Legislator Case Law & Legislation
2ff8ddc7-f630-4e3c-af99-9cb3f4e1deb9 AI generated

2ff8ddc7-f630-4e3c-af99-9cb3f4e1deb9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2ff8ddc7-f630-4e3c-af99-9cb3f4e1deb9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja O. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Legislator headnote

AI generated

2ff8ddc7-f630-4e3c-af99-9cb3f4e1deb9 · Kauno apygardos teismas: PareiÅ¡kėja O. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1286-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01324-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2;

3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens J. P. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos O. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja O. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvai V. P. ir D. P. gyveno santuokoje, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvai susilaukė dviejų vaikų – pareiÅ¡kėjos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sÅ«naus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus V. P. (toliau – ir palikėjas) įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytÄ laiko tarpÄ niekas nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Po palikėjo mirties palikimÄ priėmė jo sutuoktinė D. P. faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. D. P. rÅ«pinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus. D. P. rÅ«pinosi sutuoktinio laidotuvėmis, prižiÅ«rėjo kapus. D. P. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu, adresu (duomenys neskelbtini). RÅ«pinosi jais, tvarkė, mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kėjos motina D.

P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus D. P. (toliau – ir palikėja) įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytÄ laiko tarpÄ niekas nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Po palikėjos mirties palikimÄ priėmė jos dukra – pareiÅ¡kėja O. B. faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėja rÅ«pinosi palikėjos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo palikėjos drabužius bei kitus daiktus.

PareiÅ¡kėja rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis, prižiÅ«rėjo ir iki Å¡iol prižiÅ«ri kapus. PareiÅ¡kėja nuolatos lankosi palikėjos namuose, juose darė einamuosius remontus, pagerinimus, t. y. perdažė namus, remontavo stogÄ , perdažė langus, tvarkė kanalizacijÄ , yra sudėjusi stebėjimo kameras dėl apsaugos. PareiÅ¡kėja užsiiminėjo sodininkyste, daržininkyste, Å¡ienavo ir prižiÅ«rėjo namų aplinkÄ , mokėjo ir moka mokesčius, žiemos metu palaiko Å¡ilumÄ namuose.

PareiÅ¡kėjos brolis M. P., kuris atvažiuodavo į tėvų namus kaip svečias, pabÅ«davo ir vėl iÅ¡važiuodavo, dirbti galėjo savo staklėmis, buvusiomis tėvų namuose, bet ne tėvo, todėl pareiÅ¡kėja nesutinka, kad M. P. pats ar jo pavedimu kiti asmenys uždėjo ant langų grotas bei įvedė signalizacijÄ ar mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kėja prašė netenkinti suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimo dalyje dėl fakto nustatymo, kad palikimÄ po motinos mirties priėmė M.

P. pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. nesutiko su tuo, kad palikimÄ po motinos mirties priėmė tik pareiÅ¡kėja. Nurodė, kad neginčija pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime teismui nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. P., po jo mirties palikimÄ priėmė pergyvenusi sutuoktinė D. P., faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti palikėjo turtÄ . PareiÅ¡kėja neįtraukdama į bylÄ savo brolio M. P. palikimÄ priėmusios pergyvenusios sutuoktinės J. P. ir nutylėdama aplinkybes apie tai, kad po motinos D.

P. mirties palikimÄ priėmė ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir jos brolis M. P., taip pat faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir veikia prieÅ¡ teisingÄ bei greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalis). Mirus motinai, M. P. kartu su seserimi organizavo ir dalyvavo jos laidotuvėse, taip pat materialiai prisidėjo prie jų iÅ¡laidų padengimo, tačiau nei pareiÅ¡kėja, nei J. P. nėra iÅ¡saugojusios atitinkamų dokumentų.

Tėvų paliktas gyvenamasis namas, jame niekam negyvenant, tais pačiais metais buvo apvogtas, tačiau dėl vagystės į policijÄ niekas nesikreipė. M. P. namo languose suvirino ir įdėjo metalines grotas, kurios yra iÅ¡likę iki dabar ir yra užfiksuotos pateikiamose nuotraukose. M. P. 1998 m. taip pat buvo įrengęs ir pajungęs gyvenamojo namo durų elektros apsaugÄ nuo galimų vagių bei prie tėvų kapo pastatęs iÅ¡ metalo suvirintÄ suoliukÄ , kuris nėra iÅ¡likęs. Lankydamasis tėvų namuose, be minėtų darbų M.

P. pjaudavo sodo žolę, genėdavo vaismedžių Å¡akas, 2004–2006 m. yra nudažęs gyvenamojo namo sienas iÅ¡ lauko pusės, dirbdavo įvairius kitus Å«kio darbus, apie 2012 m. perstatė krosnį pirtyje. 2018–2019 m. M. P. blogai jautėsi ir negalėjo dirbti nuolatinio darbo, todėl po keletÄ mėnesių gyveno tėvų namuose. Po motinos mirties apie 2003–2005 m. M. P. iÅ¡ tėvų namų atsivežė į Vilnių tėvo paliktas medžio tekinimo stakles ir daug specialių darbo įrankių, kurie užfiksuoti nuotraukose.

M. P. visÄ laikÄ turėjo, o dabar tebeturi J. P. palikėjų namų pagrindinių durų raktÄ , todėl, kol jis buvo gyvas, visada galėjo nekliudomai patekti į tėvų namus. Po M. P. mirties pareiÅ¡kėja pakeitė durų spynÄ , ėmėsi remontuoti ir pertvarkyti kai kuriuos statinius.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo patenkinimui. Nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų V. P. ir D. P. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. ir D. P. paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

5. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ atsiliepimÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė ir dėl suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Nurodė, kad jam neprieÅ¡taraus jeigu bus įrodytas, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos O. B. pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai, suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė, pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, sutuoktinė D. P., mirusi (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja O. B. priėmė palikimÄ , pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Teismas netenkino suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kimo dalies, kad palikimÄ po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė ir M. P., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teismas priteisė iÅ¡ suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. pareiÅ¡kėjai 455 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas pažymėjo, kad V. P. ir D. P. buvo sutuoktiniai ir gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausančioje namų valdoje, kuri neregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau jos buvimÄ patvirtino byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai bei iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Archyvo (Å«kio knygų).

8. Teismas nurodė, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė, tačiau D. P. liko gyventi namų valdoje, turtÄ valdė kaip savo, juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, dirbo žemės sklypÄ , augino daržoves (bulves ir kitas) ir faktiniais veiksmais priėmė palikimÄ Ä¯ turtÄ , atsiradusį po sutuoktinio mirties. Valstybė palikimo po V. P. mirties į jo turtÄ nėra priėmusi, nuosavybės teisės ar paveldėjimo teisės liudijimai neiÅ¡duoti. Teismas konstatavo, kad Å¡io fakto nustatymui neprieÅ¡tarauja suinteresuoti asmenys, todėl sprendė, kad jis yra įrodytas ir nustatė faktÄ , jog D. P. priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties.

9. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. P. niekas nepriėmė jos palikimo paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui. D. P. turėjo du vaikus –pareiÅ¡kėjÄ ir M. P., kurie abu yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ , nei vienas jų negyveno ir neliko gyventi tėvų namuose po motinos mirties.

10. Teismas nurodė, Atsiskaitymo už elektros energijÄ knygelės patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30 už elektros energijÄ mokėjo pareiÅ¡kėja. M. P. už elektros energijÄ yra mokėjęs 1999 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais, 2000 m. pirmÄ pusmetį, galimai kitu laikotarpiu, tačiau jau pasibaigus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui palikimui priimti, kadangi tiek paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui, tiek priimti palikimÄ faktiniais veiksmais pagal 1964 m. civilinį kodeksÄ reikėjo per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais prašymu apklausti liudytojai, liudijo, kad tiek pareiškėja, tiek M. P. rūpinosi grotų uždėjimu tėvų namuose po vagystės, šešių mėnesių laikotarpiu po motinos mirties. Teismas sprendė, kad vien grotų uždėjimas nėra pakankamas įrodymas patvirtinti, jog palikimas abiejų pirmos eilės įpėdinių buvo priimtas faktiniu valdymu. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad grotų uždėjimu rūpinosi pareiškėja, o ne jos brolis M. P..

12. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja atliko aktyvius veiksmus dėl tėvų turto valdymo iÅ¡ karto po motinos mirties, tai yra mokėjo mokesčius už elektrÄ , rÅ«pinosi bei prižiÅ«rėjo ji pati ar jos sutuoktinis namÄ , kurį laikÄ naudojosi žemės sklypu, todėl sprendė, jog palikimÄ po motinos mirties pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti priėmė pareiÅ¡kėja.

13. Teismo vertinimu, M. P. atlikti veiksmai yra vėlesni, atlikti pasibaigus terminui palikimui priimti tiek paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui, tiek faktiniu valdymu, todėl teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo J. P. neįrodė, jog palikimÄ po motinos mirties priėmė pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti M. P. ir pareiÅ¡kimo su savarankiÅ¡kais reikalavimais Å¡ioje dalyje netenkino.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo valiniais ir aktyviais veiksmais rūpinosi turtu ir valdė jį kaip savo, o M. P. daugiau atvykdavo tik pabūti, pasinaudoti pirtimi, grybauti ir pan., neįrodyta, kad įrankiai, kurių nuotraukos pateiktos kaip priklausiusių tėvui, paimti iš tėvų namų ir paimti būtent šešių mėnesių laikotarpiu po motinos mirties bei, kad M. P. jeigu ir naudojosi tėvų namuose staklėmis, tai, kad jos priklausė tėvui ir, kad jomis naudojosi būtent per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi visi liudytojai apklausti J. P. prašymu kalba apie vėlesnį laikotarpį nei laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30.

15. Teismas nurodė, kad raktų turėjimas taip pat nepatvirtina, kad buvo atlikti aktyvÅ«s veiksmai turto bÅ«klei gerinti, jie tik leidžia spręsti jog M. P. tokius raktus turėjo iki motinos mirties ir jie pas jį liko ir po jos mirties. Byloje nei vienas asmuo nepatvirtino, kad M. P. iki savo mirties save laikė faktiÅ¡kai priėmusiu palikimÄ po motinos mirties, tai yra laikė save motinos turto valdytoju. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja savo valiÄ nukreipė į turto valdymÄ , o M. P. labiau į naudojimÄ si turtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimÄ dalyje dėl fakto, kad po D. P. mirties palikimÄ priėmė tik pareiÅ¡kėja ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos apeliantei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – aptarė ir įvertino ne visus byloje esančius įrodymus, kai kurias aplinkybes nustatė iÅ¡ abejotinų ir nepagrįstų faktinių duomenų, kai kuriuos įrodymus nepagrįstai nuvertino, o kai kuriems suteikė nepagrįstÄ prioritetinę reikÅ¡mę, įvertinęs atskirus įrodymus, neįvertino įrodymų viseto ir priėjo klaidingų iÅ¡vadų.

16.2. Po motinos mirties nei pareiÅ¡kėja, nei M. P. tėvų sodyboje neapsigyveno, į sodybÄ atvažiuodavo epizodiÅ¡kai ir pagyvendavo tik laikinai, dažniausiai savaitgaliais, atostogų metu arba vasarÄ . Sodyba po tėvų mirties buvo apleista, joje tiek pareiÅ¡kėja, tiek M. P. jokių didesnių pertvarkymų ar statybų nevykdė, apsiribodami einamuoju remontu, leidžiančiu laikinai pagyventi pastatuose, ir minimalia pastatų bei žemės sklypo priežiÅ«ra, pasireiÅ¡kusia namo padažymu, žolės pjovimu, medžių genėjimu, derliaus nuėmimu. Tik po M. P. mirties pareiÅ¡kėja pradėjo kažkÄ tvarkyti sodyboje ir žemės sklype.

16.3. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja atliko aktyvius veiksmus dėl turto valdymo po motinos mirties, t. y. mokėjo mokesčius už elektrÄ , rÅ«pinosi bei prižiÅ«rėjo pati ir jos sutuoktinis namÄ , kurį laikÄ naudojosi žemės sklypu. Teismas pareiÅ¡kėjai skirtingai negu apeliantei nekėlė reikalavimo įrodinėti, ar visi minėti veiksmai atlikti per 6 mėnesius po motinos mirties. Teismas nesiaiÅ¡kino kokiais konkrečiais veiksmais pasireiÅ¡kė namo priežiÅ«ra ir ar pareiÅ¡kėja juos atliko 6 mėnesių laikotarpyje. Pažymėtina, kad sodybos žemę kaimynams nuomodavo bÅ«tent M. P., tačiau teismas nesiaiÅ¡kino kuriais metais ir kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja naudojosi žemės sklypu.

16.4. Teismas faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po motinos mirties faktiniais veiksmais, iÅ¡ esmės nustatė, remdamasis vien tik Atsiskaitymo už elektros energijÄ knygelės duomenimis, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30 už elektros energijÄ mokėjo pareiÅ¡kėja, o M. P. analogiÅ¡ki mokėjimai 1999 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ir 2000 m. pirmÄ jį pusmetį, teismo manymu, bylai nėra reikÅ¡mingi.

16.5. M. P. visÄ laikÄ turėjo tėvų namų raktÄ ir atvykdavo į sodybÄ bei galėdavo joje apsigyventi ir bÅ«ti kiek nori, jausdavosi joje kaip Å¡eimininkas. Po namo apvogimo M. P. suskubo nedelsiant atvykti į sodybÄ , iÅ¡simatavo ir vėliau atvežė bei įdėjo metalines grotas bei įrengė namų durų signalizacijÄ , iÅ¡sivežė iÅ¡ sodybos likusius tėvo įrankius. M. P. atsivežė į sodybÄ langus, dažė namÄ , Å¡ienaudavo žolę, genėdavo medžius, ardavo žemę, remontavo pirties įrenginius, valydavo Å¡ulinį ir lauko tualetÄ , pasirÅ«pindavo malkomis ir atlikdavo visus kitus Å«kinius darbus, mokėjo mokesčius.

16.6. Tėvų namų rakto turėjimas ir faktinis pasinaudojimas galimybe bet kada atvykti bei laikinai apsigyventi be sesers leidimo, apelianto nuomone, yra labai svarbus, kadangi patvirtina ne turto bÅ«klės pagerinimo faktÄ , o tai, kad M. P. iki pat savo mirties jautėsi kaip visateisis Å¡ių namų Å¡eimininkas, jo teisių į tėvų namus niekas neginčijo, ir tam nereikėjo jokių viešų deklaracijų ar pareiÅ¡kimų, kurių nepadarė ir pareiÅ¡kėja.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja O. B. praÅ¡o atmesti suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. apeliacinį skundÄ ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės pareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

17.1. Pagal 1964 m. civilinį kodeksÄ Å¡iuo konkrečiu atveju bylai aktualus laikotarpis yra 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo D. P. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30. Apeliantės argumentai, neva teismas turėjo įsigilinti į visÄ laikotarpį iki pat M. P. mirties, vertinti įvykius, kurie buvo vėlesni, nei 6 mėnesių po motinos mirties, yra pagrįsti tik emociniais samprotavimais, o ne teisiniais argumentais, ar teismų praktika.

17.2. PrieÅ¡ingai nei skunde deklaruoja apeliantė, pareiÅ¡kėjos O. B. pareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad ji turi brolį M. P., todėl prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, tikslo nuslėpti to, kad turėjo brolį pareiÅ¡kėja neturėjo. Apeliantė į procesÄ Ä¯traukta buvo teismo iniciatyva, todėl galėjo tinkamai apginti savo teises.

17.3. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su mirusiu vyru vedė atskirus finansus, ir ji nežino, už kÄ , kada ir kiek vyras mokėdavo, tad darytina iÅ¡vada, kad apeliantė taip pat nežino, kiek lėšų buvo ir ar iÅ¡ viso buvo, skirta tėvų turtui iÅ¡laikyti, todėl jos pozicija yra grindžiama tik spėjimais ir prielaidomis, todėl prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visetui. Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės yra prieÅ¡ingos visai kitai bylos medžiagai, su kuo apeliantė nenori sutikti, tai neatitinka jos turtinio intereso, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.

17.4. Teismo posėdžio metu, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, pasitvirtino pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad metalinės grotos languose buvo įrengtos bÅ«tent pareiÅ¡kėjos iniciatyva. PareiÅ¡kėja, norėdama sustiprinti tėvų namų apsaugÄ , paprašė savo kaimyno E. R., kad pastarasis suvirintų ir sumontuotų metalines grotas. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino E. R., liudytoja B. B. ir pareiÅ¡kėja. Apeliantė grotų dėjimo fakto nepatvirtino, tik parodė, kad mačiusi, kaip jos vyras matavo langus. Nors skunde nurodoma, kad Å¡iÄ aplinkybę neva patvirtino apeliantės liudytojas J. Å ., tačiau tai yra netiesa, kadangi minėtas liudytojas aiÅ¡kiai parodė, kad M. P. pažinojo nuo 2000 m., todėl jis niekaip negalėjo matyti aptariamų grotų. Teismo iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog grotų uždėjimu rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja, o ne brolis, yra grindžiama byloje esančiais įrodymais ir yra visiÅ¡kai pagrįsta, nors ir neatitinka apeliantės interesų.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. P. apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

18.1. VÄ® Turto bankas nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų V. P. ir D. P. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. ir D. P. paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

18.2. Palikėjai turi įpėdinių, kurie paveldės jų turtÄ . Atsižvelgiant į tai, VÄ® Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VÄ® Turto banko teisėms ir pareigoms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas suinteresuoto asmens reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktÄ , kad jos miręs sutuoktinis po motinos mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl palikimo priėmimo turto faktinio valdymo būdu

21. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė, pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, sutuoktinė D. P., mirusi (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja O. B. priėmė palikimÄ , pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

22. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai netenkino jos reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimÄ po D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradedant turtÄ faktiÅ¡kai valdyti priėmė ne tik jos dukra (pareiÅ¡kėja) O. B., bet ir jos sÅ«nus M. P., miręs (duomenys neskelbtini).

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

24. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

25. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

26. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Pažymėtina, kad Å¡ioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimÄ . Nors Å¡i teisės norma nebuvo įtvirtinta 1964 m. CK, kuris galiojo palikimo atsiradimo (priėmimo) momentu ((duomenys neskelbtini)), tačiau ji atitinka tiek tuo metu galiojusiÄ , tiek Å¡iuo metu galiojančiÄ teisminę praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, todėl aktuali ir nagrinėjamu atveju.

27. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

28. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį bÅ«tų galima pripažinti priėmusiu palikimÄ . Paveldimo turto valdymas reiÅ¡kia daikto turėjimÄ savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimÄ sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos bÅ«klės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitÄ vietÄ , jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė į bylÄ nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos velionis sutuoktinis priėmė mirusiosios D. P. palikimÄ per 6 mėnesius po jos mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė neįrodė, jog įrankiai/staklės, kurių nuotraukos pateiktos, priklausė jos sutuoktinio tėvui, o po to motinai bei paimti iÅ¡ tėvų namų per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį po motinos mirties. Kita vertus, akcentuotina, kad sprendžiant dėl nekilnojamojo turto priėmimo nėra reikÅ¡minga tokių mažareikÅ¡mių daiktų kaip įrankių/staklių pasiėmimas savo nuosavybėn. Byloje pateikti mokėjimų kvitai už nekilnojamajam turtui tiektÄ elektros energijÄ , patvirtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėja po motinos mirties mokėjo Å¡iuos mokesčius. Nors, viena vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir pareiÅ¡kėjos brolis M. P. už elektros energijÄ yra mokėjęs (1999 m. rugsėjį, spalį, lapkritį ir 2000 m. pirmÄ pusmetį). Kita vertus, tai buvo trumpalaikis mokėjimas ir Å¡i aplinkybė nepatvirtina, jog jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

31. Liudytojams pasakojant apie daugiau kaip 20 metų senumo įvykius galimi tam tikri neatitikimai, kuriuos akcentuoja apeliantė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jų parodymais teismas neturi vadovautis. Bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Kita vertus, teismas juos turi visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti bei jais remiantis iÅ¡vadas padaryti kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skirtingai nurodomas liudytojų aplinkybes dėl apsaugos grotų ant namo langų ir signalizacijos įrengimo, kaip labiau tikėtinÄ leidžia vertinti situacijÄ , kad bÅ«tent tuo rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja. TÄ patvirtino tiek liudytojas E. R., tiek liudytoja B. B.. Tuo tarpu liudytojas J. Å . M. P. pažinojo tik nuo 2000 m, todėl akivaizdu, jog negalėjo žinoti tokių aplinkybių. Liudytojas J. P. (suinteresuoto asmens sÅ«nus) taip pat negalėjo patvirtinti tokių aplinkybių, nes to nematė. Liudytojas V. Č. iÅ¡ esmės patvirtino, kad Å«kyje vadovavo O. B.. TÄ byloje įrodinėjo ir pati pareiÅ¡kėja, kuri nurodė, kad bÅ«tent ji po motinos mirties sutvarkė visus likusius jos asmeninius daiktus, augino daržoves, prižiÅ«rėjo sodÄ , remontavo Å«kio pastatus. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. P. vyro tėviÅ¡kėje nesilankė bei aplinkybių apie sutuoktinio prisidėjimÄ prie po tėvų mirties likusio Å«kio priežiÅ«ros negalėjo nurodyti. Taigi prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantė, byloje nėra pakankamai įrodymų, jog suinteresuoto asmens J. P. sutuoktinis savo veiksmais po palikėjos mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas, tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ jį priimti. Nors apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog tik pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi paveldimu turtu kaip savu, tačiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ir jos sutuoktinis laikė save pastatų bendrasavininku (kartu su seserimi) ir prisidėjo prie palikėjos pastatų priežiÅ«ros (CPK 178, 185 straipsniai).

32. Pažymėtina ir tai, kad byloje nekilo ginčo, kad apeliantės sutuoktinis M. P. po motinos mirties lankydavosi savo tėviÅ¡kėje, ten atlikdavo Å«kio darbus, turėjo raktus nuo namo, tačiau tai nereiÅ¡kia palikėjai priklausiusio turto valdymo savininko teisėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nei vienas asmuo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai negalėjo patvirtinti, kad M. P. iki savo mirties save laikė faktiÅ¡kai priėmusiu motinos palikimÄ , o juo labiau, kad nurodytus veiksmus atliko per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl Å¡ios priežasties įpėdino vėlesnis naudojimasis turtu, tikėtinas prisidėjimas prie jo priežiÅ«ros (pvz. žolės pjovimas aplink Å«kį), praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po palikėjos mirties, palikimo priėmimo faktui teisinės reikÅ¡mės neturi. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė, jog jos sutuoktinis po motinos mirties atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjos turtÄ kaip savo. Å iÄ aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad velionio sutuoktinė (apeliantė), priėmusi savo vyro palikimÄ , neįgyvendino savo nuosavybės teisių į Å¡ioje byloje siekiamÄ priimti palikimÄ , nereiÅ¡kė jokių pretenzijų pareiÅ¡kėjai dėl Å¡io turto, nors po sutuoktinio mirties jai ir jos sÅ«nui nebuvo leista naudotis Å«kiu.

33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus skundÄ , apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

36. PareiÅ¡kėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 550 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 300 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atmetus apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau iÅ¡ kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja sutartį dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pasirašė ne tik su advokate, bet ir su advokato padėjėja, kuriai už teisines paslaugas atskirai sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams tik pirmosios instancijos teismuose, konstatuotina, kad 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pareiÅ¡kėjos naudai priteisti nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens (apeliantės) J. P. pareiÅ¡kėjai O. B. 550 Eur (penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas