2fff17d2-a848-488b-83a6-e30c72fc04f6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2628-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18262-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.18.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Visvaldas KazakiÅ«nas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stukma“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurogida“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Stukma“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Stukma“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Eurogida“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Eurogida“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Stukma“ ir prašė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 7 055,92 EUR skolÄ , 1 284,95 EUR delspinigius, 6 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė tarp Å¡alių 2019 m. rugsėjo 20 d. pasiraÅ¡yta statybos rangos sutartimi, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti mÅ«ro, gipso pertvarų įrengimo ir tinkavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. IeÅ¡kovė darbus atliko tinkamai ir pateikė apmokėjimui 4 sÄ skaitas. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovė atsiuntė tarpusavio suderinimo aktÄ , kuriame pripažino, jog yra skolinga ieÅ¡kovei 12 055,92 EUR. Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. atliko 3 000 EUR ir 2 000 EUR mokėjimus, todėl liko skolinga už atliktus darbus 7 055,92 EUR. Be to, pagal Å¡alių sutarties 8.4 punktÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo 0,2 proc. tarifu mokėtinus 1 284,95 EUR delspinigius.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ dalies ir prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. statybos rangos sutartis yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi, kadangi joje buvo susitarta dėl konkrečių darbų atlikimo per konkretų laikÄ . Už Å¡iuos darbus atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi. Pateiktuose aktuose nurodyti darbai, už kuriuos ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ , yra dažymo ir kiti papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti sutartyje.

Dėl šių darbų šalys tarėsi atskirai žodžiu. Pagal sutartį dėl papildomų darbų reikėjo susitarti raštu, o toks susitarimas nepateiktas. Jeigu ieškovė laiko, kad šiuos darbus atlikinėjo pagal sutartį, tai turėjo juos pabaigti iki 2019 m. gruodžio 30 d., o, pavėlavusi juos atlikti, turi mokėti delspinigius, nes darbus baigė tik 2020 m. sausio-vasario mėnesiais. Kadangi sutartis pasibaigusi, tai ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių priteisimo. Be to, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli ir turi būti sumažinti.

4. Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 278,67 EUR nuostolius arba 7 278,67 EUR netesybas, 6 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovė visus darbus turėjo atlikti per sutartyje numatytÄ terminÄ iki 2019 m. gruodžio 30 d., o faktiÅ¡kai atliko 2020 m. vasario 28 d., todėl ieÅ¡kovei pagal sutarties 8.5 punktÄ kilo pareiga mokėti už kiekvienÄ dienÄ 500 EUR delspinigius. Paskaičiuotų delspinigių suma sudaro 29 500 EUR, bet atsakovė jos dydį mažina iki 7 278,67 EUR patirtų nuostolių sumos.

5. Pagal sutartį ieÅ¡kovė turėjo pabaigti monolitinių laiptų įrengimÄ (paÅ¡lifuoti ir sulyginti), bet, atliekant Å¡iuos darbus, laiptai buvo dar labiau sugadinti ir pagrindinis užsakovas įpareigojo atsakovę iÅ¡taisyti Å¡iuos trÅ«kumus. IeÅ¡kovė taip pat netinkamai atliko dažymo darbus ir atsakovė buvo priversta perdaryti Å¡iuos darbus. Å alindama darbų trÅ«kumus, atsakovė patyrė 7 278,67 EUR nuostolių. Tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė ieÅ¡kovę informuodavo žodžiu apie trÅ«kumus ir ne vienÄ kartÄ tai darė, tačiau ieÅ¡kovė trÅ«kumų netaisė, o pateikė ieÅ¡kinį.

6. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko - prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl netesybų, atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl netesybų priteisimo, nes teisė reikalauti netesybų atsirado nuo darbų užbaigimo, t. y. 2020 m. vasario 28 d., o prieÅ¡ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2020 m. gruodžio 22 d. Visi darbai buvo atsakovei priduoti ir jos priimti, ieÅ¡kovė iki ieÅ¡kinio pateikimo nebuvo informuota apie defektus. 2020 m. gegužės 27 d. atsakovė siuntė ieÅ¡kovei pretenzijÄ , bet dėl kitų darbų ir kito objekto.

IÅ¡ atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad nurodomi darbų trÅ«kumai yra akivaizdžiai matomi, todėl, priimdama darbus, atsakovė negalėjo nematyti pažeidimų, jeigu tokie egzistavo. Atsakovė netinkamai įvykdžiusi pareigÄ priimti ir apžiÅ«rėti darbo rezultatÄ ir nenurodžiusi akivaizdžių trÅ«kumų, praranda teisę remtis tokių trÅ«kumų faktu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė - priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 7 055,92 EUR skolÄ , 1 284,95 EUR delspinigius, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 648,25 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nustatė, kad sutarties 7 punkte Å¡alys susitarė dėl papildomų darbų derinimo raÅ¡tu, bet Å¡io susitarimo nesilaikymas nedaro susitarimų žodžiu savaime negaliojančiais. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ir, atsižvelgdamas į tai, kad žodinio susitarimo metu atlikti darbai buvo atliekami tame pačiame objekte, priimant Å¡iuos darbus buvo pasiraÅ¡omi tolesnės numeracijos priėmimo-perdavimo aktai, nurodant tÄ pačiÄ sutartį, darė iÅ¡vadÄ , kad papildomi darbai perduoti pagal atliktų darbų aktus Nr. 9-12 laikytini papildomais darbais pagal sutartį, kuriems taikomos sutarties sÄ lygos, iÅ¡skyrus tai, kÄ Å¡alys susitarė kitaip.

9. Teismas nustatė, kad papildomus darbus, kurių vertė 18 545,00 EUR, pagal sutartį ieÅ¡kovė perdavė atsakovei, o atsakovė priėmė, nepareiÅ¡kusi jokių pastabų ir nenurodžiusi jokių trÅ«kumų. 2020 m. balandžio 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte atsakovė patvirtino Å¡iuose aktuose nurodytos skolos dydį. Kadangi ieÅ¡kovė pripažino, jog atsakovė dalį Å¡ios skolos sumokėjo, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovei, priėmus ieÅ¡kovės atliktus papildomus darbus, kilo pareiga už juos apmokėti, todėl priteisė 7 055,92 EUR skolÄ už papildomus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 9-12.

10. Teismas taip pat ieÅ¡kovės naudai priteisė 1 284,95 EUR delspinigių, pažymėjęs, kad sutarties 8.4 punkte nurodytas delspinigių tarifas 0,2 proc. per dienÄ ir ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti delspinigių suma, įvertinus, jog jis numatytas sutartyje sudarytoje tarp dviejų privačių juridinių asmenų, veikiančių statybos sektoriuje, sutarties 8.5 punkte yra numatytas ir ieÅ¡kovei taikytinas 500 EUR delspinigių per dienÄ tarifas, praÅ¡oma priteisti delspinigių suma palyginus su pagrindinio reikalavimo suma sudaro apie 18 proc., nėra aiÅ¡kiai per didelė ir jÄ mažinti pagrindo nėra. Tenkinus materialiuosius reikalavimus, taip pat buvo priteistos procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

11. Pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas nurodė, kad papildomiems darbams atlikti papildomas terminas nebuvo suteiktas, todėl ieÅ¡kovė visus darbus turėjo pabaigti iki 2019 m. gruodžio 29 d. Kadangi darbai buvo perduoti pavėluotai, sutarties 8.5 punkto pagrindu atsakovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 9 d. įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti apmokėti delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Tačiau, nustačius, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2020 m. gruodžio 22 d., teismas konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 9 d. apskaičiuotiems delspinigiams yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovei praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas Å¡iuo pagrindu atmetė atsakovės alternatyvų reikalavimÄ dėl 7 278,67 EUR delspinigių priteisimo.

12. Vertindamas atsakovės reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas. Teismas laikė neįrodyta, kad tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika reikÅ¡ti pretenzijas žodžiu, nes dėl kito objekto atsakovė pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡ytinę pretenzijÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nurodyti darbų trÅ«kumai laikytini akivaizdžiais trÅ«kumais, kurie galėjo ir turėjo bÅ«ti pastebėti ir nurodyti atliktų darbų priėmimo aktuose ir jiems nustatyti nereikalingos specialios žinios.

Neturėdama tinkamos kompetencijos įvertinti perduodamus darbus, atsakovė elgdamasi rÅ«pestingai ir protingai, galėjo darbų priėmimui pasitelkti kitus kompetentingus asmenis. Dėl Å¡ių priežasčių, atsakovei priėmus ieÅ¡kovės atliktus darbus ir nepateikus jokių pastabų dėl akivaizdžių trÅ«kumų, atsakovė netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu. Dėl nurodyto atsakovės pareikÅ¡tÄ alternatyvų reikalavimÄ dėl 7 278,67 EUR nuostolių priteisimo teismas taip pat atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovė UAB „Stukma“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, arba, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimÄ , perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teismui.

14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 1 284,95 EUR delspinigių už prievolės termino praleidimÄ tenkinimo, iÅ¡ viso nepateikė jokių argumentų ir motyvų. Kadangi atsakovė ginčijo delspinigių dydį ir laikė, kad jis yra neprotingai didelis, todėl teismas privalėjo pateikti argumentus ir motyvus, kodėl jis tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl didžiulių delspinigių priteisimo. Be to, ieÅ¡kovė yra neteisingai apskaičiavusi delspinigių dydį, o pirmosios instancijos teismas pats netikrino delspinigių skaičiavimo, tiesiog pasitikėjo ieÅ¡kovės pateiktais skaičiavimais. Atsakovės nuomone, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių atsakovei laiku neatsiskaičius, priteistos netesybos turi bÅ«ti mažinamos iki protingo dydžio ir minimalius ieÅ¡kovės nuostolius padengiančių netesybų, tai yra iki 0,02 procento.

15. Vertindama teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė nurodo, kad pastabos dėl darbų trūkumų nebuvo pateiktos todėl, kad atsakovė laikė, jog ieškovė atliko darbus kokybiškai ir tinkamai. Defektai išaiškėjo tik 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kada šiuos darbus iš atsakovės priiminėjo pagrindinis darbų užsakovas.

16. Atsakovė priėmė darbus juos apžiÅ«rėjusi, tačiau atsakovei nebuvo galima nustatyti, kad ieÅ¡kovės darbai yra atlikti nekokybiÅ¡kai. Atsakovė pasitikėjo ieÅ¡kove, kuri nurodė, kad visi perduodami darbai atlikti be defektų ir tinkamai. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji turėjo samdytis kompetentingus asmenis, kad galėtų įvertinti, ar darbai atlikti kokybiÅ¡kai. Pirmiausia tai ieÅ¡kovei kyla pareiga atlikti darbus tinkamai ir užsakovė, turėdama teisinį lÅ«kestį, kad rangovė tinkamai atliks darbus, ja pasitiki. Atsakovė, veikdama kaip užsakovė, nėra įpareigota kiekvienÄ kartÄ samdytis kompetentingus asmenis, kurie galėtų įvertinti rangovo siekiamus perduoti darbus.

17. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad darbų trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s, kadangi neaiÅ¡ku, kokiais metodais ar kokiais principais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė. Mano, kad teismas neturi specialių žinių nustatyti, ar atitinkamas trÅ«kumas yra akivaizdus ar neakivaizdus. Teismas nepateikė nė vieno argumento, kodėl atsakovės nurodyti ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai yra laikomi akivaizdžiais darbų trÅ«kumais.

18. Įvertinus ir nustačius, kad atsakovės nurodyti ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, tačiau neakivaizdžiais, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus ir ieškovės pareigos atlyginti padarytus nuostolius. Be to, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad pateikti trūkumai yra akivaizdūs, o teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose laikosi pozicijos, kad ieškovės visi darbai atlikti be trūkumų.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Eurogida“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė pati pasiÅ«lė Å¡alių sutarties sÄ lygas, su kuriomis dabar nesutinka ir jas ginčija. BÅ«tent atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Sutartyje buvo numatytos sankcijos tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei, be to, sankcija ieÅ¡kovei yra akivaizdžiai didesnė. Netesybos yra protingo dydžio ir nėra akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, terminų praleidimo reikÅ¡mę statybos rangos teisiniuose santykiuose, termino praleidimo reikÅ¡mingumÄ , didelę tiek vienos, tiek kitos sutarties kainÄ , kitus atsakovės pažeidimus bei aplinkybę, kad sutartis pasirašė ir dėl netesybų dydžio susitarė verslo subjektai, kurie veikia apdairiai ir atidžiai, turi panaÅ¡aus pobÅ«džio sutarčių sudarymo ir vykdymo patirties.

21. IeÅ¡kovės nuomone, teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad atitinkami defektai buvo akivaizdÅ«s ir, perduodant darbus, atsakovė privalėjo juos matyti, nes foto nuotraukose neva tai užfiksuoti defektai yra aiÅ¡kiai matomi ir specialių žinių neturinčiam asmeniui. Atsakovės teiginiai dėl specialiųjų žinių neturėjimo taip pat atmestini, nes atsakovė (užsakovas) yra juridinis asmuo-verslininkė, kuri vykdė didžiulio objekto statybÄ , turėjo pakankamai savo darbuotojų – specialistų, darbuotojai, kurie priėmė ir apžiÅ«rėjo darbus turėjo reikiamas specialias žinias statybos darbams kontroliuoti ir juos priimti. Be to, atsakovė turėjo galimybę papildomai samdyti reikiamus specialistus ieÅ¡kovės atliekamų statybos darbų kontrolei, kokybės įvertinimui ir priėmimui, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

22. Atsakovės 7 278,67 EUR reikalavimas reiÅ¡kiamas už neva netinkamÄ laiptų įrengimÄ bei netinkamai atliktus dažymo darbus, tačiau, kaip nuostolių pagrindimas, pateikta tik sÄ mata, kiek galėtų kainuoti tokių nuostolių iÅ¡taisymas. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų patirtus nuostolius, atsakovė nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Å¡alys 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieÅ¡kovė pagal atsakovės užduotį ir atliekamų darbų sÄ raÅ¡Ä Ä¯sipareigojo atlikti mÅ«ro, gipso kartono pertvarų įrengimo, tinkavimo darbus pastate (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatÄ atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Atlikusi darbus, ieÅ¡kovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktus ir PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Už dalį darbų atsakovė atsiskaitė ir ginčo dėl to byloje nėra. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atsakovės pareigos apmokėti už ieÅ¡kovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 9-12, ieÅ¡kovės priskaičiuotų delspinigių bei atsakovės skaičiuojamų netesybų ir nuostolių priteisimo.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalys papildomai žodžiu susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir šie darbai, kurių perdavimas įformintas atliktų darbų aktais Nr. 9-12, yra laikytini darbais pagal rangos sutartį. Tačiau atsakovė neigia savo prievolę sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 9-12, motyvuodama tuo, kad jie buvo atlikti nekokybiškai, t. y. su trūkumais. Ieškovė su tuo nesutinka, laikydama, kad jokie akivaizdūs darbų trūkumai nebuvo nustatyti ir tinkamai įforminti. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutinka su ieškovės pozicija.

27. Jau minėta, kad Å¡alių santykiai yra grindžiami 2019 m. rugsėjo 20 d. statybos rangos sutartimi. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

28. Bendrosios rangos normos taip pat taikomos ir statybos rangos sutarčiai (CK 6.664 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir atliktų darbų priėmimÄ bei rangovo (ieÅ¡kovės) atsakomybę už netinkamos kokybės darbÄ reglamentuojančios normos. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje kokybės sÄ lygos nenustatytos, – įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

29. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ (jo rezultatÄ ); užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trÅ«kumus, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Remiantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, užsakovas, priimdamas atliktÄ darbÄ , pastebėjęs jo trÅ«kumus, gali trÅ«kumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimÄ , tie trÅ«kumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo pareikÅ¡ti vėliau.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų Å¡altinis apie dokumentÄ , kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikÅ¡mingi faktinio pobÅ«džio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimÄ , jų atitikimÄ sutarties sÄ lygoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

Pagal įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ Å¡iuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Å is aktas sukuria Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, jame, kaip minėta, fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nekonstatavimÄ , su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).

Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

31. Å iuo atveju Å¡alys sudarytoje rangos sutartyje susitarė, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias dienas gavus atliktų darbų aktus, priimti atliktus darbus. Jeigu atsakovė mano, kad darbai atlikti netinkamai, ji privalo per 5 darbo dienas pateikti motyvuotÄ raÅ¡ytinį atsisakymÄ pasiraÅ¡yti netinkamai atliktų darbų dalį, pasiraÅ¡ydama už tinkamai atliktus darbus (rangos sutarties 6.1 punktas).

32. Pagal bendrÄ taisyklę užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trÅ«kumų, netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat, jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

33. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų prielaidų minėtos iÅ¡imties taikymui, kadangi atsakovė neįrodinėjo esant paslėptų darbų trÅ«kumų, kurių negalima buvo pastebėti pasiraÅ¡ant atliktų darbų aktus Nr. 9-12. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių atliktų darbų aktų, jie besÄ lygiÅ¡kai pasiraÅ¡yti atsakovės, t. y. nenurodant jokių darbų trÅ«kumų ar pretenzijų dėl darbų kokybės. Taigi, darbų trÅ«kumų faktas nebuvo užfiksuotas darbų perdavimo metu, kaip to reikalauja CK 6.662 straipsnis, rangos sutarties 6.1 punktas.

34. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė dėl netinkamai atliktų darbų ieÅ¡kovei bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas iki prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje pateikimo. Nors atsakovė teigia, kad pretenzijos ieÅ¡kovei buvo reikÅ¡tos žodžiu, kadangi tarp Å¡alių buvo tokia praktika, tačiau sutikti su Å¡iais apeliantės teiginiais nėra pagrindo, kadangi Å¡alių sudaryta rangos sutartis aiÅ¡kiai numatė reikalavimus, kaip turi bÅ«ti praneÅ¡ama apie netinkamai atliktus darbus, t. y. per 5 darbo dienas turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡ytinis motyvuotas atsisakymas pasiraÅ¡yti aktÄ , kas Å¡iuo atveju atlikta nebuvo. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad tokia buvo tarp Å¡alių susiklosčiusi praktika, kadangi Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neigia, be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, dėl kito objekto trÅ«kumų atsakovė ieÅ¡kovei pretenzijas reiÅ¡kė raÅ¡tu, kas akivaizdžiai paneigia atsakovės pozicijÄ .

35. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu taip pat nėra vienoda, kadangi, nors viena vertus, ji teigia, kad pranešė ieškovei apie atliktų darbų trūkumus žodžiu, tačiau taip pat nurodo, kad pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovei nereiškė, nes darbų trūkumai išryškėjo tik jų perdavimo pagrindiniam užsakovui metu (atsakovės teigimu, trūkumai nebuvo akivaizdūs) 2020 m. gegužės pabaigoje, kai tuo tarpu darbus ieškovė atsakovei pridavė dar metų pradžioje.

36. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad darbų trÅ«kumai, apie kuriuos kalba atsakovė, yra akivaizdÅ«s, todėl atsakovė turėjo ir privalėjo juos pastebėti priimdama darbus. Apeliantė su tuo nesutinka, nors ir neneigia, kad priimdama darbus jų kokybės netikrino, nes pasitikėjo ieÅ¡kove. Nepaisant to, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, negalėjo konstatuoti, ar darbų trÅ«kumai yra akivaizdÅ«s ar ne, taigi, apeliantė kelia ir tinkamo įrodymų vertinimo klausimÄ .

37. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas nustato pareigÄ užsakovui, priimant darbus, juos patikrinti ir fiksuoti trÅ«kumus atliktų darbų akte. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tent Å¡iame akte turi bÅ«ti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nekonstatavimÄ bei draudimÄ ateityje remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), iÅ¡skyrus atvejus, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

38. Taigi, remiantis CK 6.662 straipsnio nuostatomis, atliktų darbų trÅ«kumai skirstomi į: akivaizdžius, t. y. tokius, kurie galėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ ; paslėptus, t. y. tokius, kurie negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ , taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti. Tyčia paslėptais trÅ«kumais bÅ«tų laikomi trÅ«kumai, apie kuriuos žinodamas rangovas sÄ moningai siekė juos paslėpti. Vadinasi, Å¡iuo atveju, jeigu laikyti, kad atsakovės nurodomi trÅ«kumai nebuvo akivaizdÅ«s, turėtų bÅ«ti įrodytos dvi aplinkybės:

1) kad rangovas žinojo apie trūkumus;

2) sÄ moningai siekė juos paslėpti. Paslėpti trÅ«kumai nėra preziumuojami; juos turi įrodyti asmuo, kuris Å¡ia aplinkybe remiasi, Å¡iuo atveju - atsakovė. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai buvo paslėpti, ar kad jie buvo paslėpti tyčia. Dėl to, atsakovei neįrodžius, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad trÅ«kumai (jei tokių ir buvo), buvo akivaizdÅ«s ir tokiai iÅ¡vadai konstatuoti nėra bÅ«tinas kokių nors specialių žinių turėjimas.

39. Be to, teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Civiliniame procese teismas savo iÅ¡vadas privalo daryti vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo taisyklėmis. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, jas taikė tinkamai.

40. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė, priimdama darbus, privalėjo pastebėti tariamus akivaizdžius darbų trūkumus, kadangi ji yra statybų sektoriuje veikiantis juridinis asmuo, turintis kvalifikuotų darbuotojų, o taip pat galimybę pasitelkti įvairių sričių specialistus. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad ieškovės vykdyti rangos darbai buvo netipiniai, ypatingai sudėtingi ar dėl kitokių priežasčių reikalaujantys sudėtingo ar specialaus vertinimo, kurio atsakovė negalėjo atlikti.

Svarbu ir tai, kad, turėdama abejonių dėl atliktų darbų kokybės, atsakovė galėjo konsultuotis ir su pagrindiniu užsakovu, kuris galiausiai ir priėmė ieÅ¡kovės atliktų darbų rezultatÄ . Dėl to, byloje neįrodžius, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų tariami trÅ«kumai laikytini paslėptais ar tyčia paslėptais, atsakovė turėjo pareigÄ apie tokius trÅ«kumus praneÅ¡ti ieÅ¡kovei per penkias dienas, o to nepadariusi, neteko teisės remtis trÅ«kumų faktu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 7 055,92 EUR skolos pagal rangos darbų sutartį.

41. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovės naudai priteista 1 284,95 EUR delspinigių. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovės argumentų, kad praÅ¡omas priteisti delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, todėl mažintinas, be to, delspinigiai suskaičiuoti neteisingai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl buvo tenkintas tokio dydžio delspinigių reikalavimas. Sutikti su tokiu apeliantės vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje „Dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų“ pasisakė dėl ieÅ¡kovei priteistinų delspinigių dydžio ir, iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , konstatavo, kad delspinigiai, teismo vertinimu, nėra aiÅ¡kiai per dideli, todėl teismas neturi pagrindo jų mažinti.

42. Netesybos gali bÅ«ti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali bÅ«ti nustatyti kiti negu CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalÅ«s jų dydžiai. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Atskirais atvejais teismo teisė mažinti netesybas ir jos įgyvendinimo tvarka gali keistis, atsižvelgiant į specialųjį tam tikrų Å«kio sričių teisinį reguliavimÄ .

43. Taigi, CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiÅ¡ki pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – pirma, jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, antra, jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vienÄ arba abi Å¡ias sÄ lygas. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

44. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys. Neprotingai didelės netesybos turi bÅ«ti mažinamos tiek, kad bÅ«tų užtikrinta prievolės Å¡alių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės, tačiau taip pat turi bÅ«ti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ , todėl mažinant netesybas neturi bÅ«ti visiÅ¡kai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas bÅ«tų, jei netesybos bÅ«tų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

45. Å iuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti netesybų dydžio nėra pagrindo mažinti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

IeÅ¡kovė ir atsakovė yra lygiavertės rangos sutarties Å¡alys, juridiniai asmenys, veikiantys statybų sektoriuje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, įsikiÅ¡imas į Å¡iuos santykius turėtų bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik kai Å¡alys tai pagrindžia. Å iuo atveju atsakovė konkrečių įrodymų, dėl ko delspinigių dydis turėtų bÅ«ti laikomas neprotingai dideliu, nepateikė. Vertinant rangos sutarties Å¡alių teises ir pareigas atsakomybės proporcijų kontekste, ieÅ¡kovės atžvilgiu numatytos kur kas didesnės netesybos, t. y. 500 EUR už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .

Be to, pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis sutarties projektÄ ir jos sÄ lygas pasiÅ«lė pati atsakovė, todėl turėjo galimybę pasiÅ«lyti ir kitokio, jos teigimu, protingo dydžio delspinigių dydį arba derėtis su ieÅ¡kove dėl jo mažinimo. Nurodytos aplinkybės byloje neįrodinėjamas, apeliantei apsiribojant pasakymu, kad ji buvo priversta sudaryti sutartį tokiomis sÄ lygomis, nes jau buvo sudariusi pagrindinę rangos sutartį su užsakovu. Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia Å¡alių laisvo sutarčių sudarymo principo.

46. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ ir apeliantės argumentÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog dėl atsakovės vėlavimo ji patyrė 1 284,95 EUR nuostolių, kadangi Å¡ios sutartyje numatytos netesybos yra laikytinos minimaliais ieÅ¡kovės nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad delspinigiai apskaičiuoti neteisingai (viena diena per daug), nes iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 1900005 ir 1900006 gavimo diena yra 2020 m. vasario 28 d., o sutartyje nustatytas 15 dienų terminas joms apmokėti.

Taigi, terminas apmokėti Å¡ias sÄ skaitas baigėsi 2020 m. kovo 14 d., kaip ir nurodo ieÅ¡kovė (pažymėtina, kad 2020 m. vasario mėn. turėjo 29 dienas). Nuo 2020 m. kovo 15 d. iki ieÅ¡kinio parengimo dienos - 2020 m. birželio 23 d. yra 101 diena, vadinasi, tiek ieÅ¡kovė, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė delspinigių laikotarpį ir skaičiuojamų dienų kiekį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡iuo atveju pagrindo mažinti netesybas nėra ir priteisė ieÅ¡kovei 1 284,95 EUR delspinigių.

47. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos naudai nepriteisė 7 278,67 EUR nuostolių, kadangi atsakovė atliktų darbų trÅ«kumus pastebėjo tik jų perdavimo užsakovui metu, todėl negalėjo reikÅ¡ti dėl jų pastabų darbų priėmimo metu. Tačiau, teisėjų kolegijai konstatavus, kad byloje nėra įrodyti paslėpti darbų trÅ«kumai ar tyčia paslėpti darbų trÅ«kumai, laikytina, kad tariami darbų trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s, o atsakovė, bÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, turėjo galimybę pareikÅ¡ti dėl trÅ«kumų pretenzijas darbų perdavimo metu, todėl Å¡ie apeliantės teiginiai laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovė nepagrindė praÅ¡omos atlyginti žalos (nuostolių) dydžio, tiesiog prilygino jÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omai priteisti įsiskolinimo sumai be jokio pagrindimo.

48. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Rungimosi principas civiliniame procese lemia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, žalos padarymo fakto ir jos dydžio, kaip jo teisę sukuriančių faktų, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kiančiam asmeniui.

49. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalÄ . Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Teisėjų kolegija pažymi, kad patirta žala turi bÅ«ti reali ir įrodyta.

50. Å iuo atveju, įrodinėdama patirtÄ Å¾alÄ , atsakovė pateikia tik defektų iÅ¡taisymo sÄ matÄ , iÅ¡ kurios nėra galimybės spręsti, kad žala iÅ¡ tiesų buvo patirta - kad atsakovė sumokėjo kitiems rangovams dėl Å¡ių trÅ«kumų iÅ¡taisymo ar kad pagrindinis užsakovas Å¡ia suma sumažino atsakovei mokėtinÄ sumÄ ir pan. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovės reikalavimÄ . Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti netesybas, pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

51. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

53. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios pagal teismui pateiktus dokumentus sudaro 480 EUR (CPK 93 ir 98 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurogida“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stukma“ 480 EUR (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjai Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė