3012245f-e174-44dd-b801-c97c0cdfafb6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-493/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67949-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, nuteistojo R.

S. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje bei nuo 21:00 val. iki 05:00 val. bÅ«ti namuose.

R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 24 d., apie 03 val. 00 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su I. L. metu, tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. L. į veido sritį, besistumdydamas su nukentėjusiuoju I. L. kartu nukrito ant grindų ir grÅ«mėsi su juo, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. L. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos srityje, odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam I. L. sveikatÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, sprendė, jog R. S. paaiÅ¡kinimus, kad jis nukentėjusiosios nesužalojo, paneigia nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys nukentėjusiojo parodymai, bei konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. S. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kartu pažymėjo, kad R. S. nurodytų nukentėjusiojo smurtinių veiksmų teismas neturi pagrindo vertinti kaip bÅ«tinosios ginties, nes jam nebuvo kilusi reali grėsmė iÅ¡ nukentėjusiojo pusės, todėl nukentėjusiojo atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmai neÅ¡alina R. S. atsakomybės.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė ydinga situacija, kuomet nuteistas jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų nepadaręs, kilusį konfliktÄ numalÅ¡inti ir apsaugoti savo, savo nuosavybę bei trečiuosius asmenis siekęs asmuo, todėl praÅ¡o nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, jog įvykio dienÄ pas nuteistÄ jį į namus atvyko pažįstama V.

M.. Kartu su ja buvo draugai I. L. ir Ž. M., tačiau Å¡ių draugų nuteistasis nepažinojo. Taip pat, namuose buvo nuteistojo globotinis R. M.. Namuose visi vartojo alkoholinius gėrimus. Ž. M. ir I. L. nusprendus eiti namo, Ž. M. pasigedo savo rankinuko. Nuteistasis pradėjo nukentėjusįjį raminti, kad rankinukas tikrai niekur nedings ir bet kokiu atveju kitÄ dienÄ atsiras, todėl jie gali eiti namo, tačiau nukentėjusysis visiÅ¡kai įsiaudrino, pradėjo elgtis agresyviai, visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į pastangas jį nuraminti, Å¡aukė.

Reaguodamas į tokius nukentėjusiojo veiksmus bei siekdamas apsaugoti aplinkinius bei sau priklausančiÄ nuosavybę, nuteistasis nustÅ«mė nukentėjusįjį į verandÄ . Po kurio laiko, iÅ¡girdęs, kad verandoje daužomi daiktai, nuteistasis, siekdamas apsaugoti jam priklausančiÄ nuosavybę, nusprendė dar kartÄ pabandyti nuraminti nukentėjusįjį, tačiau R. S. prisiartinus nukentėjusysis iÅ¡ karto puolė, jie abu nukito ant žemės, grÅ«mėsi, nukentėjusysis bandė nuteistÄ jį smaugti.

Nuteistasis neigia, kad grumtynių metu jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Pažymėjo, kad pats nuteistasis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o jiems atvykus nukentėjusysis ir toliau buvo agresyvus. 3.2. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nuteistÄ jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y. neatsižvelgė į paties nuteistojo parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, taip į tai, kad pats nuteistasis įvykio metu inicijavo policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ .

Be to, teismas visiÅ¡kai neįvertino nukentėjusiojo parodymų patikimumo, negretino bei nelygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, nors nukentėjusysis proceso metu ne kartÄ pateikė melagingÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«du siekė suklaidinti teismÄ (melagingai nurodė asmenis mačiusius konfliktÄ , konflikto vietÄ ). Taip pat, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į konflikto vietÄ atvykusių pareigÅ«nų parodymus bei kitus įrodymus, patvirtinančius, jog nukentėjusysis buvo girtas, agresyvus, visiÅ¡kai nesivaldė.

Kartu pažymėjo, kad nukentėjusįjį atvežus į gydymo įstaigos priėmimo skyrių, Å¡is norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ tik dėl neva dingusios rankinės, tačiau, jai atsiradus, nukentėjusysis nusprendė laikytis pozicijos dėl patirtų sužalojimų. Nesutikdamas su apylinkės teisme atliktu įrodymu vertinimu, apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patikimai pavirtinančių nukentėjusiojo versijÄ , bei paneigiančių bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo.

Apelianto teigimu, liudytojos Ž. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir tik tiek, kiek neprieštarauja kitiems įrodymams, kadangi ši liudytoja įvykio metu buvo neblaivi, nurodė faktines aplinkybes, kurios prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Galiausiai, ir pati specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad labiau tikėtina, jog sužalojimai padaryti smūgiuojant, nepatvirtina ir nukentėjusiojo pozicijos, kadangi išvada paremta subjektyviais nukentėjusiojo nusiskundimais, o nukentėjusysis ekspertinėje įstaigoje apžiūrėtas tik 2018 m. sausio 2 d. 3.3.

Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad jis neturėjo jokių siekių sukelti fizinį skausmÄ ir (ar) nežymiai sutrikdyti sveikatÄ nukentėjusiajam. PrieÅ¡ingai, viso konflikto metu siekė agresyviai nusiteikusį nukentėjusįjį iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ jam priklausančių namų ir taip apsaugoti save, savo nuosavybę bei kitus kartu buvusius asmenis. Nuteistojo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis neatliko jokių tyčinių veiksmų, nukreiptų į fizinio skausmo sukėlimÄ ir (ar) nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo tarpu teismas, vertindamas nuteistojo kaltės klausimÄ , neanalizavo, kokiÄ Ä¯takÄ kaltės nustatymui galėtų turėti tai, kad konfliktas įvyko nuteistojo namuose. Nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti į nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , o į nukentėjusiojo iÅ¡ namų iÅ¡praÅ¡ymÄ bei nuosavybės ir kartu buvusių asmenų apsaugÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dėl R. S. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skunde iÅ¡ esmės teigiama, jog apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais bei prieÅ¡taringais liudytojos Ž. M. parodymais, ignoruodamas jį teisinančius įrodymus – jo paties bei liudytojų policijos pareigÅ«nų J. K., A. L., T.

Å . duotus parodymus, kuriuose policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad, jiems atvykus, smÅ«gis nukentėjusiajam nebuvo suduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , su Å¡iais skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais remiantis grindžiamos teismo iÅ¡vados. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta.

8. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis viso proceso metu neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jų įvyko žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinių veiksmų panaudojimÄ . Tačiau I. L. teigė, jog jo atžvilgiu smurtÄ naudojo R. S., sudavęs jam kumščiu į veido sritį, po ko prasidėjo susistumdymas ir jie abu nukrito ant žemės. Atvažiavus policijai, R. S. trenkė alkÅ«ne į veidÄ . Tuo tarpu R. S. nurodė smÅ«gių I. L. nesudavęs, tvirtino, jog, norėdamas nuraminti nukentėjusįjį, sugriebė jį, bet nespėjo paimti taip, kaip reikia, todėl nukentėjusysis persuko ir puolė R.

S. smaugti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu ir įvykio vietoje buvo ir liudytojai Ž. M., V. M., R. M., kurių parodymai dėl esminių konflikto aplinkybių taip pat iÅ¡siskyrė. Pirminės apklausos metu liudytoja Ž. M. patvirtino nukentėjusiojo pateiktÄ versijÄ , nurodė, kad matė, jog nuteistasis du kartus trenkė I. L. – vienÄ kartÄ name, kitÄ kartÄ â€“ verandoje atvykus policijos pareigÅ«nams. Visgi, ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigÅ«nai, nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ I.

L. antakis jau buvo prakirstas, R. S. smÅ«gių I. L. nesudavė, tačiau praeidamas užkliudė jį pečiu. Apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumÄ , pagrįstai nusprendė Ž. M. parodymais remtis tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Teismas sutinka, kad R. S. viso proceso metu neigė nukentėjusiajam sudavęs smÅ«gius, iÅ¡samiai papasakojo savo įvykių versijÄ , tačiau, Å¡ie jo parodymai neturi bÅ«ti vertinami atskirai, todėl apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo parodymus juos lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo nuteistÄ jį R. S. ir teisinančius, ir kaltinančius įrodymus. Pritariama skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad R.

S. versija, jog jis nesudavė smÅ«gio į veidÄ nukentėjusiajam, taip pat, nematė, kad R. S. bÅ«tų buvęs sužalotas, neužkliudė jo petimi, laikytina prieÅ¡taraujanti kietiems įrodymams, kadangi policijos pareigÅ«nai J K., A. L., T. Å . patvirtino bÅ«tent Å¡ias aplinkybes. Todėl teismas pagrįstai R. S. versijÄ , kad nukentėjusiajam jis nesudavė smÅ«gio, vertino kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ ir Å¡iuos parodymus pagrįstai atmetė. Nors apeliantas skunde teigia, kad Ž. M. parodymais teismas negalėjo remtis, nes jie yra prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas Å¡iai nuomonei pritarė ir Ž.

M. parodymais vadovavosi tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o likusius įvertino kritiÅ¡kai. Nors nuteistasis nurodo, kad grumtynės įvyko, nes jis norėjo numalÅ¡inti kilusį konfliktÄ ir taip apsaugoti save, turtÄ ir artimuosius, tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, foto nuotraukų matyti, kad nuteistojo turtui jokia žala padaryta nebuvo, verandoje buvo rasti keli iÅ¡vartyti daiktai, apmindyti mandarinai, todėl akivaizdu, kad tai galėjo įvykti ir grumtynių metų, kurių neneigia nei nuteistasis, nei nukentėjusysis.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusysis ir liudytoja Ž. M. siektų melagingai apkalbėti nuteistÄ jį nebÅ«to nusikaltimo padarymu, kadangi jie buvo susitikę pirmÄ kartÄ , nukentėjusysis byloje civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis buvo apkaltintas nepagrįstai.

10. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtent specialisto išvadoje pateiktus duomenis galima vertinti kaip įrodymus, kurių tikrumu bei objektyvumu abejoti nėra teisinio pagrindo. Specialisto išvadoje konstatuoti objektyvaus tyrimo duomenys: ant nukentėjusiojo kaktos kairėje virš kairio antakio įstrižos krypties ties 10/4 val. 1,8 cm. ilgio vizualiai nelygiais kraštais padengta rudu šašu žaizda. Nosies nugarėlėje kairėje 0,2x0,2 cm rudu besilupančiu šašu pasidengęs odos nubrozdinimas.

Čiuopiant skausminga krÅ«tinės lÄ sta raktikaulio vidurio linijoje ties apatiniais Å¡onkauliais deÅ¡inėje. Nustatyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Labiau tikėtina, kad sužalojimai padaryti smÅ«giuojant. Apeliantas skunde teigia, kad formuluojama tikėtina iÅ¡vada duoda pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto iÅ¡vados duomenimis, be to, atkreipė dėmesį, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo kreiptis delsė.

Kolegija pažymi, kad specialisto iÅ¡vada ir vertinama ne kaip atsietas atskiras įrodymas, kuris turi patvirtinti ar paneigti nusikaltimo padarymo faktÄ . Jos patikimumas sietinas su atitikimu kitiems bylos duomenims. Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajam tikrai buvo padaryti sužalojimai, kurių laikas ir pobÅ«dis atitinka nukentėjusiojo nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, todėl laikytini apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais. Nors nukentėjusysis į tyrimo įstaigÄ kreipėsi 2018 m. sausio 2 d., t. y. daugiau nei savaitė po įvykio, tačiau abejoti iÅ¡vados patikimumu teismas neturi pagrindo.

IÅ¡vadÄ pateikusi ekspertė pati apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį, aprašė jo patirtus sužalojimus, įvertino medicininius dokumentus. Pažymėtina, kad patirtus sužalojimus (prakirstÄ antakį) patvirtino ir liudytojai policijos pareigÅ«nai. Ä®rodymų visumos nepaneigia nuteistojo iÅ¡sakyti teiginiai, kad nukentėjusysis nustatytus sužalojimus galėjo patirti besigrumdamas su nuteistuoju ar atsitrenkęs į įvykio vietoje buvusius baldus, tačiau toks įvykio vertinimas nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais ir vertinamas kaip pasirinkta gynybine versija.

11. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad R. S. veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes byloje nenustatyta nuteistojo tyčia sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ ar sukelti jam fizinį skausmÄ . Teismas nustatė, kad R. S. smurtinius veiksmus panaudojo konflikto metu, jie tęsėsi ilgesnį laikÄ , anksčiau aptarta specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo tarpu nuteistasis, bÅ«damas suaugęs, psichiÅ¡kai sveikas žmogus, suvokė, jog pasirinkdamas smurtinį konflikto sprendimo bÅ«dÄ galėjo padaryti nuteistajam sveikatos sutrikdymÄ , t. y. veikÄ padarė tyčia.

12. Nors nuteistasis nurodė, kad 2017 m. gruodžio 24 d. įvykusių grumtynių metu jis buvo sužalotas ir pats, tačiau tai nepaneigia jo nusikalstamų veiksmų. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad R. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas nugaros dešinėje ir poodinė kraujosrūva dešinėje šlaunyje. Pastebėtina, kad nuteistasis nenurodė, kad į šias kūno vietas buvo nukreipti smurtiniai veiksmai, todėl nėra pagrindo teigti, kad sužalojimai atsirado dėl I. L. tyčinių veiksmų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad R. S. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimas, padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tyčia – apeliantas, suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį bei grumdamasis su juo, suvokė pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo.

14. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis