2ff8afb8-0d8d-4514-a975-d7ea0aee3443 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-576-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00847-2012-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17.; 116 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, sekretoriaujant Simonai NeniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui G. D., atsakovams A. Å ., G. Å ., atsakovo A. Å . atstovui advokatui R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams A.

Å ., G. Å . dėl skolos priteisimo,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:             ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1 116 636,00 Lt (930 530 Lt+186 106 Lt) skolos ir palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas A. Å . sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 269 500 EUR sumÄ .

Pagal EUR valiutos kursÄ suma yra 930 530 Lt. Paskaičiuotos palÅ«kanos sudaro 53 900 EUR (269 500 EUR x 5 proc. x 4 metai), kas sudaro 186 106 Lt. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovo nurodytos paskolos sutarties A. Å . nesudarė ir pinigų pagal jÄ negavo. Mano, kad yra realios prielaidos, jog suklastojant dokumentÄ , siekiama neteisėtai priteisti iÅ¡ atsakovų skolÄ .IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnis).

Å is principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties Å¡alys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis). Sutartis yra dviÅ¡alis arba daugiaÅ¡alis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau jÄ sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, iÅ¡raiÅ¡ka.

Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį. Ä®statymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys naudotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sÄ lygas, tačiau teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas tampa aktualus tada, kai iÅ¡ sutartinių teisinių santykių kyla ginčas; nuo to, kokie materialiniai įstatymai taikomi sutartiniams santykiams, paprastai priklauso jos Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų turinys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio, apibrėžiančio paskolos sutarties sampratÄ , 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibrėžtus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Taigi, pagrindinės paskolos sutarties sÄ lygos yra pinigų ar rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, o tai reiÅ¡kia, kad nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama Å¡alių suderinta valia, tačiau bÅ«tinas sutarties dalyko – pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.

Tuo atveju, jei Å¡alis, iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ perduoti paskolos dalykÄ , vis dėlto jo neperduos, sutartis nebus sudaryta.CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba jų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Å ias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad, kilus ginčui dėl paskolos sutarties vykdymo, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka paskolos gavėjui ir jis privalo įrodyti savo teiginį, kad pagal ginčijamÄ paskolos sutartį pinigų negavo arba jų gavo mažiau negu nurodyta sutartyje. Ginčijama paskolos sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytine forma, todėl nuginčyti jos remiantis liudytojų parodymais neleidžiama (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ byloje pateiktos raÅ¡ytinės paskolos sutarties (b. l.

8) turinio spręstina, kad Å¡ios bylos Å¡alys atsakovas A. Å . ir ieÅ¡kovas V. K. surašė dokumentÄ , kurį užvadino „sutartis-paskolos“, kuriame nurodė dokumento suraÅ¡ymo datÄ , tekstÄ â€žAÅ¡ A. Å ./ asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), skolinuosi vienerių metų laikotarpiui pinigų sumÄ 269500 du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Eurų iÅ¡ piliečio V. K. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)“.

Minėto dokumento tekste taip pat yra įraÅ¡as, kad „Pinigus sumoje 269500 du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Eurų iÅ¡ piliečio V. K. gavau ir patvirtinu savo paraÅ¡u A. Å .“, rankraÅ¡tinis įraÅ¡as „A. Å .“, tekstinis įraÅ¡as „paraÅ¡as“ ir rankraÅ¡tiniu bÅ«du pasiraÅ¡yta. Atsakovo A. Å . teigimu, dokumente nurodyta suma jam perduota nebuvo, tokio turinio dokumento jis nėra pasirašęs, ieÅ¡kovo nepažįstÄ s, nurodyti, kokiomis aplinkybėmis rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai padaryti minimame skolos dokumente jo ranka, teigia taip pat negalintis.

Teismo vertinimu, nustatytos byloje aplinkybės leidžia spręsti tarp Å¡alių egzistavus sutartinius paskolos teisinius santykius, o tuo pačiu ir paskolos sumos perdavimÄ . Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės apskritai neigė ginčo sutarties sudarymÄ , tačiau Å¡ie atsakovo argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. IÅ¡kilus abejonėms dėl atsakovo paraÅ¡o ir rankraÅ¡tinių įrašų tikrumo Å¡iame dokumente, nagrinėjamojoje byloje buvo atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė, kurios aktuose pateiktos iÅ¡vados, jog paraÅ¡as A.

Š. vardu tiriamajame dokumente nėra pasirašytas naudojant technines priemones, rankraštiniai įrašai parašyti šratinukų pastomis, yra didelė tikimybė, jog tiriamasis objektas yra išspausdintas spausdinimo veiksmu, šratinuko pastomis parašyti įrašai yra parašyti po to, kai išspausdintas įrašų vietose esantis spausdintas tekstas, tikėtina, kad parašai pasirašyti ant išspausdinto teksto (b.l. 89-91), taip pat pateikiama kategoriška išvada, kad dokumente įrašus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, A.

Å .“ parašė ir eilutėje „A. Å ....paraÅ¡as“ pasirašė A. Å ..Vertinant pateikto dokumento, kurio pagrindu yra grindžiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, turinį pažymėtina, paskolos raÅ¡te esantys įraÅ¡ai „skolinuosi“ pinigų sumÄ bei sutarties tekste esantis žodis „pinigus sumoje.... gavau ir patvirtinu savo paraÅ¡u“ lingvistiÅ¡kai neabejotinai patvirtina pinigų perdavimo ir pinigų priėmimo (gavimo) faktÄ , Å¡ie įraÅ¡ai yra nedviprasmiÅ¡ki, iÅ¡reikÅ¡ti aiÅ¡kiai, konkrečiai, todėl abejoti dėl jų tikrosios reikÅ¡mės ir prasmės nėra pagrindo ir reiÅ¡kia tai, kad pinigai buvo perduoti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį.

Minėti įraÅ¡ai, teismo vertinimu, pagrįstai leidžia spręsti, jog paskolos gavėjas pinigus gavo, o paskolos davėjas juos perdavė, todėl yra pakankamas pagrindas preziumuoti, jog paskolos sutartis yra sudaryta ir atsakovas paskolos sumÄ gavo. Nors atsakovas, nagrinėjant civilinę bylÄ teigė negavęs pinigų pagal paskolos sutartį, tačiau Å¡ios aplinkybės jokiomis priemonėmis neįrodinėjo, prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl sutarties pripažinimo nesudaryta nereiÅ¡kė, taip pat teigdamas, jog sutarties nesudarė, reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nepareiÅ¡kė, kas leidžia manyti, kad iÅ¡dėstyti argumentai dėl sutarties pripažinimo nesudaryta yra tik atsakovo gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų tarp Å¡alių tinkamo vykdymo.

Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus spręstina, kad byloje esanti paskolos sutartis yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal Å¡iÄ sutartį faktÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, savo pateiktais įrodymais Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nepagrindė savo teiginių apie paskolos sutarties sudarymo bei pinigų pagal Å¡iÄ sutartį negavimo ar grÄ Å¾inimo faktų.Kaip jau minėta, paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba jų gavo mažiau negu nurodyta sutartyje, ir įrodinėjimo naÅ¡ta tokiu atveju tenka jam – bÅ«tent paskolos gavėjas privalo įrodyti savo teiginį, kad pagal ginčijamÄ paskolos sutartį pinigų negavo arba jų gavo mažiau negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai sukuria Å¡ių teisinių santykių dalyvių pareigÄ elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rÅ«pintis savo teisių ir interesų apsauga, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Protingumo principas suponuoja, kad asmuo, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas verčiasi Å«kine veikla, dalyvauja įvairių sandorių sudaryme, įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo ir privalėjo suprasti pasekmes, kurias sukelia raÅ¡tu sudaryta paskolos sutartis. IÅ¡ visų iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas negali daryti iÅ¡vados, kad paskola A. Å . nebuvo suteikta. Be savo paties paaiÅ¡kinimų, atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog pinigai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti jam perduoti, ar, kad dalis pinigų yra grÄ Å¾inta, tuo tarpu pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis), skolos dokumentas pas kreditorių, ieÅ¡kovo argumentai, kuriuos patvirtina sandorio sudaryme dalyvavęs asmuo liudytojas A.

K., patvirtina sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo faktÄ . Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ A. Å . sieja paskoliniai teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kinys, kuriuo įrodinėjama, kad pinigai sudarytos sutarties pagrindu buvo perduoti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra įrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl tenkintinas, praÅ¡oma priteisti suma 930530 Lt (269 500 EUR) priteistina iÅ¡ atsakovo. Byloje taip pat keliamas ginčas dėl prievolės pobÅ«džio pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo A.

Å . sudarytÄ sutartį. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal paskolos sutartį atsiradusi prievolė yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė, pagal kuriÄ sutuoktiniai atsako kaip solidarÅ«s skolininkai. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles, kurios gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias Å¡ie paprastai įgyja veikdami Å¡eimos interesais, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Atsižvelgiant į sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimÄ ir jo iÅ¡aiÅ¡kinimus teismų praktikoje, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ) klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobÅ«dį.

Iš byloje esančio paskolos dokumento, ieškinyje išdėstytų argumentų nėra nustatyta, kad atsakovo gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš paskolos sutarčių kylanti prievolė nėra laikytina bendra sutuoktinių prievole. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog gauta paskola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas pripažinti pagal paskolos sutartį atsiradusi prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog paskolos sutartis su atsakovu buvo sudarytos atsakovų šeimos interesais, todėl nėra pagrindo iš šio sandorio kylančias prievoles pripažinti bendromis atsakovų prievolėmis (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).

Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti įsiskolinimÄ solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų yra nepagrįstas.Ä®statymų leidėjas įtvirtina nenuginčijamÄ prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Minimalų tokių palÅ«kanų dydį, jei Å¡alys nesutarė kitaip, nustato CK 6.210 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 186 106 Lt palÅ«kanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nustačius, kad pagal tarp Å¡alių sudarytÄ 2007-09-01 paskolos sutartį, atsakovas A. Å . įsipareigojo iki 2008-09-01 grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui V.

K. 2690500 EUR sumÄ , byloje nesant duomenų apie tai, kad iki sutartyje nustatyto termino atsakovas paskolÄ ar jos dalį yra grÄ Å¾inęs, tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo - priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-10-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytinos pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio 1 ir 2 dalies taisykles.

IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 2 000 Lt žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį, nuo 13 166 Lt žyminio mokesčio yra atleistas, todėl patenkinus ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 2 000 Lt žyminio mokesčio, 2 964,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1, 8.2, 8.18 punktai) bei 13 166 Lt žyminio mokesčio, 20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. K. Lt 1 116 636,00 Lt (vienÄ milijonÄ vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) skolos ir palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-10-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 964,50 Lt (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus, 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . valstybei 13 166 Lt (trylika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminį mokestį ir 20 Lt (dvideÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per šį teismÄ .

Teisėjas                                                    Egidijus Tamašauskas