2ff9fcf3-9240-4fa3-a9e1-90e4e38d050a · Kauno apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-926/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00480-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.14.12.1;

1.2.14.12.2.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1; 2.5.17

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei,

nuteistajam L. V., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam skirta jam bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir L. V. nustatyta galutinė bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

L. V. įpareigotas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtÄ baudÄ sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu L. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 29 d. Jungtinėje Karalystėje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ angliÅ¡kÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui D. L. anketinius duomenis, kurie buvo panaudoti apsimestinai nurodant, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, Jungtinės Karalystės reg. Nr. (duomenys neskelbtini), angliÅ¡ka autotransporto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. birželio 29 d. Jungtinėje Karalystėje tarp P. K. ir D. L. bei pasiraÅ¡yta, nors tikrumoje tokia sutartis nebuvo sudaryta ir, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2022 m. birželio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, Jungtinėje Karalystėje, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, šį suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ bei žinomai netikrÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis suklastotÄ Jungtinės Karalystės transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintu ne pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, panaudojo, t. y. perdavė D. L. kartu su iÅ¡gabenimui į LietuvÄ perduotu vogtu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (D. L.) 2022 m. liepos 1 d. 00.40 val., pasienio kontrolės poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus policijos pareigÅ«nams.

1.2. Be to, L. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 29 d., iÅ¡ anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl vogto automobilio įgijimo Jungtinėje Karalystėje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, įgijo iÅ¡ Å¡io asmens nusikalstamu bÅ«du gautÄ , t. y. 2022 m. birželio 21 d., Anglijoje, (duomenys neskelbtini) pavogtÄ , L. F. priklausantį didelės vertės – 15560,23 svarų sterlingų (17428,96 Eur) kainuojantį turtÄ â€“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei organizuodamas Å¡io automobilio pargabenimÄ Ä¯ LietuvÄ , su D. L. už 500 Eur atlygį susitarė, kad Å¡is (D. L.) pargabens šį abiems žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ Â automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Lietuvos RespublikÄ .

1.3. L. V., tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , 2022 m. birželio 24 d. su D. L. telefonu sutaręs tiksliÄ iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę ir grįžimo atgal datas, nupirko ir atsiuntė D. L. skrydžio, kuris turėjo vykti (duomenys neskelbtini) bilietus iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini) oro uostÄ , bei kelto, (duomenys neskelbtini) plaukiančio iÅ¡ Jungtinės Karalystės į PrancÅ«zijos RespublikÄ bilietus.

1.4. Be to, L. V., tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2022 m. birželio 28 d., 00.33 val., pirmas iÅ¡skrisdamas iÅ¡Â Kauno oro uosto, lėktuvu skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), Anglijoje, 2022 m. birželio 29 d. pasitiko į Anglijoje (duomenys neskelbtini) oro uostÄ iÅ¡ Lietuvos atskridusį D. L. ir kartu su juo nuvyko į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kurioje D. L., iÅ¡gabenimui į LietuvÄ , perdavė minėtÄ abiems žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kiti, ne Å¡iam automobiliui priskirti Jungtinės Karalystės valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“ ir lipdukai su kito automobilio identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu žinomai netikru Jungtinės Karalystės transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintu ne pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus ir suklastotu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ VIN (duomenys neskelbtini) angliÅ¡ka autotransporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje melagingai nurodyta, kad ji sudaryta 2022 m. birželio 29 d. tarp P. K. ir D. L., bei nurodė D. L. šį automobilį pargabenti į Lietuvos RespublikÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ tilto, tÄ pačiÄ dienÄ D. L. iÅ¡vykus iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Lietuvos RespublikÄ , 2022 m. liepos 1 d., 00.40 val., pasienio kontrolės poste (duomenys neskelbtini), D. L. policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas, jų reikalavimu perdavė aukščiau paminėtÄ automobilį.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , apklausti liudytojÄ L. V., perkvalifikuoti nuteistojo veikÄ iÅ¡ BK 189 straipsnio 2 dalies į 189 straipsnio 1 dalį bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį ir, L. V. pripažinus kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį (idealioji nusikaltimų sutaptis), taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 40 straipsnį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus ir įsigaliojus naujoms BK normoms, be jokio teisinio pagrindo nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymo metu įgytas 15 560, 23 svarų sterlingų (17 428, 96 Eur) vertės turtas, kvalifikavo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniu skundu praÅ¡oma perkvalifikuoti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Skunde pažymima, kad atitinkamai turėtų bÅ«ti keičiama ir paskirta bausmė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei galutinė subendrinta bausmė, ypač vertinant tai, kad L. V. anksčiau, iki Å¡io nuosprendžio priėmimo, nebuvo teistas. Be to, Å¡ioje dalyje skunde pažymima ir tai, kad pasikeitus veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingoms aplinkybės, neatnaujinęs įrodymų tyrimo ir apie tokiÄ galimybę nepranešęs kaltinamajam L. V., pirmos instancijos teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kas vertinama kaip esminis BPK pažeidimas.

2.2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. V. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (perkvalifikuotinÄ Ä¯ BK 189 straipsnio 1 dalį) (idealioji nusikaltimų sutaptis), yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iÅ¡ kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra.

2.3. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga. Teismui buvo pateiktas laiduotojos L. V. praÅ¡ymas, laiduotoja charakterizuojama teigiamai, nėra teista, yra nuteistojo mama, kuriuos sieja tvirti Å¡eimyniniai santykiai, visada kartu pasitaria įvairiais gyvenimiÅ¡kais klausimais, laiduotoja padeda pasirinkti teisingus sprendimus. Nuteistasis visada iÅ¡klauso mamos nuomonės bei į jÄ atsižvelgia. Laiduotoja visuomet galės stebėti ir kontroliuoti nuteistÄ jį, pakreipti jį teigiama linkme, padėti pasirinkti teisingÄ sprendimÄ , gali L. V. daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kadangi jis vertina savo mamos nuomonę ir jos žinias. Pažymima, kad tai, jog L. V. negalėtų bÅ«ti laiduotoja ar bÅ«tų neverta teismo pasitikėjimo, Kauno apylinkės teismas nėra nustatęs ar konstatavęs.

2.4. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog byloje yra ir visos keturios bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, iÅ¡dėstytos BK 40 straipsnio 2 dalyje:

2.4.1. Nors L. V. 2020 m. liepos 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau nusikalstama veika, dėl kurios buvo taikyta BK 38 straipsnio norma, buvo susijusi su nežymaus sveikatos sutrikdymu, nuteistasis nepažeidė BK 38 straipsnyje numatytų sÄ lygų ir L. V. nėra laikomas teistu BK 97 straipsnio pagrindu. Be to, skunde pažymima ir tai, jog valstybini kaltinimÄ palaikanti prokurorė Nomeda Urbonavičienė sutiko, kad L. V. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

2.4.2. Nuteistojo gynėjas nesutinka su Kauno apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad L. V. 2021 m. birželio 21 d. nuteistas Italijoje už sukčiavimÄ laisvės atėmimo bausme ir dėl to darė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Minėtas įraÅ¡as įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų įraÅ¡e apie fizinį asmenį nebuvo iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ , byloje nebuvo nei iÅ¡reikalautas, nei prijungtas Italijos Respublikoje priimto procesinio dokumento kopija, todėl Kauno apylinkės teismas negalėjo nei juo vadovautis, nei jo vertinti, kaip patikimo ir tinkamo įrodymo.

2.4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu L. V. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailėjosi, kas patvirtina antrosios bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos buvimÄ .

2.4.4. Be to, pažymima ir kad egzistuoja trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika žala nepadaryta, transporto priemonė sulaikyta, grÄ Å¾inta atstovams, civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti pilna apimtimi, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, perkvalifikuojant nuteistojo veikÄ iÅ¡ BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį, kitose dalyse nuosprendžio nekeičiant.

Nuteistojo L. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydamas apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-594/2022).

5. IÅ¡ skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis savo kaltės neginčija, tačiau praÅ¡o perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje į BK 189 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti Å¡velnesnę bausmę bei taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nenustatęs esminių BPK pažeidimų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir bausmės, paskirtos už Å¡ios veikos padarymÄ , individualizavimo, patikrina skundžiamÄ nuosprendį tik dėl apeliacinio skundo dalyko.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo

6. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu bÅ«du arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustatant asmens kaltumÄ BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-114-489/2016 ir kt.). Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2012, Nr. 2K-3/2014 ir kt.).

7. Skundžiamu nuosprendžiu L. V. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 29 d., iÅ¡ anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl vogto automobilio įgijimo Jungtinėje Karalystėje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, įgijo iÅ¡ Å¡io asmens nusikalstamu bÅ«du gautÄ , t. y. 2022 m. birželio 21 d., Anglijoje, (duomenys neskelbtini) pavogtÄ , L. F. priklausantį didelės vertės – 15 560, 23 svarų sterlingų (17 428, 96 Eur) kainuojantį turtÄ Â â€“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

8. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naujÄ kodekso redakcijÄ . Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

9. Pagal naujosios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 900 MGL dydžio sumÄ , didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 400 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 10 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad BK 189 straipsnio 2 dalyje Nagrinėjamos bylos duomenimis, L. V. įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ už 15 560, 23 svarų sterlingų (17 428, 96 Eur), t. y. 348 MGL. Taigi, Å¡iuo atveju nuteistojo L. V. teisinė padėtis Å¡velnėja, nes 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija pakeistos turto vertės ribos, įtvirtintos BK 190 straipsnio 1 dalyje. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nustatyta, kad po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų nuteistojo L. V. įgyto, nusikalstamo bÅ«du gauto, turto vertė nevirÅ¡ija 400 MGL, todėl nelaikomas didelės vertės turtu, dėl ko nelieka BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo kvalifikuojančio požymio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas aptariamu atveju netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡iuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistojo nusikalstama veika iÅ¡ BK 189 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 189 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

10. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutÄ ir atleisti nuteistÄ jį L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . To paties buvo praÅ¡oma ir pirmosios instancijos teismo. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis 2020 m. liepos 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, o 2021 m. birželio 21 d. nuteistas Italijoje už sukčiavimÄ laisvės atėmimo bausme, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl netaikė BK 40 straipsnio ir nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ neatleido.

11. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta Å¡iame BK straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų visuma. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos yra: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali bÅ«ti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra negalimas.

12. Teismo posėdžio metu, nagrinėjant apeliacinį skundÄ , nuteistojo gynėjas nurodė, kad nors L. V. nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jos tarpusavyje susijusios ir viena be kitos nepadaromos, tai yra idealioji nusikaltimo sutaptis, todėl yra visos sÄ lygos taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

13. Teisinėje teorijoje aiÅ¡kinama, kad nusikalstamų veikų sutaptis – tai tokia teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skiriama idealioji ir realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli baudžiamojo kodekso straipsniai (tai yra viena veika padaromos kelios), realioji – kai asmuo kelis kartus padaro veikÄ , numatytÄ viename baudžiamojo kodekso straipsnyje, arba per tam tikrÄ laikotarpį padaro kelias veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Visais atvejais tarp tų veikų turi bÅ«ti bent nedidelis laiko tarpas, leidžiantis spręsti, kad tai kelios atskiros veikos, o ne vienos veikos tęsinys. Nusikalstamų veikų sutaptį gali sudaryti kelios tapačios, vienarūšės ir skirtingos nusikalstamos veikos, kurios turi bÅ«ti kvalifikuojamos atskirai kaltinamojo akto ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant baudžiamojo kodekso straipsnį ir jo dalį, kuriÄ pažeidė kaltininkas.Â

14. Nors nuteistasis L. V. anksčiau niekada teistas Lietuvos Respublikoje nebuvo, tačiau to negalima vertinti kaip esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ , kadangi vadovaujantis teismų praktika, asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-52-648/2017). Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad L. V., žinodamas, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra gautas nusikalstamu bÅ«du, turėdamas tikslÄ jį realizuoti, organizavo neteisėtÄ Å¡io automobilio pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimÄ , tačiau tikslo jį realizuoti neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (automobilis buvo paimtas policijos pareigÅ«nų). Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog įgyja ir siekia realizuoti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , Å¡io tikslo įgyvendinimui organizavo pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimÄ suprasdamas, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio savininkÄ , ir norėjo taip veikti. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas ir Å¡ios aplinkybės egzistavimas paÅ¡alina galimybę pripažinti nuteistÄ jį L. V. nusikaltusiu pirmÄ kartÄ bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

15. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatavus laidavimo instituto taikymo negalimumo faktÄ dėl realios nusikalstamų veikų sutapties, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl BK 40 straipsnio taikymo L. V. atžvilgiu neturi lemiamos įtakos laidavimo instituto netaikymui ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl paskirtos bausmės

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, pripažinęs L. V. kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, paskyrė jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ , o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ .

18. Kaip minėta, skunde pažymima, kad atitinkamai turėtų bÅ«ti keičiama ir nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei galutinė subendrinta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo teismo posėdžio metu, atsikertant į prokurorės baigiamÄ jÄ kalbÄ , nurodytu, kad palikus tokiÄ pačiÄ bausmę, bÅ«tų pažeistas teisingumo, sÄ Å¾iningumo, lygiateisiÅ¡kumo principas, kadangi asmuo bÅ«tų nubaustas tokia pačia bausme, jeigu jis bÅ«tų padaręs daug sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad nors Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau skirdamas bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnyje, jos rūšį ir dydį parinko teisėtai ir pagrįstai. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, tačiau pirmos instancijos teismas už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė bausmę, numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

19. BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių rÅ«Å¡ys. Aptariama nusikalstama veika, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , skiriant baudos bausmę, jos dydis parenkamas nuo 100 iki 4 000 MGL. Kaip jau buvo minėta, Kauno apylinkės teismas nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnyje, paskyrė 100 MGL baudÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskyrė Å¡velniausios rÅ«Å¡ies ir minimalaus dydžio bausmę, numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje.Â

20. IÅ¡ Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam L. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas. Teismas taip pat įvertino L. V. asmenybę apibÅ«dinančius bylos duomenis – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė Lietuvoje bÅ«damas neteistas ir baustas administracine tvarka, dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Ä®vertinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už nusikalstamų veikų padarymÄ skirtinos sankcijose numatytos bausmės rÅ«Å¡ys – baudos, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismas paskirtas bausmes subendrino prie griežtesnės pridedant dalį Å¡velnesnės ir paskyrė bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudÄ . Byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ BK 641 straipsnio pagrindu ir nuteistÄ jį prisipažinus kaltu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudos bausmė.

21. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iÅ¡ kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Teisingumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti suprantamas vienpusiÅ¡kai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikÅ¡mės aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nuteistajam skirtinos galutinės bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, todėl paskirta galutinė subendrinta bausmė, net ir perkvalifikavus vienÄ nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nekeistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo L. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl L. V. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį:

L. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės nekeisti.

Kitų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalių nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Lina Lesinskienė

Aurelijus Rauckis

Aušra Vingilė