3000e072-e625-4701-a215-5ba23e4e1847 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                                        Byla Nr. 1N-1-177/2017                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                        1.1.2.3; 2.1.13.13 (S)                                                                         LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2017 m. sausio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens I.

L. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis I. L., gim. 1981 m. kovo 24 d., perduotas baudžiamajam persekiojimui Italijos Respublikai pagal Italijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Trento teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį (toliau – ir EAO) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Italijos Respublikos teritorijoje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Italijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 110 straipsnyje, 628 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, 582 straipsnyje, 585 straipsnyje, atsižvelgiant į Italijos Respublikos BK 576 straipsnio 1 dalį.Teisėja, susipažinusi su pateiktu EAO, vykdymo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ,                                        n u s t a t ė :                                                    Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra) gautas Italijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Trento teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Italijos Respublikos teritorijoje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .EAO nurodyta, kad I.

L. įtariamas Italijoje padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€“ ginkluotÄ plėšimÄ sunkinančiomis aplinkybėmis. Å i veika numatyta Italijos Respublikos BK 110 straipsnyje,                     628 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte (plėšimas), 582 straipsnyje (asmens sužalojimas),      585 straipsnyje (sunkinančios aplinkybės), atsižvelgiant į Italijos Respublikos BK 576 straipsnio    1 dalį.I. L. įtariamas tuo, kad 2015 m. balandžio 28 d. Trento mieste jis, bendrininkaudamas su K.

N., N. B., M. G. (žinomu kaip K. S.), Å . K. ir J. M., juvelyrinių dirbinių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje Trento m., (duomenys neskelbtini), panaudodami grasinimus ir smurtÄ , plaktukais sudaužė parduotuvės vitrinas ir pagrobė „Rolex“ firmos laikrodžius bei auksinius juvelyrinius dirbinius, kurių bendra vertė ne mažesnė nei 65 000 eurų. Grobiant šį turtÄ , panaudotas pistoletas, nukreiptas į P. Del G. ir G. T.; taip pat prieÅ¡ G. T. panaudotas fizinis smurtas: jis nuvilktas ir nublokÅ¡tas ant žemės bei apipurkÅ¡tas purÅ¡kiklyje buvusia geliančia medžiaga.

Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos aplinkybės, kad užpulta panaudojus ginklus ir dalyvavo keli asmenys. I. L. atvežė bendrininkus iÅ¡ Lietuvos į ItalijÄ , atliko logistinį nusikaltimo organizavimÄ , nurodė juvelyrinių dirbinių parduotuvę, kur įvykdytas plėšimas, ir suteikė logistinę informacijÄ , kur pavogti daiktai turėjo bÅ«ti paslėpti.Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šį nusikaltimÄ Italijos Respublikoje – 20 metų.

Už asmens sužalojimÄ atsakomybę numatančio įstatymo straipsnio (Italijos Respublikos BK 582 straipsnis) sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki trejų metų; už plėšimÄ (Italijos Respublikos BK 628 straipsnio 1 dalis) – laisvės atėmimas nuo trejų iki deÅ¡imties metų ir bauda nuo 516 Eur iki 2 065 Eur; už kvalifikuotÄ plėšimÄ (Italijos Respublikos BK 628 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – laisvės atėmimas nuo ketverių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių iki 20 metų ir bauda nuo 1 032 Eur iki 3 098 Eur.

Generalinės prokuratÅ«ros pareiÅ¡kime dėl I. L. perdavimo Italijos Respublikai pagal EAO nurodyta, kad Å¡is nusikaltimas atitinka dvigubo baudžiamumo principÄ , nes numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje.Siekiant užtikrinti I. L. perdavimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2016 m. lapkričio 22 d. jis sulaikytas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi I. L. paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 22 d.

Užtikrinant perduotino asmens teises, 2016 m. lapkričio 30 d. Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, dalyvaujant advokatui, I. L. supažindino su EAO turiniu ir jam iÅ¡aiÅ¡kino supaprastintÄ perdavimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos tvarkÄ bei tokio perdavimo teisines pasekmes. I. L. nesutiko bÅ«ti perduotas Italijos Respublikai supaprastinta tvarka ir neatsisakė specialiosios taisyklės. TokiÄ pačiÄ pozicijÄ jis iÅ¡sakė Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Generalinės prokuratÅ«ros pareiÅ¡kimÄ dėl Lietuvos Respublikos piliečio I.

L. perdavimo Italijos Respublikai pagal EAO, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė jį perduoti Italijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) bei Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnyje, kurie neleistų I. L. perduoti Italijos Respublikai.Perduotinas asmuo I.

L. skunde nurodė, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Priimdamas sprendimÄ perduoti I. L. Italijos Respublikai, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimus. Perduotinas asmuo skunde neigė organizavęs bei dalyvavęs, darant EAO nurodytÄ nusikaltimÄ , nes EAO nurodytu laiku buvo Lietuvoje. Automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu iÅ¡sinuomojo Kaune vieno pažįstamo praÅ¡ymu.

Bendrovei nurodė savo asmens duomenis, neįtarė, kad automobilis gali bÅ«ti naudojamas neteisėtiems veiksmams atlikti. Dėl Generalinės prokuratÅ«ros papildomai gautuose duomenyse pateiktos informacijos apie I. L. buvimÄ Italijoje nurodė, kad ten buvo vienÄ kartÄ 2014 m., tačiau nei Trento mieste, nei Trento komunoje nesilankė. Jokiame Trento miesto ar jo apylinkių vieÅ¡butyje nei vienas, nei su kitais asmenimis nebuvo apsistojęs, todėl negali paaiÅ¡kinti, kodėl vieÅ¡bučio darbuotoja jį atpažino kaip buvusį klientÄ .

Jo nuomone, liudytoja sÄ Å¾iningai suklydo. Kito EAO nurodyto nusikaltimo bendrininko K. N. nepažįsta.I. L. teismui pateikė 2015 m. balandžio 22 d. eismo įvykio deklaracijÄ (eismo įvykis buvo Lietuvoje), žalos įvertinimo sÄ matÄ , žalos vertintojų įstaigos raÅ¡tÄ , patvirtinančius, jog po Å¡io įvykio jis apie savaitę laikėsi minėtoje įstaigoje ir tvarkė formalumus, susijusius su patirtos žalos kompensavimu, t. y. nusikaltimo Italijoje padarymo metu buvo Lietuvoje. Nagrinėjant prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl I.

L. perdavimo Italijos Respublikai, jis prašė teismo iÅ¡kviesti ir apklausti kaip liudytojus kaimynę bei asmenį, atlikusį apgadinto automobilio remonto darbus, bei iÅ¡reikalauti jo mobiliojo ryÅ¡io telefonų pokalbių iÅ¡klotines, kurie patvirtintų nusikaltimo padarymo metu jį buvus Lietuvoje. Taip pat prašė teismo pavesti Generalinei prokuratÅ«rai kreiptis į Italijos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , kad suteiktų papildomos informacijos. Teismas ignoravo Å¡iuos praÅ¡ymus.I. L. nuomone, Italijos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktos informacijos nepakanka sprendimui dėl jo perdavimo Italijos Respublikai priimti.

BÅ«tina gauti įrodymus, neginčijamai patvirtinančius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ar prieÅ¡ tai jis buvo Trento mieste ir galėjo atlikti įtarime nurodytus veiksmus.Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas EAO iÅ¡davusiai valstybei, jeigu asmens perdavimas pagal EAO pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į iÅ¡vardintas garantijas, tarp kurių nurodyta teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasiruoÅ¡ti gynybai bei teisė į tai, jog gynybai palankÅ«s liudytojai bÅ«tų iÅ¡kviesti ir apklausti tomis pat sÄ lygomis, kokios taikomos liudytojams, kurie duoda kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinančius parodymus.

Ä®tariamojo nuomone, paminėti liudytojai (I. L. kaimynė, apgadinto automobilio remonto darbus atlikęs meistras ir kiti asmenys, kurie gali patvirtinti, kad jis nebuvo iÅ¡vykęs į užsienį) nebus iÅ¡kviesti liudyti į Italijos RespublikÄ , nes tai padaryti bus pernelyg sudėtinga. Duomenys, patvirtinantis I. L. buvimÄ Lietuvoje, taip pat neiÅ¡reikalauti, o pateikti teismui duomenys neįvertinti, kadangi, prokurorės teigimu, jie įrodo tik tai, jog automobilio nuomos laikotarpiu jis buvo Lietuvoje ir galėjo iÅ¡nuomoti automobilį, tačiau to jis nuo pat pradžių neneigė.

Ä®vykdžius praÅ¡ymus, bÅ«tų užtikrintos jo teisės į teisingÄ teismÄ bei gynybÄ .Perduotinas asmuo I. L. skunde prašė Vilniaus apygardos teismo                                                 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti.Perduotino asmens I. L. skundas atmetamas.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis perduoti Italijos Respublikai I. L. pagal EAO baudžiamajam persekiojimui, kuri Lietuvos apeliaciniame teisme revizuojama, atsižvelgiant į skunde iÅ¡dėstytus argumentus, negali bÅ«ti pripažinta nepagrįsta bei neteisėta.EAO taikymo pagrindus ir sÄ lygas Lietuvos Respublikoje įteisina bei reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio nuostatos.

Å is straipsnis sudaro teisines prielaidas Lietuvos Respublikoje įgyvendinti jau minėtÄ SprendimÄ 2002/584/TVR. EAO paskirtis yra valstybių Europos SÄ jungos (toliau – ES) narių tarpusavio santykiuose pakeisti visas tarptautines sutartis, reglamentuojančias ekstradicijos klausimus.   Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį I. L. perduoti Italijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 711, 73 straipsnių bei Sprendimo 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų EAO iÅ¡davusiai Italijos Respublikai perduoti I.

L. baudžiamajam persekiojimui už Å¡ios valstybės teritorijoje galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . EAO yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti Å¡iame sprendime nurodytÄ asmenį siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ ar vykdyti jam paskirtÄ su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 171 straipsnio 1 dalis).I.

L. praÅ¡omas perduoti kitai ES valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ Italijos Respublikoje dėl bendrininkaujant padaryto ginkluoto plėšimo.Organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas įraÅ¡ytas į EAO I skirsnyje iÅ¡vardintų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Tokio pobÅ«džio veika įraÅ¡yta į nusikalstamų veikų, iÅ¡vardintų Sprendimo 2002/584/TVR    2 straipsnio 2 dalyje, baigtinį sÄ raÅ¡Ä . Tai reiÅ¡kia, kad dvigubas veikos baudžiamumas in concreto (detaliai lyginant visus konkrečios sudėties požymius, bausmes) nėra tikrinamas.

Užtenka, jog iÅ¡davusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos įstatymus veika, dėl kurios praÅ¡oma perduoti asmenį, atitinka vienÄ iÅ¡ sÄ raÅ¡e nurodytų veikų, o už veikÄ iÅ¡davusios EAO ES valstybės narės baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta ne mažesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė.Atkreipiamas dėmesys, jog aptariama veika laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. ji atitinka dvigubo baudžiamumo principÄ .Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukÅ¡tu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu.

Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis.Italijos Respublikos 2015 m. rugsėjo 7 d. išduotame EAO trūko reikiamų duomenų Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai sprendimui priimti, todėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paprašė papildomos informacijos, kuri buvo pateikta.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja nenustatė, kad iÅ¡ Italijos Respublikos gautame EAO ir papildomoje medžiagoje, vertinant juos kaip visumÄ , yra esminių trÅ«kumų dėl turinio, kurie dar reikalautų papildomos informacijos. Å iuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. Juose pakankamai suprantamai ir iÅ¡samiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai.

Spręsdamas asmens perdavimo pagal EAO klausimÄ , teismas netiria I. L. inkriminuojamos veikos įrodytumo. Dėl to skundo argumentai, susiję su I. L. kaltės įrodymais, Å¡ioje nutartyje nenagrinėjami. Skunde nurodytos aplinkybės bus tiriamos, toliau tęsiant baudžiamÄ jį procesÄ Italijos Respublikoje. I. L. skunde ginčijo, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Italijos Respublikoje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja tokiam skundo argumentui pateikia savo argumentus.IÅ¡ pateiktos medžiagos dėl I.

L. perdavimo Italijos Respublikai pagal EAO matyti, jog A. M., dirbusi vieÅ¡butyje „il Canarino“ Riva del Garda mieste (TN), atpažino I. L. kaip asmenį, kuris kartu su asmenų (kurie galbÅ«t dalyvavo padarant nusikaltimÄ Trento m.) grupe 2015 m. balandžio 23–28 d. gyveno minėtame vieÅ¡butyje. Pagal iÅ¡duotÄ EAO Å¡is I. L. buvimo Italijoje laikotarpis sutampa su (duomenys neskelbtini) juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimo data, t. y.                      2015 m. balandžio 28 d.

Juo labiau kad byloje esantys duomenys patvirtina I. L. ryÅ¡ius su R. M., kurį liudytoja atpažino kaip asmenį, 2015 m. balandžio 23–28 d. taip pat gyvenusį minėtame vieÅ¡butyje. Apie abu Å¡iuos asmenis parodymus davė nusikalstamos veikos dalyvis K. N., įvardindamas I. L. bei R. M. kaip plėšimo organizatorius. Nustatyta ir tai, jog Italijoje darant nusikaltimÄ panaudotas I. L. vardu Lietuvoje iÅ¡nuomotas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas jį iÅ¡nuomojusiai bendrovei 2015 m. balandžio 30 d., ir tai padarė pats I.

L..Taigi skundo argumentas, kad 2015 m. balandžio 22 d. (turėjo bÅ«ti balandžio 20 d.) jis Lietuvoje pateko į eismo įvykį ir savaitę tvarkė su juo susijusius dokumentus, remontavo automobilį, nėra svaresnis už Italijos Respublikos iÅ¡duotame EAO esančius duomenis, jog tuo metu jis buvo užsienyje ir įtariamas ten padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pagal I. L. pateiktus dokumentus automobilis po eismo įvykio remonto įmonėje apžiÅ«rėtas                    2015 m. balandžio 22 d., o įmonė remonto sÄ matÄ derino ne su I.

L., bet su draudimo bendrove ,,Gjensidige“.  Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, nurodydama Å¡iuos duomenis, nepasisako dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, nes tikrÄ sias įvykio aplinkybes nustatys kompetentinga Italijos Respublikos institucija. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja taip pat nevertina skundo argumentų, susijusių su praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti I. L. įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotines, apklausti kaip liudytojus jo kaimynę (kaimynus), remonto darbus atlikusį meistrÄ ar kitus skunde konkrečiai neįvardintus asmenis, nes tai yra ne Å¡io procesinio veiksmo užduotis.

Kita vertus, teisėja atkreipia dėmesį, kad apie padarytÄ eismo įvykį 2015 m. balandžio 20 d. (beje, eismo įvykio deklaracijos pats I. L. kaip vairuotojas nėra pasirašęs) jis nurodė tik Vilniaus apygardos teisme, o prieÅ¡ tai ne kartÄ duodamas paaiÅ¡kinimus apie Å¡iÄ aplinkybę pareigÅ«nams net neužsiminė. Be to, nusikaltimas Italijoje padarytas 2015 m. balandžio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei nuo I. L. nurodyto eismo įvykio. Tai leidžia spręsti, jog jis turėjo galimybę nuvykti į ItalijÄ ir galbÅ«t padaryti EAO nurodytÄ parduotuvės apiplėšimÄ , o 2015 m. balandžio 30 d.

Lietuvoje iÅ¡nuomotÄ automobilį grÄ Å¾inti. Ankstesni teistumai, taip pat Vokietijos AG Ravensburgo teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kuriuo I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už vagystę įsibrovus į patalpÄ , blogai charakterizuoja suimtÄ jį ir leidžia spręsti apie jo polinkį nusikalsti. Atmetamas skundo teiginys, kad, sprendžiant klausimÄ dėl I. L. perdavimo Italijos Respublikai, teismas nepagrįstai ignoravo praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti prokurorę, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 73 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gauti papildomos informacijos.

IÅ¡ turimos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjai, nagrinėjusiajai prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl asmens perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nebuvo tikslinga pavesti prokurorei kreiptis į EAO pateikusiÄ Italijos teisminę institucijÄ dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo. Tai paaiÅ¡kinama tuo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė dar 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į EAO iÅ¡davusiÄ Trento teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , praÅ¡ydama suteikti papildomos informacijos, atsižvelgdama į tai, jog   I.

L. neigė nusikaltimo padarymo metu buvęs užsienyje, ir gavo tokiÄ informacijÄ .Lietuvos apeliacinio teismo teisėja konstatuoja, kad turima informacija apie I. L. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktÄ EAO priimti.Teismas, spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, patikrina:

1) ar laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų esminių reikalavimų;

2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Italijos Respublikai.Lietuvos apeliacinio teismo teisėja nenustatė jokių EAO privalomo ar neprivalomo nevykdymo pagrindų, kurie neleistų I. L. perduoti Italijos Respublikai.Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                           Violeta Ražinskaitė