėliau užrakino lauko virtuvės duris, neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, todėl atmetamas. R. Å ., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jis iÅ¡ 2011-08-24 į 2011-08-25, nakties metu, pats lankėsi lauko virtuvėje ir naudojo fizinį smurtÄ tėvo atžvilgiu. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01) užfiksuota, kad J. Å . mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 20-24 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo 2011-08-26, 11 val., o visi nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 12 valandų laikotarpyje iki mirties (t. 1, b.l. 29-37).

Taigi, R. Å . nurodytas apytikslis konflikto su tėvu lauko virtuvėje laikas iÅ¡ esmės atitinka specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotas aplinkybes. Kaltinamojo nurodyta suduotų smÅ«gių lokalizacija taip pat atitinka jo tėvui nustatytus sužalojimus. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01) konstatuota, jog J. Å . sužalojimai buvo padaryti ne mažiau nei penkiais trauminiais poveikiais. Nenustatyta pagrindų abejoti specialisto iÅ¡vados objektyvumu. Nors R. Å ., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė sudavęs tėvui tik du kartus į veidÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia apskritai nesivadovauti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Kaltinamasis pripažino naudojęs fizinį smurtÄ tėvo atžvilgiu, o minėti jo parodymai dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus laikytini tik kaip pozicija siekiant sumažinti savo kaltės laipsnį. Teisiamajame posėdyje ekspertu apklaustas T. Bimba paaiÅ¡kino, kad J. Å . galvos sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui dėl epilepsijos priepuolio. Tai užfiksuota ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01). Todėl nėra pagrindo teigti, kad J. Å . mirties priežastį lėmė jo nugriuvimas dėl epilepsijos priepuolio.R.

Å ., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat parodė, kad konflikto metu tėvas trenkė jam malkos pagaliu per virÅ¡ugalvį, bėgo kraujas, nuo smÅ«gio liko randas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3883/11 (01) užfiksuota, kad R. Å . turi kairio momens srityje trikampio formos randÄ , sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas suduodant R. Å . per galvÄ malka (mediniu pagaliu) aptariamo įvykio metu (t. 2, b.l. 115). Teisiamajame posėdyje specialisto iÅ¡vadÄ surašęs J. Rybalko davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl apžiÅ«rėto R.

Å . rando. J. Rybalko taip pat argumentuotai paaiÅ¡kino, jog apžiÅ«rėtas kaltinamojo randas negalėjo atsirasti 2010 m. rudenį, kuomet Å¡is susižalojo galvÄ , kas yra užfiksuota R. Å . medicinos dokumentuose (t. 2, b.l. 120-122). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti J. Rybalko, turinčio daugiau nei 20 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada ar jo paaiÅ¡kinimais. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo teiginys, kad nustatytas sužalojimas jam buvo padarytas dar 2010 m.

Tai, kad R. Å . motina S. V. parodė, jog ji nematė ant savo sÅ«naus jokių sužalojimų, nepaneigia minėtos iÅ¡vados. Be to, R. Å . apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodė, kad po konflikto su tėvu jis iÅ¡siplovė galvÄ . 2011-08-29 apžiÅ«rint namÄ , kuriame R. Å . gyveno nusikaltimo padarymo metu, ant virtuvės stalo buvo rasta medžiaginė skiautė su rudos spalvos skysčio dėmėmis (t. 1, b.l. 66-71). Atlikus specialų tyrimÄ , nustatyta, kad ant Å¡ios skiautės yra R.

Å . kraujas su didesne nei 99,99 procentų tikimybe (t. 1, b.l. 78-79). Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad medžiaginėje skiautėje esantis kraujas yra nuo kaltinamojo patirto galvos sužalojimo po konflikto su nukentėjusiuoju. R. Å . teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, liepos mėnesį įsipjovęs kojÄ su stiklais, prasiplovė kojÄ , apsiriÅ¡o jÄ medžiagine skiaute ir vėliau pakabino kambaryje. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad minėtu laiku susipjaustė pėdÄ , kuriÄ ir apsuko medžiagine skiaute (t. 2, b.l. 32-33).

Ä®vertinus kaltinamojo nurodytÄ susižalojimo vietÄ , kuria buvo apriÅ¡ta medžiaginė skiautė, laikÄ , kada buvo padarytas sužalojimas, taip pat vietÄ , kurioje buvo rasta medžiaginė skiautė, neįtikėtina, kad kraujas ant medžiaginės skiautės buvo nuo R. Å . pėdos, kuri buvo sužalota daugiau nei prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki medžiaginės skiautės radimo ant name esančio virtuvės stalo.Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu parodė, kad 2011-08-25, apie vidurdienį, jis, grįžęs iÅ¡ miÅ¡ko, tvarkė grybus, po ko nuėjo į lauko virtuvę pasiimti kiaurasamčio, atrakino duris ir pamatė gulintį tėvÄ , kuris kvėpavo, buvo prakirstas jo antakis.

Prie 2011-08-25 apžiÅ«ros protokolo pridėtos J. Å . lavono nuotraukos patvirtina, kad jam padaryti veido sužalojimai yra akivaizdÅ«s, kurių nėra įmanoma nepastebėti. R. Å . nurodė, kad jis patraukė tėvÄ prie lovos ir pakiÅ¡o po jo galva pagalvę. Taigi, kaltinamasis buvo arti priėjęs prie savo tėvo, atliko tam tikrus veiksmus su juo, t. y. patraukė jį, pakiÅ¡o pagalvę. Å iuo atveju neįtikėtina, kad R. Å . nepastebėjo tėvo veide esančių akivaizdžių sužalojimų.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į liudytojo J. Č. parodymus, jog jis, atėjęs pažiÅ«rėti J. Å ., pamatė, jog Å¡io veidas buvo sudaužytas, nusėtas mėlynių. Be to, liudytoja A. A. nurodė, kad R. Å . nagrinėjamo įvykio dienÄ sakė jai, jog jo tėvas apsidaužęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis, ryte užėjęs į lauko virtuvę, matė tėvo veide esančius sužalojimus, tačiau buvo abejingas dėl pastarojo sveikatos bÅ«klės.R.

Å . reagavo dėl tėvo sveikatos bÅ«klės tik pamatęs, jog Å¡is guli toje pačioje padėtyje kaip ir pirmÄ kartÄ . Liudytoja J. L., kartu ėjusi su R. Å . pas nukentėjusįjį, parodė, kad kaltinamasis sakė, jog J. Å . nugriuvo pats, ar epilepsijos priepuolis buvo gal, be to, tėvas iÅ¡ pradžių gulėjo prie malkinės. Baudžiamojoje byloje nenustatytos R. Å . nurodytos aplinkybės J. L.. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytoja J. L. bÅ«tų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti R.

Š., jos parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, todėl laikytini patikimais. Kaltinamojo sakymas, kad tėvas iš pradžių gulėjo prie malkinės, ko iš tikrųjų nebuvo, yra nelogiškas elgesys. R. Š. teiginio, kad jis yra sakęs kaimynams, jog prieš savaitę jo tėvui buvo epilepsijos priepuolis ir kad tada šis gulėjo prie malkinės, t. y. jis kalbėjo apie ankstesnius įvykius, nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl toks teiginys vertintinas kritiškai.

Teisiamajame posėdyje tiek nukentėjusiosios O. S. ir D. D., tiek liudytojai parodė, kad J. Å . nebuvo konfliktinis žmogus, padėdavo kaimynams dirbti darbus, neturėjo priešų. Kita vertus, nukentėjusiosios taip pat nurodė, kad R. Å . praeityje buvo sumušęs savo tėvÄ . To neneigė ir pats kaltinamasis. Tai neigiamai apibÅ«dina R. Å . elgesį tėvo atžvilgiu. Remiantis O. S. ir D. D. parodymais nustatyta, kad J. Å . mirties dienÄ D. D. paskambino R. Å . motina S. V., buvusi nukentėjusiojo žmona, kuri pasakė, jog mirė J.

Å ., jo niekas neužmušė, nėra jokių žymių. Liudytoja S. V. parodė, kad ji sužinojo apie J. Å . mirties aplinkybes iÅ¡ savo sÅ«naus R. Å .. Tai, kad buvo akcentuojama nesmurtinė nukentėjusiojo mirties priežastis oficialiai to nenustačius, rodo irgi keistÄ kaltinamojo elgesį.Atsižvelgiant į visumÄ anksčiau aptartų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad neabejotinai įrodyta, jog bÅ«tent R. Å . padarė byloje nustatytus sužalojimus savo tėvui. Kaltinamasis savo veiksmais sukėlė J.

Å . mirtį, t. y. jo veiksmai buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis atsirasti nustatytoms pasekmėms. J. Å . patyrė ne mažiaus kaip penkis trauminius poveikius į galvos sritį. Akivaizdu, kad Å¡i kÅ«no dalis yra itin svarbi, nes joje funkcionuoja gyvybiÅ¡kai svarbus organas - smegenys. SmÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į galvos sritį, suduotų smÅ«gių skaičius ir jų intensyvumas patvirtina, kad R. Å . suprato tokių savo veiksmų pavojingumÄ , bendrai numatė, kad dėl tokio jo veikimo J.

Å . gali bÅ«ti sužalotas ar mirti ir norėjo bet kurio iÅ¡ Å¡ių padarinių atsiradimo, t. y. veikdamas neapibrėžta tyčia atėmė kitam žmogui gyvybę. Kadangi kaltinamasis nužudė savo Å¡eimos narį - tėvÄ , todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija). Dėl R. Å . skirtinos bausmės Teisėjų kolegija, skirdama R. Å . bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatas.R.

Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.R. Å . padarė vienÄ baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdamas neapibrėžta tyčia. Jis konflikto metu nužudė savo artimÄ Å¡eimos narį - tėvÄ , su kuriuo nusikaltimo padarymo metu kartu gyveno toje pačioje sodyboje. Kaltinamasis nedirba, yra nevedęs, praeityje teistas du kartus, teistumas iÅ¡nykęs (t. 2, b.l. 87), trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 2, b.l. 102-104), gydytas psichiatrijos įstaigose (t. 2, b.l. 106, 108), tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-300 nurodyta, kad R.

Å . nenustatytas lėtinis psichikos sutrikimas ar silpnaprotystė, nestebima laikino psichikos sutrikimo požymių, todėl jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t.2, b.l. 110), neįraÅ¡ytas į priklausomybės ligų įskaitÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatytÄ bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, R. Å . už padarytÄ nusikaltimÄ skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija) sankcijoje numatytas vidurkis. Kaltinamajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Proceso iÅ¡laidų nėra, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, R. Å . nuosavybės teisės į turtÄ neapribotos.Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūrų metu paimti dviejų pagalvių užvalkalai, 2 vnt. kelnių, 2 skysčio nuoplovos, 11 vnt. nuorūkų, raktas nuo lauko virtuvės durų, du tušti buteliai, marškiniai, medžiaginė skiautė, marškinėliai, R. Š. seilių pavyzdžiai, kompaktinis diskas, kuriame įrašytos 2011-10-07 gautos V. J. ir J. M. telefoninių pokalbių išklotinės ir įvykio vietos CEL išklotinės, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate.

Priėmus nuosprendį, grÄ Å¾intina R. Å . Psichikos sveikatos centro ambulatorinė kortelė VÅ¡Ä® „Alytaus poliklinika“.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str., n u s p r e n d ž i a:R. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija), ir nuteisti jį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., R.

Å . į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laikÄ nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d.R. Å . paskirtas kardomÄ sias priemones - įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti, perduoti R. Å . dokumentÄ (asmens tapatybės kortelę) pataisos įstaigos administracijai.Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiÅ«rų metu paimtus dviejų pagalvių užvalkalus, 2 vnt. kelnių, 2 skysčio nuoplovas, 11 vnt. nuorÅ«kų, raktÄ nuo lauko virtuvės durų, du tuščius butelius, marÅ¡kinius, medžiaginę skiautę, marÅ¡kinėlius, R. Å . seilių pavyzdžius, kompaktinį diskÄ saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate. Priėmus nuosprendį, grÄ Å¾inti R. Å . Psichikos sveikatos centro ambulatorinę kortelę VÅ¡Ä® „Alytaus poliklinika“.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tÄ patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                            Artūras Pažarskis Teisėjos                                                          Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                  Laureta Ulbienė