2026-01-28 Nr. AB-2075-3-61-3-05845-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1605-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05845-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 25S217076 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijose) nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), o Sprendimas priimtas, nes atsakovo vertinimu, pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis) ir galiojo iki 2026 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas 2025 m. birželio 3 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvoje gyvena asmens vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis), o atsakovas 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 25S159549 nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. gruodžio 5 d.

4. Pareiškėjas teigė, kad jau daugiau kaip 7 metus faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje, 2019 m. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, su kuria 2020 m. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, Lietuvos Respublikos piliečio. Pareiškėjas nurodė, kad jis Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2018 m. liepos 20 d., nuo 2022 m. vasario mėnesio dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Welding Engineering“, nuo 2022 m. gegužės 11 d. įsteigė mažąją bendriją (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra nuo 2024 m. spalio 9 d., jis yra vienintelis šios MB narys ir savininkas, o MB dėl palankesnių verslo sąlygų buvo įsteigta ir veiklą vykdo Klaipėdoje, dėl šios priežasties pareiškėjo sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kaune, o pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2022 m. gegužės 18 d. yra deklaruota Klaipėdoje. Pareiškėjas teigė, kad jis turi glaudų ryšį su savo nepilnamečiu vaiku, kuriam 5 metai, rūpinasi jo gerove, taip pat rūpinasi ir savo sutuoktine, remia ją finansiškai. Pareiškėjas nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba dar 23 darbuotojai (apdraustieji), per pirmąjį 2025 metų pusmetį pareiškėjas sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo valdybai (toliau – ir SODRA) 19 005,49 Eur mokesčių, o MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos per 2024 m. siekė 281 635 Eur, grynasis pelnas – 84 939 Eur, sumokėti mokesčiai – 5 813 Eur, be to MB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 5 automobiliai. Pareiškėjas tvirtino, kad jis Lietuvoje turi sėkmingai veikiantį verslą, o darbdavys UAB „Welding Engineering“, pas kurį pareiškėjas dirba daugiau kaip 3 metus apibūdina pareiškėją kaip jautrų darbuotojų atžvilgiu, nestokojantį humoro jausmo, besistengiantį problemas spręsti abiem pusėms priimtinu būdu.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime pažymėta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (Sunkus sveikatos sutrikdymas), t. y. už tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio prie naktinio klubo vykusio konflikto metu, sužalojo žmogų, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, jam paskirta 1 mestų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (visą bausmės laikotarpį paskirta intensyvi priežiūra). Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas baustas už 48 administracinius nusižengimus. Pareiškėjas paaiškino, kad per 2022 metus jis padarė 19 administracinių nusižengimų, per 2023 metus – 15 administracinių nusižengimų, per 2024 metus – 3 administracinius nusižengimus, o per 2025 metus – 2 administracinius nusižengimus, šie skaičiai parodo, jog pareiškėjas stengiasi pasitaisyti ir laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, pastaruosius kelis metus deda visas pastangas nenusižengti, sumoka jam paskirtas baudas ir priešingai nei teigiama Sprendime, savo elgesiu parodo norą stengtis nenusižengti ir laikytis įstatymų.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjo nepilnamečio vaiko, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, teisių ir interesų prioritetinio užtikrinimo svarba bei pareiškėjo sutuoktinės, turinčios Lietuvos Respublikos pilietybę ir gyvenančios Lietuvos Respublikoje, sutuoktino (pareiškėjo), daugiau kaip 7 metus teisėtai gyvenusio su šeima Lietuvos Respublikoje 2023–2025 m., išsiuntimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, aspektai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvykdė pareigos individualiai įvertinti situaciją, tokiais savo veiksmais neužtikrindamas objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad priimant Sprendimą buvo vertinama, jog pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs, be to, jis buvo baustas už 48 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, taigi pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu ir sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, kad toks asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas nurodė, kad 2025 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 25S166468 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, o taip pat pareiškėjas yra nesumokėjęs baudos (baudų): Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) duomenimis bendra už administracinius nusižengimus paskirtų nesumokėtų baudų suma Sprendimo priėmimo metu siekė 900 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl pastangų laikytis įstatymų ir nenusižengti nėra reikšmingi, nes pareiškėjas nuteistas už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, įtrauktas į probuojamų asmenų registrą iki 2025 m. gruodžio 7 d., todėl argumentai, kad jo elgesys pasitaisęs, kelia pagrįstų abejonių vertinant pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jis negyvena kartu su savo šeima, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas atskiriamas nuo šeimos yra atskiriamas, priimant Sprendimą buvo įvertintos su pareiškėju susiję individualios aplinkybės, o atsižvelgiant į padarytus administracinius nusižengimus, vertintina, kad pareiškėjas ir toliau kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog gyventų kartu su savo sutuoktine ar savo nepilnamečiu vaiku (bendrauja su sūnumi pagal galimybes Kauno mieste), o nurodė juos remiantis finansiškai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas negyvena su savo šeimos nariais ir tiesiogiai nedalyvauja kasdieniniame savo nepilnamečio sūnaus gyvenime.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad tikslinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti jo duomenis į SIS.

10. Policijos departamentas paaiškino, kad patikrinus apie pareiškėją esančią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2021 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o 2024 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio prie naktinio klubo vykusio konflikto metu sužalojo žmogų, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Policijos departamentas nurodė, kad iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, jog pareiškėjas buvo baustas už 48 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, už kuriuos jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Policijos departamentas 2025 m. birželio 30 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-22715 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei nes nuteistas už sunkų nusikaltimą ir vienos iš paskirtų bausmių dar neatliko, pasiūlė Migracijos departamentui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus ir, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2025 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 25S159549, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. gruodžio 5 d., nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, pareiškėjas šį sprendimą skundė teismui, teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Migracijos departamentas taip pat priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

13. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, jame nurodyta, jog pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs, pareiškėjas buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu ir pareiškėjo sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

14. Teismas nustatė, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis), 2025 m. birželio 3 d. asmuo pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvoje gyvena asmens vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Siekiant išsiaiškinti, kodėl asmuo prašymą dėl leidimo laikinai išdavimo pateikia kitu šeimos susijungimo atveju nei kad buvo išduoti ankstesni leidimai laikinai gyventi, taip pat dėl asmens ir jo šeimos narių skirtingų deklaruotų gyvenamųjų vietų Lietuvoje, 2025 m. liepos 8 d. Migracijos departamento darbuotojas asmeniui išsiuntė užklausą, o pareiškėjas 2025 m. liepos 10 d. ir 2025 m. liepos 13 d. pateikė paaiškinimus, kad dėl patogios lokacinės vietos verslui savo įmonę įkūrė Klaipėdoje, todėl didelę laiko dalį tenka praleisti tvarkant verslo reikalus Klaipėdos mieste, su sūnumi bendrauja pagal galimybes Kauno mieste, nes Kaune taip pat praleidžia nemažai laiko, Kaune taip pat būna verslo reikalais (yra pasirašęs darbo sutartis su įmonėmis Kaune). Pareiškėjas nurodė, kad jo verslas plėtojamas Kauno ir Klaipėdos miestuose, jis kiekvieną mėnesį moka mokesčius Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimą laikinai gyventi yra gavęs kaip sutuoktinis, nes jo žmona yra Lietuvos Respublikos pilietė, jie turi sūnų, kurio ateitis jiems yra labai svarbi, o ypač svarbi kaip tėvui, pareiškėjas savo ateitį sieja su Lietuva, kuri, anot jo, jam yra antroji gimtinė. Pareiškėjas nurodė, kad su sūnumi kartu leidžia laiką, perka jam rūbus, žaislus ir kitus reikalingus produktus, šeimą remia finansiškai, sutuoktinei periodiškai padeda finansiškai, t. y. grynaisiais pinigais arba banko pavedimais, ir tai gali įrodyti dokumentais. Pareiškėjas dėl prašymo leidimui laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jo sūnus yra Lietuvos Respublikos pilietis, nurodė manantis, jog turi tam visišką teisę, atsiuntė bankinių pavedimų, atliktų 2025 m. vasario 24 d., 2025 m. kovo 5 d., 2025 m. balandžio 10 d. į sutuoktinės sąskaitą, kopijas, kurių mokėjimo paskirtyje nurodomas sūnaus vardas.

15. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 39 punktais ir aptarė ginčui aktualias šių teisės aktų normas bei teismų praktiką.

16. Teismas nustatė, kad Policijos departamentas pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs, taip pat pareiškėjas buvo baustas už 48 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu ir pareiškėjo sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, jog toks asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Policijos departamentas 2025 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 5-S-29909 nurodė, kad tikslinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į SIS.

17. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nustatyta, jog pareiškėjas padarė sunkų nusikaltimą (teistumas neišnykęs), pareiškėjas buvo baustas už 48 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį į agresiją ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių ignoravimą, agresijos formos, tiesiogiai susijusios su smurtu, yra smerkiamos visuomenėje dėl jų keliamos grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, be to, pareiškėjas daug kartų vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, ignoruodamas draudimą vairuoti transporto priemones, jis pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, sąmoningą teisės ir viešosios tvarkos nepaisymą, pareiškėjo padaryti nusikaltimai ir sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių sveikatos ir orumo, todėl pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, o registro duomenimis, bendra pareiškėjui už administracinius nusižengimus paskirtų ir nesumokėtų baudų sumą sudaro 900 Eur.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjas yra pripažintas padaręs sunkų nusikaltimą bei daug administracinių nusižengimų, todėl pagrįsta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, šiuo atveju apkaltinamasis sprendimas įsiteisėjęs (pareiškėjui teistumas neišnykęs) ir daromi tolimesni nusižengimai suponuoja, jog pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, padarytų administracinių nusižengimų, nesumokėtos baudos (baudų).

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, pažymėjo, kad Sprendime nustatyta, jog Lietuvoje gyvena pareiškėjo nepilnametis vaikas ir jo motina, nustatyta, kad pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (Lietuvoje dirba nuo 2018 m., reguliariai gauna darbo užmokestį, vykdo teisėtą veiklą), Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai (pagal pareiškėjo paaiškinimus pareiškėjas nenurodė, jog gyventų kartu su savo sutuoktine ar savo nepilnamečiu vaiku (bendrauja su savo sūnumi pagal galimybes Kauno mieste), nurodė juos remiantis finansiškai).

20. Teismas pažymėjo, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, todėl sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog esant Sprendime konstatuotoms faktinėms aplinkybėms ir įvertinus su pareiškėju susijusias kitas individualias aplinkybes, pareiškėjo siekis gyventi Lietuvoje su vaiku bei jo motina, negali būti vertinamas kaip labiau reikšmingas, nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas, asmens, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai.

21. Teismas atmetė skunde nurodyta aplinkybę, kad Sprendimas gali būti neteisėtas dėl šeimos susijungimo atvejo, nes leidimo gyventi pareiškėjas prašęs ne Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis).

22. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendime įvertino pareiškėjo šeimines aplinkybes (pareiškėjo vaikas ir jo motina turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kad pareiškėjas negyvena kartu su savo vaiku ir vaiko motina), taip pat ekonominius ryšius ir konstatavo, jog, pripažinus, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, asmens socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai nepaneigia nustatytos grėsmės. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė tokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros Kriterijų vertinimo tvarkos, taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai, tinkamai neįvertinta pareiškėjo individuali situacija.

23. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atsižvelgęs į Policijos departamento siūlymą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, taip pat įvertinęs pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38.3 ir 39 punktais, sprendė, kad pareiškėjui nustatytas 30 mėnesių (2 metų ir 6 mėnesių) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

24. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo veiksmai (įvykdyti teisės pažeidimai), nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymą muitinei, sudaro pagrindą vertinti jį kaip keliantį grėsmę viešajai tvarkai, o tai sudarė pagrindą jo atžvilgiu taikyti atitinkamas teisines priemones. Kadangi pareiškėjas neįrodė, kad draudimo įvedimas į SIS būtų neproporcinga ar nepagrįsta priemonė, teismas sprendė, jog Migracijos departamento priimtas Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS 30 mėnesių yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio panaikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 26. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą: sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos terminą iki 3 mėnesių bei panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijose) nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius).

27. Pareiškėjas pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes, jog jis jau daugiau kaip 7 metus faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje, dirba, turi verslą bei turi šeiminius santykius, nepilnametį sūnų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir individualizavo pareiškėjo nurodytas esmines aplinkybes, kurios rodo labai tvirtą ir nuolatinį pareiškėjo ryšį su Lietuvos Respublika, kurioje jis gyvena ne tik turėdamas tam formalius pagrindus, bet turėdamas realius saitus, kurie apima ir šeimos, ir verslo santykius, kurie yra nuolatinio pobūdžio.

28. Pareiškėjas pažymi, kad jo padarytų pažeidimų skaičius mažėja: per 2022 metus jis padarė 19 administracinių nusižengimų, per 2023 metus – 15, per 2024 metus – 3, o per 2025 metus – 2 administracinius nusižengimus, tai patvirtina, kad pareiškėjas adaptuojasi prie Lietuvos Respublikos realijų, taiso savo elgesį ir iš esmės laikosi galiojančių įstatymų, pastaruosius kelis metus deda visas pastangas, kad nenusižengtų įstatymams, visada sumoka jam paskirtas baudas. Pareiškėjo teigimu, įvykis prie naktinio baro, dėl kurio jis buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo atsitiktinis, vienkartinis įvykis, kuris turi labai mažą tikimybę pasikartoti ateityje, todėl išvada, kad jis ir ateityje gali daryti sunkius nusikaltimus, yra nepagrįsta, neteisinga ir neproporcinga.

29. Pareiškėjo vertinimu, jam skirtas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino vidurkis – 2,5 metų (arba 30 mėn.), yra per griežtas ir neadekvatus jo situacijai ir susiklosčiusiems ryšiams su Lietuvos Respublika, nes toks ilgas ir neproporcingas terminas turės neigiamų padarinių jo ryšiams su sutuoktine ir ypač augančiu sūnumi, turės neigiamą poveikį ir jo verslui, todėl teismo sprendimas keistinas, sutrumpinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

30. Pareiškėjas dėl teismo sprendimo dalies įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pažymi, kad SIS reglamento 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas, kas nėra tinkamai ir teisingai padaryta.

31. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad įspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS įvedimas atitinka nustatytus tikslus ir pažymi, jog administracinių nusižengimų darymas nėra tokio pavojingumo, jog asmeniui būtų uždrausta atvykti į kitas Šengeno valstybes, o pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio pobūdžio, jog jas būtų galima vertinti kaip pavojingas kitų valstybių ekonomikai, verslo tvarkai, visuomenės saugumui ir pan. Pareiškėjas teigia, kad jo padarytos veikos yra lokalinio buitinio pobūdžio, neišeinančios už valstybės narės nacionalinių interesų apsaugos ribų, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmesta skundo dalis dėl įtraukimo į SIS perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius) yra naikintina kaip neproporcinga ir perteklinė priemonė.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad vertinant pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai jo įvardytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbesnės už viešąjį interesą užtikrinti viešąją tvarką bei visos visuomenės, o ir pareiškėjo šeimos narių, saugumą, o pareiškėjo išvardytos aplinkybės dėl darbo, turimo verslo, valdomo įmonės turto, sukurtų darbo vietų ar sumokėtų mokesčių ir darbuotojams mokamų atlyginimų konstatuotos pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai neeliminuoja ir nesumažina. Atsakovas pažymi, kad priimant Sprendimą buvo įvertintos su pareiškėju susiję individualios aplinkybės, o pareiškėjui nustatytas 30 mėnesių (2 metų 6 mėnesių) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo padaryti pažeidimai ir nusikalstamos veikos nėra tokio pobūdžio, jog jas būtų galima vertinti kaip pavojingas kitų valstybių ekonomikai, verslo tvarkai, visuomenės saugumui ir pan. Atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytus pažeidimus ir nusikaltimus vertina, kad negalima sutikti, jog ir kitoje Šengeno erdvės valstybėje pareiškėjas laikysis įstatymų ir nekels grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kad pareiškėjo padarytos veikos yra lokalinio pobūdžio, neišeinančios už valstybės narės nacionalinių interesų apsaugos ribų.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad Išvada ir siūlymas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką yra teisingi ir pagrįsti. Įvertinus nustatytas su pareiškėju susijusias faktines aplinkybes ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Policijos departamentas sutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių, įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, atsižvelgiant į jo įvykdytus teisės pažeidimus, taip pat įvertino pareiškėjo šeimines aplinkybes ir pagrįstai pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 30 mėnesių.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo šeimines aplinkybes, jog jis su Lietuva susijęs ekonominiais ryšiais (dirba, yra MB vadovas), jo elgesys gerėja, padarytų daromų teisės pažeidimų skaičius mažėja, draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo į SIS terminas per ilgas, prašo sumažinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 mėnesių.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė 2025 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 25S159549, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. gruodžio 5 d., nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Šį atsakovo sprendimą pareiškėjas apskundė teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2647-789/2025 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, taigi minėtas atsakovo sprendimas įsiteisėjęs.

41. Šioje byloje skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (Sunkus sveikatos sutrikdymas) ir teistumas neišnykęs, jis buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, asmens elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu ir asmens sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendimas priimtas remiantis Policijos departamento Išvada, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, taip pat Policijos departamento 2025 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 5-S-29909 Policijos departamento pateiktu vertinimu, jog tikslinga asmeniui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į SIS.

42. Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, Taisyklių 15 punktas, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 39 punktai.

43. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

44. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

45. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.).

46. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 papunktis reglamentuoja, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta šios tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

47. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.). Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.).

48. Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1516-552/2024).

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, ginčo šalių argumentus bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes pareiškėjas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 28 d.), kuris pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkiems nusikaltimams, teistumas nėra išnykęs. Taigi yra Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje bei Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.2 ir 39 punktuose įtvirtinti pagrindai nustatyti pareiškėjui 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas buvo baustas už 48 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, šešis administracinius nusižengimus jis padarė jau po 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio priėmimo, taigi nustatyti faktai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šias aplinkybes.

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024).

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Sprendime įvertino pareiškėjo šeimines aplinkybes (kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, turi mažametį sūnų, tačiau kartu su jais negyvena, (sutuoktinė su vaiku gyvena Kaune, pareiškėjas – Klaipėdoje) yra pateikęs įrodymus, kad tris mėnesius siuntė į sutuoktinės sąskaitą pinigų, bendrauja su vaiku pagal galimybes), taip pat ekonominius ryšius (pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį, taip pat yra mažosios bendrijos vadovas); kitas aplinkybes (pareiškėjo padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų skaičių ir pobūdį) ir konstatavo, kad, pripažinus, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, asmens socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai nepaneigia nustatytos grėsmės. Pirmosios instancijos teismas pritarė Migracijos departamento vertinimui ir sprendė, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas ir nepažeis šeimos interesų.

52. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

53. Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių šių teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus ir proporcingas, jog perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, kartu pažymėdama, kad šie ryšiai nepaneigia ir nenusveria nustatytos ir nepaneigtos pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su vertinimu, tačiau nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gyvena kartu su savo vaiko motina, kad jis vienintelis išlaiko šeimą ir kt.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, savo išvadas motyvavo teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 30 mėnesių. Sprendime yra nurodytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, Sprendimas yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis laikytinas proporcingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

57. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius