301168d2-cc08-45bf-b819-ea7c02efbee5 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-580-883/2017 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01965-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.3.; 1.3.7.5.1.; 3.3.1.18.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Irenos StasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdijos apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdijos ieÅ¡kinį atsakovui J.

P. dėl 6500,00 Eur turtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė valstybės įmonė Mažeikių miÅ¡kų urėdija (toliau – ir miÅ¡kų urėdija) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo J. P. 6500,00 Eur turtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas J. P. dirbo Mažeikių miÅ¡kų urėdijoje miÅ¡ko želdinimo ir apsaugos inžinieriumi, su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis ir jam perduotas automobilis (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 25 d. 17:30 val. atsakovui vairuojant minėtÄ transporto priemonę dėl atsakovo padarytų Kelių eismo taisyklių 133 ir 136.5 punktų pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieÅ¡kovei priklausantis automobilis.

Dėl turto sugadinimo miÅ¡kų urėdija patyrė 6 500 Eur žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J. P.. Žalos dydį ieÅ¡kovė sužinojo 2016 m. sausio 28 d., atlikus automobilio remontÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia – 2016 m. sausio 29 d. Jeigu teismas nustatytų kitokį ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ , praÅ¡o senaties terminÄ atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Atsakovas J. P. nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 2010 m. spalio 25 d. jis, atlikdamas darbines pareigas, važiuodamas urėdijos automobiliu, užklimpo.

Nepavykus iÅ¡važiuoti iÅ¡ užklimpimo vietos, automobilį atbulÄ iÅ¡ purvo iÅ¡traukė traktorius. Atsakovas matė, kad automobilio priekinės dalies apačia kliudė akmenis, rÄ stigalius. Grįžtant į N. A. automobilis pradėjo krypti į kairę pusę, bandė sukti į deÅ¡inę pusę bei stabdyti, tačiau tuo momentu automobilis vertėsi. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų materialinės atsakomybės sÄ lygų, siekdama žalos atlyginimo.I. P. instancijos teismo sprendimo esmėPirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės įmonė Mažeikių miÅ¡kų urėdijos atsakovui J.

P. 805,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdija 5,79 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos visos atsakovo materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos:

1) padaryta žala, tai yra atsakovas 2010 m. spalio 25 d. neiÅ¡saugojo ieÅ¡kovės perduoto turto – tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovė patyrė 6500 Eur žalÄ ;

2) žala padaryta neteisėta veika, tai yra atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 136.5 punktų reikalavimus;

3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – atsakovas, leisdamas traktoriumi traukti jo vairuojamÄ automobilį prisiėmė rizikÄ dėl automobilio patirtų pažeidimų; pradėdamas vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį (atsakovas manė, kad automobilis nėra techniÅ¡kai tvarkingas), pažeidė Kelių eismo taisyklių 15 punkto reikalavimus; Å¡iuos veiksmus atliko vykdydamas darbines funkcijas; važiuodamas automobiliu virÅ¡ijo leistinÄ greitį, nepasirinko saugaus greičio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 133.6 punktų reikalavimus.

4) yra pažeidėjo kaltė (Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei atsakovo kaltė tokiose bylose preziumuojama);

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis), tai yra neginčijimai nustatyta, kad pirminis užklimpimas miÅ¡ke, susijęs su darbo funkcijų atlikimu. Nustatęs visas nurodytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo nekaltumo dėl ieÅ¡kovės patikėto materialaus turto iÅ¡saugojimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi, eismo įvykio metu buvo sužalotas, tapo laikinai iÅ¡ dalies darbingas, jam mokama netekto darbingumo pensija, vadovaudamasis DK 275 straipsnio 5 dalimi, sumažino žalos dydį iki 5000 Eur.

Spręsdamas ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad automobilis 2011 m. rugpjūčio 31 d. atgabentas į UAB „Enima“. Teismo vertinimu, nuo tos dienos ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo remontuoti automobilį, nes bÅ«tent rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, tai darytų. Teismo manymu, senaties terminÄ atnaujinti ar jį skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 28 d. nėra pagrindo, nes, pirma, automobilis 2011 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡ Akmenės m. į Mažeikių m. buvo gabenamas remontui, antra, ieÅ¡kovė objektyviai nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. turėjo ir galėjo automobilį remontuoti (nebuvo taikyti apribojimai), tai yra apginti savo pažeistÄ teisę, trečia, ieÅ¡kovės nepagrįstas delsimas remontuoti automobilį, prieÅ¡tarauja civilinių santykių stabilumui ir neskatina asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistos teisės bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikiami argumentai, jog automobilis atsakovo praÅ¡ymu nebuvo remontuojamas, ieÅ¡kovės nėra įrodytas, o tai, kad vyko administraciniai teisminiai ginčai – nelaikyti svarbiomis priežastimis atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeÅ¡kovė VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovės VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo J.

P. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2011-08-31(vėliau sprendime nurodoma 2011-09-01)yra ta data, kai miÅ¡kų urėdija turėjo ir galėjo remontuoti automobilį. Nustatydamas Å¡ias datas teismas nepasisakė, ar nuo tada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, o tai yra bÅ«tina sprendžiant atsakovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, reikÅ¡mingų senaties terminui atnaujinti.

Teismas vykusių administracinių ginčų nelaikė svarbia priežastimi senaties terminui atnaujinti, nors administracinis ginčas ir ginčas Å¡ioje byloje yra susijęs, kadangi Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas yra atsakovo materialinei atsakomybei taikyti visos bÅ«tinos sÄ lygos, viena iÅ¡ jų yra pažeidėjo kaltė (DK 246 str. 4 p.). Iki vyko administracinis ginčas, kurio baigtis turėjo įtakos pažeidėjo kaltei dėl eismo įvykio konstatuoti, atsakovo praÅ¡ymu automobilis buvo neremontuojamas, jeigu, esant reikalui, bÅ«tų paskirta automobilio techninė ekspertizė.

Automobilį suremontavus 2016-01-28, atsakovas žalos geruoju neatlygino. Teismas, spręsdamas, jog ieÅ¡kovė VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija neįrodė, kad automobilis buvo neremontuojamas atsakovo praÅ¡ymu, neatsižvelgė, kad tuometinis ieÅ¡kovės vadovas buvo atsakovo J. P. tėvas A. P., ir jie abu yra suinteresuoti bylų baigtimi atsakovo naudai. Sprendimas neatnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, pažeidžia vieÅ¡uosius interesus, nes ieÅ¡kovės VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijos turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl buvusio ieÅ¡kovės vadovo miÅ¡kų urėdo A.

P. neveikimo. Buvusio vadovo A. P. darbo santykiai su ieÅ¡kovu nebesieja, todėl jo atsakomybės klausimo nagrinėjimas yra apsunkintas. Teismas nepagrįstai taikė Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalį ir sumažino padarytos žalos dydį. Teismas neatsižvelgė, į tai, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pats atsakovas, jis tebedirba VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijoje, ir apelianto nuomone, turi atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas J. P. nurodė, kad praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senatį turi bÅ«ti formuluojamas ieÅ¡kinyje, kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas, arba pareiÅ¡kiamas raÅ¡tu iki baigiant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovės atstovo baigiamosiose kalbose žodžiu iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu teismas manytų, kad jis praleistas, neturi jokios teisinės galios ir teismo neturėtų bÅ«ti vertinamas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ neatlikti jokių faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, o ieÅ¡kinį atmesti vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl vairo ir stabdžių sistemos gedimų, kurie atsirado ištraukiant automobilį iš įklimpimo vietos. Buvęs urėdijos vadovas, atsakovo tėvas nuo pat šio teisinio ginčo kilimo pradžios, siekdamas išvengti interesų konflikto, buvo nusišalinęs nuo situacijos nagrinėjimo ir dalyvauti šiuose ginčuose buvo pavedęs kitam urėdijos administracijos darbuotojui.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmetamas.Dėl faktinių aplinkybiųByloje nustatyta, kad atsakovas J.

P. pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį dirbo miÅ¡ko želdinimo ir apsaugos inžinieriumi. Su atsakovu pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kuriÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotÄ turtÄ . 2010-10-25 apie 17 val. 30 min. kelyje N. A.–Vegeriai, atsakovui vairuojant jam naudojimui priskirtÄ tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis - automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apsivertė. 2010 m. lapkričio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad po eismo įvykio automobilio stabdžių ir vairavimo sistemos – veikiančios. 2011 m. vasario 17 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, važiavo orientaciniu nemažesniu kaip 73 km/h greičiu, taip pat, kad atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, nepasirinko tokio greičio, kad suvaldytų vairuojamÄ transporto priemonę bei nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir tai techninių požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2011 m. kovo 31 d. nutraukė ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 51-1-00349-10, konstatuodama, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 136.5 punktų reikalavimus. Už automobilio remontÄ ieÅ¡kovė VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija pagal 2016-01-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2016-01-28 UAB „Henriko autoservisas“ sumokėjo 7865 Eur (6500 Eur + PVM). IeÅ¡kovė 2016-05-16 ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J. P. 6500 Eur žalos atlyginimÄ .

Atsakovui J. P. reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, patikrinęs Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ ir nenustatęs pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. Pasak apeliantės, teismas nenustatė, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, reikÅ¡mingų senaties terminui atnaujinti.

Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimÄ pareikÅ¡ti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. DK ir kituose darbo įstatymuose reglamentuojama tik dalis ieÅ¡kinio senaties instituto klausimų. Kai tam tikrų ieÅ¡kinio senaties klausimų nereglamentuoja specialieji – darbo – įstatymai, Å¡ie klausimai sprendžiami vadovaujantis CK 1.126–1.135 straipsnių nustatytomis taisyklėmis (DK 27 straipsnio 5 dalis).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vi­di­nis tei­sės pažei­di­mo su­vo­ki­mas tiesiogiai su­si­jęs su pa­Äiu as­me­niu, kon­kre­ti die­na, ka­da as­muo su­Å¾i­no­jo apie tei­sės pažeidimÄ , nu­sta­to­ma pagal to as­mens nu­ro­dy­mÄ ir sa­vo teigi­niams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pa­grįs­ti ieÅ¡­ko­vas tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus ((duomenys neskelbtini) straips­nis).

Tačiau teismas nega­li ap­si­ri­bo­ti vien tik ieÅ¡­ko­vo paaiÅ¡ki­ni­mu ir tais at­ve­jais, ka­da atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡­ko­vas tvir­ti­na, jog apie sa­vo sub­jek­tyvi­nės tei­sės pažei­di­mÄ su­Å¾i­no­jo ne pa­ties pa­Å¾ei­di­mo die­nÄ , teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti, ar by­lo­je nė­ra įro­dy­mų, kad bu­vo prieÅ¡ingai ir jo nu­ro­dy­tas ko­kias nors ap­lin­ky­bes rei­kia ver­tin­ti pa­gal ki­tų by­lo­je esan­Äių įrody­mų visumÄ ((duomenys neskelbtini) straips­nis) (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2013). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios susiejimas su mo­men­tu, ka­da as­muo tu­rė­jo sužino­ti apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ , pa­aiÅ¡­kin­ti­nas įstatymo leidė­jo ke­ti­ni­mu ko­kiu nors bÅ«­du ieÅ¡­ki­nio sena­ties termi­no ei­gos pra­džiÄ api­brėž­ti objektyvesniais kri­te­ri­jais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to tu­rė­ji­mo su­Å¾i­no­ti apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ mo­men­tas (skir­tin­gai nei re­a­laus sužinojimo) sie­ti­nas la­biau su objektyviais įvy­kiais ir sa­vy­bė­mis, nei su subjekyviais, nu­kreip­tais vien į ieÅ¡­ko­vo as­me­nį. Kaip nurodyta Lietuvos A. T. jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas ( Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007). Spren­džiant, ka­da apie pažeis­tÄ teisę turė­jo su­Å¾i­no­ti ap­dai­rus ir rÅ«pestingas as­muo, bÅ«­ti­na nu­sta­ty­ti tei­sės pa­Å¾ei­di­mo pobÅ«­dį bei mo­men­tÄ (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v.

L. M., bylos Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su 2016-01-28 atliktų automobilio remonto darbų aktu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės teiginį atmetė pagrįstai. Turėjimas sužinoti apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , priklauso nuo konkrečių aplinkybių, tačiau negali priklausyti vien nuo paties ieÅ¡kovo noro (valios) suvokti (galimÄ ) savo teisių pažeidimÄ .

Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties pradžia negali bÅ«ti siejama tik su tuo, kada ieÅ¡kovė atliko automobilio remontÄ ar ėmėsi kitų priemonių, kad suvoktų apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , nors tokių priemonių galėjo imtis ir anksčiau, nes tokiu atveju tik nuo pačios ieÅ¡kovės valios priklausytų, kada ji laikys ieÅ¡kinio senaties skaičiavimÄ pradėtu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė objektyviai nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. turėjo ir galėjo automobilį remontuoti.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių kitų argumentų, o kartoja teismo iÅ¡nagrinėtas aplinkybes dėl 2016-01-28 atliktų darbų akto gavimo momento. Kitokia Å¡alies nuomonė dėl teismo įvertintų faktinių aplinkybių nėra pakankamas pagrindas abejoti teismo iÅ¡vada dėl nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ atlyginti 2010-10-25 eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kė praleidusi įstatymo nustatytÄ kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 2010-10-25. Po autoįvykio automobilis buvo nuvežtas saugoti į V. Å . individualiÄ Ä¯monę, eismo įvykio metu buvo sužalotas miÅ¡kų urėdijos darbuotojas, miÅ¡kų urėdijos administracijai apie įvykį buvo praneÅ¡ta tÄ pačiÄ dienÄ , o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2016-05-18. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymÄ reglamentuojančių ir įrodinėjimo taisykles nustatančių teisės normų, įvertino apeliantės elgesį pagal apdairaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , o ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai neįvardijo ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, nagrinėjamu atveju nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu.

CK 1.131 straipsnyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos A. T. praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovas tokį praÅ¡ymÄ pateikė (Lietuvos A.

T. 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos A.

T. 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad svarbi priežastis ieškinio senaties terminui atnaujinti yra vykęs administracinis ginčas, kurio baigtis, apeliantės nuomone, turėjo įtakos pažeidėjo kaltei dėl eismo įvykio konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-702-621/2015 buvo sprendžiama dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe (eismo įvykio), įvykusio 2010-10-25, pripažinimo draudiminiu įvykiu.

Minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovo kaltės dėl eismo įvykio klausimas, ginčas minėtoje byloje kilo dėl to, ar eismo įvykis įvyko atsakovui dirbant darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovės teisė reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo nuo nurodytos bylos iÅ¡nagrinėjimo nepriklausė, taip pat nepakeitė ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo ieÅ¡kovei. Svarbia ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimi ieÅ¡kovė nurodo ir tÄ aplinkybę, kad automobilis nebuvo remontuojamas atsakovo J.

P. praÅ¡ymu, nes, nagrinėjant administracinę bylÄ galėjo bÅ«ti skiriama ekspertizė, taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog tuometinis VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijos vadovas buvo atsakovo J. P. tėvas A. P., ir jie abu yra suinteresuoti bylų baigtimi atsakovo naudai. Å ie apeliantės teiginiai, esÄ miÅ¡kų urėdija anksčiau negalėjo ginti savo teisių, nepagrįsti jokiais įtikinamais, objektyviais argumentais, o delsimas neatitinka asmens rÅ«pestingo, sÄ Å¾iningo elgesio standartų.

Apeliantės argumentai, kad tik atlikus automobilio remontÄ 2016-01-28 paaiÅ¡kėjo autoįvykio metu padarytos žalos dydis, negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Aplinkybė, kad automobiliui padaryta žala, apeliantei buvo žinoma nuo eismo įvykio dienos, atsakovo kaltė konstatuota Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2011-03-31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 51-1-00349-10. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Taigi Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadoms, kad neturint duomenų apie padarytos žalos dydį, ieÅ¡kovė negalėjo kreiptis į teismÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, taip realizuodama savo teisę į teisminę gynybÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė, nurodydama ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl buvusio ieÅ¡kovės vadovo miÅ¡kų urėdo A. P. neveikimo. Å i aplinkybė, yra svarbi, vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovės elgesiu, Å¡alis siejusių teisinių santykių turiniu, administracinėje byloje nustatytais faktais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo nesant pagrindų pripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti šį terminÄ (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys), o apeliaciniame skunde Å¡i iÅ¡vada nepaneigta.      Dėl žalos dydžio sumažinimoApelianto nuomone, teismas nepagrįstai sumažino padarytos žalos dydį, nes dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas J.

P., kuris važiuodamas po užklimpimo iÅ¡trauktu ir galimai apgadinti automobiliu, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 133.6 punktų reikalavimus, taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas Å¡iuo metu dirba VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijoje. DK 257 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Å i norma įtvirtinta ir CK 6.282 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.251straipsnio 2 dalyje. Bylos medžiaga nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, t. y. ji nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės žalos atsiradimui, teisėtai galėjo spręsti klausimÄ dėl žalos dydžio sumažinimo.     Dėl procesinės bylos baigtiesTeisėjų kolegija, patikrinusi apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tiek materialiosios, tiek procesinės teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.)      Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovas patyrė 150 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.11 punktais, atmetus ieÅ¡kovės VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijos apeliacinį skundÄ , atsakovui priteistina iÅ¡ 150 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijos j. a. k. 166484784, 150 Eur (Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                            Jurga Kramanauskaitė – ButkuvienėIrena StasiÅ«nienėVilija Valantienė