2ff8ddc7-f630-4e3c-af99-9cb3f4e1deb9 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPareiÅ¡kÄja O. B. (toliau â ir pareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡Ä: 1) nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjos motina D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 2) nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja po savo motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.
Legislator headnote
AI generated2ff8ddc7-f630-4e3c-af99-9cb3f4e1deb9 · Kauno apygardos teismas: PareiÅ¡kÄja O. B. (toliau â ir pareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡Ä: 1) nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjos motina D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 2) nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja po savo motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-1286-924/2023
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01324-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2;
3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkriÄio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Edvardas Paliokas
teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens J. P. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos O. B. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., ValstybÄs įmonÄ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ
1. PareiÅ¡kÄja O. B. (toliau â ir pareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡Ä: 1) nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjos motina D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 2) nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja po savo motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.
2. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvai V. P. ir D. P. gyveno santuokoje, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjos tÄvai susilaukÄ dviejų vaikų â pareiÅ¡kÄjos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sÅ«naus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjos tÄvas V. P. mirÄ (duomenys neskelbtini). Mirus V. P. (toliau â ir palikÄjas) įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytÄ laiko tarpÄ niekas nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo.
Po palikÄjo mirties palikimÄ priÄmÄ jo sutuoktinÄ D. P. faktiÅ¡kai pradÄjusi turtÄ valdyti. D. P. rÅ«pinosi vyro turtu, sutvarkÄ likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudÄjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus. D. P. rÅ«pinosi sutuoktinio laidotuvÄmis, prižiÅ«rÄjo kapus. D. P. ir toliau liko gyventi tuose paÄiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu, adresu (duomenys neskelbtini). RÅ«pinosi jais, tvarkÄ, mokÄjo mokesÄius. PareiÅ¡kÄjos motina D.
P. mirÄ (duomenys neskelbtini). Mirus D. P. (toliau â ir palikÄja) įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytÄ laiko tarpÄ niekas nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo. Po palikÄjos mirties palikimÄ priÄmÄ jos dukra â pareiÅ¡kÄja O. B. faktiÅ¡kai pradÄjusi turtÄ valdyti. PareiÅ¡kÄja rÅ«pinosi palikÄjos turtu, sutvarkÄ likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudÄjo palikÄjos drabužius bei kitus daiktus.
PareiÅ¡kÄja rÅ«pinosi motinos laidotuvÄmis, prižiÅ«rÄjo ir iki Å¡iol prižiÅ«ri kapus. PareiÅ¡kÄja nuolatos lankosi palikÄjos namuose, juose darÄ einamuosius remontus, pagerinimus, t. y. perdaÅ¾Ä namus, remontavo stogÄ , perdaÅ¾Ä langus, tvarkÄ kanalizacijÄ , yra sudÄjusi stebÄjimo kameras dÄl apsaugos. PareiÅ¡kÄja užsiiminÄjo sodininkyste, daržininkyste, Å¡ienavo ir prižiÅ«rÄjo namų aplinkÄ , mokÄjo ir moka mokesÄius, žiemos metu palaiko Å¡ilumÄ namuose.
PareiÅ¡kÄjos brolis M. P., kuris atvažiuodavo į tÄvų namus kaip sveÄias, pabÅ«davo ir vÄl iÅ¡važiuodavo, dirbti galÄjo savo staklÄmis, buvusiomis tÄvų namuose, bet ne tÄvo, todÄl pareiÅ¡kÄja nesutinka, kad M. P. pats ar jo pavedimu kiti asmenys uždÄjo ant langų grotas bei įvedÄ signalizacijÄ ar mokÄjo mokesÄius. PareiÅ¡kÄja praÅ¡Ä netenkinti suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimo dalyje dÄl fakto nustatymo, kad palikimÄ po motinos mirties priÄmÄ M.
P. pradÄdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. nesutiko su tuo, kad palikimÄ po motinos mirties priÄmÄ tik pareiÅ¡kÄja. NurodÄ, kad neginÄija pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kime teismui nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. P., po jo mirties palikimÄ priÄmÄ pergyvenusi sutuoktinÄ D. P., faktiÅ¡kai pradÄjusi valdyti palikÄjo turtÄ . PareiÅ¡kÄja neįtraukdama į bylÄ savo brolio M. P. palikimÄ priÄmusios pergyvenusios sutuoktinÄs J. P. ir nutylÄdama aplinkybes apie tai, kad po motinos D.
P. mirties palikimÄ priÄmÄ ne tik pareiÅ¡kÄja, bet ir jos brolis M. P., taip pat faktiÅ¡kai pradÄjÄs jį valdyti, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir veikia prieÅ¡ teisingÄ bei greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 95 straipsnio 1 dalis). Mirus motinai, M. P. kartu su seserimi organizavo ir dalyvavo jos laidotuvÄse, taip pat materialiai prisidÄjo prie jų iÅ¡laidų padengimo, taÄiau nei pareiÅ¡kÄja, nei J. P. nÄra iÅ¡saugojusios atitinkamų dokumentų.
TÄvų paliktas gyvenamasis namas, jame niekam negyvenant, tais paÄiais metais buvo apvogtas, taÄiau dÄl vagystÄs į policijÄ niekas nesikreipÄ. M. P. namo languose suvirino ir įdÄjo metalines grotas, kurios yra iÅ¡likÄ iki dabar ir yra užfiksuotos pateikiamose nuotraukose. M. P. 1998 m. taip pat buvo įrengÄs ir pajungÄs gyvenamojo namo durų elektros apsaugÄ nuo galimų vagių bei prie tÄvų kapo pastatÄs iÅ¡ metalo suvirintÄ suoliukÄ , kuris nÄra iÅ¡likÄs. Lankydamasis tÄvų namuose, be minÄtų darbų M.
P. pjaudavo sodo žolÄ, genÄdavo vaismedžių Å¡akas, 2004â2006 m. yra nudažÄs gyvenamojo namo sienas iÅ¡ lauko pusÄs, dirbdavo įvairius kitus Å«kio darbus, apie 2012 m. perstatÄ krosnį pirtyje. 2018â2019 m. M. P. blogai jautÄsi ir negalÄjo dirbti nuolatinio darbo, todÄl po keletÄ mÄnesių gyveno tÄvų namuose. Po motinos mirties apie 2003â2005 m. M. P. iÅ¡ tÄvų namų atsiveÅ¾Ä Ä¯ Vilnių tÄvo paliktas medžio tekinimo stakles ir daug specialių darbo įrankių, kurie užfiksuoti nuotraukose.
M. P. visÄ laikÄ turÄjo, o dabar tebeturi J. P. palikÄjų namų pagrindinių durų raktÄ , todÄl, kol jis buvo gyvas, visada galÄjo nekliudomai patekti į tÄvų namus. Po M. P. mirties pareiÅ¡kÄja pakeitÄ durų spynÄ , ÄmÄsi remontuoti ir pertvarkyti kai kuriuos statinius.
4. Suinteresuotas asmuo ValstybÄs įmonÄ (toliau â VÄ®) Turto bankas neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimo patenkinimui. NurodÄ, kad nÄra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikÄjų V. P. ir D. P. palikimo perÄjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinanÄių ar paneigianÄių faktinį V. P. ir D. P. paliktojo turto priÄmimÄ valdyti.
5. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kÄ atsiliepimÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikÄ ir dÄl suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimo dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo. NurodÄ, kad jam neprieÅ¡taraus jeigu bus įrodytas, praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ
6. MarijampolÄs apylinkÄs teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjos O. B. pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai, suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priÄmÄ, pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, sutuoktinÄ D. P., mirusi (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja O. B. priÄmÄ palikimÄ , pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Teismas netenkino suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimo dalies, kad palikimÄ po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priÄmÄ ir M. P., mirÄs (duomenys neskelbtini), pradÄdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teismas priteisÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kÄjai 455 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
7. Teismas pažymÄjo, kad V. P. ir D. P. buvo sutuoktiniai ir gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausanÄioje namų valdoje, kuri neregistruota Nekilnojamojo turto registre, taÄiau jos buvimÄ patvirtino byloje dalyvaujanÄių asmenų paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai bei iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Archyvo (Å«kio knygų).
8. Teismas nurodÄ, kad V. P. mirÄ (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsiradusio palikimo niekas nepriÄmÄ, taÄiau D. P. liko gyventi namų valdoje, turtÄ valdÄ kaip savo, juo rÅ«pinosi, mokÄjo mokesÄius, dirbo žemÄs sklypÄ , augino daržoves (bulves ir kitas) ir faktiniais veiksmais priÄmÄ palikimÄ Ä¯ turtÄ , atsiradusį po sutuoktinio mirties. ValstybÄ palikimo po V. P. mirties į jo turtÄ nÄra priÄmusi, nuosavybÄs teisÄs ar paveldÄjimo teisÄs liudijimai neiÅ¡duoti. Teismas konstatavo, kad Å¡io fakto nustatymui neprieÅ¡tarauja suinteresuoti asmenys, todÄl sprendÄ, kad jis yra įrodytas ir nustatÄ faktÄ , jog D. P. priÄmÄ palikimÄ po sutuoktinio mirties.
9. Teismas pažymÄjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. P. niekas nepriÄmÄ jos palikimo paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui. D. P. turÄjo du vaikus âpareiÅ¡kÄjÄ ir M. P., kurie abu yra pirmos eilÄs įpÄdiniai pagal įstatymÄ , nei vienas jų negyveno ir neliko gyventi tÄvų namuose po motinos mirties.
10. Teismas nurodÄ, Atsiskaitymo už elektros energijÄ knygelÄs patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30 už elektros energijÄ mokÄjo pareiÅ¡kÄja. M. P. už elektros energijÄ yra mokÄjÄs 1999 m. rugsÄjo, spalio, lapkriÄio mÄnesiais, 2000 m. pirmÄ pusmetį, galimai kitu laikotarpiu, taÄiau jau pasibaigus Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminui palikimui priimti, kadangi tiek paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui, tiek priimti palikimÄ faktiniais veiksmais pagal 1964 m. civilinį kodeksÄ reikÄjo per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
11. Teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais praÅ¡ymu apklausti liudytojai, liudijo, kad tiek pareiÅ¡kÄja, tiek M. P. rÅ«pinosi grotų uždÄjimu tÄvų namuose po vagystÄs, Å¡eÅ¡ių mÄnesių laikotarpiu po motinos mirties. Teismas sprendÄ, kad vien grotų uždÄjimas nÄra pakankamas įrodymas patvirtinti, jog palikimas abiejų pirmos eilÄs įpÄdinių buvo priimtas faktiniu valdymu. Teismo vertinimu, labiau tikÄtina, kad grotų uždÄjimu rÅ«pinosi pareiÅ¡kÄja, o ne jos brolis M. P..
12. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kÄja atliko aktyvius veiksmus dÄl tÄvų turto valdymo iÅ¡ karto po motinos mirties, tai yra mokÄjo mokesÄius už elektrÄ , rÅ«pinosi bei prižiÅ«rÄjo ji pati ar jos sutuoktinis namÄ , kurį laikÄ naudojosi žemÄs sklypu, todÄl sprendÄ, jog palikimÄ po motinos mirties pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti priÄmÄ pareiÅ¡kÄja.
13. Teismo vertinimu, M. P. atlikti veiksmai yra vÄlesni, atlikti pasibaigus terminui palikimui priimti tiek paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui, tiek faktiniu valdymu, todÄl teismas sprendÄ, kad suinteresuotas asmuo J. P. neįrodÄ, jog palikimÄ po motinos mirties priÄmÄ pradÄdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti M. P. ir pareiÅ¡kimo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Å¡ioje dalyje netenkino.
14. Teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja savo valiniais ir aktyviais veiksmais rÅ«pinosi turtu ir valdÄ jį kaip savo, o M. P. daugiau atvykdavo tik pabÅ«ti, pasinaudoti pirtimi, grybauti ir pan., neįrodyta, kad įrankiai, kurių nuotraukos pateiktos kaip priklausiusių tÄvui, paimti iÅ¡ tÄvų namų ir paimti bÅ«tent Å¡eÅ¡ių mÄnesių laikotarpiu po motinos mirties bei, kad M. P. jeigu ir naudojosi tÄvų namuose staklÄmis, tai, kad jos priklausÄ tÄvui ir, kad jomis naudojosi bÅ«tent per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi visi liudytojai apklausti J. P. praÅ¡ymu kalba apie vÄlesnį laikotarpį nei laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30.
15. Teismas nurodÄ, kad raktų turÄjimas taip pat nepatvirtina, kad buvo atlikti aktyvÅ«s veiksmai turto bÅ«klei gerinti, jie tik leidžia sprÄsti jog M. P. tokius raktus turÄjo iki motinos mirties ir jie pas jį liko ir po jos mirties. Byloje nei vienas asmuo nepatvirtino, kad M. P. iki savo mirties save laikÄ faktiÅ¡kai priÄmusiu palikimÄ po motinos mirties, tai yra laikÄ save motinos turto valdytoju. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄja savo valiÄ nukreipÄ Ä¯ turto valdymÄ , o M. P. labiau į naudojimÄ si turtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. (toliau â ir apeliantÄ) praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimÄ dalyje dÄl fakto, kad po D. P. mirties palikimÄ priÄmÄ tik pareiÅ¡kÄja ir priimti naujÄ sprendimÄ â suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos apeliantei patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles â aptarÄ ir įvertino ne visus byloje esanÄius įrodymus, kai kurias aplinkybes nustatÄ iÅ¡ abejotinų ir nepagrįstų faktinių duomenų, kai kuriuos įrodymus nepagrįstai nuvertino, o kai kuriems suteikÄ nepagrįstÄ prioritetinÄ reikÅ¡mÄ, įvertinÄs atskirus įrodymus, neįvertino įrodymų viseto ir priÄjo klaidingų iÅ¡vadų.
16.2. Po motinos mirties nei pareiÅ¡kÄja, nei M. P. tÄvų sodyboje neapsigyveno, į sodybÄ atvažiuodavo epizodiÅ¡kai ir pagyvendavo tik laikinai, dažniausiai savaitgaliais, atostogų metu arba vasarÄ . Sodyba po tÄvų mirties buvo apleista, joje tiek pareiÅ¡kÄja, tiek M. P. jokių didesnių pertvarkymų ar statybų nevykdÄ, apsiribodami einamuoju remontu, leidžianÄiu laikinai pagyventi pastatuose, ir minimalia pastatų bei žemÄs sklypo priežiÅ«ra, pasireiÅ¡kusia namo padažymu, žolÄs pjovimu, medžių genÄjimu, derliaus nuÄmimu. Tik po M. P. mirties pareiÅ¡kÄja pradÄjo kažkÄ tvarkyti sodyboje ir žemÄs sklype.
16.3. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kÄja atliko aktyvius veiksmus dÄl turto valdymo po motinos mirties, t. y. mokÄjo mokesÄius už elektrÄ , rÅ«pinosi bei prižiÅ«rÄjo pati ir jos sutuoktinis namÄ , kurį laikÄ naudojosi žemÄs sklypu. Teismas pareiÅ¡kÄjai skirtingai negu apeliantei nekÄlÄ reikalavimo įrodinÄti, ar visi minÄti veiksmai atlikti per 6 mÄnesius po motinos mirties. Teismas nesiaiÅ¡kino kokiais konkreÄiais veiksmais pasireiÅ¡kÄ namo priežiÅ«ra ir ar pareiÅ¡kÄja juos atliko 6 mÄnesių laikotarpyje. PažymÄtina, kad sodybos žemÄ kaimynams nuomodavo bÅ«tent M. P., taÄiau teismas nesiaiÅ¡kino kuriais metais ir kokiu bÅ«du pareiÅ¡kÄja naudojosi žemÄs sklypu.
16.4. Teismas faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ po motinos mirties faktiniais veiksmais, iÅ¡ esmÄs nustatÄ, remdamasis vien tik Atsiskaitymo už elektros energijÄ knygelÄs duomenimis, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30 už elektros energijÄ mokÄjo pareiÅ¡kÄja, o M. P. analogiÅ¡ki mokÄjimai 1999 m. rugsÄjo, spalio, lapkriÄio mÄnesiais ir 2000 m. pirmÄ jį pusmetį, teismo manymu, bylai nÄra reikÅ¡mingi.
16.5. M. P. visÄ laikÄ turÄjo tÄvų namų raktÄ ir atvykdavo į sodybÄ bei galÄdavo joje apsigyventi ir bÅ«ti kiek nori, jausdavosi joje kaip Å¡eimininkas. Po namo apvogimo M. P. suskubo nedelsiant atvykti į sodybÄ , iÅ¡simatavo ir vÄliau atveÅ¾Ä bei įdÄjo metalines grotas bei įrengÄ namų durų signalizacijÄ , iÅ¡siveÅ¾Ä iÅ¡ sodybos likusius tÄvo įrankius. M. P. atsiveÅ¾Ä Ä¯ sodybÄ langus, daÅ¾Ä namÄ , Å¡ienaudavo žolÄ, genÄdavo medžius, ardavo žemÄ, remontavo pirties įrenginius, valydavo Å¡ulinį ir lauko tualetÄ , pasirÅ«pindavo malkomis ir atlikdavo visus kitus Å«kinius darbus, mokÄjo mokesÄius.
16.6. TÄvų namų rakto turÄjimas ir faktinis pasinaudojimas galimybe bet kada atvykti bei laikinai apsigyventi be sesers leidimo, apelianto nuomone, yra labai svarbus, kadangi patvirtina ne turto bÅ«klÄs pagerinimo faktÄ , o tai, kad M. P. iki pat savo mirties jautÄsi kaip visateisis Å¡ių namų Å¡eimininkas, jo teisių į tÄvų namus niekas neginÄijo, ir tam nereikÄjo jokių viešų deklaracijų ar pareiÅ¡kimų, kurių nepadarÄ ir pareiÅ¡kÄja.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄja O. B. praÅ¡o atmesti suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. apeliacinį skundÄ ir MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantÄs pareiÅ¡kÄjai bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:
17.1. Pagal 1964 m. civilinį kodeksÄ Å¡iuo konkreÄiu atveju bylai aktualus laikotarpis yra 6 mÄnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo D. P. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30. ApeliantÄs argumentai, neva teismas turÄjo įsigilinti į visÄ laikotarpį iki pat M. P. mirties, vertinti įvykius, kurie buvo vÄlesni, nei 6 mÄnesių po motinos mirties, yra pagrįsti tik emociniais samprotavimais, o ne teisiniais argumentais, ar teismų praktika.
17.2. PrieÅ¡ingai nei skunde deklaruoja apeliantÄ, pareiÅ¡kÄjos O. B. pareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad ji turi brolį M. P., todÄl prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, tikslo nuslÄpti to, kad turÄjo brolį pareiÅ¡kÄja neturÄjo. ApeliantÄ Ä¯ procesÄ Ä¯traukta buvo teismo iniciatyva, todÄl galÄjo tinkamai apginti savo teises.
17.3. ApeliantÄ teismo posÄdžio metu patvirtino, kad su mirusiu vyru vedÄ atskirus finansus, ir ji nežino, už kÄ , kada ir kiek vyras mokÄdavo, tad darytina iÅ¡vada, kad apeliantÄ taip pat nežino, kiek lÄšų buvo ir ar iÅ¡ viso buvo, skirta tÄvų turtui iÅ¡laikyti, todÄl jos pozicija yra grindžiama tik spÄjimais ir prielaidomis, todÄl prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visetui. ApeliantÄs nurodytos faktinÄs aplinkybÄs yra prieÅ¡ingos visai kitai bylos medžiagai, su kuo apeliantÄ nenori sutikti, tai neatitinka jos turtinio intereso, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.
17.4. Teismo posÄdžio metu, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, pasitvirtino pareiÅ¡kÄjos nurodytos aplinkybÄs, kad metalinÄs grotos languose buvo įrengtos bÅ«tent pareiÅ¡kÄjos iniciatyva. PareiÅ¡kÄja, norÄdama sustiprinti tÄvų namų apsaugÄ , papraÅ¡Ä savo kaimyno E. R., kad pastarasis suvirintų ir sumontuotų metalines grotas. Å iÄ aplinkybÄ teisme patvirtino E. R., liudytoja B. B. ir pareiÅ¡kÄja. ApeliantÄ grotų dÄjimo fakto nepatvirtino, tik parodÄ, kad maÄiusi, kaip jos vyras matavo langus. Nors skunde nurodoma, kad Å¡iÄ aplinkybÄ neva patvirtino apeliantÄs liudytojas J. Å ., taÄiau tai yra netiesa, kadangi minÄtas liudytojas aiÅ¡kiai parodÄ, kad M. P. pažinojo nuo 2000 m., todÄl jis niekaip negalÄjo matyti aptariamų grotų. Teismo iÅ¡vada, kad labiau tikÄtina, jog grotų uždÄjimu rÅ«pinosi pareiÅ¡kÄja, o ne brolis, yra grindžiama byloje esanÄiais įrodymais ir yra visiÅ¡kai pagrįsta, nors ir neatitinka apeliantÄs interesų.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. apeliacinį skundÄ nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:
18.1. VÄ® Turto bankas nÄra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikÄjų V. P. ir D. P. palikimo perÄjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinanÄių ar paneigianÄių faktinį V. P. ir D. P. paliktojo turto priÄmimÄ valdyti.
18.2. PalikÄjai turi įpÄdinių, kurie paveldÄs jų turtÄ . Atsižvelgiant į tai, VÄ® Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dÄl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinÄs instancijos teismo sprendimas neturÄs jokios įtakos VÄ® Turto banko teisÄms ir pareigoms.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. AbsoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas suinteresuoto asmens reikalavimas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktÄ , kad jos mirÄs sutuoktinis po motinos mirties priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
DÄl palikimo priÄmimo turto faktinio valdymo bÅ«du
21. NagrinÄjamoje byloje nekyla ginÄo dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priÄmÄ, pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, sutuoktinÄ D. P., mirusi (duomenys neskelbtini). Taip pat nÄra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja O. B. priÄmÄ palikimÄ , pradÄdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
22. ApeliantÄs teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir nepagrįstai netenkino jos reikalavimo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad palikimÄ po D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradedant turtÄ faktiÅ¡kai valdyti priÄmÄ ne tik jos dukra (pareiÅ¡kÄja) O. B., bet ir jos sÅ«nus M. P., mirÄs (duomenys neskelbtini).
23. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, tinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ bei nepažeidÄ Å¡iose bylose nusistovÄjusios teisminÄs praktikos, todÄl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
24. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau âCK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldÄtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradÄjÄ valdyti, ar padavÄ pareiÅ¡kimÄ notarui dÄl palikimo priÄmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vÄlesnis CK reglamentavimas numatÄ palikimo priÄmimo bÅ«dÄ â faktiÅ¡kai pradÄjus paveldimÄ turtÄ valdyti.
25. Tam, kad įpÄdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priÄmimo faktas nustatomas, kai įpÄdinis nÄra ir nebuvo padavÄs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dÄl palikimo priÄmimo, bet faktiÅ¡kai pradÄjo palikimÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
26. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priÄmimas, faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , jeigu jis pradÄjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesÄius, kreipÄsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pÄdinis, pradÄjÄs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ . PažymÄtina, kad Å¡ioje teisÄs normoje nurodytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priÄmimÄ . Nors Å¡i teisÄs norma nebuvo įtvirtinta 1964 m. CK, kuris galiojo palikimo atsiradimo (priÄmimo) momentu ((duomenys neskelbtini)), taÄiau ji atitinka tiek tuo metu galiojusiÄ , tiek Å¡iuo metu galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ , sprendžiant ginÄus dÄl palikimo priÄmimo, faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti, todÄl aktuali ir nagrinÄjamu atveju.
27. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priÄmÄ asmuo palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpÄdinio elgesys dÄl paveldimo turto, t. y. ar įpÄdinis elgÄsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
28. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpÄdinį bÅ«tų galima pripažinti priÄmusiu palikimÄ . Paveldimo turto valdymas reiÅ¡kia daikto turÄjimÄ savo žinioje, kuris suteikia įpÄdiniui galimybÄ daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dÄl turinÄio juridinÄ reikÅ¡mÄ palikimo priÄmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plÄtota. Faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas. Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpÄdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priÄmimÄ faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimÄ sudaranÄių daiktų saugojimas, jų tinkamos bÅ«klÄs palaikymas, pagerinimas, daiktų perkÄlimas į kitÄ vietÄ , jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dÄl faktų, turinÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ, nustatymo įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybÄ, kad įrodinÄjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. DÄl to Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pabrÄžÄs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esanÄiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ bÅ«tų mažesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužÄs 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnÄ negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dÄl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkreÄios bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
30. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ apeliantÄs reikalavimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apeliantÄ Ä¯ bylÄ nepateikÄ pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos velionis sutuoktinis priÄmÄ mirusiosios D. P. palikimÄ per 6 mÄnesius po jos mirties, faktiÅ¡kai pradÄjÄs jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantÄ neįrodÄ, jog įrankiai/staklÄs, kurių nuotraukos pateiktos, priklausÄ jos sutuoktinio tÄvui, o po to motinai bei paimti iÅ¡ tÄvų namų per Å¡eÅ¡ių mÄnesių laikotarpį po motinos mirties. Kita vertus, akcentuotina, kad sprendžiant dÄl nekilnojamojo turto priÄmimo nÄra reikÅ¡minga tokių mažareikÅ¡mių daiktų kaip įrankių/staklių pasiÄmimas savo nuosavybÄn. Byloje pateikti mokÄjimų kvitai už nekilnojamajam turtui tiektÄ elektros energijÄ , patvirtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kÄja po motinos mirties mokÄjo Å¡iuos mokesÄius. Nors, viena vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir pareiÅ¡kÄjos brolis M. P. už elektros energijÄ yra mokÄjÄs (1999 m. rugsÄjį, spalį, lapkritį ir 2000 m. pirmÄ pusmetį). Kita vertus, tai buvo trumpalaikis mokÄjimas ir Å¡i aplinkybÄ nepatvirtina, jog jis kaip įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir pradÄjo valdyti palikÄjo turtÄ kaip savo.
31. Liudytojams pasakojant apie daugiau kaip 20 metų senumo įvykius galimi tam tikri neatitikimai, kuriuos akcentuoja apeliantÄ, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad jų parodymais teismas neturi vadovautis. Bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas. Kita vertus, teismas juos turi visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti bei jais remiantis iÅ¡vadas padaryti kartu su kitų byloje esanÄių įrodymų visuma. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs skirtingai nurodomas liudytojų aplinkybes dÄl apsaugos grotų ant namo langų ir signalizacijos įrengimo, kaip labiau tikÄtinÄ leidžia vertinti situacijÄ , kad bÅ«tent tuo rÅ«pinosi pareiÅ¡kÄja. TÄ patvirtino tiek liudytojas E. R., tiek liudytoja B. B.. Tuo tarpu liudytojas J. Å . M. P. pažinojo tik nuo 2000 m, todÄl akivaizdu, jog negalÄjo žinoti tokių aplinkybių. Liudytojas J. P. (suinteresuoto asmens sÅ«nus) taip pat negalÄjo patvirtinti tokių aplinkybių, nes to nematÄ. Liudytojas V. Ä. iÅ¡ esmÄs patvirtino, kad Å«kyje vadovavo O. B.. TÄ byloje įrodinÄjo ir pati pareiÅ¡kÄja, kuri nurodÄ, kad bÅ«tent ji po motinos mirties sutvarkÄ visus likusius jos asmeninius daiktus, augino daržoves, prižiÅ«rÄjo sodÄ , remontavo Å«kio pastatus. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. P. vyro tÄviÅ¡kÄje nesilankÄ bei aplinkybių apie sutuoktinio prisidÄjimÄ prie po tÄvų mirties likusio Å«kio priežiÅ«ros negalÄjo nurodyti. Taigi prieÅ¡ingai nei įrodinÄja apeliantÄ, byloje nÄra pakankamai įrodymų, jog suinteresuoto asmens J. P. sutuoktinis savo veiksmais po palikÄjos mirties priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas, tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ jį priimti. Nors apeliantÄ nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog tik pareiÅ¡kÄja rÅ«pinosi paveldimu turtu kaip savu, taÄiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nÄra pakankamo pagrindo sprÄsti, jog ir jos sutuoktinis laikÄ save pastatų bendrasavininku (kartu su seserimi) ir prisidÄjo prie palikÄjos pastatų priežiÅ«ros (CPK 178, 185 straipsniai).
32. PažymÄtina ir tai, kad byloje nekilo ginÄo, kad apeliantÄs sutuoktinis M. P. po motinos mirties lankydavosi savo tÄviÅ¡kÄje, ten atlikdavo Å«kio darbus, turÄjo raktus nuo namo, taÄiau tai nereiÅ¡kia palikÄjai priklausiusio turto valdymo savininko teisÄmis. Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, byloje nei vienas asmuo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai negalÄjo patvirtinti, kad M. P. iki savo mirties save laikÄ faktiÅ¡kai priÄmusiu motinos palikimÄ , o juo labiau, kad nurodytus veiksmus atliko per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. DÄl Å¡ios priežasties įpÄdino vÄlesnis naudojimasis turtu, tikÄtinas prisidÄjimas prie jo priežiÅ«ros (pvz. žolÄs pjovimas aplink Å«kį), praÄjus Å¡eÅ¡iems mÄnesiams po palikÄjos mirties, palikimo priÄmimo faktui teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų visumos padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄ neįrodÄ, jog jos sutuoktinis po motinos mirties atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , ir pradÄjo valdyti palikÄjos turtÄ kaip savo. Å iÄ aplinkybÄ papildomai patvirtina ir tai, kad velionio sutuoktinÄ (apeliantÄ), priÄmusi savo vyro palikimÄ , neįgyvendino savo nuosavybÄs teisių į Å¡ioje byloje siekiamÄ priimti palikimÄ , nereiÅ¡kÄ jokių pretenzijų pareiÅ¡kÄjai dÄl Å¡io turto, nors po sutuoktinio mirties jai ir jos sÅ«nui nebuvo leista naudotis Å«kiu.
33. ApeliantÄ, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos paÄius įrodymus, pateikia savo nuomonÄ dÄl jų turinio, taÄiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidÄs teisÄs normas ar netinkamai jas taikÄs. ApeliantÄ iÅ¡ esmÄs siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinÄs aplinkybÄs nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra teismo (teisÄjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reguliuojanÄias nuostatas, kitokia apeliantÄs nuomonÄ dÄl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
DÄl bylos procesinÄs baigties
34. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialiosios teisÄs normų, reglamentuojanÄių palikimo priÄmimÄ , pradÄjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nuostatas, nepadarÄ proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų
35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . BylinÄjimosi iÅ¡laidos, atmetus skundÄ , apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
36. PareiÅ¡kÄja apeliacinÄs instancijos teisme patyrÄ 550 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti ir 300 Eur iÅ¡laidų advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose âDÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas)â nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atmetus apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kÄjos apeliacinÄs instancijos teisme patirtos 550 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantÄs (CPK 93 straipsnio 1 dalis). TaÄiau iÅ¡ kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kÄja sutartį dÄl atstovavimo apeliacinÄs instancijos teisme pasiraÅ¡Ä ne tik su advokate, bet ir su advokato padÄjÄja, kuriai už teisines paslaugas atskirai sumokÄjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ advokato padÄjÄjas turi teisÄ atstovauti kliento interesams tik pirmosios instancijos teismuose, konstatuotina, kad 300 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme, pareiÅ¡kÄjos naudai priteisti nÄra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens (apeliantÄs) J. P. pareiÅ¡kÄjai O. B. 550 Eur (penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjas Edvardas Paliokas