3015b044-a06f-4d52-a87b-329dabb7d93c · Å iaulių apygardos teismas

                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-332/2016                                                                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00315-2012-3                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                                                           1.2.19.3.; 1.2.27.2.; 2.1.7.4.; 2.1.14.; 2.4.;

                                       2.4.6.; 2.4.7.                                                                             (S)                                                                                                                                                                                                                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj,gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,nuteistajam V.

Å .,nukentėjusiajai I. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžio, kuriuo:V. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 40 MGL dydžio (1 506,40 €) bauda.V. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 20 MGL dydžio (753,20 €) bauda.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu V.

Å . skirtos baudos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta galutinė subendrinta 40 MGL dydžio (1 506,40 €) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. Å . nuteistas už tai, kad jis papirko valstybės tarnautojÄ , o bÅ«tent: 2012-11-06 13-15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete valstybės tarnautojai - (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. J.

– tiesiogiai pasiÅ«lė kyšį - ne mažesnės nei 1 550 Lt (448,91 €) vertės kelionę į (duomenys neskelbtini) už neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ , t. y. už tai, kad I. J., kuri pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2012-08-22 operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atliko V. Å . vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ ir nustatė mokestinius pažeidimus, Å¡ių pažeidimų nefiksuotų, juos sumažintų, sukeistų dokumentus, kuriuose užfiksuoti pažeidimai, į tuos, kuriuose pažeidimų nėra, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. Å . nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent: 2012-11-06 13-15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete iÅ¡ valstybės tarnautojos - (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J., kuri pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2012-08-22 operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atliko V. Å . vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ ir nustatė mokestinius pažeidimus, reikalavo, kad ji sukeistų dokumentus, kuriuose užfiksuoti pažeidimai, į tuos, kuriuose pažeidimų neužfiksuota, ir nefiksuotų visų pažeidimų, teigdamas, kad tokiu atveju ji neturės problemų; nurodė, kad yra pažįstamas su ministrais, FNTT pareigÅ«nu, klausė valstybės tarnautojos, ar nebijo, jog su ja bus susidorota, pvz., jos rankinėje gali bÅ«ti rastas maiÅ¡elis ir ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo bei apkaltinta, iÅ¡ ko I.

J. suprato, kad jeigu ji V. Å . vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neatliks V. Å . reikalaujamų veiksmų, jis gali su ja susidoroti, imdamasis priemonių, dėl kurių ji galėtų bÅ«ti apkaltinta nusikaltimo ar kito pažeidimo padarymu ir netektų darbo, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį pagal visus jam byloje pareikÅ¡tus kaltinimus, jam nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.Apeliaciniame skunde nuteistasis V.

Å . nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nesutinka. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai tirdamas ir vertindamas bylos įrodymus, neatsižvelgdamas į visas svarbias bylos aplinkybes, padarė neteisingas, nepagrįstas iÅ¡vadas, kad jis papirko valstybės tarnautojÄ bei, naudodamas psichinę prievartÄ , grasino valstybės tarnautojui, kad veikė tiesiogine tyčia, dėl ko jis turi atsakyti baudžiamÄ ja tvarka pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d.

Nuteistojo V. Å . nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl jo nusikalstamų veiksmų, jo kaltės (baudžiamosios atsakomybės) padarė iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjęs visų bylos aplinkybių, remdamasis vien prielaidomis, nukentėjusiosios subjektyviais aiÅ¡kinimais, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į jo (V. Å .) teisme duotus teisingus paaiÅ¡kinimus, kitus objektyvius juos patvirtinančius bylos įrodymus, nevertindamas nukentėjusiosios duotų parodymų neiÅ¡samumo, prieÅ¡taringumo. Teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, nuosekliai neiÅ¡tyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų teisėtumo, iÅ¡samumo, tinkamumo, patikimumo ir pan., o skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė prieÅ¡taringas, tik prielaidomis grįstas iÅ¡vadas, ir tai akivaizdžiai rodo, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigoje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumÄ , realumÄ .

Taigi, apelianto manymu, teismas, vertindamas surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, tai sÄ lygojo neteisingų, nepagrįstų iÅ¡vadų padarymÄ , o pripažindamas jį (V. Å .) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., byloje neįrodžius visų Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties elementų, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.Nuteistojo V. Å . teigimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyti ir objektyviais, patikimais, teisėtais bylos įrodymais pagrįsti visi jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties elementai.

Teismo iÅ¡vados dėl kyÅ¡io davimo ar, panaudojant psichinę prievartÄ , grasinimo valstybės tarnautojai nėra grindžiamos objektyviais ir patikimais įrodymais, o, pažeidžiant baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančių teisės normų nuostatas, baudžiamojo proceso principus, paremtos vien prielaidomis, nuomone, samprotavimais, subjektyviais iÅ¡vedžiojimais, netinkamai įvertintais bylos duomenimis (pagrinde nukentėjusiosios I. J. subjektyviais paaiÅ¡kinimais, visiÅ¡kai apkaltinamajame nuosprendyje jų neanalizuojant ir į juos nesigilinant), dokumentais, patvirtinančiais tik tai, kad vyko patikrinimas bei vėliau fiksuoti nežymÅ«s buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, liudytojų, nukentėjusiosios kolegių R.

A. ir D. Å . paaiÅ¡kinimais, kurios nedalyvavo tiriamo įvykio metu ir neturėjo galimybės iÅ¡ objektyvių aplinkybių susidaryti asmeninę nuomonę dėl realiai jo (V. Å .) tuo metu atliktų veiksmų ir tegalėjo atkartoti tai, kÄ pasakė joms nukentėjusioji. Apelianto nuomone, nesant byloje jokių objektyvių ir patikimų įrodymų dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o teismui be jokio pagrindo atmetant jo duotus nuoseklius parodymus teisme, laikantis nepagrįstos pozicijos, jog Å¡ie parodymai teisme yra duoti tik siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ jam, t.y. perkėlė jam pareigÄ (naÅ¡tÄ ) Å¡iuo atveju įrodinėti savo nekaltumÄ , o savo iÅ¡vadas teismas grindė vien prielaidomis, nenuosekliais, iÅ¡samiai neįvertintais nukentėjusiosios (kuri, be kita ko, dėl jos atliekamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo Å¡iuo metu yra interesų konflikte) paaiÅ¡kinimais.

Tai lėmė jo, kaip kaltinamojo, teisių pažeidimÄ , nepagrįstų teismo iÅ¡vadų padarymÄ ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , dėl ko toks nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas.Nuteistasis V. Å . nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡ esmės nebuvo analizuojami nukentėjusiosios I. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti paaiÅ¡kinimai, nebuvo analizuojami duomenys apie I. J. ir jo (V. Å .) bendravimÄ nagrinėjamo įvykio dienÄ , taip pat nebuvo analizuojama kaip ir kada nukentėjusioji tarp jų (I.

J. ir V. Å .) vykusį pokalbį (bendravimÄ jai bÅ«nant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose) suvokė ir interpretavo kaip jo neteisėtÄ elgesį ar neteisėtÄ poveikį jos atžvilgiu. Apeliantas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji tiksliai negalėjo nurodyti, kokias konkrečiai formuluotes jis pavartojo, duodamas (siÅ«lydamas) jai kyšį ar grasindamas jai. Nukentėjusioji I. J. negalėjo tiksliai parodyti, iÅ¡ kokių žodžių, konkrečiai iÅ¡sakytų teiginių, ji supratusi, kad jai siÅ«loma nupirkti kelionę ar net grasinama, siekiant, kad ji atliktų neteisėtus veiksmus, vykdant įmonės patikrinimÄ .

KonkretÅ«s teiginiai, kuriais jis papirko valstybės tarnautojÄ ar, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasino valstybės tarnautojai, skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo nustatyti ir konstatuoti objektyviais ir patikimais įrodymais. Savo parodymus nukentėjusioji nuolat keitė, kitaip aiÅ¡kino įvykio detales, todėl, apelianto nuomone, nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina to, kad jis jai darė neteisėtÄ poveikį, grasino ar siÅ«lė kyšį, nuperkant kelionę už tai, kad ji nefiksuotų įmonės padarytų pažeidimų Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas taip pat visiÅ¡kai ignoravo byloje esančius duomenis, kad tarp jo (V.

Å .) ir nukentėjusiosios I. J. komunikacija vyko sudėtingai, I. J. nesuprato jo bendravimo bÅ«do, tarp jų kartais bÅ«davo daug nesusikalbėjimo, dažnai jo, kaip įmonės vadovo, domėjimÄ si vykdomu įmonės veiklos tyrimu I. J. vertino kaip kiÅ¡imÄ si į atliekamÄ tyrimÄ , trukdymÄ jos darbui, jai toks domėjimasis nepatiko, nors tai buvo jo, kaip įmonės vadovo, teisė ir pareiga. Apelianto nuomone, tai, kad I. J. iÅ¡ pat pradžių nesuprato jo veiksmų, elgesio (siekiant bÅ«ti mandagiu, o kartu domėtis ir atliekamu tyrimu), kartu rodo, jog nukentėjusioji neteisingai įvertino, suvokė, interpretavo ir 2012-11-06 vykusio pokalbio metu iÅ¡sakytas jo mintis, padarydama neteisingas iÅ¡vadas dėl papirkimo ar grasinimo.

Tuo labiau, kai tokių subjektyvių nukentėjusiosios vertinimų, jos nurodomų jo iÅ¡sakytų teiginių dėl papirkimo bei grasinimo (panaudojant psichinę prievartÄ ) nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos įrodymai.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2012-11-06 vykusio bendravimo metu buvo kalbama ne tik apie darbÄ , bet ir kitais klausimais. To neneigė ir nukentėjusioji I. J., kuri tiek apklausų metu, tiek ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad pakalbio metu jis (V.

Å .) teiravosi apie tai, kur ji gyvena, kokia jos Å¡eimos padėtis, kiek metų ji dirba mokesčių inspekcijoje. Taip pat buvo bendraujama ir apie jo Å¡eimÄ , verslÄ ir pan. BylÄ nagrinėjant teisme, liudytoja G. Å ., prisimindama 2012-11-06 įvykio aplinkybes, taip pat patvirtino, kad susitikimo metu jie gėrė kavÄ , pokalbio metu bendravo ne tik apie darbÄ , bet ir apie Å¡eimas, vaikus, keliones. Nuteistasis V. Å . pažymi, kad viso I. J. buvimo tÄ dienÄ Ä¯monėje metu jis stengėsi „palaikyti“ pokalbį, todėl buvo kalbama ir apie asmeninius dalykus - Å¡eimÄ , vaikus, darbus, atostogas, artėjančias keliones, buvo juokaujama Å¡iomis temomis.

Apelianto nuomone, jo domėjimasis tyrimu, jo ekspresyvus, impulsyvus bÅ«das, noras bendrauti įvairiais klausimais galimai suklaidino I. J. dėl jų pokalbio prasmės, jo ketinimų ir siekių. Nuteistasis V. Å . skunde nurodo, kad byloje taip pat nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kada nukentėjusioji I. J. jų pokalbį ar atskirus jo epizodus ėmė vertinti kaip papirkimÄ (ar siekį jÄ papirkti) ar net grasinimÄ jai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ pradžių nesuvokė pokalbio dramatizmo, bet tik paskui jai pradėjo aiÅ¡kėti, kad „V.

Š. reguliavo padėtį“. Taigi, apelianto nuomone, pati nukentėjusioji pripažino, kad pokalbio metu ji nemanė ir nesuvokė, jog jai daromas neteisėtas poveikis, kad siūlomas kyšis, kas taip pat patvirtina, kad realiai joks neteisėtas poveikis jos atžvilgiu nebuvo atliekamas. Nuteistojo V. Š. teigimu, iš nukentėjusiosios duotų parodymų seka, kad tik vėliau, jau išvykus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusioji pradėjo abejoti jo veiksmais, jų pokalbio teisėtumu.

Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad jo veiksmus (elgesį) nukentėjusioji I. J. ėmė vertinti kaip nusikalstamus jau praėjus kai kuriam laikui po jų pokalbio, jai bendraujant su bendradarbėmis, kurių raginimu nukentėjusioji parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl atlikto jai neteisėto poveikio. Taigi nukentėjusiosios versija, jog pokalbio metu jis (V. Å .) darė jos atžvilgiu neteisėtÄ poveikį, kilo praėjus kuriam laikui po jų pokalbio, po kurio laiko jai savaip interpretuojant jų pokalbį, kas neabejotinai susiję su subjektyviu Å¡ių aplinkybių vertinimu, grindžiamu asmenine patirtimi, nuomone, jausmais, potyriais ir pan.

Visa tai, apelianto įsitikinimu, papildomai patvirtina faktÄ , kad Å¡ioje byloje kaltinimas bei jo pripažinimas kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų yra grindžiamas vien subjektyviais nukentėjusiosios vertinimais, teiginiais, kurių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir patikimi, teisingai ir teisėtai fiksuoti duomenys.Apeliantas skunde pažymi, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur I. J. parodė, jog jis (V.

Å .) pirma teigė, kad jai reikia pailsėti, nes ji dirba sudėtingÄ darbÄ , klausė, ar ji nenorinti vykti į (duomenys neskelbtini) jo sÄ skaita ir pan.; kad ji nurodžiusi, jog kelionės jos nedomina ir kad jai nieko iÅ¡ jo nereikia; tik po to, pasak nukentėjusiosios, jis pradėjo įkalbinėti I. J., kad ji nebÅ«tų tokia uoli, nefiksuotų pažeidimų arba fiksuotų tik iÅ¡ dalies ir pan.; jai nesutikus su tokiais jo praÅ¡ymais, jo elgesys pasikeitė, jis supyko, ėmė girtis, jog pažįsta įvairius garsius asmenis, kad jai gali nutikti kažkas bloga, ji neva gali turėti problemų ir pan.

Apelianto nuomone, Å¡ie nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paneigia jam inkriminuojamÄ kaltinimÄ dėl jos papirkimo. Kaip matyti iÅ¡ paminėtų nukentėjusiosios parodymų, jam siÅ«lant nukentėjusiajai nupirkti kelionę (kas neatitinka realios tikrovės, nes jokios kelionės jis nukentėjusiajai nesiÅ«lė ir tokių jos teiginių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai), jis neprašė jos atlikti jokių neteisėtų veiksmų, nesitarė dėl jos pareigų nevykdymo ir pan.

Pasak nukentėjusiosios, tokius praÅ¡ymus (dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, neiÅ¡samaus tyrimo atlikimo ir pažeidimų nefiksavimo) jis pradėjo reikÅ¡ti tik po to, kai ji atsisakė jo siÅ«lymo dėl poilsinės kelionės. Tai, nuteistojo V. Å . nuomone, kartu paneigia byloje pareikÅ¡to kaltinimo dėl papirkimo sudėties (o bÅ«tent tikslo duoti kyšį) buvimÄ , o taip pat patvirtina skundžiamo teismo nuosprendžio neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .Apelianto teigimu, jam pareikÅ¡tas kaltinimas dėl grasinimo, panaudojant psichinę prievartÄ (Lietuvos Respublikos BK 287 str.) buvo (yra) grindžiamas vien subjektyviais nukentėjusiosios aiÅ¡kinimais dėl jo jai iÅ¡sakytų grasinimų, gyrimusi pažintimis, užduotais klausimais, ar ji nebijanti, kad pas jÄ ras maiÅ¡elį, ji bus apkaltinta ir turės problemų, dėl jo pateiktų pavyzdžių apie N. V. situacijÄ ir pan.

Nuteistojo manymu, jam pareikÅ¡tas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios I. J. subjektyvia jų pokalbio interpretacija. Ä®vykio dienÄ su nukentėjusiÄ jÄ jie bendravo įvairiais klausimais, jis, stengdamasis bÅ«ti mandagus, „palaikė“ jų pokalbį, dažnai juokavo. Po A. J. skambučio galimai ir buvo kokia kalba apie jÄ , jos pažįstamÄ premjerÄ ir kitus žinomus asmenis, galimai jam norint papasakoti, kokiÄ nors istorijÄ , kÄ patvirtino ir apklausų metu liudytoja G. Å .. Apelianto įsitikinimu, nei turėjimas sÅ«naus, dirbančio policijoje, nei A.

B. ar A. J., kitų asmenų iÅ¡ FNTT, Seimo, Vyriausybės pažinojimas negali bÅ«ti laikomi realiais grasinimais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors nukentėjusioji parodymuose teigė, jog po pokalbio labai bijojo, buvo įbauginta ir pan., tačiau nei pokalbio metu (kuomet neva jai buvo grasinama), nei iÅ¡karto po pokalbio (vos tik išėjus iÅ¡ įmonės patalpų) ji apie tai nieko neinformavo, nesikreipė į policijÄ , jų pokalbį kaip grasinimÄ I. J. ėmė vertinti, interpretuoti praėjus ilgam laiko tarpui, grįžusi į darbovietę (duomenys neskelbtini), bendraudama su kolegėmis, kurių raginimu ir parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl jos atžvilgiu atliktų neteisėtų, nusikalstamų veiksmų.

Be to, iÅ¡ byloje apklaustų nukentėjusiosios kolegių liudytojų R. A. ir D. Å . parodymų seka, kad joms bendraujant su I. J., nukentėjusiosios emocinė bÅ«klė buvo normali, ji kalbėjo ramiai, dalykiÅ¡kai, nesijautė neigiamų emocijų. Taigi, apelianto manymu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiosios atžvilgiu realiai buvo iÅ¡sakyti kažkokie grasinimai, kad grasinimai buvo akivaizdÅ«s ir realÅ«s, kad nukentėjusioji I. J. pokalbio metu bÅ«tų jautusi realiÄ grėsmę ir pan.

Skundžiamame nuosprendyje minimos aplinkybės dėl N. V. ar E. A. atleidimo nepatvirtina iškeltos versijos dėl nukentėjusiosios bauginimo, byloje nėra jokių įrodymų, kad pokalbis apie kitus žinomus žymius asmenis buvo nukreiptas būtent bauginant paveikti I. J. dėl jos vykdomų tyrimo veiksmų išsamumo ar kitų neteisėtų veiksmų atlikimo. Taigi, apelianto manymu, šioje byloje taip pat nepagrįstai buvo pareikšti kaltinimai bei jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., byloje nesant ir neįrodžius visų šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementų.Nuteistasis V.

Å . skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiosios I. J. parodymais, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad I. J. pateikdama praÅ¡ymus Å¡ioje byloje, duodama parodymus, kaip nukentėjusioji, veikė akivaizdžiame interesų konflikte. Bylos duomenys patvirtina, kad I. J. dar ikiteisminio tyrimo metu teikė praÅ¡ymus dėl jos pripažinimo nukentėjusiÄ jÄ , buvo apklausiama, bet tuo pačiu metu (ir dabar) toliau vykdė patikrinimo veiksmus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė įvairiausius privalomus nurodymus, jos suraÅ¡yto operatyvinio patikrinimo akto pagrindu buvo pradėtas (2013-01-10) operatyvinis patikrinimas, kuris iki Å¡ios dienos nėra baigtas (pratęstas iki 2016-03-04).

Byloje esantys duomenys (liudytojų paaiÅ¡kinimai) sudarė pagrindÄ dar operatyvinio patikrinimo pradžioje suabejoti I. J., kaip tyrimÄ atliekančio asmens, kompetencija, nes buvo iÅ¡aiÅ¡kinta akivaizdi I. J. klaida dėl nulinio PVM tarifo taikymo užsienyje; kilo kitų abejonių dėl I. J. reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumo. Apelianto nuomone, galimai I. J. vėliau supratus savo reikalavimų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , buvo netinkamai interpretuotas jų pokalbis (jo atskiri fragmentai), I. J. iÅ¡keliant versijÄ , kad jis siÅ«lė kyšį ar grasino nukentėjusiajai.

Å ie duomenys dėl akivaizdaus nukentėjusiosios I. J. interesų konflikto, jos neteisėtų veiksmų, nurodymų, apelianto įsitikinimu, sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir patikimumu. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, jog jam buvo žinoma apie nustatytus įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nukrypimus nuo mokesčių įstatymų reikalavimų, kas patvirtina jo tikslÄ padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Tačiau nuteistojo V. Å . nuomone, tokios teismo iÅ¡vados tėra grindžiamos vien prielaidomis, nes, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek atliekant operatyvinį patikrinimÄ , tiek nagrinėjamo įvykio dienÄ , apie nustatytus ir konstatuotus pažeidimus jam realiai nebuvo žinoma. Tuo metu buvo dar vykdomas tyrimas, buvo renkami duomenys, atliekami prieÅ¡iniai patikrinimai ir jokie pažeidimai nebuvo konstatuoti. Apie tai, jog įmonėje buvo rasta pažeidimų jis realiai sužinojo tik 2013-01-11, nes tuomet buvo pateikta patikrinimo pažyma.

Apelianto teigimu, nagrinėjamo įvykio metu jam realiai nebuvo žinomas nei pažeidimų faktas, nei pažeidimų apimtys, nei gresiančios sankcijos. Jis pasitikėjo ir pasitiki jo vadovaujamos įmonės darbuotojais, todėl ir 2012-11-06 jis pagrįstai buvo įsitikinęs, kad jo vadovaujamÄ Ä¯monę tikrinę valstybės tarnautojai rimtų pažeidimų tikrai neras. Tokį jo įsitikinimÄ patvirtino ir vėliau atliktas FNTT tyrimas (2013-11-15 specialisto iÅ¡vada), kur buvo nustatyti smulkÅ«s neesminiai pažeidimai.

Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, paneigia byloje iÅ¡keltÄ ir teismo nepagrįstai konstatuotÄ versijÄ dėl jo turėto motyvo ir tikslo papirkti nukentėjusiÄ jÄ I. J. ar jai grasinti.Nuteistojo V. Å . teigimu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo paaiÅ¡kinimus, konstatuojant jų prieÅ¡taringumÄ , nenuoseklumÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai rėmėsi nukentėjusiosios I. J. paaiÅ¡kinimais, kurių nepatvirtino liudytojos G. Å ., L.

K. (liudytojos nepatvirtino, kad bÅ«tų girdėjusios, jog V. Å . I. J. nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų siÅ«lęs nupirkti kelionę ar jai grasinęs). Apeliantas nurodo, kad pokalbio su I. J. metu jis prasitarė apie numatytas jo ir žmonos atostogas bei apgailestavo, kad dėl atostogų (duomenys neskelbtini) negalės dalyvauti patikrinimo veiksmuose. Jis Å¡io pokalbio metu (galimai kalbant ir apie žinomus asmenis po A. J. skambučio) taip pat buvo užsiminęs ir apie draugÄ , planavusį kelionę į (duomenys neskelbtini).

V. Å . įsitikinimu, susiklosčiusios aplinkybės, jo atviras pokalbis su I. J. Å¡eimyniniais klausimais, planuojamų kelionių klausimais, taip pat tai, kad įmonėje buvo sugedęs Å¡ildymo katilas ir ofiso patalpose buvo gan Å¡alta, sÄ lygojo tai, kad nukentėjusioji neteisingai interpretavo (suprato) jo garsiai iÅ¡sakytas mintis, žodžius, pajuokavimÄ , pasiÅ«lant važiuoti dirbti ten, kur Å¡ilta, kai I. J. pasiskundė žema temperatÅ«ra patalpose. Toks jo pasakymas niekaip nereiÅ¡kė jo neteisėto ketinimo ar pažado nukentėjusiajai nupirkti poilsinę kelionę, kaip tÄ neteisingai interpretavo I.

J.. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡skirtinai remdamasis I. J. paaiÅ¡kinimais, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad dėl kelionės pirkimo ar grasinimo nukentėjusiosios parodymai nėra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s, nuolat buvo keičiamos jos nurodomos įvykio detalės, pati nukentėjusioji I. J. negalėjo tiksliai parodyti, iÅ¡ kokių ir kada tiksliai pasakytų frazių, ji supratusi, kad yra siÅ«loma pirkti kelionę ar grasinama, naudojant psichinę prievartÄ . Atmesdamas jo paaiÅ¡kinimus, kuriuos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, liudytojų parodymai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad jie nepatvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės patalpos buvo Å¡ildomos naudojant katilÄ ir kad jis tuo metu buvo sugedęs. Tačiau tÄ aplinkybę, kad katilas buvo sugedęs ir patalpose buvo Å¡alta, apelianto teigimu, teisme patvirtino liudytojos G.

Å . ir                       L. K.; raÅ¡ytiniai įrodymai dėl katilo taisymo nagrinėjamu laikotarpiu, todėl teismo sprendimas visiÅ¡kai atmesti jo paaiÅ¡kinimus bei iÅ¡imtinai vadovautis nukentėjusiosios I. J. iÅ¡kelta versija yra niekuo nepagrįstas, lėmęs nepagrįsto ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio Å¡ioje byloje priėmimÄ .Nuteistasis V. Å . skunde pažymi, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog jis realiai bÅ«tų tiesiogiai siÅ«lęs mokestinį patikrinimÄ atlikusiai nukentėjusiajai I.

J. kyšį (kelionę į (duomenys neskelbtini)) ar kad jai realiai bÅ«tų grasinęs, panaudojant psichinę prievartÄ . Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Be to, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyti ir objektyviais, patikimais, teisėtais duomenimis pagrįsti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės bÅ«tinieji elementai (kaltė - tiesioginė tyčia).

Teismo iÅ¡vados dėl jo tiesioginės tyčios inkriminuotose nusikalstamose veikose nėra grindžiamos objektyviais ir patikimais įrodymais, o paremtos vien prielaidomis, subjektyviais iÅ¡vedžiojimais, vien subjektyvia nukentėjusiosios                            I. J. versija, jos subjektyviu jų pokalbio (jo atskirų detalių) vertinimu. PrieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų teismo iÅ¡vadas, jog jis siÅ«lė valstybės tarnautojai kyšį paslaugų formÄ , siekiant, kad valstybės tarnautoja atitinkamai neteisėtai veiktų/neveiktų patikrinimo metu, ir tÄ suvokė; kad valstybės tarnautojai atsisakius priimti kyšį, jis persiorientavo ir griebėsi kitos taktikos, t.y. siekė įbauginti valstybės tarnautojÄ , kad ji gali nukentėti.

Tokios teismo iÅ¡vados yra grindžiamos ne objektyviais įrodymai, o vien subjektyviais nukentėjusiosios I. J. teiginiais. Jokių patikimų įrodymų dėl jo neteisėto veikimo bei veikimo tiesiogine tyčia, jo suvokimo apie daromas nusikalstamas veikas, tikslus ir motyvus Å¡ioje byloje nebuvo surinkta, ko pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir savo iÅ¡vadas grindė vien prielaidomis. Nesant byloje patikimų, nuoseklių, teisėtai ir teisingai fiksuotų objektyvių įrodymų, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal pareikÅ¡tus kaltinimus, tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., 287 str. 1 d.), dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti panaikintas bei jo atžvilgiu priimtas naujas nuosprendis, iÅ¡teisinant jį pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V.

Å . ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, prokuroras ir nukentėjusioji                       I. J. prašė nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. Å . apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su nuteistojo V.

Å . apeliacinio skundo argumentais ir įvertinusi nuteistojo V. Å . ir nukentėjusiosios I. J. parodymus, kitų proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant V. Å . kaltės klausimÄ , esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas, nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, ir pagrįstai V.

Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. bei už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. Š. kaltės. Nuteistojo V. Š. kaltė grindžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmos intancijos teismo ištirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis išvadomis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V.

Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis papirko valstybės tarnautojÄ ir, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasino valstybės tarnautojui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas Å¡ios veikos baigtumÄ sieja su momentu, kai atlikta bent viena iÅ¡ minėtų alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). PasiÅ«lymas duoti kyšį gali bÅ«ti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais bÅ«dais – žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ir pan., ir Å¡iomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamÄ veikimÄ ar neveikimÄ (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus.

Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siÅ«lo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiÅ¡kiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimÄ ar neveikimÄ (teisėtÄ ar neteisėtÄ , praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siÅ«lomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už papirkimÄ lemia tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklÄ vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014 ).Lietuvos Respublikos BK 287 str. numatyta atsakomybė už grasinimÄ valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Å io straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartÄ reikalavo iÅ¡ valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kitų asmenų naudai momento. Pagrindinė Å¡io įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla.

Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant Lietuvos Respublikos BK 287 str., turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas.

Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipnio prasme daroma psichinė prievarta nėra savitikslė, ja nesiekiama vien įbauginti nukentėjusįjį. Kartu su psichine prievarta turi bÅ«ti keliami tam tikri reikalavimai, kurie yra bÅ«tinasis Å¡io nusikaltimo požymis.

Keliami reikalavimai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis, siekiant, kad Å¡is padarytų tam tikrus veiksmus ar susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų paties kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai. Nuteistasis V. Å . pateiktu apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarė iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs visų Å¡ios bylos aplinkybių, remdamasis vien prielaidomis ir nukentėjusiosios subjektyviais aiÅ¡kinimais, kurių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s, patikimi duomenys, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į jo (V.

Å .) teisme duotus teisingus paaiÅ¡kinimus, kitus objektyvius juos patvirtinančius bylos įrodymus. Taigi apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu Å iaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., iÅ¡ esmės ginčija surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Tačiau su tokiais V. Å . apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Be to, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne atskirus duomenis, o jų visumÄ . Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių apylinkės teismo iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių, V. Å . kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei Å¡ių veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama V.

Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė nuteistojo V. Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios I. J. parodymus, duotus, 2012-11-14, ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-11 ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojos R. A. parodymus teisiamajame teismo posėdyje, liudytojos D. Å . parodymus, duotus 2012-11-13 ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojos L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2013-03-01 ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojos G. Å . parodymus, duotus 2012-11-15 ir teisiamajame teismo posėdyje, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ â€“ (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2012-08-22 operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais priedais), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės                                  I.

J. 2012-11-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčių mokėtojo taikomų neteisėtų poveikio priemonių“, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos D. Š. 2012-11-07 tarybiniame rašte dėl neteisėto poveikio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininkės funkcijas, Z. L. 2012-11-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2013-01-14 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2013-03-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R.

Gudienės 2014-03-25 nutartyje užfiksuotas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja apklaustos I. J. parodymus ir kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad V. Š. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi jokio teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, remdamasis vien prielaidomis, samprotavimais, nukentėjusiosios subjektyviais aiškinimais, dokumentais, patvirtinančiais tik tai, kad vyko jo įmonės patikrinimas ir buvo fiksuoti nežymūs buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, visiškai neatsižvelgdamas į jo (V.

Å .) teisme duotus paaiÅ¡kinimus, kitus objektyvius juos patvirtinančius bylos įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad nukentėjusiosios I. J. parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi kaip atitinkančiais tikrovę, o nuteistojo V. Å . versijÄ atmetė, dar nereiÅ¡kia, kad dėl to buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Å ioje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. Å ., siekdamas valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I.

J. neteisėto veikimo ir neveikimo, vykdant jai suteiktus įgaliojimus, pasiÅ«lė jai kyšį – ne mažesnės nei 1 550 Lt (448,91 €) vertės kelionę į (duomenys neskelbtini), be to, V. Å ., panaudodamas psichinę prievartÄ , grasino I. J., reikalaudamas iÅ¡ jos atlikti jo reikalaujamus veiksmus, jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Å ios aplinkybės nustatytos ne tik nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I.

J. parodymais, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, bet ir kitais baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.IÅ¡ nuteistojo V. Å . parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, matyti, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, teigdamas, jog jokio kyÅ¡io I. J. nesiÅ«lė ir jai negrasino, negÄ sdino. Nurodė, kad jis I. J. neprašė nefiksuoti pažeidimų, nustaytų atliekant jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ , I.

J. kelionės į (duomenys neskelbtini) nesiūlė, nesigyrė apie pažintis su aukštas pareigas einančiais žmonėmis, neklausė jos, ar ji nebijo dėl savo principinės pozicijos, I. J. tiesiog netinkamai suprato jo žodžius, pajuokavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis V. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę neginčijamai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios I. J. parodymai, duoti 2012-11-14, ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-11, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, liudytojos R.

A. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, liudytojos D. Š. parodymai, duoti 2012-11-13 ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. 2012-11-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčių mokėtojo taikomų neteisėtų poveikio priemonių“, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos D.

Š. 2012-11-07 tarybiniame rašte dėl neteisėto poveikio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininkės funkcijas, Z. L. 2012-11-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji I. J., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, kad 2012-11-06, apie 13 val. ji atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti dokumentų ir pasikalbėti su V.

Å . dėl darbuotojų, kurie dirba ne visÄ darbo dienÄ , ir dėl darbuotojams mokamos minimalios algos, tačiau dalykinis pokalbis su V. Å . nepavyko, nes V. Å . nuolat jÄ pertraukdavo ir kalbėjo dalykus, kurie nesusiję su jos darbu. V. Å . sakė, kad jos (I. J.) darbas labai sunkus, klausė, ar ji nenorėtų jo sÄ skaita nuvažiuoti pailsėti į (duomenys neskelbtini), jai reiktų tik pasakyti savo asmens duomenis ir jis viskÄ sutvarkytų. I. J. suprato, kad V. Å . nupirktų jai kelionę, tačiau ji atsakė, kad kelionės jos nedomina.

Tada V. Å . klausė, ar ji norėtų ko nors kito, tačiau ko - nedetalizavo. Ji pasakė, kad nieko iÅ¡ jo nenorėtų. V. Å . ėmė jÄ Ä¯kalbinėti į viskÄ Å¾iÅ«rėti paprasčiau, nebÅ«ti pernelyg uoliai tikrinant jo įmonės finansinius dokumentus, prašė į kai kuriuos dalykus pažiÅ«rėti „pro pirÅ¡tus“ arba jų iÅ¡ viso nematyti. Ji (I. J.) suprato, kad jis jos praÅ¡o nefiksuoti visų pažeidimų ar fiksuoti tik iÅ¡ dalies, kad bÅ«tų mažesnės sumos, kurias reikėtų sumokėti į biudžetÄ .

Ji (I. J.) pasakė, kad daro visų dokumentų kopijas ir kažkÄ nuslėpti nėra galimybės. V. Å . sakė, kad jo sÅ«nus M. Å . dirba policijoje, pateikė pavyzdį, kaip policininkas gaudo vagį: jei pagausi vagį, turėsi daug vargo, o jei bÅ«si nerangus, vagis pabėgs ir nebus problemų. Å iuos žodžius ji (I. J.) suprato taip, kad ji turėtų pasielgti taip pat kaip policininkas V. Å . pateiktame pavyzdyje ir tada jai bus lengviau gyventi. V. Å . sakė, kad jai paduos kažkokius kuro kvitus, kuriems yra iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, ir nori, kad ji juos sukeistų su tais dokumentais, prie kurių nėra sÄ skaitų faktÅ«rų.

Ji (I. J.) atsakė, kad tai neįmanoma, nes viskas užfiksuota apskaitoje. V. Å . tikino, kad viskas „atitiks litas į litÄ â€œ. I. J. pastebėjo, kad, jai nesutikus pakeisti dokumentų, V. Å . supyko. Jis pasakė, kad kai VMI tikrino jo kolegas, jis žino, „kas davė, kam davė ir kiek davė pinigų ir viskas buvo sutvarkyta“. Å iuos V. Å . žodžius I. J. suprato kaip jo požiÅ«rį į jÄ , t. y. kad ji yra kvaila, jei nenori lengviau gyventi. Tada V. Å . pasigyrė, kad pažįsta asmenų iÅ¡ FNTT, Seimo, Vyriausybės. Jų pokalbio metu V.

Å . kalbėjo telefonu. Jai V. Å . pasakė, kad skambino J., krepÅ¡ininko mama, sporto klubo direktorė, ir norėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duotų autobusÄ merginų krepÅ¡inio komandai. V. Å . sakė, kad nežino, kaip elgtis su J. praÅ¡ymu, nes ji niekada neužmoka už paslaugas, tačiau ji (J.) gerai pažįsta A. B., taigi jis (V. Å .) nenori gadinti santykių su ja (J.). V. Å . I. J. sakė, kad jie galbÅ«t susitiks po 3 m. ir jai                          (I.

J.) bus gėda, kad taip jį nuskriaudė. V. Å . klausė, ar ji (I. J.) nebijo, kad su ja bus susidorota kaip su (duomenys neskelbtini) apskrities VMI virÅ¡ininku E. V. ir teisėja N. V., kuri kovojo dėl mergaitės. Å iuos V. Å . žodžius I. J. suprato kaip siekį įbauginti, kad ji bijotų savo darbÄ atlikti taip, kaip privalo jį atlikti, t. y. kaip grasinimÄ , kad su ja gali bÅ«ti susidorota. V. Å . klausė, ar nebijo, jog tikrinimo metu ji padarys kokiÄ nors klaidÄ ir dėl to bus atleista iÅ¡ darbo, nors bus iÅ¡dirbus VMI 20 m., dirbusi uoliai.

Taip pat klausė, ar ji nebijo, jog jos rankinėje bus rastas maiÅ¡elis ir ji bus apkaltinta. V. Å . nedetalizavo, kÄ turėjo galvoje, bet I. J. suprato, kad jos rankinėje galėtų atsirasti kažkokie pinigai ir ji bÅ«tų apkaltinta kyÅ¡io paėmimu. I. J. V. Å . klausė, kokį psichologinį spaudimÄ jis naudoja jos atžvilgiu, tačiau V. Å . nieko neatsakė. G. Å . pasakė, kad jos sutuoktinis „nusikalba“. Po pokalbio ji (I. J.) iÅ¡vyko ir grįžo į savo darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), apie pokalbį su V.

Å . ji telefonu informavo poskyrio vedėjÄ R. A.. Ji V. Å . žodžius suprato kaip spaudimÄ tinkamai neatlikti savo pareigų, o nepavykus susitarti gražiuoju, - kaip siekį jÄ Ä¯bauginti. Važiuodama iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡sigandusi, bijojo raÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ skyriaus vedėjai D. Å ., bet parašė. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad ji 2012 m. buvo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus Pirmo poskyrio vedėja ir I.

J. buvo jos pavaldinė, D. Å . tuo metu buvo skyriaus vedėja. 2012 m. lapkričio mėnesį jai į darbinį telefonÄ iÅ¡ tarnybinio telefono paskambino I. J. ir papasakojo, kaip jai sekėsi tÄ dienÄ dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. I. J. kalbėjo ramiai, tačiau papasakojo, kad V. Å . labai „kaulino“, jog ji ko nors nematytų, nepastebėtų, nedirbtų taip stropiai; kad jiems reikės susitikti po kelių metų, o ji bus taip jį nuskriaudusi, sakė, kad V. Å . siÅ«lė jai važiuoti pailsėti į kelionę, todėl ji pasiÅ«lė I.

J. apie tai raÅ¡tu informuoti D. Å .. 2012-11-13 ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja                  D. Å . parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėja, tiesioginis I. J. vadovas. 2012-11-06 I. J. turėjo vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-11-07 ji gavo I. J. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad 2012-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V.

Å ., jai (I. J.) bÅ«nant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiÅ«lė nemokamÄ poilsinę kelionę mainais už tai, jog Å¡i „nematytų“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų. Taip pat I. J. nurodė, kad V. Å . domėjosi jos santykiais su (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktore, atliekančia virÅ¡ininko funkcijas, Z. L., jos gyvenamÄ ja vieta, mergautine pavarde, teiravosi I. J. apie jos Å¡eimyninę padėtį, vaikus; minėjo, kad pažįsta aukÅ¡tus ir įtakingus asmenis.

Pasak I. J., V. Å . jai sakė, kad jeigu ji (I. J.) nepriims jo pasiÅ«lymo „nematyti“ pažeidimų, ji gali pasigailėti. I. J. atsisakė V. Å . pasiÅ«lymo, jo užuominas suprato kaip grasinimÄ . Ji (liudytoja) apie I. J. tarnybinį praneÅ¡imÄ 2012-11-07 pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorei Z. L..Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog nukentėjusioji I. J. ir liudytojos R. A. ir D. Å ., nurodydamos tokias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, siekė apkalbėti V.

Å . ir dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė I. J. Å¡io įvykio metu vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas, duomenų, jog I. J., tuo labiau liudytojomis apklaustos R. A. ir D. Å ., turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, t.y. apkaltinti V. Å . nusikaltimo padarymu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Nuteistojo V. Å . apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie galimÄ I.

J. interesų konfliktÄ , vienu metu vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ ir dalyvaujant Å¡ios bylos procese kaip nukentėjusioji, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir patikimumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nukentėjusiosios I. J. bei liudytojų R. A. ir D. Å . teiktų parodymų galimo prieÅ¡taringumo teismui taip pat jokių abejonių nekilo. Manyti, kad nukentėjusiosios I. J. ir liudytojų R. A. ir D. Å . parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iÅ¡kraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistojo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo.

Nukentėjusiosios I. J. ir liudytojų R. A. ir D. Š. parodymai nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos iš esmės patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. baudžiamojoje byloje esantys (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. 2012-11-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčių mokėtojo taikomų neteisėtų poveikio priemonių“, kuriame I. J. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos D.

Å . 2012-11-07 tarybinis raÅ¡tas dėl neteisėto poveikio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. Å . apie grasinimÄ ir Å¡antaÅ¾Ä vyr. specialistei I. J. pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorei, atliekančiai virÅ¡ininkės funkcijas, Z. L., (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės, atliekančios virÅ¡ininkės funkcijas, Z. L. 2012-11-07 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. L. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«rÄ ir pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V.

Å . 2012-11-06 siÅ«lė vyr. specialistei I. J. nematyti kai kurių dalykų, susijusių su įmonės veikla, vykti į kelionę, kuriÄ jis galėtų finansuoti, taip pat kalbėjo apie susidorojimÄ , ryÅ¡ius su įtakingais asmenimis.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V.

Å . betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį ir V. Å . atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip to apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistasis, nėra pagrindo. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam V. Å . nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo V. Å . apeliacinio skundo teiginius, kad tarp jo ir nukentėjusiosios I. J. komunikacija vyko sudėtingai, I. J. nesuprato jo bendravimo bÅ«do, tarp jų kartais bÅ«davo daug nesusikalbėjimo, dažnai jo, kaip įmonės vadovo, domėjimÄ si vykdomu įmonės veiklos tyrimu I. J. vertino kaip kiÅ¡imÄ si į atliekamÄ tyrimÄ , trukdymÄ jos darbui, nors tai buvo jo, kaip įmonės vadovo, teisė ir pareiga, kad jis tik siekė bÅ«ti mandagiu ir kartu domėtis atliekamu jo įmonės tyrimu, tačiau nukentėjusioji neteisingai įvertino, suvokė, interpretavo 2012-11-06 vykusio pokalbio metu iÅ¡sakytas jo mintis, padarydama neteisingas iÅ¡vadas dėl papirkimo ar grasinimo, kad jo domėjimasis tyrimu, jo ekspresyvus, impulsyvus bÅ«das, noras bendrauti įvairiais klausimais galimai suklaidino I.

J. dėl jų pokalbio prasmės, jo ketinimų ir siekių, kad pokalbio su I. J. metu jis prasitarė apie numatytas jo ir žmonos atostogas bei apgailestavo, kad dėl atostogų negalės dalyvauti įmonės patikrinimo veiksmuose, kad jis Å¡io pokalbio metu taip pat buvo užsiminęs ir apie draugÄ , planavusį kelionę į (duomenys neskelbtini), kad, jo įsitikinimu, susiklosčiusios aplinkybės, jo atviras pokalbis su I. J. Å¡eimyniniais klausimais, planuojamų kelionių klausimais, taip pat tai, kad įmonėje buvo sugedęs Å¡ildymo katilas ir ofiso patalpose buvo gan Å¡alta, sÄ lygojo tai, kad nukentėjusioji neteisingai interpretavo (suprato) jo garsiai iÅ¡sakytas mintis, žodžius, pajuokavimÄ , pasiÅ«lant važiuoti dirbti ten, kur Å¡ilta, kai ji pasiskundė žema temperatÅ«ra patalpose, kad toks jo pasakymas niekaip nereiÅ¡kė jo neteisėto ketinimo ar pažado nukentėjusiajai nupirkti poilsinę kelionę, atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visuma ir vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

Taip pat pažymėtina, kad tai, jog 2012-11-06 vykusio bendravimo tarp V. Å . ir I. J. metu buvo kalbama ne tik apie darbÄ , bet ir apie asmeninius dalykus – apie Å¡eimÄ , vaikus, atostogas, artėjančias keliones, V. Å . verslÄ ir pan., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės patalpos buvo Å¡ildomos naudojant katilÄ , o byloje nagrinėjamo įvykio metu jis buvo sugedęs ir patalpose buvo Å¡alta, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia V. Å . kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir neturi jokios reikÅ¡mės V.

Å . inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimui.Nuteistojo V. Å . teigimu, jis neturėto motyvo ir tikslo papirkti nukentėjusiÄ jÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â I. J. ar jai grasinti, nes tiek atliekant operatyvinį patikrinimÄ , tiek nagrinėjamo įvykio dienÄ , apie įmonėje nustatytus pažeidimus jam realiai nebuvo žinoma, tuo metu buvo dar vykdomas tyrimas, buvo renkami duomenys, atliekami prieÅ¡iniai patikrinimai ir jokie pažeidimai nebuvo konstatuoti, apie tai, jog įmonėje buvo rasta pažeidimų, jis realiai sužinojo tik 2013-01-11, nes tuomet buvo pateikta patikrinimo pažyma.

Tačiau šie nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvinio patikrinimo metu įmonėje aptikti pažeidimai byloje nagrinėjamo įvykio metu dar nebuvo oficialiai įvardinti kaip pažeidimai, o patikrinimo pažyma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta 2013-01-11, neįrodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu V. Š. nebuvo žinoma apie įmonėje nustatytus pažeidimus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžigos, Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-03-25 nutartimi patvirtintas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės 2014-03-07 nutarimas, kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., G. Å . atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymÄ ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. Å io ikiteisminio tyrimo metu G. Å . buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dėl to, kad, ji bÅ«dama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių įrašų teisingumÄ , 2012 m. rugsėjį apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nes į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ Ä¯traukė 16 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios nepatvirtina Å«kinių operacijų tapatumo, ir jomis grindė 2 027,45 Lt PVM atskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų 2011 m.

Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis apie 2012 m. rugsėjį nustatytus G. Å . padarytus pažeidimus (apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ ) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsižvelgiant į tai, kad G. Å . yra V. Å . sutuoktinė, neįtikima atrodo V. Å . versija, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu nieko nežinojo apie jo vadovaujamoje įmonėje esančius pažeidimus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. J. tiksliai negalėjo nurodyti, kokius konkrečius teiginius jis (V.

Å .) pavartojo, duodamas (siÅ«lydamas) jai kyšį ar grasindamas jai, kad nukentėjusioji I. J. negalėjo tiksliai nurodyti, iÅ¡ kokių žodžių, teiginių, ji supratusi, kad jai siÅ«loma nupirkti kelionę ar net grasinama, siekiant, kad ji atliktų neteisėtus veiksmus, vykdant įmonės patikrinimÄ , kad konkretÅ«s teiginiai, kuriais jis papirko valstybės tarnautojÄ ar, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasino valstybės tarnautojai, skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo nustatyti ir konstatuoti objektyviais ir patikimais įrodymais.

Kaip matyti iÅ¡ jau Å¡ioje nutartyje aptartų nukentėjusiosios I. J. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ji aiÅ¡kiai parodė, iÅ¡ kokių V. Å . teiginių jų tarpusavio pokalbio metu ji suprato, kad V. Å . jai siÅ«lo jo sÄ skaita nuvažiuoti pailsėti į (duomenys neskelbtini), o jai nesutikus, kad jis jai grasina, siekia įbauginti, reikalaudamas kad ji atliktų tam tikrus neteisėtus veiksmus, jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kadangi nukentėjusiosios parodymai yra iÅ¡samiai apraÅ¡yti tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek Å¡ioje nutartyje, teisėjų kolegija jų nebekartoja. PrieÅ¡ingai, nei nurodo nuteistasis V. Å . apeliaciniame skunde, jo teiginiai, kurie buvo vartojami siÅ«lant I. J. kyšį ir jai grasinant, yra nustatyti ir nurodyti jam pateiktame kaltinime. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Å . nurodo, kad byloje taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kada nukentėjusioji I. J. jų tarpusavio pokalbį ar atskirus jo epizodus ėmė vertinti kaip papirkimÄ (ar siekį jÄ papirkti) ar net grasinimÄ jai.

Nuteistojo V. Å . teigimu, iÅ¡ nukentėjusiosios I. J. duotų parodymų seka, kad tik vėliau, jau iÅ¡vykus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai bendraujant su bendradarbėmis, nukentėjusioji pradėjo vertinti V. Å . veiksmus kaip nusikalstamus, ir bendradarbių raginimu parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl atlikto jai neteisėto poveikio. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji I. J. jau paties pokalbio su V.

Å . metu aiÅ¡kiai ir teisingai suprato jo (V. Å .) žodžius, jo nusikalstamus ketinimus jÄ papirkti ir įbauginti. Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios I. J. elgesys – ji, suprasdamas V. Å . nusikalstamus ketinimus, atsisakė jo siÅ«lomos kelionės, taip pat V. Å . klausė, kokį psichologinį spaudimÄ jis naudoja jos atžvilgiu, o po pokalbio su V. Å . ji tÄ pačiÄ dienÄ apie V. Å . veiksmus informavo savo vadovę ir parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie jos atžvilgiu taikytas neteisėtas poveikio priemones.Nuteistasis V.

Š. skunde taip pat nurodo, kad iš nukentėjusiosios I. J. parodymų matyti, jog jam siūlant nukentėjusiajai nupirkti kelionę, jis neprašė jos atlikti jokių neteisėtų veiksmų, nesitarė dėl jos pareigų nevykdymo ir pan., pasak nukentėjusiosios, tokius prašymus (dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, neišsamaus tyrimo atlikimo ir pažeidimų nefiksavimo) jis pradėjo reikšti tik po to, kai ji atsisakė jo siūlymo dėl poilsinės kelionės. Tokie nukentėjusiosios parodymai, nuteistojo V.

Å . nuomone, paneigia jam inkriminuojamÄ kaltinimÄ dėl jos papirkimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau Å¡ioje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siÅ«lo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiÅ¡kiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimÄ ar neveikimÄ (teisėtÄ ar neteisėtÄ , praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siÅ«lomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Todėl tai, jog V.

Å ., siÅ«lydamas nukentėjusiajai I. J. nupirkti poilsinę kelionę, neprašė jos atlikti jokių neteisėtų veiksmų, nesitarė dėl jos pareigų nevykdymo ir pan., atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojos papirkimÄ . Nuteistojo V. Å . nuomone, jam taip pat nepagrįstai buvo pareikÅ¡ti kaltinimai bei jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pokalbis apie kitus žinomus žymius asmenis buvo nukreiptas bÅ«tent bauginant paveikti I.

J. dėl jos vykdomų tyrimo veiksmų iÅ¡samumo ar kitų neteisėtų veiksmų atlikimo, be to, nei turėjimas sÅ«naus, dirbančio policijoje, nei A. B. ar A. J., kitų asmenų iÅ¡ FNTT, Seimo, Vyriausybės pažinojimas negali bÅ«ti laikomi realiais grasinimais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, byloje nagrinėjamo įvykio kontekste V. Å . pasakytos frazės I. J. pripažįstamos konkrečiu, realiu ir akivaizdžiu grasinimu valstybės tarnautojai ir sudaro pagrindÄ pripažinti, jog V. Å . padarė Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad V. Å . iÅ¡sakyti grasinimai valstybės tarnautojai I. J. buvo realÅ«s ir jÄ iÅ¡ tiesų įbaugino (po pokalbio su V. Å . ji dėl daromo spaudimo informavo savo vadovę ir surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ), patvirtina pačios nukentėjusiosios I. J. parodymai. Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡tyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, argumentuotai remdamasis vienais įrodymais ir nesiremdamas kitais, juos sujungė į vienÄ nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste.

Teismo išvados dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo V. Š. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., yra teisingos ir pagrįstos. Surinktų įrodymų, kurių turinys buvo atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma neginčytinai patvirtina, kad V. Š. nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. Tai, kad apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindama juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti nuteistojo V.

Å . apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti Å iaulių apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos nukentėjusiajai I. J. iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismÄ 6,45 Eur dyžio iÅ¡laidos. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas 2016-05-26 I. J. praÅ¡ymas dėl kelionės iÅ¡laidų kompensavimo ir pažyma, patvirtinanti, jog nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiajai buvo apmokėtos jos turėtos kelionės į apeliacinės instancijos teismo posėdį iÅ¡laidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103-105 str. nuostatomis, nukentėjusiajai apmokėtos kelionės iÅ¡laidos – 6,45 Eur – pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos valstybei iÅ¡ nuteistojo V. Å ..Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ V. Å . priteisti 6,45 Eur proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkas                                                                                               Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                           Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                        Vidmantas Mylė