Legislator Case Law & Legislation
2015-11-23 Nr. AB-22930-3-63-3-00898-2014-7 AI generated

2015-11-23 Nr. AB-22930-3-63-3-00898-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2015-11-23 Nr. AB-22930-3-63-3-00898-2014-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. MAĮ reglamentuoja mokestinius teisinius santykius. MAĮ 13 straipsnis apibrėžia, kokiems mokesčiams taikomas įstatymas, šis sąrašas yra baigtinis ir jame nėra minimos vietinės rinkliavos. MAĮ yra apibrėžti ir teisinio santykio dalyviai. Visi MAĮ IV skyriuje išvardyti mokesčių administratoriai administruoja MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, kurių tarpe vietinės rinkliavos nėra.

Legislator headnote

AI generated

2015-11-23 Nr. AB-22930-3-63-3-00898-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės J. Z. (toliau – ir atsakovė) priteisti 850,65 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1141-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00898-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovei J. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės J. Z. (toliau – ir atsakovė) priteisti 850,65 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašymą (b. l. 3-7) grindė argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Nurodė, kad atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausiusio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovei buvo siunčiami pranešimai, tačiau ji į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 685,19 Lt arba 198 Eur vietinės rinkliavos.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 9-10) patvirtina, kad nuo 2007 m. balandžio 12 d. atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą nurodytu laikotarpiu ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka būtų kreipusis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo, byloje nėra. Pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 8) nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 850,65 Lt.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), 107 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas penkerių metų mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 8) matosi, kad atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus –iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 3-7), laikytina, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo priverstinio išieškojimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d iki 2013 m. gruodžio 31 d. terminas yra pasibaigęs, todėl prašymas dalyje dėl 43,21 Lt įsiskolinimo priteisimo už 2008 metus ir 122,25 Lt įsiskolinimo priteisimo už 2009 metus atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi nustatyta, jog atsakovė sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, teismas tenkino prašymo dalį dėl 685,19 Lt įsiskolinimo priteisimo.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. MAĮ reglamentuoja mokestinius teisinius santykius. MAĮ 13 straipsnis apibrėžia, kokiems mokesčiams taikomas įstatymas, šis sąrašas yra baigtinis ir jame nėra minimos vietinės rinkliavos. MAĮ yra apibrėžti ir teisinio santykio dalyviai. Visi MAĮ IV skyriuje išvardyti mokesčių administratoriai administruoja MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, kurių tarpe vietinės rinkliavos nėra.

2. Bendruosius senaties terminus nustato Civilinis kodeksas. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. MAĮ numatytas sutrumpintas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, tačiau jis vietinei rinkliavai negali būti taikomas, nes negalima pagal analogiją taikyti specialių teisės normų. Akcentuoja, jog atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties.

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, nes perskaičiuojant priteistiną sumą į eurus, turėjo vadovautis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir suapvalinti sumą euro centų tikslumu, o ne vieno euro tikslumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės J. Z. priteisti 850,65 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 685,19 Lt arba 198 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (b. l. 9-10) nustatyta, jog atsakovė nuo 2007 m. balandžio 12 d. yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, ir netinkamu Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Visgi pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 22 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 807,44 Lt vietinės rinkliavos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptarė iki tol egzistavusią praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pažymėjo, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu – ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Taigi 807,44 litų perskaičiuojant į eurus gaunama 233,85 eurų suma, kuri ir priteistina.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 233,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovės J. Z. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 233,85 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus aštuoniasdešimt penkis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan