2fffa883-7cdb-49b2-9179-9fa5387e2636 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-263-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02323-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. S.-S. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja S. S.-S. skunde praÅ¡o:

1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių pakeisti 2017 m. balandžio 12 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimÄ Nr. 6-24-6015 „Dėl S. S.-S. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2017 m. birželio 5 d. sprendimÄ Nr. (11.1E) I-3537.Skunde nurodo, kad jai nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovo pritaikytu maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu ir teigia, kad turėjo bÅ«ti taikomas realus faktinis jos kompensuojamas uždarbio dydis. PareiÅ¡kėja su ginčijamais sprendimais nesutinka dėl to, kad atsakovas pritaikė maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbį, kuris yra gerokai mažesnis už jos turimÄ realų faktinį asmens kompensuojamÄ jį uždarbį.

Pasak pareiškėjos, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 6 straipsnio 5 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai, redakcija, galiojusi iki 2017 m. balandžio 20 d.) 7 bei 10 punktuose nustatytas ir pareiškėjai taikytas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis (pritaikytas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydis) yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

Teigia, kad įtvirtintas ribojimas yra neproporcingas bei dideles pajamas gaunantiems asmenims Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos yra diskriminacinės, pažeidžiančios teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principus bei neužtikrinantis Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų Å¡eimos, motinystės, tėvystės bei vaikystės apsaugos principų. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–25).

Atsiliepime nurodė, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiÅ¡kėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (130,02 Eur) buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalimi bei Nuostatų 7 punktu, apskaičiavo pareiÅ¡kėjai 996,81 Eur per mėnesį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų iki jam sueis vieneri metai laikotarpiu ir          569,60 Eur per mėnesį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu iki vaikui sueis dveji metai.

Atsakovas pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius, kaip vieÅ¡ojo administravimo institucija, savo veikloje privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais bei juos vykdyti. Akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiÅ¡kėjos atžvilgiu privalėjo taikyti ir taikė galiojančius teisės aktus, priimdamas ginčijamÄ 2017 m. balandžio 12 d. sprendimÄ Nr. 6-24-6015 tinkamai pritaikė nuostatas dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio apskaičiavimo ir maksimalaus vienos dienos kompensuojamojo uždarbio dydžio pritaikymo.

Be to, Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ jo netenkinti ir atsisakyti įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , pritaikant jos faktinį vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. Teigia, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančių ir ginčo santykiui aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ juos panaikinti ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio nėra teisinio pagrindo.Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesit kaip nepagrįstÄ (b. l. 33–34).

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjai vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.. Teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ Ä¯gijo 2016 m. rugsėjo 7 d., todėl kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas vertinant jos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Atsakovas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis (130,02 Eur) didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), 201 m. balandžio 12 d. sprendimu pagrįstai apskaičiavo 996,81 Eur (67,81 Eur x 21 d. d. x 70 proc.) dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ per mėnesį iki vaikui sukaks vieneri metai ir 569,60 Eur (67,81 Eur x 21 d. d. x 40 proc.) dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ per mėnesį iki vaikui sukaks dveji metai, taikant 67,81 Eur vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Pažymi, kad Fondo valdybos 2017 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-3537 paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimÄ . PareiÅ¡kėja prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas             k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėja ginčija maksimalaus kompensuojamojo uždarbio motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti ribojimo taikymÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

Teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ji įgijo 2016 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 11).VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 6-24-6015 paskyrė pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. (iki vaikui sukaks dveji metai). PareiÅ¡kėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 130,02 Eur, maksimalus – 67,81 Eur. Sprendime apskaičiavo pareiÅ¡kėjai 996,81 Eur per mėnesį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų, iki jam sueis vieneri metai, ir 569,60 Eur per mėnesį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu, iki vaikui sueis dveji metai (b. l. 26).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pateikė skundÄ Fondo valdybai, praÅ¡ydama perskaičiuoti jai paskirtos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydį, netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio (67,81 Eur), bet pritaikant jos faktinį vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (130,02 Eur) ir iÅ¡mokėti už visÄ laikotarpį susidariusį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skirtumÄ Â Â Â Â (b. l. 35 – 35).Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , 2017 m. birželio 5 d. sprendime Nr. (11.1E) I-3537 jo netenkino ir konstatavo, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 38–39).

PareiÅ¡kėja nesutinka su ginčijamais sprendimais dėl to, kad, jos manymu, atsakovas neteisėtai taikė maksimalų kompensuojamojo uždarbio dydį (67,81 Eur), o turėjo taikyti faktinį vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (130,02 Eur). Vertinamas ginčijamų sprendimų teisėtumas.PareiÅ¡kėja skunde neginčija apskaičiuoto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio     (67,81 Eur), kuris yra pagrįstas atsakovo pateiktis duomenimis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai skirti          (b. l. 27–28), skiriant motinystės paÅ¡alpÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, turėjo bÅ«ti taikomas realus faktinis jos kompensuojamasis uždarbis. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamų sprendimų, mokėtina motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa apskaičiuota, be kita ko, vadovaujantis Ä®statymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 2 ir 5 dalimis bei Nutarimo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.) 7 ir 10 punktais.              Pagal Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalį kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, o minėto straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.             Nuostatų 7 punkte taip pat buvo nustatyta, kad paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiÅ«rėti pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumos, o, vadovaujantis Nuostatų         10 punktu, maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).             Kadangi pareiÅ¡kėjos kompensuojamasis uždarbis sudarė buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, todėl, vadovaujantis minėtomis Ä®statymo ir Nuostatų nuostatomis, pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa apskaičiuota taikant maksimalų – 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Pareiškėjos nuomone, toks motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimas prieštarauja Konstitucijai.Pažymėtina, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 4/2017 (b. l. 45–46). Šiuo konkrečiu atveju yra aktualus Konstitucinio Teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarimas                Nr. KT1-N1/2018, kuriame pripažinta, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija;

Žin., 2011, Nr. 160-7569) tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, Nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 99-5052) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti atostogų vaikui prižiÅ«rėti pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, bei Nuostatų 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija;

Žin., 2011, Nr. 164-7820) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ , neprieÅ¡taravo Konstitucijai.Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamoje Ä®statymo                6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nustatęs maksimalų atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu teikiamos finansinės paramos, grindžiamos socialiniu draudimu, dydį, įgyvendino iÅ¡ Konstitucijos, inter alia (lot. be kita ko) jos 38 straipsnio 1, 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies, kylančiÄ diskrecijÄ pasirinkti, iÅ¡ kokių Å¡altinių bus finansuojama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiama finansinė parama, ir nustatyti Å¡ios paramos dydžius, inter alia tokius, kurie nebÅ«tinai atitiktų jos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį.

Nustatęs maksimalų atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu teikiamos finansinės paramos dydį, kai nenustatyta pajamų riba, nuo kurios valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos, įstatymų leidėjas, vadovaudamasis konstituciniais valstybės socialinės orientacijos ir socialinio solidarumo principais (be kita ko, tuo, kad didesnį atlyginimÄ gaunantys asmenys gali daugiau prisidėti prie socialinei paramai reikalingų lėšų sukaupimo), siekė užtikrinti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumÄ ir visų Å¡ioje sistemoje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrÄ , taip pat tam tikra apimtimi paskirstyti įsipareigojimų vykdymo naÅ¡tÄ visuomenės nariams.

Nėra pagrindo teigti, kad toks paskirstymas buvo konstituciÅ¡kai nepagrįstas, neproporcingas ar paneigė valstybės socialinę orientacijÄ ir iÅ¡ Konstitucijos valstybei kylančius įpareigojimus. Vadinasi, Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti iÅ¡ Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių,                 39 straipsnio 1 dalies įstatymų leidėjui kylantys Å¡eimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos reikalavimai.Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos argumentai apie netinkamai taikytÄ maksimalų – 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį yra nepagrįsti.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡moka skirta vadovaujantis teisės aktų, galiojusių teisės į motinystės (tėvystės) iÅ¡mokÄ nustatymo dienÄ , nuostatomis. PareiÅ¡kėja teisę į minėtÄ iÅ¡mokÄ Ä¯gijo 2016 m. rugsėjo 7 d., todėl VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , taikydamas Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalį bei Nuostatų 7 ir 10 punktus, veikė teisėtai, t. y. taikė teisės aktus, kurie tuo metu galiojo. Minėta, kad Å¡ios nuostatos pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek ir Fondo valdyba tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus.Konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ motinytės paÅ¡alpÄ , netaikant Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 7 bei 10 punktuose nustatyto maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydžio. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos S. S.-S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                      RÅ«ta Miliuvienė                                    Henrikas Sadauskas                                    Milda Vainienė