Legislator Case Law & Legislation
2ff7de6f-1459-427c-9236-cf0bb79ded1c AI generated

2ff7de6f-1459-427c-9236-cf0bb79ded1c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2ff7de6f-1459-427c-9236-cf0bb79ded1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama: 1) panaikinti vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra) priimtÄ sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT15 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo); 2) panaikinti AgentÅ«ros priimtÄ sprendimÄ Nr. 2022-SF/2-62 dėl lėšų grÄ Å¾inimo (toliau – Sprendimas dėl lėšų grÄ Å¾inimo).

Legislator headnote

AI generated

2ff7de6f-1459-427c-9236-cf0bb79ded1c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: IT15 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo); 2) panaikinti AgentÅ«ros priimtÄ sprendimÄ Nr. 2022-SF/2-62 dėl lėšų grÄ Å¾inimo (toliau – Sprendimas dėl lėšų grÄ Å¾inimo).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. eI3-712-1066/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01087-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 32; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1. PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama: 1) panaikinti vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra) priimtÄ sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT15 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo); 2) panaikinti AgentÅ«ros priimtÄ sprendimÄ Nr. 2022-SF/2-62 dėl lėšų grÄ Å¾inimo (toliau – Sprendimas dėl lėšų grÄ Å¾inimo).

2. Savo skundÄ pareiÅ¡kėja grindžia Å¡iais argumentais:

2.1. Teigia, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raÅ¡tu Nr. 10.1.1.20-422)10-1793 (toliau – ir RaÅ¡tas) nurodė užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedÅ«ras pagal įsivertintÄ poreikį. RaÅ¡te nurodoma, kad prietaisų įsigijimo iÅ¡laidos bus kompensuojamos iÅ¡ Europos SÄ jungos fondų investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.

2.2. Nurodo, kad 2020 m. kovo 18 d. jos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtinto pirkimo sÄ lygas ir nusprendė pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du. PareiÅ¡kėja 2020 m. kovo 27 d. pakvietė du tiekėjus - uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „B. Braun Medical“ ir UAB „Makromeda“ dalyvauti neskelbiamų derybų bÅ«du vykdomame pirkime ir pateikti pasiÅ«lymus.

2.3. PaaiÅ¡kina, kad 2020 m. balandžio 2 d. atplėšė pateiktų pasiÅ«lymų vokus bei atliko tiekėjo UAB „B. Braun Medical“ pateikto pasiÅ«lymo vertinimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ Ligoninė pripažino, jog neegzistavo paÅ¡alinimo pagrindai, UAB „B. Braun Medical“ atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad UAB „B. Braun Medical“ pasiÅ«lymas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus bei kreipėsi į UAB „B. Braun Medical“ nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis dėl derybų.

2020 m. balandžio 6 d. pareiÅ¡kėja nusprendė UAB „B. Braun Medical“ pasiÅ«lymÄ pripažinti laimėjusiu ir siÅ«lyti Å¡iam subjektui sudaryti sutartį, kuriÄ sudarė 2020 m. balandžio 10 d.

2.4. Teigia, kad 2020 m. balandžio 15 d. SAM raÅ¡tu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiÅ¡kėja gali bÅ«ti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip iÅ¡ dalies finansuoti pirkimo objektu esančių prekių įsigijimÄ .

2020 m. balandžio 21 d. pateikė užsakymÄ dėl įrangos pagal sutartį pristatymo. Taip pat 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino iÅ¡ dalies finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimÄ . Akcentuoja, kad 2020 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , o 2020 m. birželio 9 d. SAM priėmė įsakymÄ Nr. V-1415, kuriame pateiktas patvirtintas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų siÅ«lomų bendrai finansuoti valstybės projektų sÄ raÅ¡as, į kurį įtraukta pareiÅ¡kėja, numatytas finansavimas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų bei valstybės biudžeto.

2.5. Ligoninė tvirtina, kad 2020 m. birželio 12 d. AgentÅ«ra pateikė kvietimÄ teikti paraiÅ¡kÄ , jÄ pareiÅ¡kėja pateikė 2020 m. birželio 25 d.

Agentūra 2020 m. liepos 15 d. atliko pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo nenustatė.

2.6. PareiÅ¡kėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antrÄ jį užsakymÄ pagal Sutartį. Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių Å«mių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumÄ ir saugÄ , įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006 (toliau – ir Finansavimo sutartis).

Teigia, 2020 m. rugpjūčio 24 d. gavo avansinį mokėjimÄ pagal Finansavimo sutartį ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė pakartotinį užsakymÄ pagal Sutartį

2.7. Nurodo, kad pirkimo dokumentų vertinimÄ atliko ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – ir VK). Taip pat nurodo, kad apie vertinimÄ sužinojo tik 2021 m. gruodžio 14 d.

PaaiÅ¡kina, kad VK iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ , nes sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui, t. y. 12 mėn., prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu prekių užsakyta po 3,5 mėn. nuo jos sudarymo, trečiuoju užsakymu prekių užsakyta po 5,5 mėn. nuo jos sudarymo), todėl nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ prekių kiekį (tai yra bÅ«tina sÄ lyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ), taigi sutarties vykdymo aplinkybės paneigia teisę neskelbiamų derybų bÅ«du įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 4 d. užsakytÄ prekių kiekį“.

Taip pat iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡skaidė tarptautinio pirkimo objekto į dalis ir nepagrindė pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių, nes pirkimo pasiraÅ¡ytos 3 atskiros pirkimo sutartys, į tai, kad nėra pagrįstos pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybės bei į tai, kad, įranga tiekta atskirais užsakymais, todėl pirkimo tikslas bÅ«tų pasiektas ir iÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ Ä¯ dalis.

Teigia, kad VK padarė iÅ¡vadÄ pagal EK FK gaires 3 ir 7 punktus, taikytina 25 proc. užsakymo vertės (173 453,50 Eur (su PVM)) finansinė korekcija, dėl kurios preliminari klaida projekte yra 43 619,22 Eur su PVM.

2.8. Tvirtina, kad 2021 m. gruodžio 14 d. AgentÅ«ra, vadovaudamasi VK iÅ¡vada ir pakeisdama savo ankstesnį vertinimÄ , užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ projekte (toliau – ir Ä®tarimas apie pažeidimÄ ). Ä®tarime apie pažeidimÄ AgentÅ«ra nurodė, kad keliami įtarimai dėl: 1) pirkimo bÅ«do pasirinkimo, nes perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ prekių kiekį (tai yra bÅ«tina sÄ lyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ), taigi Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų bÅ«du įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 4 d. užsakytÄ prekių kiekį; 2) pirkimo objekto neskaidymo į dalis, nes įvykdžius pirkimÄ buvo pasiraÅ¡ytos 3 atskiros pirkimo sutartys, todėl nėra pagrįstos pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybės ir įranga tiekta atskirais užsakymais, įtariama, kad pirkimo tikslas bÅ«tų pasiektas ir iÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ Ä¯ dalis.

2.9. PareiÅ¡kėja nurodo, kad AgentÅ«ra 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė paaiÅ¡kinimus. Taip pat skunde nurodo, kad 2021 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) paprašė pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentus ir informacijÄ , susijusiÄ su pirkimu. PareiÅ¡kėja 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė VPT paaiÅ¡kinimus.

PaaiÅ¡kina, kad 2022 m. sausio 18 d. VPT pateikė AgentÅ«rai ir pareiÅ¡kėjai pirkimo vertinimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėja vykdydama pirkimÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) nepažeidė.

2.10. AgentÅ«ra priėmė SprendimÄ dėl pažeidimo. PareiÅ¡kėjos vertinimu, AgentÅ«ra nevertino VPT iÅ¡vados, kuriÄ pati AgentÅ«ra prašė pateikti. Taip pat teigia, kad AgentÅ«ros Sprendime dėl pažeidimo nebuvo nurodyta ir VK iÅ¡vada, kuri buvo Ä®tarimo apie pažeidimÄ pagrindas.

Pažymi, kad AgentÅ«ra Sprendime dėl pažeidimo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų Pirkimo bÅ«dÄ ir taip pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, bet neskaitydama pirkimo objekto į dalis pareiÅ¡kėja nepažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 1 ir 2 dalių.

Teigia, kad AgentÅ«ra vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 311 punktu 2, 7 priedo 6 punktu 3, 7 priedo 10 punktu 4, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos SÄ jungos finansuotomis iÅ¡laidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 7 punktu, pritaikė 25 procentų finansinę korekcijÄ (13 234,25 Eur) nuo užsakymų pagal Sutartį vertės (52 937,00 Eur).

2.11. PareiÅ¡kėja mano, jog Sprendimu dėl pažeidimo minėta finansinė korekcija dėl tariamų VPÄ® pažeidimų pritaikyta nepagrįstai. Teigia, kad pirkimo procedÅ«ras neskelbiamų derybų bÅ«du vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o AgentÅ«ra pažeidimo tyrimÄ atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principÄ .

2.12. Teigia, kad Sprendimas dėl pažeidimo yra nemotyvuotas, neteisėtas ir dėl to naikintinas.

PaaiÅ¡kina, kad pažeidimo iÅ¡ viso nepadarė, nes egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du. PareiÅ¡kėjos nuomone, pagrindas pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du gali bÅ«ti tik nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, kurių: 1) perkančioji organizacija negalėjo numatyti; ir kurios 2) lemia bÅ«tinybę pirkimÄ atlikti skubiau, nei tÄ galima padaryti tiekėjų konkurencijÄ užtikrinančiais pirkimo bÅ«dais. Tvirtina, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiÅ«riu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytÄ skubÄ objektyviai pateisinančia aplinkybe.

Be kita ko, pareiškėja teigia, kad aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės – Infuziniai prietaisai integruojantys/laikantys įrenginį, infuzinės švirkštinės pompos ir infuzinės tūrinės pompos – buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei Agentūra, nei VK, kurios iniciatyva Sprendimas dėl pažeidimo ir buvo priimtas.

Skunde pažymi, kad sprendimas vykdyti pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«tu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o pirkimo sutartis su vieninteliu pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 10 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus sutarties sudarymas pareiÅ¡kėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „B. Braun Medical“ bus įpareigotas vos tik gavęs užsakymÄ per 40 dienų pateikti užsakytÄ kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rÅ«pintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu.

Teigia, kad egzistavo visos VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sÄ lygos pirkimÄ organizuoti neskelbiamų derybų bÅ«du, todėl Sprendimas dėl pažeidimo laikytinas nemotyvuotu, neteisėtu ir naikintinu.

2.12.1. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nepadarė jokio pažeidimo, nes sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo.

PaaiÅ¡kina, kad pagal VPÄ® 29 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 2 dalies 1 punktÄ , kai pirkimas yra vykdomas neskelbiamų derybų bÅ«du, pirkimo procedÅ«ros prasideda nuo momento, kai yra iÅ¡siunčiamas kvietimas tiekėjui dalyvauti neskelbiamose derybose, o baigiasi, kai yra sudaroma sutartis.

Taip pat nurodo, kad pirkimo bÅ«das pasirenkamas prieÅ¡ vieÅ¡ajam pirkimui prasidedant. Dėl Å¡ios priežasties, vertinant, ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du, svarbios aplinkybės, egzistavusios ne sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo vykdyti pirkimÄ neskelbiamų derybų priėmimo metu. Å i taisyklė ypač aktuali po pusantrų metų atliekant retrospektyvų perkančiosios organizacijos atliktų veiksmų ir juos lėmusių aplinkybių vertinimÄ .

Skubus sutarties sudarymas pareiÅ¡kėjai užtikrino, kad tiekėjas UAB „B. Braun Medical“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiÅ¡kėjos užsakymÄ per 40 dienų pateikti užsakytÄ kiekį prekių. Užtikrintos galimybės per apibrėžtÄ terminÄ gauti reikalingos įrangos turėjimas buvo itin svarbus 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rÅ«pintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu, todėl pareiÅ¡kėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotinÄ poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangÄ , kuriÄ Ä¯sigis iÅ¡kart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, aplinkybė, jog maksimali sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiÅ¡kia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iÅ¡kart po sutarties sudarymo, iÅ¡nyko pirkimo skubÄ lėmusios aplinkybės.

Teigia, kad tokios pat pozicijos laikėsi tiek VPT, tiek AgentÅ«ra iki gaunant VK iÅ¡vadÄ . PrieÅ¡ingai negu teigiama Sprendime dėl pažeidimo, neskelbiamų derybų bÅ«du sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas neturi jokios reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjos sprendimo vykdyti pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du teisėtumÄ .

2.12.2. Pareiškėja nurodo, kad pažeidimo nepadarė dar ir dėl to, kad pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo.

Pažymi, kad įvykdžius pirkimo procedÅ«ras dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansavimas pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. PareiÅ¡kėja, įvykdžiusi pirkimo procedÅ«ras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebÅ«tų patvirtintas Europos SÄ jungos finansavimas. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės lėmė, jog pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi sutartimi, pirmÄ jį užsakymÄ pateikė netrukus po sutarties sudarymo.

Nurodo, kad infuzinių prietaisų integruojančių/laikančių įrenginį, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų įsigijimas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas antrasis užsakymas buvo padarytas nedelsiant, kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas.

Atkreipia dėmesį, jog trečiasis užsakymas, kuris buvo atliktas 2020 m. spalio 4 d., savo esme buvo antrojo užsakymo pakartojimas, nes tiekėjas dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos antrame užsakyme pateikta apimtimi prekių pagal sutartį pateikti negalėjo. Tai tik pagrindžia aplinkybę, jog PareiÅ¡kėjos siekis kuo skubiau sudaryti sutartį su tiekėju buvo pagrįstas, kadangi medicininės įrangos 2020 metų antrÄ -ketvirtÄ ketvirtį rinkoje itin trÅ«ko, rinkoje konkurencija dėl įrangos vyko ne tarp tiekėjų, o tarp gydymo paslaugas teikiančių įstaigų.

Ligoninė mano, kad jeigu finansavimas bÅ«tų gautas anksčiau, tai ir užsakymai pagal sutartį bÅ«tų buvę pateikti anksčiau. Teigia, kad padarė viskÄ , jog pandemijos sÄ lygomis skubiai reikalinga įranga COVID–19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau bÅ«tų įsigyta.

PaaiÅ¡kina, kad VPT taip pat laikė „vėluojantį“ finansavimÄ pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia Perkančiosios organizacijos elgesį.

Nurodo, kad pirkimÄ buvo bÅ«tina atlikti ypač skubiai dėl bÅ«tinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusiÄ pandeminę situacijÄ , kuriÄ labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičių dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių. Neatlikus pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Parenkant pirkimo bÅ«dÄ , Perkančiosios organizacijos VieÅ¡ojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija) įvertino tuo metu turėtÄ informacijÄ ir aplinkybes. Taip pat skunde nurodo, kad įvykdžius pirkimÄ ir sudarius sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iÅ¡ Europos SÄ jungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.

Teigia, kad nėra pagrindo abejoti, kad sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl išnykusios skubos, o dėl finansavimo trūkumo.

2.13. Pabrėžia, kad AgentÅ«ra pažeidė objektyvumo principÄ , nes pažeidimo tyrimÄ pradėjo dėl to, nes gavo VK kontrolės iÅ¡vadÄ . AgentÅ«ros atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK iÅ¡vada, o Sprendimas dėl pažeidimo savo turiniu yra analogiÅ¡kas VK iÅ¡vadai, todėl AgentÅ«ra savarankiÅ¡ko tyrimo priimdama SprendimÄ dėl pažeidimo neteisėtumo neatliko, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnyje numatytÄ objektyvumo principÄ bei neatitinka ir VAÄ® 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2.14. Tvirtina, kad pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio ir nesudaro pagrindo už jį taikyti finansines korekcijas, nes: 1) AgentÅ«ra dar 2020 m. liepos 15 d. atlikusi paskesnę pirkimo patikrÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog jokių pažeidimų vykdant pirkimÄ nebuvo nustatyta. Sprendimas pradėti tyrimÄ dėl įtariamo pažeidimo buvo pradėtas tik po to, kai buvo pateiktos VK audito iÅ¡vados; 2) VPT savo iÅ¡vadoje nenustatė pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų; 3) egzistavo teisinės ir faktinės aplinkybės pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu; 4) nebuvo padaryta žala Europos SÄ jungos ar nacionaliniams biudžetams.

2.15. Ligoninė skunde nurodo, kad prieštarauja ir Agentūros pritaikytai finansinei korekcijai, kuri jos nuomone, yra neproporcinga ir prieštaraujanti finansinių korekcijų tikslui.

Teigia, kad AgentÅ«ra skirdama finansinę korekcijÄ , turėjo atsižvelgti į proporcingumo principÄ , įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumÄ , pobÅ«dį, rimtumÄ , finansines pasekmes. Taip pat turėjo įvertinti aplinkybes, kad: 1) AgentÅ«ra 2020 m. liepos 15 d. atlikusi paskesnę pirkimo patikrÄ jokių pažeidimų vykdant pirkimÄ nenustatė; 2) sprendimas pradėti tyrimÄ dėl įtariamo pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta VK iÅ¡vada; 3) AgentÅ«ros suformuoti Ä®tarimo apie pažeidimÄ motyvai yra analogiÅ¡ki pastebėjimams, pateiktiems VK iÅ¡vadoje; 4) AgentÅ«ra vykdydama pažeidimo tyrimÄ ir priimdama SprendimÄ dėl pažeidimo pažeidė objektyvumo principÄ ; 5) VPT iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjos pažeidimų nebuvo konstatuota; 6) jokia faktinė žala nebuvo padaryta Europos SÄ jungos ar nacionaliniams biudžetams.

Pabrėžia, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti 13 234,25 Eur dydžio finansinę korekcijÄ .

2.15.1. PaaiÅ¡kina, kad valstybės narės gali taikyti atitinkamas finansines korekcijas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas finansinės korekcijos taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos SÄ jungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nurodo, kad pritaikyta finansinės korekcijos suma, visų pirma, visiÅ¡kai neužtikrina žalos Europos SÄ jungos biudžetui kompensacinio pobÅ«džio, nes jokios žalos patirta nėra.

2.16. PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka ir su AgentÅ«ros Sprendimu dėl lėšų grÄ Å¾inimo.

Nurodo, kad Å¡is sprendimas yra iÅ¡vestinis, t. y. priimtas tik dėl to, nes AgentÅ«ra Sprendimu dėl pažeidimo konstatavo pareiÅ¡kėjos pažeidimÄ ir nepagrįstai pritaikė finansinę korekcijÄ .

Teigia, kad Sprendimas dėl lėšų grÄ Å¾inimo yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

3. Atsakovė AgentÅ«ra atsiliepime į skundÄ nesutinka su skundu ir praÅ¡o jo netenkinti. Savo pozicijÄ grindžia tokiais argumentais:

3.1. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja, įgyvendindama projektÄ â€žPriemonių, gerinančių Å«mių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumÄ ir saugÄ , įgyvendinimas KUL”, projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų bÅ«du atliko tarptautinį pirkimÄ â€žInfuzinius prietaisus integruojančio/laikančio įrenginio, infuzinių Å¡virkÅ¡tinių pompų ir infuzinių tÅ«rinių pompų pirkimas“.

Teigia, kad pareiškėja laimėtoju pripažino UAB „B. Braun Medical“ ir 2020 m. balandžio 10 d. sudarė tris pirkimo-pardavimo sutartis.

PareiÅ¡kėja 2020 m. balandžio 21 d. pateikė užsakymÄ dėl dalies, t. y. 15 vnt. įrangos pristatymo pagal sutartį ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ tiekėjui dėl likusios įrangos pristatymo pagal sutartį, atskirai pažymint, kad Å¡iais užsakymais buvo pateikti praÅ¡ymai ir pagal kitas dvi pirkimo – pardavimo sutartis (CVP IS praneÅ¡imų Nr. 8571569 ir Nr. 8810774) (toliau – ir Užsakymai).

Nurodo, kad atlikus pirkimo dokumentų vertinimÄ , įtarė, kad pirkimas atliktas galimai pažeidžiant VPÄ® nuostatas, todėl Projekte buvo užregistruotas Ä®tarimas apie pažeidimÄ . Pažymi, kad atlikusi pažeidimo tyrimÄ ir įvertinusi pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susiraÅ¡inėjimus, priėmė SprendimÄ dėl pažeidimo, kuriuo nustatė, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ dėl Užsakymuose nurodytų prekių ir jų kiekių, ir taip pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

3.2. AgentÅ«ra tvirtina, kad VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiÅ¡kinamos siaurai ir taikomos iÅ¡imtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPÄ® numatytais pirkimo bÅ«dais, todėl perkančioji organizacija, prieÅ¡ nuspręsdama dėl pirkimo bÅ«do pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų bÅ«dÄ atliekamam pirkimui.

Paaiškina, kad nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Pabrėžia, kad derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.

3.3. Atsakovė atsiliepime remiasi ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad vertinant neskelbiamų derybų procedÅ«ros taikymo teisėtumÄ , reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumÄ pirkimÄ vykdyti direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintÄ procedÅ«rÄ , bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimÄ arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus ((Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-24/91, Rink. p. I- 1989; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ VokietijÄ , C-126/03, 2004, p. I-11197).

3.4. AgentÅ«ra taip pat remiasi ir Europos Komisijos 2020 m. balandžio 1 d. gairėmis „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sÄ lygomis“, kuriose nustatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti tenkinami visi Å¡ie kriterijai: (1) įvykiai, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti; (2) ypatinga skuba, dėl kurios laikytis bendrųjų terminų neįmanoma; (3) nenumatyto įvykio ir didelės skubos priežastinis ryÅ¡ys; (4) priemonės, naudotinos laikinai, kol bus rasti ilgalaikiai sprendimai.

3.5. Teigia, kad sprendžiant dėl pirkimo bÅ«do, Å¡iuo atveju neskelbiamų derybų pasirinkimo pagrįstumo, bÅ«tina įvertinti, ar pirkimo vykdymo metu egzistavo visos VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sÄ lygos. Viena tokių sÄ lygų – susiklosčiusios ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedÅ«roms nustatytų terminų. Taip pat teigia, kad bÅ«tina įvertinti ar pareiÅ¡kėjos poreikiai negalėjo bÅ«ti patenkinti vykdant įprastas pirkimo procedÅ«ras (pvz. atviro konkurso), įskaitant galimybes tokias procedÅ«ras vykdyti sutrumpintais terminais.

3.6. Tvirtina, kad sutartis buvo sudaryta 12 mėn. laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai, o po sutarties įsigaliojimo, po ilgo laikotarpio (Užsakymais prekės užsakytos po 3,5 mėn. ir 5,5 mėn. nuo sutarties sudarymo). Atsakovės nuomone pareiÅ¡kėjai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ pirkimo sÄ lygose numatytÄ prekių kiekį (t. y. iki 50 vnt.).

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja įvykdžiusi pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimÄ , pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ .

3.7. Teigia, kad „vėluojantis finansavimas“ nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti pareiÅ¡kėjos veiksmų teisėtumÄ . Atsakovė remiasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog valstybės (ir Europos SÄ jungos) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali bÅ«ti laikomi skubos aplinkybėmis. Vyriausybės skiriamas finansavimas per se (savaime) nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingÄ skubÄ . Vyriausybės veikla negali bÅ«ti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedÅ«rų taikymo sÄ lygas. Jei bÅ«tų prieÅ¡ingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė. Be to, Teisingumo Teismas ne kartÄ yra pripažinęs, jog valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo Å¡ios veiklos padarinių.

3.8. Atsakovė vadovaujasi Europos Komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad neskelbiamomis derybos, kaip iÅ¡imtimi negalima naudotis tais atvejais, jei tokiu bÅ«du sutarties sudarymo procedÅ«ra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirÄ ar ribotÄ , konkursÄ , įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedÅ«ras. PaaiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertintas laikotarpis, per kurį gali bÅ«ti atliktos įprastos pirkimo procedÅ«ros, skaičiuojant ir vertinant šį laikotarpį nuo pirkimo pradžios, t. y. nuo kvietimo tiekėjui pateikti pasiÅ«lymÄ iÅ¡siuntimo datos, iki momento, kai bus sudaryta sutartis.

Agentūra akcentuoja, kad neskelbiamų derybų būdu priemonės turi būti įsigyjamos tik laikinai, t. y. kol yra reikalinga reaguoti į susidariusias nenumatytas aplinkybes ir kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros įprastais VPĮ numatytais terminais.

3.9. Nurodo, kad perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių (pvz.: medicininės įrangos ir priemonių) kiekį (pagrįstai vykdydamos neskelbiamas derybas), kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį bÅ«tų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedÅ«ros taikymo galimybes. Teigia, kad pagal VPT veiklos ataskaitoje nurodytÄ vidutinę tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso bÅ«du, procedÅ«rų trukmę bei VPÄ® 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ perkančiųjų organizacijų teisę skubius pirkimus vykdyti pagreitintų procedÅ«rų bÅ«du, taikant pagreitintas pirkimo procedÅ«ras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso bÅ«du, gali trukti apie 96 dienas.

3.10. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad ji reikiamų medicininių prekių nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais. Teigia, kad tokie pareiškėjos teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o 5 mėnesių termino skaičiavimas paremtas vien tik hipotetiniais teiginiais, įskaitant ir teoriškai galimų ginčų galimybę. Akcentuoja, kad pagal pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga.

Pažymi, kad pirkimo objektas negali bÅ«ti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi Å¡iuo nagrinėjamu atveju, pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga. Be to, į neskelbiamas derybas buvo kviečiami du tiekėjai. Teigia, kad potenciali tikimybė, jog ateityje gali kilti ginčai dėl pareiÅ¡kėjos priimtų sprendimų, buvo nuo pat pirkimo pradžios, tačiau pareiÅ¡kėja tokios grėsmės nematė arba jeigu ir matė, nevertino, kad Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga, nes prieÅ¡ingu atveju, remiantis pareiÅ¡kėjo logika, kvietimÄ dalyvauti pirkime bÅ«tų pateikusi tik vienam tiekėjui.

3.11. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja dalį prekių užsakė praėjus 3,5 mėn. ir 5,5 mėn. nuo sutarties sudarymo, tad skubos įsigyti tokios apimties pirkimo objektÄ nebuvo. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėja Užsakymuose nurodytas prekes ir jų kiekius, galėjo įsigyti pasirinkdama labiau skaidrų pirkimo bÅ«dÄ , t. y. atvirÄ konkursÄ .

Atkreipia dėmesį, kad skubus pirkimo procedÅ«rų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprÅ«pinama reikalinga medicinos įranga bÅ«tent sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymÄ ir pastarajam pristačius įrangÄ sutartyje nustatytais terminais. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su finansavimo gavimu, tik dar kartÄ patvirtina, kad nagrinėjamo pirkimo atveju buvo ne skuba įsigyti įrangÄ , o gavus finansavimÄ - įsigyti įrangÄ .

Atsakovė atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus dėl siekimo rezervuoti įrangÄ , nes sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad negavus finansavimo, pirkimo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, todėl, esant tokiai sutartinei nuostatai, nei vienas tiekėjas neįsipareigos laikyti rezervuotos įrangos, kurios įsigijimas priklausys nuo to, ar bus gautas finansavimas, ar ne.

Teigia, kad pirkimo aplinkybės patvirtina, kad skubos įsigyti dalį pirkimo objekto nebuvo, todėl faktinės sutarties įgyvendinimo aplinkybės, kurios paneigia skubos egzistavimo aplinkybę, patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai taikė neskelbiamų derybų bÅ«dÄ .

Nurodo, kad pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ dėl Užsakymuose nurodytų prekių ir jų kiekių, ir taip pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

3.12. Akcentuoja, kad atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 ,,Dėl Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ â€œ (toliau – ir Taisyklės) bei PAFT.

Teigia, kad pagal PAFT 464 punktÄ pareiÅ¡kėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPÄ® reikalavimus, jis atsako už VPÄ® ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si. Pabrėžia, kad už viešųjų pirkimų vykdymÄ yra atsakinga pareiÅ¡kėjas, o ne AgentÅ«ra.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjos Projektas yra finansuojamas iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų, todėl Å¡iuo atveju yra taikytini tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiÅ¡kinanti teismų praktika, kurie nustato AgentÅ«ros teisę, o kartu ir pareigÄ , atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų Europos SÄ jungos lėšomis, priežiÅ«rÄ ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Remiasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas 1303/2013), pagal kurį, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemÄ (toliau – ir VKS), kuri turi bÅ«ti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija. VKS turi užtikrinti, kad Europos SÄ jungos biudžetui bÅ«tų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti iÅ¡laidos, t. y. iÅ¡laidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

PaaiÅ¡kina, kad esant Europos SÄ jungos ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo bÅ«ti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma, kuri negali bÅ«ti deklaruota ir kompensuota iÅ¡ Europos SÄ jungos biudžeto.

Nurodo, kad Lietuvoje VKS sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais.

Pabrėžia, kad AgentÅ«rai pavesta įgyvendinti Reglamente 1303/2013 nustatytÄ valstybės narės pareigÄ esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažymėtina, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta iÅ¡imtinai įgyvendinančioms institucijoms. Nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi Å¡ios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo.

Tvirtina, kad visiškai nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti ar yra pažeidimas, ar jo nėra.

AgentÅ«ra atsiliepime teigia, kad turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedÅ«rÄ , ir įvertinusi su pirkimu susijusias aplinkybės, priimti SprendimÄ dėl pažeidimo. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiga vertinti pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ nėra apribota VK pastebėjimuose nurodytomis aplinkybėmis ar VPT iÅ¡vadomis, todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, jog AgentÅ«ra turėjo vadovautis pareiÅ¡kėjos skunde nurodoma VPT iÅ¡vada yra nepagrįstas, nes Å¡ių dviejų savarankiÅ¡kų institucijų kompetencijos ir funkcijos yra skirtingos.

3.13. AgentÅ«ra teigia, kad finansinės korekcijos dydį nustatė pagal PAFT 311 punktÄ bei 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatas dėl netinkamų finansuoti iÅ¡laidų nustatymo, Gaires, o taip pat pagal visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: konkurso tipÄ , pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų skaičių, pažeistas VPÄ® normas, tiekėjų pretenzijas, pareiÅ¡kėjos veiksmus.

Nurodo, kad pagal Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipÄ â€žViešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslÄ apsaugoti Europos SÄ jungos finansinius interesus ir atitiktį Europos SÄ jungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali bÅ«ti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Europos SÄ jungos biudžetui. Todėl Å¡iose gairėse nurodytų (arba į juos panaÅ¡ių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“. AgentÅ«ra teigia, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.

PaaiÅ¡kina, kad pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekcijÄ nuo Užsakymų vertės, nes pagal Gairių 2 skyrių „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“, kuriame yra pateiktos lentelės, kuriose yra apraÅ¡ytos pažeidimų situacijos / rūšys, pažeidimų apraÅ¡ymai ir siÅ«lomos pagal pateiktus pažeidimo apraÅ¡ymus pataisos normos. Å ių lentelių skiltyje „Pažeidimo apraÅ¡ymas“ yra pateikti pažeidimų rūšių apraÅ¡ymai ir aplinkybės, vertinamos pritaikant vienÄ ar kitÄ siÅ«lomÄ finansinę pataisÄ .

3.14. Taip pat atsakovė teigia, kad jos priimti sprendimai nepažeidžia VAĮ reikalavimų, nes

informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pradėtÄ pažeidimo tyrimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡dėstė įtariamo pažeidimo aplinkybes ir pagrindÄ , suteikė pareiÅ¡kėjai galimybę teikti paaiÅ¡kinimus ir argumentus dėl įtariamo pažeidimo. Be to, pareiÅ¡kėja aktyviai dalyvavo pažeidimo tyrimo iÅ¡vados priėmimo procedÅ«roje ir iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę bei argumentus ginčo klausimu.

Pažymi, kad aiÅ¡kiai ir detaliai iÅ¡tyrė bei nustatė su pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertino pirkimo dokumentus, teisės aktų reikalavimus, aktualiÄ teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjos pateiktus argumentus bei remiantis atlikto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, aiÅ¡kiai ir konkrečiai konstatavo VPÄ® normų pažeidimÄ ir atitinkamai nustatytam pažeidimui taikė finansinę korekcijÄ , todėl Sprendimas dėl pažeidimo yra iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai motyvuotas ir atitinka visus VAÄ® 10 straipsnio reglamentuojančio administracinių sprendimų priėmimÄ , reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo dėl pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. SAM RaÅ¡tu nurodė užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedÅ«ras pagal įsivertintÄ poreikį.

5.2. PareiÅ¡kėja įgyvendindama ProjektÄ , neskelbiamų derybų bÅ«du atliko tarptautinį pirkimÄ â€žInfuzinius prietaisus integruojančio/laikančio įrenginio, infuzinių Å¡virkÅ¡tinių pompų ir infuzinių tÅ«rinių pompų pirkimas“. Pirkimo sÄ lygos patvirtintos Komisijos posėdžio 2020 m. kovo 18 d. protokolu. PD techninė specifikacija padalinta į tris dalis pagal perkamÄ Ä¯rangÄ : I dalis „Infuzinius prietaisus integruojantis/laikantis įrenginys“, II dalis „Infuzinės Å¡virkÅ¡tinės pompos“, III dalis „„Infuzinės tÅ«rinės pompos“ . Su Sprendimu susijusi III dalis „Infuzinės tÅ«rinės pompos“ (iki 50 vnt.).

5.3. 2020 m. kovo 27 d. pakvietė du tiekėjus UAB „B. Braun Medical“ ir UAB „Makromeda“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime Nr. 479558 ir pateikti pasiūlymus.

2020 m. balandžio 3 d. pareiškėja nustatė, kad galutinis UAB „B. Braun Medical“ pasiūlymas – 226 270 Eur su PVM, o 2020 m. balandžio 10 d. su tiekėju sudarė 3 pirkimo – pardavimo sutartis. Šiam ginčui aktuali sutartis Nr. 14-20-003,

2020 m. balandžio 15 d. SAM raÅ¡tu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiÅ¡kėja gali bÅ«ti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip iÅ¡ dalies finansuoti pirkimo objektu esančių prekių įsigijimÄ .

2020 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja pateikė užsakymÄ dėl įrangos pagal sutartį pristatymo, t. y. pateikė užsakymÄ dėl 15 vnt. įrangos pristatymo užsakymu buvo pateikti praÅ¡ymai dėl įrangos ir pagal kitas dvi pirkimo – pardavimo sutartis (CVP IS praneÅ¡imo Nr. 8201109).

Taip pat 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino iÅ¡ dalies finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimÄ .

5.4. SAM 2020 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu Nr. (11.1.3-20)10-3290 nurodė pareiÅ¡kėjai iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų iÅ¡laidomis.

2020 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į SAM praÅ¡ydama nurodyti teisinį pagrindÄ Ä¯traukti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Å ilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas į projektinį pasiÅ«lymÄ .

5.5. 2020 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ .

2020 m. gegužės 22 d. SAM raÅ¡te Nr.(11.1.3-20)10-3774 pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , kad finansavimo poreikis nevirÅ¡ytų 5 855 055 eurų.

2020 m. gegužės 26 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ .

5.6. 2020 m. birželio 9 d. SAM priėmė įsakymÄ Nr. V-1415, kuriame pateiktas patvirtintas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų siÅ«lomų bendrai finansuoti valstybės projektų sÄ raÅ¡as, į kurį įtraukta pareiÅ¡kėja, numatytas finansavimas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų bei valstybės biudžeto

2020 m. birželio 12 d. AgentÅ«ra pateikė kvietimÄ teikti paraiÅ¡kÄ , jÄ pareiÅ¡kėja pateikė 2020 m. birželio 25 d.

5.7. Agentūra 2020 m. liepos 15 d. atliko pirkimo dokumentų vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo nenustatė.

5.8. PareiÅ¡kėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antrÄ jį užsakymÄ , o 2020 m. spalio 4 d. trečiÄ jį užsakymÄ pagal Sutartį (CVP IS praneÅ¡imų Nr. 8571569 ir Nr. 8810774).

2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo Finansavimo sutartis, o 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiÅ¡kėja gavo avansinį mokėjimÄ pagal Finansavimo sutartį ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė pakartotinį užsakymÄ pagal Sutartį.

5.9. VK atliko pirkimo duomenų vertinimÄ .

5.10. AgentÅ«ra 2021 m. gruodžio 15 d. atliko pirkimo dokumentų vertinimÄ ir užregistravo Ä®tarimÄ apie pažeidimÄ Nr. IT15 ir priėmė SprendimÄ dėl pažeidimo.

5.11. Pareiškėja Agentūrai 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė Paaiškinimus.

5.12. 2021 m. gruodžio 30 d. VPT paprašė pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentus ir informacijÄ susijusiÄ su pirkimu. Å iÄ informacijÄ pareiÅ¡kėja pateikė 2021 m. gruodžio 28 d.

5.13. 2022 m. sausio 18 d. VPT pateikė IÅ¡vadÄ .

5.14. AgentÅ«ra 2022 m. vasario 3 d. priėmė SprendimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo:

Sprendime, skiltyje „ĮtarimÄ sukėlusios aplinkybės“ nurodyta, kad VK, atlikusi Pirkimo vertinimÄ , audito metu nustatė, kad Perkančioji organizacija, vykdydama PirkimÄ nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ; neiÅ¡skaidė tarptautinio pirkimo objekto į dalis ir pirkimo dokumentuose nepagrindė pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių.

Sprendime atsakovė pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose buvo nurodytas perkamų prekių kiekis iki 160 vnt. Sutarties 7.1 p. nurodoma, kad ji galioja 12 mėnesių. Perkančioji organizacija 2020 m. balandžio 21 d. pateikė užsakymÄ Tiekėjui dėl dalies įrangos pristatymo pagal Sutartį 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio- 4 d. PO pateikė praÅ¡ymÄ Tiekėjui dėl likusios įrangos pristatymo.

Sprendime nurodyta, kad VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiÅ¡kinamos siaurai ir taikomos iÅ¡imtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPÄ® numatytais pirkimo bÅ«dais, todėl perkančioji organizacija, prieÅ¡ nuspręsdama dėl pirkimo bÅ«do pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų bÅ«dÄ atliekamam pirkimui.

Ä®vertinus faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymai tiekėjui buvo pateikti 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus apie 3,5 mėn. ir 2020 m. spalio 4 d., t. y. praėjus apie 5,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo momento, sprendime buvo padaryta iÅ¡vada, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų bÅ«dÄ , kiek tai susiję su užsakymais įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai, nes aplinkybės, kad perkančioji organizacija prekes užsakė praėjus apie 3,5 mėn. ir atitinkamai apie 5,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo paneigia itin didelės skubos realų egzistavimÄ . Tuo buvo pažeistos VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.

Atsižvelgdama į tai, CPVA nusprendė, kad perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir, vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 7 punktu, taikė 25 proc. finansinę korekcijÄ nuo dviejų vėlesnių užsakymų pagal Sutartį vertės, konstatuodama, kad netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra 13 234,25 Eur su PVM.

6. Ginčui aktualioje VPÄ® redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis). Pagal VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų bÅ«du gali bÅ«ti perkami, jeigu neiÅ¡vengiamai bÅ«tina pirkimÄ atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bÅ«dais Å¡iame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu bÅ«du negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

VPÄ® komentare yra nurodoma, kad pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimÄ bÅ«tina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymÄ , o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bÅ«dais VPÄ® nustatytais terminais.

7. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjos VieÅ¡ojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino infuzinius prietaisus laikančio įrenginio, infuzinių Å¡virkÅ¡tinių pompų ir infuzinių tÅ«rinių pompų pirkimo neskelbiamų derybų bÅ«du sÄ lygų apraÅ¡Ä , nurodydama perkamų prekių kiekį iki 160 vnt. (11 PD punktas). PD 12 p. nurodyta, kad pirkimas į dalis neskaidomas. Å iame ginče aktuali III prekių dalis „Infuzinės tÅ«rinės pompos“.

8. Byloje nėra ginčo, kad pirktos priemonės yra susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu. Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmÄ jį užsakymÄ (2020 m. balandžio 21 d.) atitiko skubos aplinkybę.

Byloje yra pateikta VPT 2022 m. sausio 18 d. vertinimo iÅ¡vada Nr. 4S-57 dėl ginčo pirkimo. Tarnyba, įvertinusi pasirinkto pirkimo bÅ«do – Neskelbiamos derybos – pagrįstumÄ , konstatavo, kad egzistavo tiek prekių (160 vnt.) poreikis, tiek ir skubÄ sÄ lygojusios aplinkybės, nepriklausančios nuo perkančiosios organizacijos.

Tuo tarpu VK iÅ¡vada iÅ¡ esmės remiasi tuo, kad netinkamai pasirinktas pirkimo bÅ«das, nes prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis ir dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu po 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo, o trečiuoju – po 5,5 mėn.), todėl sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų bÅ«du įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 4 d. užsakytÄ prekių kiekį.

Taigi, ginčas kilęs iÅ¡ esmės dėl Å¡alių, taip pat pirkimÄ vertinusių VPT ir VK, pozicijos dėl pirkimo bÅ«do pasirinkimo teisėtumo, sprendžiant dėl antrojo ir trečiojo užsakymų.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo bÅ«dÄ , yra reikÅ¡mingi keli aspektai.

Pirma, Pagal nusistovėjusiÄ Teisingumo Teismo praktikÄ neskelbiamų derybų procedÅ«ra gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sÄ lygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedÅ«roms nustatytų terminų; c) turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių bÅ«tent su paskelbimu apie pirkimÄ (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ ItalijÄ , C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.).

Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.

Vertinant aplinkybių, galbÅ«t pateisinančių šį pirkimo bÅ«dÄ , chronologijÄ (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali bÅ«ti nustatyta, kad ir kokia galėtų bÅ«ti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (pagal analogijÄ Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ ItalijÄ , 194/88 R, Rink. 1988, p. 5647). Be to, kaip ne kartÄ pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedÅ«ros taikymo teisėtumÄ , reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumÄ pirkimÄ vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintÄ procedÅ«rÄ , bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimÄ arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-24/91; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ VokietijÄ , C-126/03, 2004, p. I-11197).

Antra, visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečiÄ (visiÅ¡kos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantinÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Trečia, VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliÄ jÄ padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį praneÅ¡imÄ â€žDėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamÄ pirkimÄ tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, bÅ«tina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bÅ«dais VPÄ® nustatytais terminais.

Ketvirta, ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis.

Penkta, skirtingai nei pirmiau nurodytose Teisingumo Teismo bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių Å¡alinimu, COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiÅ«rÄ , buvo susijusi su neiÅ¡vengiama bÅ«tinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų Å«kių. Pandemija sÄ lygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.

Å eÅ¡ta, byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesÄ Å¾ininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.

Vertinant Å¡ių aplinkybių visumÄ yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ buvo iÅ¡kilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija.

Vien tai, kad vertinant situacijÄ iÅ¡ dabarties pozicijų, gali bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, jog dalies prekių įsigijimas galbÅ«t galėjo bÅ«ti atliktas taikant įprastines pirkimų procedÅ«ras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.

Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo bÅ«ti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktÅ«ra, įskaitant visÄ reikalingÄ techninę įrangÄ , nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iÅ¡ anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir vieÅ¡ieji darbai).

Europos Komisijos komunikate 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sÄ lygomis“ (prieiga per internetÄ : https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX: 52020XC0401(05)&from=EN#ntr5-CI2020108LT.01000101-E0005) nurodoma, kad COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikia greitų ir sumanių sprendimų – turime operatyviai spręsti klausimÄ , kaip patenkinti be galo padidėjusį panaÅ¡ių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės yra sutrikdytos <...>; akivaizdu, kad nebuvo galima iÅ¡ anksto numatyti ir suplanuoti konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikių teikti gydymo paslaugas, asmens apsaugos priemones, ventiliatorius, papildomas lovas ir papildomÄ intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ bei ligoninių infrastruktÅ«rÄ , įskaitant visÄ tam reikalingÄ techninę įrangÄ , todėl perkančiosioms organizacijoms tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti; <...> nėra abejonių, kad neatidėliotini ligoninių ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikiai (prekių, paslaugų ir viešųjų darbų) turi bÅ«ti patenkinti kuo greičiau.“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo realių galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.

Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raÅ¡tu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, taip pat nurodė užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedÅ«ras pagal įsivertintÄ poreikį.

Dėl Å¡ių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamikÄ ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiÄ sias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų bÅ«ti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo. Å iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrÄ jį užsakymÄ pateikė praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiÅ¡kėja prognozavo, ir todėl pareiÅ¡kėja galėjo antrÄ jį užsakymÄ dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimÄ dėl skiriamų lėšų, nėra pakankama daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad galėjo bÅ«ti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų bÅ«das. Trečiasis užsakymas, kaip paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėja, buvo antrojo užsakymo pakartojimas, nes tiekėjas dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos negalėjo patiekti antrame užsakyme nurodyto prekių kiekio. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi nepaneigia skubos aplinkybės, o atvirkščiai, patvirtina, kad gydymo įstaigų poreikis buvo didesnis nei rinkoje egzistavusi pasiÅ«la.

Kaip nurodoma VPT vieÅ¡ai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso bÅ«du, procedÅ«rų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors Å¡i trukmė yra panaÅ¡i į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (115 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastÄ pirkimÄ , nes vidutinė pirkimo procedÅ«rų trukmė nereiÅ¡kia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiÅ¡kiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl vieno pirkimo objekto negali bÅ«ti sudarytos kelios vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iÅ¡ po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarÄ ) pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi padaryti iÅ¡vadÄ , jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebÅ«tų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedÅ«rų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat bÅ«tų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingÄ situacijÄ , kai tam tikrÄ laikotarpį pareiÅ¡kėja apskritai bÅ«tų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.  Â

10. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja, vykdydama pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trÅ«kumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pažeidimÄ dėl pareiÅ¡kėjos pasirinkto pirkimo bÅ«do, todėl jos sprendimas naikintinas. Atitinkamai, panaikinus sprendimÄ dėl pažeidimo, nelieka pagrindo sprendimui dėl grÄ Å¾intinų lėšų, todėl jis irgi naikintinas.

11. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å iuo atveju skundžiamas Departamento sprendimas ir teritorinės muitinės ataskaita 2023 m. vasario 6 d. teismo sprendimu buvo panaikinti. Taigi laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai. Todėl pareiÅ¡kėja turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).

PareiÅ¡kėja 2023 m. kovo 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo ir teismo prašė priteisti 3100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Kadangi PareiÅ¡kėjos atstovai PareiÅ¡kėjai teikė ir kitas, su Å¡ia Administracine byla nesusijusias teisines paslaugas, PareiÅ¡kėjos pateiktose sÄ skaitose nurodyta suma apima ir sumas, skirtas kitoms suteiktoms paslaugoms apmokėti. Dėl to PareiÅ¡kėja pateikė advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai vyriausiosios buhalterės patvirtinimÄ dėl PareiÅ¡kėjo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio Å¡ioje Administracinėje byloje, PareiÅ¡kėjui pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas bei apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ .

Minėtoje pažymoje nurodyta, kad apmokėjimo už paslaugas data 2022 m. balandžio 28 d., sumokėta suma 55 570,30 Eur, atsiskaityta pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. BER 2008906 ir BER 2008978. Minėtose sÄ skaitose-faktÅ«rose nėra įvardintos konkrečios teisinės paslaugos, už kurias iÅ¡taÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pasisakęs, kad jos, be kita ko, reiÅ¡kia, kad pagrindžiant iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti nebÅ«tina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasiraÅ¡ytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi bÅ«ti nurodyti Å¡ie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvienÄ iÅ¡ advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ ); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.

Taigi tokie įrodymai gali būti laikomi pakankamais atstovavimo išlaidoms pagrįsti.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimÄ , teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovai taip pat atstovauja pareiÅ¡kėjÄ ir kitose (19 administracinių bylų) labai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kurioje atsakove yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra, o pareiÅ¡kėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu. Dėl Å¡ios aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panaÅ¡aus pobÅ«džio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ atsakovės priteisiant 1030 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundÄ tenkinti.

Panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT15 ir sprendimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-62.

Priteisti pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 1030 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Sigita Fomičiova

Indrė Pukanasytė-Biekšė

Gediminas Užubalis