300568af-79d0-4e4d-9a8f-5bf627ec03e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6009-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00648-2016-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. (J. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

J. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 6 992 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Be to, kamerose buvo per mažas stalas, todėl visiems ten laikomiems asmenims nebuvo pakankamai vietos valgyti prie stalo. Taip pat pažymėjo, kad tualetas kameroje buvo atitvertas tik maža sienele, kuri neužtikrino privatumo, be to, tualete nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Kamerų sienos buvo nutrupėję, padengtos pelėsiu, taigi pareiÅ¡kėjas buvo priverstas gyventi antisanitarinėmis, sveikatai kenksmingomis sÄ lygomis. Be to, anot pareiÅ¡kėjo, į kameras iÅ¡duodama patalynė yra neÅ¡vari, per maža, drabužius galima iÅ¡siskalbti tik Å¡altu vandeniu ir Å«kiniu muilu, tačiau nėra kur jų džiauti, tuo tarpu lėšų pasinaudoti skalbyklos paslaugomis pareiÅ¡kėjas neturėjo.

Taip pat pažymėjo, kad kamerose bėgioja tarakonai. PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir netinkamu kamerų apÅ¡vietimu, vėdinimu, per trumpais pasivaikščiojimais ir prasta kiemelių bÅ«kle. Taip pat nurodė, kad yra nerÅ«kantis, tačiau buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Anot pareiÅ¡kėjo, dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas žiauriomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, kurios žemino jo orumÄ , patyrė neturtinę žalÄ . LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 16–22) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidųPažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su bendrove, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, jog kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pabrėžė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 56, 59). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. gegužės 6 d.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ LukiÅ¡kių TI-K, kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K realiai praleido 86 paras, iÅ¡ kurių vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m tik 13 parų, tuo tarpu kitomis dienomis ploto norma vienam asmeniu atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiais LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 13 parų, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina, kad tam tikrų baldų trÅ«kumas kameroje vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų, siejamų su tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimų nesilaikymu. Pagal HN 76:2010 21 p. pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetai kamerose atskirti 1,5 m aukščio sienele, taigi, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, toks sanitarinių mazgų kamerose atitvėrimas atitinka minimalius higienos reikalavimus, todėl tokio sanitarinio mazgo įrengimas negali būti pripažįstamas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais. HN 76:2010 24 p. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismas sprendžia, kad Å¡is reikalavimas nebuvo pažeistas, nes LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra langai. LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad Å¡ie langai yra pritaikyti kamerų vėdinimui, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę iÅ¡sivėdinti kamerÄ . IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant iÅ¡vengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Tuo tarpu kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo tarakonų buvimo kamerose ar HN 76:2010 60 p., įtvirtinančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti buitinių parazitų, pažeidimo nenustatyta.

Dėl skalbimo ir džiovinimo pažymėtina, kad HN 76:2010 64 p. reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pažymėtina, jog, kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K, jei asmuo asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų, esant jo praÅ¡ymui, virÅ¡utiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o iÅ¡skalbti drabužiai yra grÄ Å¾inami sausi, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su tokiu praÅ¡ymu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ bei kad jam buvo atsisakyta skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai.

PareiÅ¡kėjui yra sudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis, į skalbyklos paslaugÄ Ä¯eina ir skalbinių džiovinimas, taigi nurodytu aspektu pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus nėra. Dėl pasivaikščiojimų trukmės ir kiemelių teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. suimtiesiems kasdien suteikiama teisė į ne mažiau kaip vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore, tad ilgesnio pasivaikščiojimo nesuteikimas nelaikytinas neteisėtais LukiÅ¡kių TI-K veiksmais.

Tuo tarpu dėl kitų su pasivaikščiojimų teise susijusių pažeidimų teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kurie LukiÅ¡kių TI-K kiemeliai buvo prastos bÅ«klės, kuriomis dienomis jis nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti. Teismo vertinimu, atsakovui bÅ«tų neproporcingai didelė pareiga paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiÅ¡kėjo teiginius, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.Dėl neÅ¡varios patalynės, neremontuotų patalpų bei pareiÅ¡kėjo laikymo su rÅ«kančiais asmenimis teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė minėtų pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų, taigi darytina iÅ¡vada, kad pažeidimai minėtais aspektais laikytini nustatytais. Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose, kai kurių HN 76:2010 nuostatų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę, pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 130 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 1,86 Eur iÅ¡laidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parrengimÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K bylos medžiagÄ pateikė elektroniniu bÅ«du, todėl realiai iÅ¡laidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo minėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. M. (J. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui J. M. (J. M.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė                                                   Â