3000d346-e49b-487e-93ba-e547a35c95f6 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1383-513/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07534-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės J. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui C. N. (C. N.) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. Å . ieÅ¡kiniu prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. Å ., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020 m. spalio 9 d. iki vaiko pilnametystės, paskirti ieÅ¡kovę nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų uzufruktore, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui 5 455 Eur įsiskolinimÄ , pavesti ieÅ¡kovei tvarkyti iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovas yra užsienio valstybėje – Rumunijoje –gyvenantis asmuo, nemokantis lietuvių kalbos, o ieÅ¡kovė pateikė tik ieÅ¡kinio vertimÄ Ä¯ rumunų klabÄ , tačiau nepateikė ieÅ¡kinio priedų vertimų į rumunų ar kitÄ atsakovui suprantamÄ kalbÄ (CPK 113 straipsnis). III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovė J. Å . (apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Nurodo, jog CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ . Apeliantės teigimu, lingvistiÅ¡kai ir gramatiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , akivaizdu, kad joje įtvirtintas reikalavimas pateikti procesinių dokumentų vertimus, tačiau nenustatytas privalomas reikalavimas pateikti procesinių dokumentų priedų vertimus.

6. Mano, kad Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymas ir įpareigojimas pateikti procesinio dokumento priedų vertimus per 7 dienas nėra tinkamiausias procesinis veiksmas, kuris užtikrintų efektyvų bylos nagrinėjimo procesÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas nepilnamečio vaiko prioritetiniais interesais dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Pažymi, kad vertimo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti apmokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto, o nesant garantijos, jog atsakovui pavyks įteikti dokumentus Rumunijoje, priedų vertimas pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje bÅ«tų prasmingas tik įteikus atsakovui procesinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kinį, o teismas gali nuspręsti ieÅ¡kinį priimti ir be ieÅ¡kinio priedų vertimų.

Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. pateikti ieÅ¡kinio priedų vertimus į rumunų kalbÄ , kad procesinius dokumentus bÅ«tų galima įteikti atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismuas nepagrįstai nustatė terminÄ pateikti ieÅ¡kinio priedų vertimus, nes CPK 113 straipsnio 3 dalis nenumato, kad į Å¡aliai suprantamÄ kalbÄ turi bÅ«ti iÅ¡versti ir procesinių dokumentų priedai. Mano, kad ieÅ¡kinio priedus galima iÅ¡versti ir pasirengimo nagrinėti civilinę bylÄ stadijoje. Su atskirojo skundo argumentais nesutiktina.

10. Kiekvienas dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ . Jeigu pateikiami dokumentai Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

Taigi matyti, jog įstatymas aiÅ¡kiai, konkrečiai ir griežtai nurodo, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui teikiami valstybine kalba, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie nemoka valstybinės kalbos, pateikiami procesinių dokumentų vertimai. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, sisteminis aptariamos normos aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog įstatyme procesiniais dokumentais laikomi ir procesinių dokumentų priedai, todėl įtvirtinti procesiniams dokumentams keliami kalbos reikalavimai yra taikomi ir jų priedams.

Taigi pareiga iÅ¡versti procesinius dokumentus apima ir pareigÄ iÅ¡versti jų priedus, nes dalyvaujantiems byloje asmenims procesiniai dokumentai įteikiami kartu su jų priedais, iÅ¡skyrus CPK 113 straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį, kai teismas leidžia nepateikti procesinių dokumentų priedų dalyvaujantiems asmenims. Procesinių dokumentų priedų vertimų nepateikimas į adresatui suprantamÄ kalbÄ sÄ lygotų Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimus, atsakovas negalėtų tinkamai atsikirsti į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų įgyvendintas rungtyniÅ¡kumo principas.

12. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, ir pateikė ieÅ¡kinio vertimÄ Ä¯ rumunų kalbÄ . Atsakovas, greičiausiai, yra Rumunijos pilietis, gyvena Rumunijoje. Procesinių dokumentų įteikimÄ Europos SÄ jungos valstybėse, tarp jų ir Rumunijoje, be CPK normų, reglamentuoja ir 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

Pagal nurodyto Reglamento 8 straipsnio 1 dalį, gaunančioji agentÅ«ra, naudodama Reglamento II priede pateiktÄ tipinę formÄ , informuoja adresatÄ , kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamÄ dokumentÄ arba grÄ Å¾inti dokumentÄ gaunančiajai agentÅ«rai, jeigu jis nėra parengtas kalba, kuriÄ supranta adresatas, arba valstybės narės, į kuriÄ kreipiamasi, oficialia kalba, ar viena iÅ¡ oficialių įteikimo vietos kalbų. Taigi ieÅ¡kovė privalo pateikti teismui ir ieÅ¡kinio priedų vertimus į rumunų ar kitÄ atsakovui suprantamÄ kalbÄ .

13. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė, nors ir argumentuodama proceso operatyvumu ir ekonomiÅ¡kumu, siÅ«lo neoperatyvų ir neekonomiÅ¡kÄ bÅ«dÄ , t. y. vienÄ kartÄ Ä¯teikti atsakovui ieÅ¡kinį be priedų, o įsitikinus, kad atsakovui ieÅ¡kinys įteiktas, antrÄ kartÄ vėl taikyti procesinių dokumentų įteikimo Rumunijoje procedÅ«rÄ ir atskirai bandyti įteikti ieÅ¡kinio priedus.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas  n u t a r i a :  Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Irma Čuchraj