Legislator Case Law & Legislation
30028eba-c08b-44cb-aa2a-18359ccae561 AI generated

30028eba-c08b-44cb-aa2a-18359ccae561 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 30028eba-c08b-44cb-aa2a-18359ccae561
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjo naudai 1 551,66 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjo naudai 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

30028eba-c08b-44cb-aa2a-18359ccae561 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokiai draudiminių įvykių kategorijai ir kuo vadovaujantis buvo priskirtas aptariamas įvykis, ar draudėjas laikėsi draudimo sutartyje įtvirtintų sÄ lygų. Å ios aplinkybės leidžia kelti klausimÄ dėl draudiminės apsaugos galiojimo draudiminio įvykio metu ir dėl paties įvykio priskyrimo draudiminiam įvykiui, o kartu ir dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagrįstumo, iÅ¡mokos dydžio.Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Keywords

AI generated
gross traffic violation motorcycle road accident motor vehicle expenses motor vehicle liability insurance automobile industry traffic accident liability
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2957-331/2014(Proceso Nr. 3-61-3-21960-2013-3)                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Irmantui Balsiui, atsakovo atstovui Pauliui Gaveliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Povilui Juzikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo If P&C Insurance AS filialo skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 95-98), kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjo naudai 1 551,66 Lt;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjo naudai 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) grÄ Å¾inti 29 Lt sumokėto žyminio mokesčio;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 484,00 Lt advokato pagalbai bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad 2011-03-14 automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. K. (toliau – ir Nukentėjęs asmuo), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę, ir tai sÄ lygojo Å¡io automobilio apgadinimÄ . Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas If P&C Insurance AS filialo transporto priemonių draudimu. Eismo įvykio metu transporto priemonei padaryta žalos iÅ¡ viso už 2 346,13 Lt.

Ä®vykus draudiminiam įvykiui, pareiÅ¡kėjas Nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo 1 679,53 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Atsisako reikalavimo atlyginti pakeistų naujų detalių nuvertėjimo sumÄ , t.y. 127,87 Lt.PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesivadovavo įstatymų reikalavimais bei neužtikrino tinkamos (duomenys neskelbtini) gatvės priežiÅ«ros. Nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nepažymėtų kliūčių kelyje numatyti negalėjo.

Å iuo atveju yra visos atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo sÄ lygos: žala - apgadinta transporto priemonė, atsakovės neteisėti veiksmai - neužtikrinta (duomenys neskelbtini) g. priežiÅ«ra bei priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos - jei tinkamai bÅ«tų vykdyta gatvės priežiÅ«ra, Nukentėjęs asmuo nebÅ«tų patyręs nurodytos žalos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 114-121) paaiÅ¡kino, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo pasiraÅ¡yta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50-(3.1.36-UK) (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Siaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (Sutarties 1.1 punktas). Pažymėjo, kad sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančiÄ pareigÄ , užtikrinti gatvių tinkamÄ bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ .

Gatvių priežiÅ«ra bei remontas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“. Pagal Sutartį UAB „Grinda“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 str. bei Sutarties nuostatomis privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Vadinasi, bÅ«tent UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo galimybę Vilniaus miesto gatvėms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį.

Å i aplinkybė patvirtina, kad UAB „Grinda“ darbų atlikimo Sutartimi tapo Vilniaus miesto gatvių valdytoja bei prisiėmė civilinės atsakomybės rizikÄ , galinčiÄ kilti pagal CK 6.266 straipsnį dėl netinkamos gatvių priežiÅ«ros. BÅ«tent UAB „Grinda“ atliko (duomenys neskelbtini) g. priežiÅ«rÄ , buvo minėtos gatvės valdytoja. Sudaryta darbų atlikimo Sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirÅ«pino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti Å¡ios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimÄ .

Atsakovė nepažeidė jokių teisės norminių aktų. Pažymėjo, kad kelio trÅ«kumų, dėl kurių Automobilis buvo sugadintas, nenustatyta, žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo ir kitų įvykį įtakojusių aplinkybių, todėl žala negali kilti, nes byloje nėra nustatyta neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos.PareiÅ¡kėjas netinkamai apskaičiavo patirtÄ Å¾alos dydį. Pabrėžė, kad po eismo įvykio vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ atsakovės bei trečiojo asmens atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo bÅ«tini. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad automobilio sugadinimai atsirado bÅ«tent dėl eismo įvykio, kurio metu buvo įvažiuota į duobę (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2011-03-14 pažymos daro iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio padanga, bet ne ratlankis ir ventilis. Atsakovė apskritai jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.Mano, kad vairuotojo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerÅ«pestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus Å¡altinis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Atidus ir rÅ«pestingas vairuotojas turi iÅ¡ anksto numatyti galimas kliÅ«tis kelyje ir laikytis Kelių eismo taisyklių XV skyriaus 172 ir 173 punktų, CK 6.282 str. numato, kad, esant dideliam nukentėjusiojo asmens neatsargumui, žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Be to, automobilio vairuotojas neteisėtai pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos ir taip grubiai pažeidė kelių eismo taisykles.Atkreipė teismo dėmesį, jog transporto draudimo liudijimas (polisas), kurio serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepatvirtintas draudėjo paraÅ¡u, pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių kitų įrodymų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymo faktÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokiai draudiminių įvykių kategorijai ir kuo vadovaujantis buvo priskirtas aptariamas įvykis, ar draudėjas laikėsi draudimo sutartyje įtvirtintų sÄ lygų. Å ios aplinkybės leidžia kelti klausimÄ dėl draudiminės apsaugos galiojimo draudiminio įvykio metu ir dėl paties įvykio priskyrimo draudiminiam įvykiui, o kartu ir dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagrįstumo, iÅ¡mokos dydžio.Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 106-111) nurodė, kad 2011-06-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. AV2-1523 nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio, atsakovo ar trečiojo asmens kaltės. Vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei, kadangi iÅ¡ atsakovo ar UAB „Grinda“ negalima objektyviai reikalauti, jog jie kiekvienu momentu žinotų apie kiekvienÄ savaiminį duobės atsiradimÄ , o savo pareigÄ Å¾ymėti pavojingus kelio ruožus vykdė pagal visas objektyviai įmanomas iÅ¡gales.

UAB „Grinda“ apie kelyje buvusiÄ duobę ir automobilio vairuotojo patirtÄ Å¾alÄ sužinojo tik gavusi 2011-06-21 PretenzijÄ Nr. RG-VL/TP/017225, t.y. praėjus daugiau nei 3 mėn. po autoįvykio. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nors pareiÅ¡kėjas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikÅ¡ti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl Å¡ių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovÄ ar UAB „Grinda“ bei nurodyti vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais fiksuoti tokių neteistų veiksmų buvimÄ (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pan.).Pažymėjo, jog automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebdamas kelyje esančios kliÅ«ties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu bÅ«du padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visÄ eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus.

Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, atsiradusiu neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas amortizatorius ar apgadintas kėbulas. Net ir įrodžius, kad dėl gatvės priežiūros galėtų kilti atsakomybė ir atsakovei, ji privalo būti atleista nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. nuostatomis.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

S k u n d a s  t e n k i n a m a s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas If P&C Insurance AS filialas kildina iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių gatvių priežiÅ«rÄ ir saugų eismÄ .Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas If P&C Insurance AS filialas (draudikas) 2011-04-26 iÅ¡mokėjo UAB „Krasta Auto“ 1 679,53 Lt (b. l. 99) draudimo iÅ¡mokÄ pagal 2010-03-15 sudarytÄ su G.

K. (draudėju) transporto priemonių savarankiÅ¡ko draudimo sutartį dėl draudiminio įvykio (b. l. 100-101), kuris įvyko 2011-03-14 apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), kai G. K. vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio duobę važiuojamojoje kelio dalyje ir automobilis buvo apgadintas (sprogo padanga, sulenktas ratlankis, b. l. 22-32). PareiÅ¡kėjas (draudikas), atsižvelgdamas į Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatas, vadovaudamasis CK 6.1015, 6.266 straipsniais, 2011-06-21 pateikė bendrovei „Grinda“ pretenzijÄ dėl 1 679,53 Lt žalos atlyginimo ir pasiÅ«lė Å¡iÄ sumÄ pervesti į pretenzijos pateikėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Bendrovei atsisakius mokėti (b. l. 47), pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios žalos atlyginimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Teismui pasikreipus į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ (b. l. 78-79), byla 2013-10-14 nutartimi (b. l. 85-86) buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiÅ«ros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155), todėl savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad UAB „Grinda“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja ir vadovaudamasi CK 6.266 str. bei Sutarties nuostatomis privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas 2013-12-02 pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriame atsakovu nurodė Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu - UAB „Grinda“ ir praÅ¡o priteisti 1 551,66 Lt žalos atlyginimo (b. l. 95-98).Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui, 1 dalyje numatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, bÅ«tinos keturios tarp savęs susijusios sÄ lygos. Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

Atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti vieÅ¡ojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtakÄ asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktÄ , priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pažymėjo, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Vadinasi, sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatas, savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis nustato saugių eismo sÄ lygų užtikrinimo keliuose priemones.

Pagal šio įstatymo 7 dalį kelio savininkas (valdytojas) privalo:

1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoti eismÄ ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiÅ«rÄ taip, kad ji atitiktų kelių priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos;

4) tobulinti eismo organizavimÄ , atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes;

5) atlyginti žalÄ asmenims, atsiradusiÄ dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Minėtoje įstatymo normoje nurodyta tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as). Pagal Å¡io ApraÅ¡o 6 punktÄ savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (iÅ¡skyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus),vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

ApraÅ¡o 12.1 punkte nustatyta, kad kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalėjo užtikrinti Å¡ios savivaldybės teritorijoje esančių gatvių priežiÅ«rÄ taip, kad jos atitiktų saugaus eismo reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtinta kelio savininko (valdytojo) pareiga atlyginti žalÄ asmenims, atsiradusiÄ dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje. Atsakovo pateikti įrodymai, atsiliepime ir teismo posėdyje iÅ¡sakyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini), esančios duobės, nepatvirtina, jog atsakovė veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės priežiÅ«rÄ , taisymÄ ir saugaus eismo organizavimÄ , kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (b. l. 23-27).

Å iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ Ä¯rodo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga. BÅ«tent tai lėmė žalos atsiradimÄ : G. K., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, apgadino deÅ¡inės pusės priekinį ratÄ . Atsakovo argumentai, kad vairuotojas privalėjo elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sÄ lygas (Kelių eismo taisyklių 19, 133, 134 punktai), nėra teisingi.

Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos 2011-06-06 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta (b. l. 23), o vairuotojo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, antrÄ ja eismo juosta, netikėtai pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį priekinį ratÄ , suprato, kad papuolė į duobę, sprogo padanga, Å¡ioje gatvėje buvo daugiau duobių, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus) ir bÅ«rio vado tarnybinis praneÅ¡imas (patvirtino įvykį ir atvykimÄ Ä¯ vietÄ ), schemos (b. l. 25-26), nuotraukos (b. l. 31-32) patvirtina, jog vairuotojui važiuojant gatve saugiu greičiu ir įvažiavus į 13 cm duobę, jis sugadino automobilio deÅ¡iniÄ jÄ dalį (priekinį ratÄ ).

Patirtų pasekmių mastas paneigia atsakovo argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerÅ«pestingumo ir pasirinkto nesaugaus greičio. Policijos pareigÅ«nai 2011-03-14 buvo atvykę į įvykio vietÄ , kur apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes (vietÄ , gatvėje esančiÄ nepažymėtÄ duobę, jos iÅ¡matavimus, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies lėmė žalos atsiradimÄ dėl jo kaltės. Atvirkščiai - visi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11). Todėl pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d.).

Ä®statymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiÅ¡kėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiÅ¡kam, objektyviam jų iÅ¡tyrimui turi bÅ«ti pateikti papildomi duomenys (ABTÄ® 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. ir kt.), tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Policijos nutarime užfiksuota tik priekinio deÅ¡iniojo automobilio rato sprogusi padanga, ratlankio gedimas nenurodytas.

Vertės nustatymo tvarkos 10 punktas nustato, kad atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai – tai iÅ¡laidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieÅ¡ apgadinimÄ techninės bÅ«klės ir eksploatacinių savybių, bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodÄ , kurio pagrindas yra skaičiavimai, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, esÄ ratlankis ir ventilis eismo įvykio metu nėra fiksuotas. Pirminiame transporto priemonės techniniame apžiÅ«ros protokole 2011-03-14 buvo pažymėtas transporto priemonės sugadinimas – deÅ¡inio rato priekinė padanga (b. l. 26).

ApžiÅ«rėjus automobilį įmonėje UAB „Krasta Auto“, iÅ¡raÅ¡ytoje 2011-03-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje buvo nurodytos ir keičiamos detalės – ratlankis, padanga, ventilis bei atlikti papildomi remonto darbai (b. l. 30), taip pat byloje pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti apgadintas ratlankis. Vadovaudamasis minėta įrodinėjimo taisykle, teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra bÅ«tini ir techniÅ¡kai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTÄ® 57 str. 1 d.), teismas vertina, kad žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimÄ Å¡iuo atveju lėmė bÅ«tent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas). Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, byloje esantiems įrodymams, darytina iÅ¡vada, kad savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) gatvę, esančiÄ Vilniuje, užtikrinti joje saugų eismÄ , todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuotinos iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatyta, kad yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygos, todėl tenkintinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiama pareiÅ¡kėjui If P&C Insurance AS filialui iÅ¡ atsakovo 1 551,66 Lt turtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje - kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Ä®vertinus ginčo teisinius santykius, darytina iÅ¡vada, kad reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo kildinamas iÅ¡ civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos vieÅ¡ojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) deliktinės prievolės nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 551,66 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-07-01, b. l.

1) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A756-2195/2010, Nr. A756-1578/2012, Nr. A602-2714/2012).Patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , turi bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas priteisti 484,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 44, 45 straipsniai). Vadovaudamasis ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kad pareiÅ¡kėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, yra pagrindas grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui sumokėtÄ 29 Lt žyminį mokestį (ABTÄ® 42 str. 1 d. 1 p.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a:             pareiÅ¡kėjo If P&C Insurance AS filialo skundÄ patenkinti.Priteiti pareiÅ¡kėjui If P&C Insurance AS filialui iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1551,66 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno lito ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų) turtinės žalos atlyginimÄ .Priteisti pareiÅ¡kėjui If P&C Insurance AS filialui 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1551,66 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno lito ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų) sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Gražinti pareiÅ¡kėjui If P&C Insurance AS filialui sumokėtÄ Å¾yminį mokestį 29 Lt (dvideÅ¡imt devynis litus).

Priteisti pareiÅ¡kėjui If P&C Insurance AS filialui iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 484 Lt (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus) teismo iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėjas                                                                                          Henrikas Sadauskas