3005840e-a79a-4bb6-afe7-8fe3ef98e5e5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2761-855/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31158-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 2.3.5.2.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

K. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių (kito sutuoktinio) kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės I. K. ieÅ¡kinį atsakovui E. K., kuriame praÅ¡oma nutraukti Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; iÅ¡spręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimÄ ; nustatyti Å¡alių nepilnametės dukros V.

K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove); priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ir po 330,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki dukros pilnametystės; nustatyti ieÅ¡kovės nurodomÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ; padalinti Å¡alių turtÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas; taip pat pagal atsakovo E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I.

K., kuriame praÅ¡oma nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; iÅ¡spręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimÄ ; nustatyti Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove); priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; nustatyti atsakovo nurodomÄ jo bendravimo su vaiku tvarkÄ ; padalinti Å¡alių turtÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ dukrai V. K. po 330,80 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. PraÅ¡ymÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Å iuo metu dukros poreikiai sudaro apie 661 Eur per mėnesį (pateikta poreikių lentelė). Sutuoktiniai jau ilgÄ laikÄ gyvena skyrium, dukra gyvena su ieÅ¡kove. Atsakovas anksčiau dukros iÅ¡laikymui vidutiniÅ¡kai skirdavo po 577,50 Eur per mėnesį, o pastaruoju metu nepakankamai / nereguliariai prisidėjo prie dukros iÅ¡laikymo: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. atsakovas dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ viso skyrė 500 Eur, ir tik vėliau, po 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdžio, kurio metu ieÅ¡kovė įvardijo, kad atsakovas neteikia iÅ¡laikymo, atsakovas už nurodytÄ laikotarpį sumokėjo 1 750 Eur iÅ¡laikymo, kas vidutiniÅ¡kai sudaro 250 Eur/mėn. Toks atsakovo elgesys, ieÅ¡kovės nuomone, pažeidžia dukros ir ieÅ¡kovės interesus, nes atsakovui nereguliariai mokant, ieÅ¡kovė viena privalo užtikrinti dukros poreikius.

Dukros poreikiai pradėjus lankyti mokyklÄ padidėjo. Siekiant nepažeisti vaiko interesų ir užtikrinti dukros poreikių tenkinimo tęstinumÄ , bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ dukrai, kuris sudarytų 1/2 dalį vaikui reikalingų lėšų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovo E. K. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai V.

K. kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ gavimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos; nepilnametės V. K. iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieÅ¡kovę I. K..

4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog nepilnametės Å¡alių dukros V. K. faktinė gyvenamoji vieta yra su ieÅ¡kove, darė preliminariÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pagrindinė rÅ«pinimosi vaiku naÅ¡ta, taip pat galimai ir finansinė, todėl sprendė, kad egzistuoja pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas.

5. Ä®vertinęs aplinkybes, kad atsakovas 2022 metais po keletÄ mėnesių nepervesdavo iÅ¡laikymo (laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovas iÅ¡ viso atliko keturis mokėjimus dukros iÅ¡laikymui po 250 Eur), tai, jog Å¡alys gyvena skyrium ir nesant byloje duomenų, kad atsakovas ateityje ketintų reguliariai teikti nuolatinį pakankamÄ iÅ¡laikymÄ dukrai, darė iÅ¡vadÄ , kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui.

6. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis: kad abiejų šalių pajamos yra didesnės nei vidutinis darbo užmokestis šalyje (kas, anot teismo reiškia, kad turi būti patenkinami ne tik būtinieji baziniai nepilnametės V. K. poreikiai), kad abi šalys nepatiria būsto nuomos išlaidų (gyvena su giminaičiais), neturi registruoto nekilnojamojo turto, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių, sprendė, kad iš atsakovo jo nepilnametei dukrai priteistinas laikinas išlaikymas, mokamas 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) E. K. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. AtskirÄ jį skindÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas niekada nenusiÅ¡alino nuo vaiko iÅ¡laikymo, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas nevykdytų savo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ , kad neteiktų vaikui iÅ¡laikymo, bÅ«tų nusiÅ¡alinęs nuo vaiko iÅ¡laikymo ir kad vaiko interesai Å¡iuo metu nėra užtikrinami. 7.2.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino iÅ¡laikymo dydžio, nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl orientacinio 1 minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) dydžio priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikams, taip pat neatsižvelgė į tai, kad vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį gauna po 80 Eur savivaldybės skiriamÄ vaikui iÅ¡mokÄ . Teismas neįvertino ir atsakovo kiekvienÄ mėnesį patiriamų iÅ¡laidų dukters iÅ¡laikymui, kuomet dukra bÅ«na jo namuose, tai, kad atsakovas moka už dukters bÅ«relius, apmoka telefono iÅ¡laidas.

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ir iÅ¡ atsakovo priteista 300 Eur laikino vaiko iÅ¡laikymo, mokamo kiekvienÄ mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų iÅ¡laikymas (iÅ¡laikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ar nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ , yra galimas teisminės valdžios įsikiÅ¡imas į Å¡iÄ tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ (CK 3.194 straipsnis).

12. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino iÅ¡laikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ , prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iÅ¡ atsakovo E. K. 300 Eur periodinių kasmėnesinių iÅ¡mokų nepilnamečio Å¡alių vaiko V. K. iÅ¡laikymui. Atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma, dėl to, kad teismas be pagrindo nustatė, kad atsakovas nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaiko, antra, teismas neatsižvelgė į eilę aplinkybių spręsdamas dėl priteistino laikinojo iÅ¡laikymo dydžio.

14. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog Å¡eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino iÅ¡laikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo bÅ«tinuosius poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , o tai ir yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

15. Pagal teismų praktikÄ , laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose lemia jų specifika – yra bÅ«tina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir Å¡iuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nėra grėsmės teismo sprendimo dalyje dėl periodinio išlaikymo įvykdymo užtikrinimui, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip neneigė pats apeliantas:

a) viena vertus, jog teiktas 2021-2022 metais iÅ¡laikymas dukrai nebuvo reguliarus, t. y. kartais ir keletÄ mėnesių nebuvo skiriama dukters iÅ¡laikymui jokia pinigų suma, nors tokio pobÅ«džio teisiniuose santykiuose, kuomet vaikui iÅ¡laikymas yra reikalingas nuolat, ir kiekvienÄ mėnesį turi bÅ«ti užtikrinami vaiko poreikiai bei kiekvienÄ mėnesį patiriamos atitinkamos iÅ¡laidos jų patenkinimui, yra svarbus stabilumas, prognozuotumas, užtikrintumas, tuo tarpu tėvų (vieno iÅ¡ tėvų) delsimas teikti iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo teikimo nereguliarumas, iÅ¡laikymo teikimas vien savo paties nuožiÅ«ra (pačiam nusprendžiant, kiek ir kada teikti) gali bÅ«ti vertinamas kaip vaiko turtinių teisių bei tėvų turtinių pareigų vaiko atžvilgiu pažeidimas, kuriam užkirsti keliÄ bei eliminuoti ir yra skirtas laikinųjų apsaugos priemonių institutas;

b) kita vertus, kaip visiÅ¡kai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, net ir tam tikra dalimi atsakovo teiktas iÅ¡laikymas nebuvo ir negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti, todėl vaiko iÅ¡laikymo prievolės nors ir vykdymas, tačiau nepakankama apimtimi, taip pat vertintinas kaip sudarantis pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Antra, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, turėjo vadovautis vien 1 MMA dydžiu, kaip kriterijumi, taip pat minusuoti iš išlaikymo sumos vaikui skiriamus savivaldybės pinigus.

18. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡ tikrųjų pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams iÅ¡laikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes iÅ¡laikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs individualias aplinkybes nagrinėjamoje byloje ir nustatęs, jog abu tėvai yra darbingi, jauni, turi iÅ¡silavinimÄ , jų gaunamos mėnesinės pajamos yra ženkliai didesnės, nei 1 MMA ir netgi didesnės nei vidutinis Å¡alies darbo užmokestis (toliau – VDU), pagrįstai sprendė, kad abu tėvai gali platesne apimtimi, nei minimalias pajamas gaunantys asmenys, prisidėti prie savo vaiko poreikių patenkinimo ir užtikrinti ne tik pačius bÅ«tiniausius, gyvybiÅ¡kai svarbius (maisto, bÅ«sto, aprangos), bet ir juos virÅ¡ijančius savo dukters poreikius (ugdymo, laisvalaikio ir pan.). Savo ruožtu atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kad nebÅ«tų pajėgus teikti kiek didesnį, nei ½ dalis 1 MMA dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ dukrai.

20. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisto laikino iÅ¡laikymo dydžio, neatsižvelgė į vaikui skiriamus savivaldybės pinigus, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos skiriamos iÅ¡mokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdÄ ir socialinį atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramÄ vaikus auginančioms Å¡eimoms; Å¡i iÅ¡moka iÅ¡ esmės yra vaiko turtas; teikiant vaikams valstybės piniginę paramÄ iÅ¡mokos vaikui bÅ«du, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sÄ lygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai bÅ«tų visapusiÅ¡kiau patenkinti.

Vadinasi, Å¡ios iÅ¡mokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamÄ iÅ¡laikymo vaikams dydį, juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (valstybei, savivaldybei ir pan.) pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos iÅ¡mokos dydžiu bÅ«tų mažinama atskirai gyvenančių tėvų iÅ¡laikymo pareiga, iÅ¡situokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės iÅ¡mokos nebÅ«tų iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ vaikams teikiamo abiejų tėvų iÅ¡laikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikams nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo, įskaitant ir laikino, prievolės vaikui dydžio.

21. Kaip jau nurodyta, laikino iÅ¡laikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, iÅ¡samiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes Å¡ios aplinkybės yra nustatomos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Å alių argumentai, susiję su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ , galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, iÅ¡samiai bus iÅ¡nagrinėti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, priimant sprendimÄ byloje.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situacijÄ . Laikino iÅ¡laikymo priteisimas neatima galimybės, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, priimti kitokį teismo sprendimÄ , nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos bÅ«das (pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos / keičiamos / naikinamos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

24. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Dėl bylos procesinės baigties 25.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, kuria iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡ atsakovo priteisė Å¡alių nepilnametės dukters laikinÄ iÅ¡laikymÄ , tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ir padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamÄ nutartį naikinti ar pakeisti.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Apelianto E. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko