300cc739-2f39-4ab6-b710-fd1ee2f042ee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. I-1962-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-01123-2010-3  Procesinio sprendimo kategorija 2.7; 11.12; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Aušrai Račkauskienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovei Indrei Pranckevičiūtei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B.

K. ir T. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginančio vieÅ¡Ä interesÄ pareiÅ¡kimÄ atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjai), tretieji suinteresuoti asmenys B. K., G. K., T. A., Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie A. M, dėl įsakymų panaikinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-215 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-216 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-217 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-218 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-221 1.2 p., kuriais žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-220 1.2 p., kuriuo žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos;

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grÄ Å¾intiniems natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės – sklypui kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. PareiÅ¡kime (I t., b. l. 1-7) nurodė ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino, kad skundžiamais įsakymais buvo nustatytos 6 žemės sklypų, skirtų atkurti nuosavybės teises Trakų mieste, ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimu Nr. 2.7-79401-535 J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypus ir 0,4400 ha kitos paskirties (rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) žemės sklypÄ .

Å io sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. M. nuosavybės teisės į minėtus sklypus ir į kadastrÄ Ä¯raÅ¡yta pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis. Pagal 2009-07-07 paveldėjimo teisės liudijimÄ (Nr. RJ-2372) minėtus žemės sklypus paveldėjo J. M. dukra T. A., kuri pagal 2009-08-12 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė juos B. K., G. K. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiami Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymai ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos, nes aukščiau nurodyti žemes sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir patenka i rekreacines zonos „miÅ¡ko parkai“ teritorijÄ , kurioje statyti naujus pastatus draudžiama.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 34 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p. nuostatomis, veiklÄ saugomose teritorijose apibrėžia taip pat ir saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualÅ«s apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas LR KultÅ«ros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. Ä®V-436, nustato specialius teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.

Pagal Å¡io reglamento IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai Å«kininko Å«kio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388, II skyriaus 8 dalyje nustatyta reglamentavimÄ , teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieÅ¡tarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai.

IÅ¡ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. IÅ¡vardintos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistinÄ veiklÄ ginčų sklypuose bei Å¡ių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimÄ , nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamos Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 dalys, kuriomis grÄ Å¾intiniems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų  mieste  buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos.

Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai yra saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiÅ«ros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesÄ iÅ¡saugoti vertingÄ kultÅ«rinį ir kraÅ¡tovaizdžio objektÄ . Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobÅ«dis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos - teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡saugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultÅ«rinį kraÅ¡tovaizdį.Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (I t., b. l. 169-171) nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimu Nr. 2.7-79401-535 T. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tuo pagrindu Administracijos direktorius priėmė skundžiamus įsakymus dėl paskesnių veiksmų, susijusių su žemės grÄ Å¾inimu pagal nustatytas procedÅ«ras. Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ įtvirtinta, kad apskrities administracijos Žemėtvarkos skyrius, teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, kreipiasi į Administracijos direktorių ir praÅ¡o jo suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.

Minėtas nutarimas taip pat reikalauja, kad bÅ«tų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sÄ raÅ¡Ä . Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 4 d. analizė parodo, kad yra nustatytas imperatyvas subjektams dalyvaujantiems žemės grÄ Å¾inimo procese grÄ Å¾inamÄ Å¾emę atkurti individualiai statybai bei kitai paskirčiai.

Administracija, vadovaudamasi tokiomis įstatymo nuostatomis teisingai atliko paskesnius veiksmus – žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kitÄ , kas visiÅ¡kai atitinka įgaliotos institucijos, t. y. Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sÄ raÅ¡o V punktÄ â€“ Kitos paskirties žemė (2005-01-20 įsakymas Nr. 3D-37/D1-40). VieÅ¡ojo intereso gynimo iniciatorius Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) direkcija tiesiogiai dalyvauja nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nekilnojamÄ jį turtÄ procese, Å¡iuo konkrečiu atveju TINP taip pat derino grÄ Å¾inimo dokumentus ir tiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pritarimÄ .

Piliečio įgyvendinta teisė į nekilnojamojo turto atkÅ«rimÄ pagal įstatymo nuostatas, nereiÅ¡kia, kad bus tuo pačiu automatiÅ¡kai įgyvendinta ir jo teisė naudotis žemės sklypu pagal nustatytÄ paskirtį, nes pastarosios teisės įgyvendinimas priklauso nuo kito juridinio fakto atsiradimo, turi bÅ«ti parengtas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo detalusis planas. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra dokumentas, kuriam bÅ«dingas kaitumas – dėl besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ji yra peržiÅ«rima, pagal nustatytas procedÅ«ras vyksta vieÅ¡i svarstymai, visuomenė supažindinama su naujais sprendiniais, yra iÅ¡nagrinėjami visuomenės pasiÅ«lymai, o tai tik parodo, kad esant tam tikrom aplinkybėm gali bÅ«ti atsižvelgta į žemės sklypo savininko praÅ¡ymus arba ir be gyventojų praÅ¡ymų padaryti atitinkami keitimai.

TINP planavimo schema (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr.912 ir paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212, nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų iÅ¡dėstymÄ , bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, Trakų miestui ir gyvenvietėms plėtoti, o taip pat numato pirmaeilius detalaus projektavimo darbus. Kartu nustato Å«kinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei skirtingose zonose, teritorijos užstatymo, architektÅ«ros, kraÅ¡tovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis, vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius pasiÅ«lymus zonoms tvarkyti.

TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai. Tačiau TINP ribos ir jo funkcinės zonos nėra koordinuotos, ribos yra tik preliminarios, todėl pareiškėjo teiginiai, kad sklypai yra funkcinėse zonose, kur nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta, yra nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sklypai pagal byloje esančius dokumentus yra Å¡alia nekoordinuotų funkcinių zonų, kuriuose galima naujų rekreacinių įstaigų, gyvenamųjų namų statyba. TINP planavimo schemos mastelis yra M1:10 000, todėl galima didelė paklaida, nustatant konkrečiÄ sklypo vietÄ . Todėl laikytina, kad ginčo sklypai patenka ir į nurodytas funkcinės zonas.Atsakovė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepime (II t., b. l. 136-139) paaiÅ¡kino, kad 1991-12-30 J.

M. kreipėsi į tuometinę Senųjų Trakų agrarinės reformos tarnybÄ su pirminiu praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių į žemę, esančiÄ Trakų rajone, atkÅ«rimo. Remiantis Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje esančio archyvinio dokumento, 1938 metų žemės sklypų sÄ raÅ¡o, duomenimis, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000-08-11 pasiÅ«lymu pripažino, kad savininkas R.

M. (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone valdė 19,70 ha žemės plotÄ . Žemės sklypui buvo parengtas 2000-09-08 vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad 8,50 ha savininko valdytos žemės patenka į Trakų miesto teritorijÄ . LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pareigos.

Apskrities virÅ¡ininkui nustatyta pareiga priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, tačiau Å¡ios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais, nes valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai. Vadovaujantis Å¡ia AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostata, Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-08-01 raÅ¡tu Nr. SO-124-(1.19) kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių praÅ¡ydamas nustatyti, ar savininko R.

M. Trakų mieste turėta 2,5332 ha ploto žemė (nuosavybės teisės į tenkančiÄ 5,8768 žemės valdos dalį pretendentei atkurtos ankščiau) nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai ir yra grÄ Å¾inama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planÄ . Å io raÅ¡to 4 punkte taip buvo praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį.

IÅ¡ Trakų rajono savivaldybės administracijos buvo gauti skundžiami savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymai. Remiantis Å¡iais įsakymais, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas priėmė 2009-04-24 sprendimÄ Nr. 2.7-79401-535, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į įsakymuose nurodytus plotus pagal nustatytÄ paskirtį. PareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalavimas panaikinti nurodytoje dalyje Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ yra iÅ¡vestinis, t. y. priklausantis nuo to, ar bus panaikinti nurodytoje dalyje Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

Jeigu teismas nustatys, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymais Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-221 ir P2-220 nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų ir Å¡io įsakymo 1.2 punktas Å¡ioje dalyje bus panaikintas, atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalis, kuria žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, taip pat bÅ«tų panaikinta.Atsakovės Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM palaiko Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pateiktÄ atsiliepimÄ (II t., b. l. 147).Trečiasis suinteresuotasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su pareiÅ¡kimu sutinka, palaiko pareiÅ¡kime nurodytus argumentus bei motyvus, mano, jog praÅ¡ymas dėl administracinių aktų dalių panaikinimo yra pagrįstas ir turėtų bÅ«ti tenkinamas.

Atsiliepime (I t., b. l. 127-132) nurodė ir teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė papildomai paaiškino, kad 6 žemės sklypams, į kuriuos skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, skundžiamais įsakymais negalėjo būti nustatyti tokie žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Pagal LR žemės įstatymo 24 str., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus.

Pagal LR žemės įstatymo 24 str. 6 d., žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Valstybinės reikÅ¡mės teritorijų planavimo dokumentas TINP yra TINP planavimo schema (specialusis planas reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 ir paskelbta LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212. LR Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388 patvirtintuose TINP nuostatuos įtvirtinta principinė nuostata, kad istorinio nacionalinio parko teritorija saugoma, tvarkoma naudojama pagal planavimo schema, jos pagrindu parengtus, nustatytÄ ja tvarka suderintus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Taigi bet kokių teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai (tame tarpe ir tų, pagal kuriuos nustatoma ir keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das bei pobÅ«dis) negali prieÅ¡tarauti TINP planavimo schemos sprendiniams. Žemės sklypų, esančių TINP teritorijoje, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, nustatyti vadovaujantis parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, turi atitikti TINP planavimo schemos sprendinius. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai yra saugomoje teritorijoje, todėl jų naudojimo paskirtis, bÅ«das bei pobÅ«dis turi atitikti ir neprieÅ¡tarauti veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams.

VeiklÄ TINP reglamentuojančiu dokumentu sprendiniai (įskaitant, bet neapsiribojant, TINP nuostatais, TINP planavimo schema, TINP individualiu apsaugos reglamentu) žemės sklypuose draudžia gyvenamųjų namų ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybÄ , o pagal skundžiamais aktais ginčo žemės sklypams nustatytÄ pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (kita), naudojimo bÅ«dÄ (gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos), bei pobÅ«dį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) tokia statyba leidžiama, todėl minėti administraciniai aktai yra neteisėti ir turėtų bÅ«ti panaikinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė tenkinti.

Atsiliepime (I t., b. l. 134-136) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtos aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Trakų istorinio nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei.

Sprendimai Å¡ioje valstybės saugomoje teritorijoje turi ir turėjo bÅ«ti priimami atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį režimÄ . Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai, yra saugomoje teritorijoje - Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiÅ«ros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesÄ iÅ¡saugoti vertingÄ kraÅ¡tovaizdį.

Trakų istorinis nacionalinis parkas yra kompleksinė saugoma teritorija, steigiama istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultÅ«riniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai iÅ¡saugoti. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemÄ , saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo, kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklÄ juose reglamentuoja LR  saugomų  teritorijų įstatymas. VeiklÄ Â draustiniuose  ir valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis, 13 straipsnis ir su Å¡ių straipsnio nuostatų įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai.

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams.  Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti  statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Nacionalinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į kiekvieno parko paskirtį bei jo teritorijoje esančias vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, taip pat kitais veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentais, kuriems priskirtini atitinkami saugomų teritorijų planavimo dokumentai.

Todėl visi administraciniai aktai, susiję su veikla valstybiniuose parkuose, turi bÅ«ti priimami laikantis minėtose įstatymo normoje nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemÄ Å¾emės sklypai patenka į rekreacines zonos „miÅ¡ko parkai“ teritorijÄ . MiÅ¡ko parkų tikslas - auginti miÅ¡kus, pritaikytus intensyviam lankymui, naudojimas – poilsiavimas miÅ¡ke, ribotas miÅ¡kų Å«kinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikÅ¡telių tinklas formuojamas, paplÅ«dimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali bÅ«ti pritaikytos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama.

Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatyta paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos naudojimo pobūdis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytam režimui.Trečiasis suinteresuotas asmuo T.A. su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 137-138) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dalyvavo su jos nuosavybės teisių atkūrimu susijusiose veiksmuose ir pritarė leisti atkurti nuosavybės teises Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kreipimasis į prokuratÅ«rÄ Å¡iuo atveju vertintinas kaip nenuoseklus veiksmas, prieÅ¡taraujantis ankstesniems Å¡io subjekto veiksmams. Visi nuosavybės teisių atkÅ«rimo etapai, o ypatingai tas, kurio metu buvo nustatoma žemės paskirtis, vyko griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina, kad žemė bÅ«tų grÄ Å¾inama individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Å iuo atveju vieÅ¡asis interesas nepažeistas, nes nors žemė ir buvo grÄ Å¾inta pagal paskirtį, kuriÄ ginčija prokuroras, tačiau realiai Å¡iame žemės sklype ji neturi teisės atlikti jokių statybos darbų prieÅ¡ tai nepateikusi papildomų praÅ¡ymų, kurių iÅ¡nagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso nuo kompetentingų institucijų valios.Tretieji suinteresuoti asmenys B.

K. ir G. K. su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 139-140) nurodė ir teismo posėdyje B. K. paaiÅ¡kino, kad prokuroro pareiÅ¡kimo tenkinimas reikÅ¡tų jų interesų pažeidimÄ . Pagal su T. A. pasiraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, jiems perėjo ne tik daiktinės teisės susijusios su įsigyjamais sklypais, tačiau ir apribojimai. Ginčijamame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendime dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad norint plėtoti veiklÄ Å¾emės sklype, privalu parengti detalųjį planÄ Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Laikytis Vyriausybės nutarimu nustatytų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (4 punktas). Taigi nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto pažymėjime nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos (gyvenamosios teritorijos); naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio poilsio pastatų statybos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), sklypai negali bÅ«ti naudojami pagal nustatytus paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, kol nėra parengtas detalusis planas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Å iuo metu nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris suteiktų teisę žemės savininkams vykdyti veiklÄ prieÅ¡taraujančiÄ Â TINP planavimo  schemai.  Taigi nėra priimtas joks administracinis sprendimas, kuris galimai reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinei žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovams, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį tinkamai praneÅ¡ta.Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-31 priėmė įsakymus Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220 ir P2-221 dėl žemės sklypų, skirtų atkurti piliečių nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Trakų mieste, suformavimo, kuriais buvo nustatytos žemės sklypų ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-31 įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-221 1.2 p. 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ploto žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (I t., b. l. 30, 40, 47, 55, 63). Įsakymo Nr. P2-220 1.2 p. 0,4400 ha ploto žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (I t., b. l. 71).

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimu Nr.2.7-79401-535 „Dėl nuosavybes teisių atkÅ«rimo į žemę mieste pilietei J.M.“, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, J. M. grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ir 0,4400 ha žemės sklypus ir sprendimo 1.1 p. nurodant, kad 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, o 0,4400 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos, pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (I t., b. l. 28).Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimo Nr.2.7-79401-535 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009-06-10 įregistruota J.

M. nuosavybės teisė į Å¡iuos žemės sklypus (0,3340 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1377 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0721 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2154 ha žemes sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4400 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į kadastrÄ Ä¯raÅ¡yta Å¡ių sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis (I t., b. l. 86-97).Vilniaus m. 32 notarų biure 2009-07-07 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantis, kad palikėjos J.

M. turtÄ â€“ aukščiau nurodytus žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),  Nr. (duomenys neskelbtini),  Nr. (duomenys neskelbtini),  Nr. (duomenys neskelbtini),  Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra T. A. (I t., b. l. 98-101), kuri Å¡iuos žemės sklypus 2009-08-12 pardavė B. ir G. K. (pirkimo-pardavimo sutartys registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

I t., b. l. 102-113).2010-02-05 B. ir G. K. kreipėsi į LR kultÅ«ros ministerijÄ , praÅ¡ydami, rengiant Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo planÄ ir parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų planÄ , nustatyti, kad minėtuose sklypuose nebÅ«tų ribojama teisė naudoti juos pagal nuosavybės dokumentuose numatytus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ bei pobÅ«dį (I t., b. l. 11). PraÅ¡ymas buvo persiųstas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kuri 2010-03-03 raÅ¡tu Nr. S-(2.3)-112 kreipėsi į LR generalinę prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nurodydama, kad ginčo žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis prieÅ¡tarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, kurie nenumato naujų poilsio bei gyvenamųjų pastatų statybos (I t., b. l. 9-10).Nustatyta, kad ginčo žemes sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.LR saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STÄ®;

Valstybės Žinios, 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 2 str. 43 d., įtvirtinta, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – tai didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. Šio įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nacionaliniai parkai – tai saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti.

Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Pagal šio straipsnio 3 d., valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio prioriteto ir kitos paskirties zonos. Valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir apsauga.

Jos nustatomos pagal tipinius apsaugos reglamentus. STÄ® 13 str. „Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas“ 1 d. nustatyta, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Å¡is Ä®statymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti Å¡io Ä®statymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos, MiÅ¡kų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; saugomų teritorijų planavimo dokumentai; saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualÅ«s apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektÅ«riniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus; apsaugos sutartys, kurios gali bÅ«ti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miÅ¡ko bei vandens telkinio naudojimo sÄ lygų nustatymo).

STĮ 13 str. 2 d. nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (13 str. 2 d. 4 p.); statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas (13 str. 2 d. 5 p.).

Ä®statymo 13 str. 3 d. įtvirtinta, kad statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektÅ«ros, kraÅ¡tovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentÄ , atstumus nuo vandens telkinių ir Å¡laitų nustato valstybinių parkų individualÅ«s apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektÅ«riniai reglamentai.

Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. STĮ 13 str. 4 d. nustatyta, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams.Vadovaujantis LR žemės įstatymo (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 24 str., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus.

Pagal minėto įstatymo 24 str. 6 d., žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Žemės įstatymo 2 str., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sÄ lygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti Å¡ios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sÄ lygas (1 p.).

Žemės sklypo naudojimo bÅ«das apibrėžiamas kaip teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje (15 p.). Žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika <...> (16 p.). Žemės sklypų naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį detalizuoja LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Valstybės Žinios, 2005, Nr.14-450; 2005, Nr. 93-3470) patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo bÅ«dų turinys, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡as ir jų turinys Pagal minėtÄ teisės aktÄ , žemės sklypų naudojimo bÅ«do gyvenamosios teritorijos turinys – teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai.

Naudojimo pobūdžio mažaaukščiu gyvenamųjų namu statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Sklypai, kuriems nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, tai teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardytiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jų infrastruktūros objektams statyti.

Naudojimo pobÅ«džio ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma statyti sanatorijas, poilsio namus, sveikatingumo kompleksus, lėlius, kempingus, turizmo bazes, nakvynės paslaugų namus, jaunimo nakvynės namus, gelbėjimo stotis, kt. Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo dokumentas yra LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiÅ¡kinamasi raÅ¡tas), paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212.IÅ¡ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinės dalies matyti, kad žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka i rekreacines zonos „miÅ¡ko parkai“ teritorijÄ .

Å ios planavimo schemos tekstinės dalies „Rekreacinė zona“ 1 punkte nustatyta, kad miÅ¡ko parkų tikslas – auginti miÅ¡kus, pritaikytus intensyviam lankymui; naudojimas – poilsiavimas miÅ¡ke, ribotas miÅ¡kų Å«kinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikÅ¡telių tinklas formuojamas, paplÅ«dimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali bÅ«ti pritaikomos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama.Sutinkamai su STÄ® 2 str. 34 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p. nuostatomis, veiklÄ saugomose teritorijose apibrėžia saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualÅ«s apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai.

Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas LR Kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436, nustato specialius teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai ūkininko ūkio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi.

Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388, I skyriaus 3 dalyje taip pat numatyta, kad parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr.912 patvirtintÄ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemÄ , jos pagrindu parengtus, nustatytÄ ja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Nuostatų II skyriaus 8 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieÅ¡tarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai.

IÅ¡ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta.IÅ¡vardintos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistinÄ veiklÄ ginčų sklypuose bei Å¡ių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimÄ , nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus.

IÅ¡dėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimo Nr.2.7-79401-535 dalys, kuriomis grÄ Å¾intiems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų mieste buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios norminiams aktams.Atsakovo argumentai, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , reikalauja, kad bÅ«tų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sÄ raÅ¡Ä , o pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 4 d., subjektams dalyvaujantiems žemės grÄ Å¾inimo procese grÄ Å¾inamÄ , nuosavybės teisės į žemÄ turi bÅ«ti atkuriamos individualiai statybai bei kitai paskirčiai, atmetami kaip nepagrįsti, nes minėtų teisės aktų nuostatos turi bÅ«ti įgyvendinamos atsižvelgiant į kitų įstatymų, Å¡iuo atveju – reglamentuojančių saugomų teritorijų teisinį režimÄ , reikalavimus ir jiems neprieÅ¡tarauti.Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T.

A., B. K. ir G. K. argumentai, kad ginčo žemės sklypai negalės bÅ«ti naudojami pagal jiems nustatytÄ pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, kol nėra parengtas atitinkamas planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris leistų tokiÄ veiklÄ , todėl Å¡iuo atvejų nėra vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, atmetami kaip nepagrįsti, nes skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡saugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultÅ«rinį kraÅ¡tovaizdį.

Be to, visos valstybės institucijos ir pareigÅ«nai privalo be iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. PrieÅ¡ingu atveju pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-215 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-216 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-217 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-218 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-221 1.2 p., kuriais žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-220 1.2 p., kuriuo žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 p. dalis, kuria grÄ Å¾intiniems natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės sklypui – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, yra neteisėti, todėl naikintini (LR ABTÄ® 89 str. 1 d. 1p.).

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė: Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-215 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-216 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-217 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-218 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-221 1.2 p. 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-220 1.2 p., kuriais grÄ Å¾intiniems žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis.

Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grÄ Å¾intiniems natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės sklypui – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                             Violeta Balčytienė                                                                                                                     ArÅ«nas Dirvonas                                                                                                                                                                                                  Gintaras Dzedulionis                                                                             Â