2018-11-28 Nr. AB-21906-3-61-3-02588-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5386-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02588-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-119 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybėje jam gali būti suklastota baudžiamoji byla, kurios pagrindu pareiškėjas gali būti įkalintas kalėjime. Nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, nuo 1999 m. platino žmogaus teises ginančius laikraščius, kuriuos gaudavo iš (duomenys neskelbtini) (išskyrus laikotarpį, kai buvo įkalintas kalėjime). Jo baimę patirti nurodytus persekiojimo veiksmus patvirtina jau patirti persekiojimo veiksmai – (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo nuteistas (vienerius metus atliko įkalinimo bausmę kalėjime, vienerius metus buvo paleistas lygtinai). Pareiškėjas buvo nuteistas už bendravimą su prostitutėmis, nors niekada to nedarė, tai buvo politinė byla dėl jo „nubaudimo“ už nepaklusimą nustoti platinti korespondenciją. Iš pradžių pareiškėjui bandė inkriminuoti nužudymą, tačiau nepavyko, nes atsirado liudytojas, paliudijęs, kad nužudymo metu pareiškėjas buvo kartu su juo. Nurodė, kad buvo kaltinamas ir priklausymu (duomenys neskelbtini) žvalgybai, kadangi (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su (duomenys neskelbtini), kurie jį kaltino, kad jis atskleidžia žinias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Jei grįžtų į (duomenys neskelbtini), būtų įkalintas mažiausiai penkiolikai metų.

3. Pareiškėjo manymu, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nes apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrintas įrodymų visapusiškas ištyrimas. Atsakovas nepagrįstai nevertino jo patirtų persekiojimo veiksmų iš policijos pareigūnų, patvirtinančių pakartotinio įkalinimo tikimybę, t. y. kad 10–15 kartų tardytojas iš baudžiamųjų institucijų jam skambino ir kvietė pasikalbėti, kas, pareiškėjo manymu, susiję su jo tęsiama opozicine veikla – tolimesniu korespondencijos platinimu siauresniam žmonių ratui. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai atmetė jo pasakojimo dalį apie politiškai sufabrikuotą baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), kadangi jo pasakojimas buvo pakankamai nuoseklus ir išsamus, orientuotas į atsakovo suvokimą, kad byla buvo sufabrikuota dėl jo vykdomos opozicinės veiklos, o ne sufabrikuotos baudžiamosios bylos detales. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kad jo pasakojimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai apie (duomenys neskelbtini) narių bei opozicine veikla užsiimančių asmenų persekiojimą. Paaiškino, kad apie paprastų narių persekiojimus, priešingai nei vadovų ar žymių aktyvistų, nėra viešai skelbiama, nėra nė vienos realios polinės bylos, jos yra „dangstomos“ kitais inkriminuojamais nusikaltimais.

4. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, dėl ko pareiškėjo pasakojimas dėl grėsmių kilmės valstybėje atsakovo buvo atmestas Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, kad turi visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus sveikatai bei laisvei dėl persekiojimo iš policijos pareigūnų, o tai pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, juolab, kai persekiojimo vykdytojas yra teisėsaugos pareigūnai (t. y. valstybė). Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pirmą kartą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė 2012 m. birželio 20 d. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2012 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-8-15PR-232 pareiškėjo prašymą nagrinėti iš esmės. Tačiau 2012 m. birželio 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), padedant Tarptautinei Migracijos Organizacijai (toliau – TMO). Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2012 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (15/6-12) 14PR-56 nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pareiškėjui. Departamentas 2017 m. rugsėjo 1 d. gavo vėlesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) grasinama jį nužudyti, jis melagingai buvo apkaltintas nužudymu ir išprievartavimu bei šnipinėjimu.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Departamento atliktas tyrimas buvo paviršutiniškas bei nebuvo užtikrintas visapusiškas įrodymų ištyrimas, kadangi nebuvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjo jau patirtus persekiojimo veiksmus – į pareiškėjo įkalinimą (duomenys neskelbtini) ir grėsmę būti persekiojamam dėl (duomenys neskelbtini) bei priklausymo (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 20 d. išvadoje (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu priimtas Sprendimas, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo dalyvavimas politinėje veikloje buvo aktyvus, taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų siuntęs žvalgybinę informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pateikta informacija apie bausmę kalėti nėra išsami ir detali bei prieštarauja jo paties ir kilmės šalies pateiktai informacijai. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių (nurodytų aplinkybių) vertinimo principais. Departamentas atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą bei Išvadoje detaliai nurodė, kodėl pareiškėjo pasakojimas dėl politiškai sufabrikuotos bylos nebuvo vertintas pareiškėjo naudai, t. y. vertintas kaip labiau netikėtinas negu tikėtinas.

8. Nors pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, sufabrikavus kaltinimus dėl naudojimosi prostitučių paslaugomis, o neoficialiai jam laisvės atėmimo bausmė buvo skirta dėl spaudos platinimo bei (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokio straipsnio pagrindu jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nesugebėjo tiesiogiai atsakyti, kokia informacija buvo renkama iš jo tyrimo metu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės prieštarauja tyrimo metu surinktai informacijai apie kilmės šalį. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, buvo patvirtinta, jog (duomenys neskelbtini) tik opozicijos lyderiai ir aktyvistai yra areštuojami ir jiems vidutiniškai skiriama 15 parų arešto. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad jis užsiėmė aktyvia politine veikla. Priešingai, pats pareiškėjas nurodė, kad jam tariamai buvo grasinama dėl žmogaus teises ginančių laikraščių platinimo, o ne dėl aktyvaus dalyvavimo politinėje veikloje. Todėl Departamentas pragrįstai įvertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti pareiškėjo baimę visiškai pagrįsta, o pareiškėjo pasakojimas apie jam sufabrikuotus kaltinimus neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

9. Dėl skundo argumento dėl galimos pakartotinio įkalinimo tikimybės, kadangi su pareiškėju tariamai 10–15 kartų susisiekė tardytojas, atsakovas paaiškino, kad po pirmojo išvykimo 2012 m. pareiškėjas savanoriškai grįžo į kilmės šalį, valstybinėse institucijose tvarkėsi dokumentus pensijai gauti, 2013–2014 metais kelis kartus buvo išvykęs ir grįžęs į kilmės šalį, laisvai joje gyveno ir keliavo. Remiantis kilmės šalies informacija, aktyviai veikiantys politiniai opozicionieriai, vadovai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai gali susilaukti tam tikrų represijų, tačiau vadovaujantis tyrimo metu surinktais duomenimis ir atsižvelgiant į pareiškėjo opozicinės veiklos profilį, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjui jo kilmės šalyje grėstų pavojus jo gyvybei ar įkalinimas, todėl laikyta, kad pareiškėjo baimė patirti jo nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta.

10. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas dėl jo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo tariamas bendradarbiavimas apsiribojo (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad pareiškėjas galimai siuntė nuogirdas apie (duomenys neskelbtini) (ne apie (duomenys neskelbtini) ar su (duomenys neskelbtini) susijusią informaciją), nepatvirtina pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui dėl šių elektroninių laiškų grėstų laisvės atėmimo bausmė ar net pavojus jo gyvybei, kaip teigė pats pareiškėjas. Pažymėjo, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (toliau – ir JTVPK) Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – ir Vadovas) nurodoma, kad pabėgėlio statusą lemia visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros ar pavienės aplinkybės. Vadove nurodyta, kad visiškos baimės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į objektyvią situaciją, t. y. ar baimė egzistuoja realiai, o ne tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimu, todėl, vertinant objektyviąją baimės pusę, turi būti atsižvelgiama į individualias savybes bei aplinkybes, kurios lemtų pagrįstą riziką. Pagal Įstatymo 86 straipsnio nuostatas sprendimas suteikti pabėgėlio statusą priimamas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Šiuo atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, bendra situacija kilmės valstybėje, tačiau ne individualaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios būtų susijusios su konkrečiai jam gresiančiu persekiojimu. Tiek Vadove, tiek teismų praktikoje nurodoma, kad pabėgėlio statuso suteikimą lemia visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Departamentas, įvertinęs duomenų visumą, Sprendime konstatavo, kad nenustatyta jokių pagrįstų priežasčių manyti, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia jo nurodyti veiksmai, todėl jo baimė patirti šiuos veiksmus nelaikyta visiškai pagrįsta, t. y. „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikyta neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negalėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Atsakovas skundo teiginius, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, laikė deklaratyviais ir pažymėjo, kad tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, jog tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu susijusių aplinkybių – kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Pareiškėjas nenurodė kitų aplinkybių, be tų, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo. Kaip minėta anksčiau, kankinimai, nežmoniškas elgesys, mirties bausmė ar egzekucija savaime prilygsta persekiojimo veiksmams, tačiau prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas (bet kokie veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų žmogaus teisių pažeidimą). Atsakovas, įvertinęs bylos faktinę medžiagą, Sprendime konstatavo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėjas kilmės šalyje patirs veiksmus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, todėl nurodė, kad pareiškėjui neturėtų būti suteikta papildoma apsauga.

12. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba nebus žeminamas jo orumas, atsakovas pažymėjo, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 115 papunkčiu, 116.1 papunkčiu ir pažymėjo, kad nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-10)12PR-119 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 20 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinei pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad su juo elgiasi kaip su valstybės priešu, nes 13 metų priklauso (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); kad platino antivyriausybinę literatūrą, dėl ko buvo nuteistas 2 metus, metus lygtinai; kad pažeidžiama jo susirašinėjimo laisvė, nes negali susirašinėti su (duomenys neskelbtini), su kuria neleidžia susituokti; (duomenys neskelbtini) mieste, kur gyvena pareiškėjas, nėra darbo pagal jo sveikatą, nėra kur gyventi; valdžia išplatino informaciją, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2, 3).

16. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 15/6-8-15PR-232 nusprendė pareiškėjo prašymą nagrinėti iš esmės (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 29).

17. Departamentas 2012 m. birželio 28 d. gavo pareiškėjo prašymą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, kadangi jis nori grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), padedant TMO (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 31).

18. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2012 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12) 14PR-56, kuriuo nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pareiškėjui (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 32).

19. Pareiškėjas VSAT Varėnos rinktinei pateikė 2017 m. rugsėjo 1 d. prašymą atnaujinti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 40, 40A). Prieglobsčio prašytojo priminės apklausos 2017 m. rugsėjo 1 d. protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) grasinama pareiškėją nužudyti, jis melagingai buvo apkaltintas nužudymu ir išprievartavimu (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 48–56).

20. Departamento Prieglobsčio skyrius 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)15 PR-214 nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 90).

21. Departamento Prieglobsčio skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (15/6-11) „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino pratęsimo“ nusprendė pratęsti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą iki 2018 m. kovo 1 d. (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 117).

22. Departamento Prieglobsčio skyrius 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. (15/6-2)10K-7288 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo uždelsimo“ pareiškėją informavo, kad galutinis sprendimas dėl prieglobsčio bus priimtas iki 2018 m. gegužės 30 d. (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 124).

23. Apklausos, vykusios 2018 m. balandžio 20 d., metu pareiškėjas paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko pirmiausia dėl to, kad 2 metams buvo įkalintas kalėjime, nes buvo (duomenys neskelbtini), platino literatūrą (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 128–140). Pareiškėjas platino žmogaus teises ginančius laikraščius, kuriuos gaudavo iš (duomenys neskelbtini). Šiuos laikraščius leido žmogaus teisių gynėjai ir (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas juos platino visą laiką nuo pat įstojimo į partiją pradžios, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų, išskyrus laikotarpį kai buvo kalėjime.

Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo nuteistas, nes (duomenys neskelbtini). Paklaustas, ar turi baudžiamosios bylos dokumentų, teismo sprendimų, atsakė, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos dokumentų neduoda, paaiškino, kad atvažiavo, suėmė ir norėjo jam net žmogžudystę inkriminuoti, buvo paskelbta jo paieška. Pareiškėjas buvo kaltinamas žmogžudyste, tačiau atsirado liudininkas, kuris patvirtino, kad pareiškėjas žmogžudystės įvykdymo metu buvo namie, todėl dėl nužudymo buvo buvo išteisintas.

Vėliau baudžiamosios institucijos pareigūnai pareiškėjui pasakė, kad jis jiems nereikalingas, kad jį užsakė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, nuo 1956 metų jį laikė (duomenys neskelbtini): jo senelis – (duomenys neskelbtini), močiutė ir mama – (duomenys neskelbtini), tėvas (buvo įsūnytas) – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) partiją stojo, nes nemėgo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini), važiuodavo į mitingus. Partijos veikla užsiėmė iki (duomenys neskelbtini), t. y. kol jį uždarė į kalėjimą.

Po kalėjimo pareiškėjas rūpinosi viza: jam sakė išvažiuoti, nes dar ilgesniam laikui įkalins. Iš kalėjimo jis buvo paleistas 2006 m. Iki 2012 m. pareiškėjas oficialiai dirbo kiemsargiu, nes taupė pinigus vizai bei kelionei iš (duomenys neskelbtini). Viršininkas jam sakydavo, kad to nedarytų, nes į jį kaip į priešą buvo žiūrima. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvykęs buvo du kartus, nes po pirmo išvykimo buvo grįžęs susitvarkyti dokumentus pensijai gauti. Nors dėl žmogžudystės pareiškėjas buvo išteisintas, tačiau teigė, kad jį vis tiek nuteisė 2 metams (iš kurių vienerius metus lygtinai):

„Už spaudos platinimą, už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Man pakišdavo ir prostitučių vien tam, kad sukompromituotų, bet aš su jom neprasidėdavau. Visiškai įmanoma, kad apkaltintų mane išprievartavimu, būčiau 15-a metų gavęs, nes labai politinės bylos būdavo slepiamos už baudžiamųjų bylų“. Paklaustas, kaip gyveno toliau, kai su TMO grįžo į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, kad gaudavo pensiją, tačiau vėl prasidėjo problemos, t. y. niekas į jo darbą net kiemsargiu neimdavo, jį apie 10–15 kartų buvo išsikvietęs tardytojas ir klausinėdavo, ką ir kaip jis veikia, todėl nusprendė vėl išvykti iš (duomenys neskelbtini).

Apklausos metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo kaltinamas priklausymu (duomenys neskelbtini) žvalgybai. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje su 4-iais (duomenys neskelbtini), kurie jį kaltino, kad jis skleidžia žinias (duomenys neskelbtini): „tie (duomenys neskelbtini) man ir sakė, kad nustok atskleisti mūsų agentūrą, kitaip tave nužudys.“ Prieglobsčio prašytojas teigė, kad jis teikdavo informaciją (duomenys neskelbtini) apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Jis tą informaciją gaudavo iš minėtų kartu gyvenusių asmenų.

Elektroninius laiškus siuntė (apie 15 kartų) tik gyvendamas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakymai būdavo formalūs, kad jie laišką gavo.

24. Skundžiamu Sprendimu Departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi.

25. Teismas vadovavosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 ir 19 straipsnių nuostatomis, Įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, 83 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 87 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 116 punktu ir pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Departamentui pateikė savo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, patvirtinantį jo tautybę bei pilietybę (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 58–67). Pareiškėjas prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi jam kilmės valstybėje gali būti sufabrikuota baudžiamoji byla, kurios pagrindu pareiškėjas gali būti įkalintas kalėjime dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) narys ir platino žmogaus teises ginančius laikraščius bei dalyvavo mitinguose, o kai gyveno (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini) ir siuntė elektroninius laiškus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme sufabrikavus kaltinimus dėl naudojimosi prostitučių paslaugomis, nors neoficialiai tai buvo bausmė už partijos ir žmogaus teises ginančios literatūros platinimą.

26. Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) partijos narys ((duomenys neskelbtini) partijos nario pažymėjimas), platino partijos ir žmogaus teises ginančius laikraščius. Taigi pareiškėjo politinė veikla buvo susijusi su partijos ir žmogaus teises ginančių laikraščių platinimu, dalyvavimu mitinguose. Iš byloje esančių Human Rights Watch (HRW) 2005–2006 m. ataskaitose bei Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus Informacinio centro 2004, 2006, 2009 m. parengtose pažymose (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 146–155) pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pažeidžiama spaudos laisvė, taip pat laisvė gauti ir skleisti informaciją, ribojama piliečių teisė reikšti savo nuomonę, galimybės dirbti valstybės remiamų laikraščių redakcijose bei jų nepriklausomybė. (duomenys neskelbtini) galiojantys teisės aktai suteikia valdžios institucijoms cenzūros teisę, draudžia žiniasklaidos priemonėms skleisti informaciją, gaunamą iš neįregistruotų politinių partijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų.

Sankcijos (dažniausiai piniginės baudos arba leidyklos uždarymas) būdavo taikomos tik žurnalistams ir leidykloms, iš platintojų tiesiog būdavo konfiskuojama literatūra ir kartais skiriama piniginė bauda. Informacijos apie tai, kad būdavo (oficialiai ar sufabrikavus kaltinimus) teisiami asmenys, kurie platino žmogaus teises ginančius laikraščius, šiose ataskaitose ir pažymose nėra. Tik opozicijos lyderiams bei aktyvistams būdavo grasinama su jais susidoroti apkaltinant juos kriminaliniais nusikaltimais, verčiant juos nutraukti aktyvią politinę veiklą ir pasitraukti iš šalies, tačiau daugiausia areštuotieji gaudavo 15 parų arešto.

Iš 2018 m. vasario 13 d. Austrijos informacijos apie kilmės šalis ir prieglobstį tyrimo ir dokumentacijos centro (ACCORD), Austrijos Raudonojo Kryžiaus atsakymo apie (duomenys neskelbtini) situaciją matyti, kad policija dažnai sulaikydavo opozicijos ir pilietinės visuomenės aktyvistus dėl priežasčių, kurios dažnai buvo laikomos politiškai motyvuotomis; jie būdavo sulaikomi kelioms valandoms, neva jų tapatybei nustatyti; paimdavo jų pirštų atspaudus ir tada juos paleisdavo nepateikę kaltinimų (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 156–163).

Atsakyme, be kita ko, paaiškinta, kad policija ir saugumo pajėgos dažnai naudojo šią taktiką, kad sulaikytų demokratinės opozicijos aktyvistus ir demonstrantus, užkirstų kelią lankstinukų ir laikraščių platinimui arba sutrukdytų pilietinės visuomenės susitikimams ir renginiams. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas aktyviai politiškai veikė ar kad dėl to turėjo problemų su teisėsauga. Nors informacija apie (duomenys neskelbtini) pavirtina, kad aktyviai veikiantys politiniai opozicionieriai, vadovai, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai gali susilaukti tam tikrų represijų, tačiau pareiškėjo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų jo nurodyti veiksmai (bus įkalintas, grės pavojus jo gyvybei).

Pareiškėjo pasakojimas apie jam sufabrikuotus kaltinimus yra neišsamus, nepasižymi pakankamu detalumu, jo pateikti duomenys nėra nuoseklūs ir prieštarauja jo paties bei kilmės šalies informacijai, o byloje esančiais įrodymais pasakojimas apie jam sufabrikuotus kaltinimus nepatvirtintas. Nors pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, sufabrikavus kaltinimus dėl naudojimosi prostitučių paslaugomis, tačiau negalėjo nurodyti, kokio straipsnio pagrindu jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat pareiškėjas nesugebėjo tiesiogiai atsakyti, kokia informacija buvo renkama iš jo tyrimo metu, nors pareiškėjas yra pakankamai išsilavinęs (baigė 8 klases, priklausė partijai, platino spaudą).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas po pirmojo išvykimo 2012 m. savanoriškai grįžo į kilmės šalį su TMO pagalba, ėjo į valstybines institucijas dėl dokumentų pensijai gauti tvarkymosi, po to 2013–2014 m. kelis kartus buvo išvykęs ir grįžęs, tai leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas nebijojo persekiojimo savo šalyje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjo baimė būti įkalintam dėl jo narystės (duomenys neskelbtini) partijoje, platinant partijos ir žmogaus teises ginančius laikraščius, nėra visiškai pagrįsta, dėl ko jam, neatitikus Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

27. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje nurodytu elektroniniu paštu teikdavo informaciją (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), dėl ko jam (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Iš atsakovo atlikto tyrimo matyti, kad tikėtina, jog pareiškėjas elektroniniu paštu siuntė nuogirdas apie (duomenys neskelbtini) (ne apie (duomenys neskelbtini)) ir su jais susijusią informaciją (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų siuntęs žvalgybinę informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad pareiškėjas galimai siuntė nuogirdas apie (duomenys neskelbtini) (ne apie (duomenys neskelbtini) ar su (duomenys neskelbtini)susijusią informaciją), nepatvirtina pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui dėl šių elektroninių laiškų grėstų laisvės atėmimo bausmė ar net pavojus jo gyvybei, kaip teigė pats pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta.

28. Dėl pareiškėjo paaiškinimų dėl galimos pakartotinio įkalinimo tikimybės, nes su pareiškėju 10–15 kartų susisiekė tardytojas, teismas vadovavosi Aprašo 116.1.1.1 punktu ir pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta jokių objektyvių ir svarių argumentų, leidžiančių konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam grėstų jo nurodyti veiksmai. Nenustatyta, kad pareiškėjo dalyvavimas politinėje veikloje buvo aktyvus, pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad jis užsiėmė aktyvia politine veikla. Taip pat nebuvo nustatyta ir tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų siuntęs žvalgybinę informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti paaiškinimai apie baimę būti įkalintam padriki, nedetalūs, neišsamūs ir prieštaringi kilmės valstybės informacijai, todėl kelia pagrįstų abejonių. Be to, kaip minėta, pareiškėjas po pirmojo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2012 m. pareiškėjas savanoriškai grįžo į kilmės šalį, valstybinėse institucijose tvarkėsi dokumentus pensijai gauti, 2013–2014 metais kelis kartus buvo išvykęs ir grįžęs į kilmės šalį, laisvai joje gyveno ir keliavo. Atsakovas išsamiai ištyrė pareiškėjo atvejį, Išvadoje detaliai nurodė, dėl ko pareiškėjo pasakojimas dėl politiškai sufabrikuotos bylos nebuvo vertintas pareiškėjo naudai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statusui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad grėsmė negali būti tik hipotetinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe, o pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tikimybę pareiškėjui kilmės šalyje patirti veiksmus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai jam nesuteikė papildomos apsaugos šiuo pagrindu.

29. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 83 straipsnį, 86 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 87 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 136, 137 straipsnius, Aprašo 116, 124 ir 125.4 punktus ir nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir, nenustatęs, kad pareiškėjo persekiojimas būtų neproporcingas arba diskriminuojantis dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, tai pat nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, nėra pagrindo jo naikinti vadovaujantis skunde išdėstytais argumentais.

30. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.).

III. 31. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pagal Sprendime užfiksuotą pareiškėjo kilmės valstybės informaciją yra viešai skelbiama, jog (duomenys neskelbtini) pažeidžiama spaudos laisvė, taip pat laisvė gauti ir skleisti informaciją, ribojama piliečių teisė reikšti savo nuomonę, galimybės dirbti valstybės remiamų laikraščių redakcijose bei jų nepriklausomybė. Taip pat nurodoma, jog demokratinės opozicijos aktyvistai ir demonstrantai buvo dažnai sulaikomi vien dėl priežasčių, kurios dažnai būdavo laikomos politiškai motyvuotomis: jie būdavo sulaikomi kelioms valandoms, neva jų tapatybei nustatyti, paimdavo jų pirštų antspaudus ir tada juos paleisdavo nepateikę kaltinimų. Tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo patirtų persekiojimo veiksmų, patvirtinančių pakartotinio pareiškėjo įkalinimo tikimybę, t. y. kad 10–15 kartų tardytojas iš baudžiamųjų institucijų jam skambino ir kvietė pasikalbėti, kas susiję su tuo, kad pareiškėjas toliau platino korespondenciją. Pareiškėjo įsitikinimu, jo baimė patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus ar net jų eskalavimą yra įrodyta ir visiškai pagrįsta, jos objektyvumą įrodo skelbiama kilmės valstybės informacija apie valstybės atliekamus represinius veiksmus bei jau praeityje patirti persekiojimo veiksmai – sufabrikuota baudžiamoji byla bei 10–15 kartų gauti skambučiai iš tardytojo. Subjektyvusis kriterijus taip pat yra išpildytas, nes asmuo pagrįstai bijo patirti pakartotinius represinius veiksmus iš valdžios institucijų dėl jo vykdomos politinės veiklos. Apelianto vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Nesant pagrindo minėtus veiksmus pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, mano, jog jie turėtų būti pripažinti pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui.

33. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamais tais pačiais motyvais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, todėl į juos jau atsakyta teikiant atsiliepimą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą ir Išvadoje detaliai nurodė, kodėl pareiškėjo pasakojimas dėl politiškai sufabrikuotos bylos nebuvo vertintas pareiškėjo naudai – jis nebuvo išsamus, detalus, prieštaravo jo paties ir kilmės valstybės pateiktai informacijai. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokio straipsnio pagrindu jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nesugebėjo tiesiogiai atsakyti, kokia informacija buvo renkama iš jo tyrimo metu, nors yra pakankamai išsilavinęs, dalyvavo teismo posėdžiuose, buvo apklausiamas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės prieštarauja tyrimo metu surinktai informacijai apie kilmės valstybę. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad užsiėmė aktyvia politine veikla. Priešingai, pats pareiškėjas nurodė, kad jam tariamai buvo grasinama dėl žmogaus teises ginančių laikraščių platinimo, o ne dėl aktyvaus dalyvavimo politinėje veikloje. Todėl atsakovas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti pareiškėjo baimę visiškai pagrįsta, o pareiškėjo teiginiai apie jam sufabrikuotus kaltinimus neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-10)12PR-119 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Bylos duomenimis, pareiškėjo 2012 m. birželio 20 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas Departamento 2012 m. liepos 4 d. sprendimu buvo nutrauktas, pareiškėjui pateikus prašymą nutraukti jo nagrinėjimą dėl to, kad jis nori grįžti į (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant TMO. 2012 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui, atvykusiam iš (duomenys neskelbtini), pateikus prašymą atnaujinti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, Departamentas 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą jį (pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo) nagrinėti iš esmės.

37. Ginčijamu 2018 m. liepos 20 d. sprendimu Departamentas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo prašymą bei jo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio – pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos – Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: pareiškėjo pateikti faktai apie jam sufabrikuotus, politiškai motyvuotus kaltinimus ir (duomenys neskelbtini) įkalinimo priežastis nėra labiau tikėtini nei netikėtini; nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) jam grėstų neteisėti veiksmai dėl to, kad siuntė jo nurodytą informaciją (duomenys neskelbtini); tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą ar smurtą kilmės valstybėje yra pagrįsta.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį bei papildomą apsaugą, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme būti persekiojamam dėl jo politinių pažiūrų, vykdyto (duomenys neskelbtini) leidinių platinimo bei bendradarbiavimo su užsienio valstybe, o neteisėtas baudžiamasis persekiojimas bei nuolatinis kvietimas atvykti į policijos įstaigą ir čia išsakomi grasinimai dėl vykdomo spaudos platinimo pagrindžia padėties rimtumą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl grėsmės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų ar vykdytos veiklos jo kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, jo teigimu, grėsmę būti persekiojamam dėl politinių pažiūrų ar vykdytos veiklos ((duomenys neskelbtini) leidinių platinimo, bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini)), be pareiškėjo paaiškinimų, nėra pavirtintos jokiais kitais įrodymais, bei, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų visumą apie jo veiklą kilmės šalyje, nepatvirtina realios grėsmės būti čia persekiojamam dėl politinių pažiūrų ar įsitikinimų.

46. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Tuo tarpu Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

47. Pareiškėjo Departamentui teikti paaiškinimai ir kiti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjo, nesugebėjusio nurodyti, už kokios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, baudžiamasis persekiojimas buvo politiškai motyvuotas, juo labiau – kad tokio pobūdžio persekiojimas buvo tęsiamas ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo: pagal atsakovo surinktą informaciją apie žmogaus teisių padėtį pareiškėjo kilmės šalyje, pareiškėjas, kurio veikla kilmės šalyje nėra kažkuo ypatinga, nepriskirtinas asmenų, kurie dėl savo vykdomos veiklos galėtų patirti nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą, grupėms; pareiškėjo paaiškinimai dėl jo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), dėl ko jis, pasak pareiškėjo, galėtų būti persekiojamas kilmės šalyje, stokoja elementaraus pagrindimo: pavyzdžiui, kodėl duomenys, kuriuos jis, kaip teigiama, siuntė (duomenys neskelbtini), yra tiek išskirtiniai, kad siuntimas kitos valstybės diplomatinei atstovybei galėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Be to, pareiškėjo paaiškinimai dėl patirto nepagrįsto persekiojimo bei dėl baimės patirtį jį (persekiojimą) nesutampa su jo elgesiu, kurį, pažymėtina, patvirtina byloje surinkti įrodymai: teigdamas, jog 2012 metais iš kilmės šalies išvyko dėl patirto neteisėto persekiojimo, pareiškėjas tais pačiais metais ten grįžo sutvarkyti su pensijos gavimu susijusius santykius; 2013 metais, gavęs (duomenys neskelbtini) išduotą vizą, buvo išvykęs, tačiau vėl grįžo į kilmės šalį; 2014 metais, gavęs Lietuvos Respublikos diplomatinėje įstaigoje išduotą vizą, išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno iki atvykimo į Lietuvos Respubliką.

48. Kiek tai susiję su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

49. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu (ABTĮ 140 str.), šių taisyklių nagrinėjamu atveju buvo laikytasi tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei posėdžio metu patikslintus argumentus, byloje surinktų duomenų visumą, pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Departamento sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan